Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės likusia neatlikta dalimi ir paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. I. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 3--chlorometkatinonas yra psichotropinė medžiaga, kuri patenka į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 71 punktą.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – ir Rekomendacijos) 111 punktą psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 0,2 g. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtos medžiagos masė yra 0,056 g, kurio kiekis neviršija numatytos nedidelio kiekio ribos.

Kaltinamasis T. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. sėdėjo su draugais „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), picerijai užsidarius, nuėjo į jo automobilį Mercedes Benz, kuris buvo paliktas prie picerijos. Sėdėjo automobilyje trise. Su savimi turėjo šiek tiek narkotikų, kuriuos buvo pasidėjęs automobilio vairuotojo pusės po apsauginiu skydeliu nuo saulės. Sėdint automobilyje vieną kartą pavartojo šiek tiek tų narkotikų ir toliau juos pasidėjo po apsauginiu skydeliu nuo saulės. Po to atvyko policija ir rado turimus narkotikus, kurie priklauso jam. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniai pranešimai, 2024 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2024 m. lapkričio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada.

Teismas nenustatė kaltinamojo T. I. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą psichotropinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine medžiaga T. I. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad T. I. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėtą narkotinę medžiagą. Aplinkybę, kad psichotropinėmis medžiagomis T. I. disponavo savo naudojimui patvirtina byloje ištirti įrodymai bei aplinkybė, jog laikytų psichotropinių medžiagos kiekis itin mažas. Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog psichiką veikiančias medžiagas įgijo savo vartojimui. Liudytojas D. A. įvykio dieną buvęs kartu su T. I. nurodė, kad visą laiką tiek picerijoje, tiek sėdint automobilyje nei vienas iš jų nevartojo jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nežinojo, kad jų išvis gali būti automobilyje.

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. I., neteisėtai, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei iki 2024 m. rugsėjo 14 d. 06.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonėje „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje po apsauginiu skydeliu nuo saulės, laikė nedidelį kiekį – 0,056 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, iki 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 06.10 val., kol policijos pareigūnai apžiūros metu minėtas psichotropinės medžiagas rado ir paėmė.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. I. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, bei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis (2 t., el. b. l. 78-80).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. I. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis buvo nedidelis.

T. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 180 straipsnio 2 dalis), žmogaus sveikatai (138 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis) (2 t., el. b. l. 22-29), buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., el. b. l. 36-45). „Sodra“ duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) d. vykdo individualią veiklą (2 t., el. b. l. 30-31). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. I. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis artimas sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui (arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą sudaro 27 paras). Teismo vertinimu švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės – nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos. Viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmės skyrimas būtų per švelnios bausmės atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ja nebūtų tinkamai įgyvendinti bausmės tikslai. Taigi už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą T. I. skirtina 30 parų arešto bausmė.

T. I., dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutine bausme skirtina 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka T. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 06.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. 13.19 val. (viena diena) (el. b. l. 99-103, 108-110). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, šis T. I. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmės dalis yra 19 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti T. I. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kaltinamasis pirmą kartą baudžiamas arešto bausme. Teismas, įvertinęs visas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad T. I. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu T. I. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo. Prokurorės pareiškime prašomas bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 9 mėnesiai, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir paskirtos bausmės dydį yra per ilgas, todėl yra mažinamas ir kartu kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnyje numatyti įpareigojimai.

Taigi pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, T. I. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios ir šiuo laikotarpiu T. I. įpareigotinas:

- pradėti dirbti arba tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Kiti klausimai

T. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 80-83) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likę tyrimo objektai ir pakuotės supakuoti į baltos spalvos voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos * Cheminių tyrimų skyrius“ – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. I. paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti T. I. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 06.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 14 d. 13.19 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 19 (devyniolika) arešto parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi T. I. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir šiuo laikotarpiu įpareigoti T. I.:

- pradėti dirbti arba tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini)– palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – likusius tyrimo objektus ir pakuotes supakuotas į baltos spalvos voką, voką užklijuotą, užantspauduotas antspaudu „Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos * Cheminių tyrimų skyrius“ – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti T. I., kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

0 Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

1 Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

3 Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4 Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.