- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-385-730/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13577-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Giedrių Jonauską su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m rugsėjo 15 d. patvarkymą Nr. 3.5.-17-8605 ir panaikinti areštą sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini), arba leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau MMA). Nurodo, kad nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, kuriai priskirtas ir pareiškėjas, leidžiama kas mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už 114 EUR, o areštavus pareiškėjo sąskaitą yra apribojamos jo teisės, nes dėl skundžiamo antstolio patvarkymo pareiškėjas negali naudotis šia suma, be to, artimieji jam negali padėti pervesdami į areštuotą sąskaitą sumas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad į šią sąskaitą pareiškėjui 2017 m. Teisingumo ministerijos yra pervesta dalis jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjas stengsis skolą dengti, nesislapstys.Antstolis Giedrius Jonauskas 2017 m. spalio 19 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų tenkino iš dalies, panaikino antstolio Giedriaus Jonausko 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. 3.5.-17-8605, kitą skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog 2017 m. rugsėjo 15 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-17-8605 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolis areštavo 2 573,97 EUR skolos ir 329,48 EUR vykdymo išlaidų, iš viso 2 903,45 EUR, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, išskaitant 100 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolis areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje, tačiau netinkamai nustatė procentus, kiek galima daryti išskaitų, viršijančių vieną MMA, tai yra antstolis nustatė, kad išskaičiuoti reikia 100 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Įstatymas imperatyviai numato, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Teismas nenustatė, kad įstatymai ar teismas būtų numatęs antstoliui galimybę išskaičiuoti 100 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, tad antstolis priimdamas tokį patvarkymą pažeidė teisės aktus, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl 2017 m rugsėjo 15 d. patvarkymo Nr. 3.5.-17-8605 panaikinimo patenkinta. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti areštą sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini), arba leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, pervedamas į nuteistojo sąskaitą, todėl siekdamas užtikrinti išieškotojų teisėtus interesus, antstolis turi teisę areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo ir pažeidžiant išieškotojų interesus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Neturtinės žalos atlyginimas nėra priskirtas prie sumų, iš kurių negalima išieškoti, tačiau išieškojimas iš tokių gautų lėšų turi būti vykdomas laikantis CPK 736 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytų apribojimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar kitas pajamas, numatytas CPK 737 straipsnyje. Dėl šios priežasties negali būti taikomos CPK 733–743 straipsniuose numatytos taisyklės ir išskaitų dydis (70 procentų) sumoms, kurios viršija MMA. CPK 668 straipsnis nedraudžia išieškoti 100 procentų nuo sumos, viršijančios MMA dydį.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog sutinka su atskirajame skunde nurodytais motyvais. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atmesti atskirąjį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi skundžiamu patvarkymu antstolis areštavo visas lėšas, esančias sąskaitoje, ir į jas nukreipė išieškojimą.Areštavus visas lėšas, esančias sąskaitoje, ir uždraudus jomis disponuoti apribojama pareiškėjo teisė įsigyti būtinų prekių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/07/01093 pagal 2007 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-190-740/2007 dėl 794,80 EUR skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai ir vykdomoji byla Nr. 0091/07/00138 pagal 2006 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-85-557/2006 dėl 1997,91 EUR (bendra išieškoma skola 2 108,65 EUR) skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas (pareiškėjas) atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 15 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 3.5.-17-8605, kuriuo antstolis, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 2 903,45 EUR skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, išskaitant 100 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios MMA, ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios MMA. Pareiškėjas prašė panaikinti minėtą patvarkymą, panaikinti areštą sąskaitoje esančioms lėšoms arba leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia MMA. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar kitas pajamas, numatytas CPK 737 straipsnyje. Dėl šios priežasties negali būti taikomos CPK 733–743 straipsniuose numatytos taisyklės ir išskaitų dydis (70 procentų) sumoms, kurios viršija MMA, o CPK 668 straipsnis nedraudžia išieškoti 100 procentų nuo sumos, viršijančios MMA dydį.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Iš skundžiamo 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, vadovaudamasis bendrąja CPK 688 straipsnio norma, todėl sutiktina su apeliantu, jog šiuo konkrečiu atveju išieškojimas nebuvo nukreiptas į darbo užmokestį, kitas pajamas ar pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, ir kartu į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, kurios, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, taip pat priskirtinos kitoms pajamoms, o į šioje sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą. Tokiu atveju teismų praktikoje yra išaiškinta, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?7?315-421/2017).Esant nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad skundžiamame patvarkyme antstolis nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėjo nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad antstolis minėto apribojimo nenurodė, priešingai, antstolis nurodė, jog išieškojimas vykdomas, išskaičiuojant 50 procentų nuo lėšų sumos, neviršijančios MMA. Minėta patvarkymo dalis pripažintina neteisėta, prieštaraujančia imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Kita patvarkymo dalis, kuria nukreiptas išieškojimas į lėšų, priklausančių skolininkui, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, kurios viršija MMA, atliekant 100 procentų išskaitas, yra pagrįsta ir teisėta, kadangi, kaip teisingai nurodė apeliantas, CPK 668 straipsnis nedraudžia išieškoti 100 procentų nuo sumos, viršijančios MMA dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms ir formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo darbo užmokestį, kitas pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, todėl nepagrįstai konstatavo, jog antstolis netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų tvarką (CPK 736 straipsnis), kadangi šiuo atveju turėjo būti taikomos išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančios teisės normos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog antstolis skundžiamu patvarkymu neteisėtai ir nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, kuri neviršija MMA, atliekant 50 procentų išskaitas, yra pagrindas minėtą patvarkymo dalį panaikinti. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti areštą sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini), teisinių argumentų atskirajame skunde nenurodyta, todėl dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakytina. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Panaikinti antstolio Giedriaus Jonausko 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo Nr. 3.5.-17-8605 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, kuria nukreiptas išieškojimas į skolininkui A. P. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, neviršijančią vienos MMA, atliekant 50 procentų dydžio išskaitas.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0091/07/00138, Nr. 0091/07/01093 antstoliui Giedriui Jonauskui.