Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-696-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: e2A-696-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02514-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: A. J.

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-696-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02514-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.1.5.1.2.3.; 2.6.2.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovui A. J. prašė priteisti iš atsakovo 25 000 Eur sutartinę baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam priklauso 100 procentų (100 vnt.) bendrovės akcijų. Ieškovas ketino įsigyti bendrovės akcijas, todėl 2020 m. sausio 20 d. šalys sudarė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kurios 1.4 punktu pardavėjas įsipareigojo pirkėjui pateikti reikšmingus bendrovės finansinius ir veiklos dokumentus, kurie sudarytų sąlygas pirkėjui įvertinti bendrovės finansinę padėtį. Preliminariosios sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis pasibaigia, jeigu šalys nesudaro pagrindinės sutarties iki 2020 m. vasario 14 d. Vertinant bendrovės dokumentus ieškovui kilo įtarimų, kad jam pateikti finansiniai duomenys skiriasi nuo tų, kurie 2019 m. pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, taip pat kilo įtarimų, kad bendrovė gali būti nemoki. 2020 m. vasario 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, siūlė spręsti situaciją taikiai, nurodant, kad atsakovas atsisako 120 000 Eur dydžio reikalavimo teisės į bendrovę (kylančios iš paskolos teisinių santykių) ir šalys sudaro galutinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; atkuriant bendrovės mokumą; arba atsakovas sumoka ieškovui 25 000 Eur dydžio baudą už esminį preliminariosios sutarties pažeidimą. Ieškovas nurodė, kad negavo atsakymo iš atsakovo, todėl tapo aišku, kad šalys iki 2020 m. vasario 14 d. nesudarys pagrindinės sutarties. Dėl nurodyto ieškovas 2020 m. vasario 13 d. informavo atsakovą, kad nuo 2020 m. vasario 14 d. nutraukia Preliminariąją sutartį bei pareikalavo sumokėti 25 000 Eur sutartines netesybas. Teigė, kad Preliminariosios sutarties galiojimo metu neegzistavo duomenys, kad įmonė yra moki, o preziumuojamai teisingi VĮ „Registrų centras“ pateikti bendrovės finansiniai duomenys rodė jos nemokumą. Ieškovas negalėjo vadovautis jokiais kitais dokumentais, nes joks 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys (ar tarpinis rinkinys) nebuvo pateiktas ieškovui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. J. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nutylėjo, jog pats 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku pasiūlė sumažinti pardavėjo reikalavimus bendrovei 52 000 Eur bei tuo pačiu atstatyti bendrovės mokumą. 2020 m. sausio 1 d. atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, priėmė sprendimą 2019 m. bendrovės nuostolius (50 000 Eur sumai) padengti iš vienintelio akcininko suteiktos paskolos. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Preliminariosios sutarties pasirašymo metu bendrovė buvo moki.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 25 000 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 296,93 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, nes bendrovės įsiskolinimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę.

6. Teismas pripažino, kad atsakovas ieškovui teikė skirtingus duomenis apie 2019 m. įmonės finansinę būklę nei tuos, kuriuos teikė VĮ „Registrų centras“: pagal 2019 m. VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis, bendrovė turėjo 51 755 Eur nuostolį, turto už 211 602 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 110 326 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 150 000 Eur, bendra įsipareigojimų suma – 260 326 Eur, kai tarpu ieškovui teikė duomenis, jog, vienu atveju, įmonės pelnas sudaro 48 103 Eur, turtimo turto dydis – 277 839 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 74 440 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 37 600 Eur, bendros mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 226 840 Eur, kitu atveju, teikė duomenis, kad turimas turtas sudaro 277 839 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 79 325 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 152 400 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 231 725 Eur, bendros mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 226 840 Eur, o bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės turtas sudaro 211 602 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 210 326 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 110 326 Eur, po vienerių metų 100 000 Eur. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad jau 2019 m. bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą.

7. Teismas nustatė, jog atsakovas 2020 m. sausio 1 d. vienintelio UAB (duomenys neskelbtini) akcininko A. J. sprendimu nusprendė padengti įmonės 2019 m. dalį nuostolio, t. y. 50 000 Eur iš atsakovo suteiktos paskolos įmonei, mažinant įmonės skolą 50 000 Eur ir didinant įmonės nuosavą kapitalą 50 000 Eur, taip pat pateikti metinės atskaitomybės patikslintas atskaitas. Teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) ieškovui būtų pateikęs minėtą sprendimą (ar, kad ieškovui būtų žinoma apie sprendimą). Teismas taip pat akcentavo, kad iki Preliminariosios sutarties sudarymo, šalių derybų metu nuostolių sumažinimo klausimas buvo aktualus, ką patvirtina ir 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovo elektroninis laiškas atsakovui, kuriame atsakovui siūloma nurašyti 52 000 Eur skolą, nurodoma apie esamus nuostolius ir kita. Teismas atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog 2020 m. sausio 1 d. sprendimu padidinęs įmonės įstatinį kapitalą, atsakovas Juridinių asmenų registrui pateikė registruoti naujus įmonės įstatus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 49 straipsnio 7 dalis. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. atsakovas pakeitė įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išraišką iš litų į eurus ir patvirtino naujus bendrovės įstatus. Vienintelio bendrovės akcininko 2020 m. sausio 10 d. sprendime nurodoma, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 896 Eur, o ne 52 896 Eur. Kai tuo tarpu tada 2020 m. sausio 1 d. sprendime įstatinis kapitalas turėjo būti nurodomas litais, kadangi tik 2020 m. sausio 17 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo konvertuotas į eurus.

8. Teismas vertino, kad 2020 m. sausio 1 d. sprendimas nelaikytinas patikimu įrodymu, kadangi esant klausimui dėl nuostolių dydžio mažinimo, jis nebuvo pateiktas ieškovui, todėl kyla abejonių dėl jo priėmimo faktinės datos, taip pat padidinus įmonės kapitalą, neužregistruoti bendrovės įstatų pakeitimai, galiausiai, sprendimu įstatinis kapitalas didinamas eurais, kai bendrovės akcijų nominali vertė iki sprendimo priėmimo nebuvo pakeista į eurus. Teismas priėjo prieš išvados, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas pažeidė Preliminariosios sutarties 4.2.8 punkte nurodytą garantiją ir patvirtinimą, jog bendrovė nėra nemoki, taip pat Preliminariosios sutarties 4.2.9 punkte numatytą garantiją, kad įmonės atžvilgiu nėra gręsiančių teisminių ginčų bei 4.2.11 punktą dėl pateiktų pareiškimų ir garantijų tvirtinamo tikslumo, išsamumo ir teisingumo.

9. Sprendime buvo analizuojamos ir byloje pateiktos paskolos sutartys: 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartis Nr. 2017/11/10, kuria atsakovas bendrovei suteikė 30 000 Eur paskolą, paskolos grąžinimo terminas iki 2018 m. gegužės 31 d.; 2019 m. vasario 1 d. paskolos sutartį Nr. 2019/02-01, kuria atsakovas bendrovei suteikė 120 000 Eur paskolą, jos grąžinimo terminas 2020 m. kovo 1 d.; 2019 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartis Nr. 2019/12/30, kuria atsakovas įsipareigojo bendrovei suteikti 120 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas 2020 m. rugsėjo 30 d.; iš minėtų sutarčių teismas nustatė, kad atsakovo reikalavimo į bendrovę suma sudaro 270 000 Eur, tačiau įmonės balansuose šios sumos neatspindėtos. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog egzistuoja viena paskolos sutartis, kitos yra tik jos papildomi susitarimai dėl termino pratęsimo, tačiau teismas kritiškai įvertino šiuos argumentus, nes jiems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko sutarčių terminus pratęsti ne sutarties pakeitimais ar papildomais susitarimais prie paskolos sutarties, o sudarydamas naujas paskolos sutartis su skirtingais jų numeriais, paskolų sumomis, grąžinimo terminais. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo pavedimų teismas nustatė, kad iki 2019 m. lapkričio 14 d. bendrovei atliktų mokėjimo nurodymų suma – 150 004 Eur. Paskolos pradėtos grąžinti nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., iš viso 71 512 Eur sumai, nors viena iš paskolų turėjo būti grąžinta iki 2018 m. gegužės 31 d., kita – iki 2020 m. kovo 1 d. Mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys – avansinė, pagal avansinę, paskola, paskolos grąžinimas, kas leidžia abejoti atsakovo argumentų pagrįstumu apie tai, kad Preliminariosios sutarties metu bendrovė buvo moki, nes paskolos sutarčių grąžinimo terminai ir pateikti mokėjimo nurodymai vienareikšmiškai nepatvirtina suteiktų visų paskolų grąžinimo fakto.

10. Teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, vienašališkai ją nutraukia šią preliminarią sutartį, neįvykdo Preliminariosios sutarties 1.4 punkte nurodytų sąlygų arba paaiškėja, kad bet kuri iš pardavėjo pareiškimų ir/ar garantijų, nurodytų sutarties 4 punkte buvo neteisingi, melaginti ir (arba) klaidinantys, pirkėjas įgyja teisę nutraukti šią sutartį nemokėdamas pardavėjui jokių kompensacijų arba baudų, o pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 25 000 Eur baudą, kurie laikomi iš anksto įvertintais pirkėjo nuostoliais dėl to, kad pirkėjas negalėjo nusipirkti bendrovės akcijų iš pardavėjo (Preliminariosios sutarties 5.2 punktas).

11. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius Preliminariosios sutarties, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti netesybas (nuostolius), o atsakovui atsirado pareiga sumokėti netesybas. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas tinkamai neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimto įsipareigojimo, klaidingai patvirtino ir garantavo pirkėjui, kad bendrovė nėra nemoki, taip pat nėra pagrindo inicijuoti bankroto, nėra gręsiančių teisminių ginčų ir pateikti pareiškimai ir garantijos yra tikslūs, išsamūs ir teisingi. Teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovas patyrė nuostolius (žalą) dėl netektos galimybės įsigyti bendrovės akcijas, plėsti ir vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovas (apeliantas) A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią apsimestinio sandorio negaliojimą. Paaiškina, kad Preliminariąja sutartimi (3.1. punktas) šalys numatė, jog akcijų pardavimo kaina yra 1 Eur, taip pat susitaria, kad kaina yra teisinga ir priimta atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį. Nurodo, kad Preliminariosios sutarties 2.1.3. punktas numatė, jog parduodamų akcijų skaičius yra 100 vnt., kurios vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Apelianto teigimu, jis įsipareigojo padovanoti ieškovui bendrovės akcijas, tokiu būdu dovanojimas buvo įformintas pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. apsimestiniu sandoriu. Teigia, kad teismas neakcentavo nurodytos aplinkybės, todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius.

12.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad Preliminariosios sutarties objektas buvo bendrovės akcijų, tačiau ne juridinio asmens pardavimas (dovanojimas), todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai daug dėmesio skiriama bendrovės turto ir įsipareigojimų analizei, kad būtų reikšminga parduodant įmonę arba akcijas, tačiau ne akcijų dovanojimo atveju. Apelianto teigimu, įsigyjant akcijas už simbolinę kainą, ieškovui nereikėjo tikslių duomenų apie įmonės finansinę padėtį. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnį, juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, todėl ieškovas, įsigijęs bendrovės akcijas, nebūtų atsakingas už jos skolas. Teismas pernelyg plačiai aiškino šalių sutartinius santykius, lyg šalys būtų susitarę dėl juridinio asmens, o ne akcijų pirkimo-pardavimo.

12.3. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė teisės normą, reglamentuojančią preliminariosios sutarties pasibaigimą ir nuostolių atlyginimą. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas Preliminariąją sutartį pagrįstai nutraukė savo iniciatyva, nes Preliminarioji sutartis pasibaigė, kadangi iki 2020 m. vasario 14 d. nebuvo sudaryta, o pasibaigusios sutarties nutraukti negalima. Nurodo, kad ginčo atveju apeliantas neatsisakė ir nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, tuo tarpu ieškovas pranešimu apie sutarties nutraukimą pats išreiškė savo valią pagrindinės sutarties nesudaryti, todėl neturėjo teisės į nuostolių atlyginimą, be to, ieškovas jokių nuostolių ir nepatyrė, nes jų neįrodinėjo.

12.4. Ginčo atveju ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, nors apeliantas to reikalavo, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl netesybų mažinimo, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, tenkindamas ieškinį privalėjo savo iniciatyva sumažinti priteistinas netesybas. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai šešių procentų, o ne penkių procentų, dydžio procesines palūkanas, nors ginčo šalys nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

12.5. Ginčo atveju CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, šiuo atveju baigėsi 2020 m. rugpjūčio 14 d., tuo tarpu ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 9 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą ir apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

13. Ieškovas M. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Apeliacinis skundas neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes visas skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

13.2. Aplinkybę, kad sandoris apsimestinis privaloma įrodyti, aiškinantis sandorio šalių tikrąją valią, ketinimus, jų elgesio motyvus ir tikslus. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti netesybas (baudą) pagal Preliminariąją sutartį, tuo tarpu klausimas dėl Preliminariosios sutarties tariamo negaliojimo byloje nebuvo kvestionuojamas, negaliojimo pagrindai nebuvo įrodinėjami, nepareikštas reikalavimas dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo niekine kaip tariamo apsimestinio sandorio, taigi ir Preliminarioji sutartis byloje nebuvo ir nėra pripažinta negaliojančia pagal CK 1.87 straipsnį. Pasak ieškovo, teismas skundžiamame sprendimu neturėjo pagrindo taikyti teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmių. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai kvestionuoja pagrindinės sutarties, kurią šalys Preliminariąja sutartimi įsipareigojo sudaryti ateityje, pavadinimą. Šalys susitarė ateityje sudaryti atlygintinį akcijų perleidimo sandorį, taigi apeliantas, pardavęs akcijas, nepaisant mažos sandorio kainos, gaus finansinę naudą, todėl neegzistuoja pagrindas teigti, kad neva buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios esminis bruožas – neatlygintinis nuosavybės teisės perleidimas.

13.3. Šios civilinės bylos dalykas, priešingai nei teigia apeliantas, yra ne pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (nes ji nebuvo sudaryta), o Preliminarioji sutartis (nes ji buvo pažeista), todėl esminę reikšmę sprendžiat dėl netesybų priteisimo pagrįstumo turi tai, dėl kokių priežasčių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas nurodo, kad Preliminariosios sutarties 1.3 punkte įtvirtinta, jog tikrasis šalių ketinimas yra perleisti ne tik 100 proc. įmonės akcijų, tačiau ir viso įmonės verslo valdymą, todėl šalims esminę reikšmę turi bendradarbiavimas gera valia ir pardavėjo informacijos teikimas pirkėjui dėl bet kokių esminių įvykių, susijusių su įmonės veikla iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Pažymi, kad apeliantas neatskleidė ieškovui informacijos apie įmonės finansinę padėtį, t. y. faktinį nemokumą 2019 m. (tikėtina ir 2018 m.), nors dėl šios aplinkybės įmonės akcijos gali tapti bevertėmis (Preliminarios sutarties 4.2.8 punktas). Nurodo, kad tuo atveju, jeigu ieškovas būtų Preliminariosios sutarties pagrindu sudaręs pagrindinę sutartį, t. y. įsigijęs įmonės akcijas įmonei esant nemokiai, jis nebūtų gavęs to, ko iš esmės tikėjosi sudarydamas sutartį, o įsigytos akcijos būtų buvusios bevertės. Preliminari sutartis priklausė nuo apelianto pateiktų pareiškimų ir garantijų, susijusių su įmonės finansine padėtimi, teisingumo, vertinant reikalavimą dėl netesybų priteisimo, todėl privalėjo būti išsamiai ištirta įmonės finansinė padėtis ir finansiniai rodikliai.

13.4. Dėl apelianto kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl apeliantas turi pareigą sumokėti netesybas pagal Preliminariąją sutartį. Paaiškina, kad 2020 m. vasario 13 d. pranešimu ieškovas informavo apeliantą, kad nuo 2020 m. vasario 14 d. nutraukia Preliminariąją sutartį, todėl savo valią ieškovas, priešingai nei teigia apeliantas, išreiškė Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne jai pasibaigus, todėl ieškovas vienašališkai savo iniciatyva nutraukė dar galiojančią Preliminariąją sutartį. Ieškovo teigimu, šiuo atveju pareiga mokėti netesybas siejama ne su tuo, kurios šalies iniciatyva preliminari sutartis nutraukta, o su tuo, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

13.5. Netesybų dydis pagrįstas. Teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas net nekvestionavo ir neginčijo prašomų priteisti netesybų dydžio. Anot ieškovo, 25 000 Eur netesybų dydis pasirinktas šalių laisva valia ir sulygtas, be to, abi sutarties šalys – patyrę privatūs verslo subjektai (apeliantas net 15 metų vienasmeniškai valdė ir vadovavo įmonei), turintys ilgametės patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl apeliantas suprato prisiimamų įsipareigojimų esmę bei prisiimtų iš įsipareigojimų nevykdymo kylančių padarinių atsiradimo riziką. Pažymėtina, kad baudos dydis atitinka sąžiningą verslo praktiką, nėra neproporcingas. Papildomai nurodo, kad nedidelė pagrindinės sutarties kaina savaime nesuponuoja, kad ieškovas dėl to negalėjo patirti nuostolių. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas negavo to, ką tikėjosi gauti – įsigyti įmonės akcijas ir verslo valdymą, todėl patyrė nuostolių – negavo pelno ir pajamų, kurias planavo įgyti įsigijęs akcijas, taip pat prarado galimybę tapti įmonės vadovu ir už tai gauti atlyginimą bei plėtojant veiklą didinti pridėtinę akcijų vertę. Ieškovas akcentuoja, kad skyrė daug laiko ir lėšų įmonės veiklos ir dokumentų tyrimui. Nurodo, kad 1 Eur akcijų įsigijimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog iš įmonės gaunamų pajamų bus grąžinta įmonės skola apeliantui.

13.6. Ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Nurodo, kad ieškovas, 2020 m. vasario 13 d. pranešimu informuodamas apeliantą apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, pareikalavo sumokėti sutartines netesybas. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. tarp šalių vyko derybos, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad apeliantas sumokės netesybas, tačiau derybos nepavyko. Akcentuoja, kad iki 2020 m. balandžio 7 d., apeliantas nebuvo užsiminęs apie tai, kad savo įsipareigojimo pagal Preliminariąją sutartį nevykdys ir netesybų nemokės. Taigi ieškovas apie savo teisių pažeidimą suvokė 2020 m. balandžio 7 d., todėl ieškinys pateiktas praėjus tik penkiems mėnesiams nuo ieškinio senaties termino eigos pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškovo M. K. ieškinys atsakovui A. J. dėl netesybų priteisimo tenkintas visiškai.

Dėl faktinės ginčo situacijos ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovas A. J. 2020 m. sausio 20 d. sudarė preliminariąją UAB (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti bendrovės akcijas už 1 Eur. Šalys sutarė, kad pagrindinę pirkimo-pardavimo sudarys ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d. (Preliminariosios sutarties 1.1, 1.4, 2.1., 2.1.4 punktai). Preliminariosios sutarties 1.4 punktu pardavėjas įsipareigojo pateikti pirkėjui reikšmingus bendrovės finansinius ir veiklos dokumentus, kurie sudarytų sąlygas pirkėjui įvertinti bendrovės finansinę padėtį. Pardavėjas garantavo pirkėjui, kad bendrovė nėra nemoki, taip pat nėra pagrindo inicijuoti bankroto (Preliminariosios sutarties 4.2.8 punktas), nėra gręsiančių teisminių ginčų (Preliminariosios sutarties 4.2.9 punktas) ir pateikti pareiškimai ir garantijos yra tikslūs, išsamūs ir teisingi (Preliminariosios sutarties 4.2.11 punktas).

18. Ieškovo teigimu, vertinant atsakovo pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. kilo įtarimų, kad juose pateikti duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos atsakovas teikė VĮ „Registrų centras“. 2020 m. vasario 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, siūlydamas spręsti susiklosčiusią situaciją: 1) atsakovas atsisako 120 000 Eur dydžio reikalavimo teisės į bendrovę, tokiu būdu atkuriant bendrovės mokumą ir šalys sudaro galutinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) atsakovas sumoka ieškovui 25 000 Eur baudą už esminį Preliminariosios sutarties pažeidimą. Atsakovui neatsakius į nurodytą pasiūlymą, ieškovas 2020 m. vasario 13 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą informavo atsakovą, jog atsakovas, neatskleisdamas informacijos apie bendrovės finansinius rodiklius pirkėjui iš esmės pažeidė Preliminariąją sutartį. Ieškovas pareiškė, kad šiuo pranešimu nuo 2020 m. vasario 14 d. nutraukia Preliminariąją sutartį ir reikalauja per 3 darbo dienas sumokėti 25 000 Eur dydžio sutartines netesybas, numatytas Preliminariosios sutarties 5.2 punkte. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. tarp ginčo šalių vyko komunikacija dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo, tačiau šalys susitarimo nepasiekė.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimto įsipareigojimo, klaidingai garantavo pirkėjui, kad bendrovė nėra nemoki, todėl atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovas patyrė nuostolius dėl netektos galimybės įsigyti bendrovės akcijas, plėsti ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-164-432/2022, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo M. K. ieškinį atmetė, konstatavusi, kad Preliminariosios sutarties sąlyga dėl baudos mokėjimo pripažintina prieštaraujančia viešajai tvarkai, nes pirkėjas nepatyrė nuostolių, tuo tarpu sutartinė bauda už netinkamą sutarties vykdymą yra nesuderinama su paties sandorio suma.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės mažinti sutartines netesybas, nurodė, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Teisėjų kolegija išaiškino, jog tokiu atveju teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, jog pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva sumažinus netesybų dydį iki 0 Eur, ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl realių nuostolių ir pagrįsti protingą netesybų dydį.

21. Bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. balandžio 12 d. gauti ieškovo papildomi įrodymai ir paaiškinimai dėl patirtų nuostolių, kuriuose ieškovas nurodo, kad patyrė šiuos nuostolius: 1) 9 000 Eur išlaidos už Alpiangel OU (verslo konsultantas) suteiktą konsultaciją dėl UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimo, kurias pagrindžia ieškovui išrašyta sąskaita ir mokėjimo nurodymas. Pažymi, kad nors sąskaitą už apmokėjo ieškovo vadovaujama įmonė, tačiau 2022 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo pavedimu jis grąžino įmonei skolą; 2) 1 503,43 Eur išlaidos už teisines paslaugas, rengiant, tikslinant, koreguojant ir tobulinant preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, rengiant pretenzijas atsakovui, atsakymo atsakovui rengimas ir pateikimas, ginčo perspektyvų teisme vertinimas, priminimo rengimas ir kita; 3) 370,96 Eur išlaidos lėktuvo bilietams – pagrindžia išrašytos sąskaitos. Paaiškina, kad ieškovas buvo susitaręs su atsakovu, kad ieškovas, kartu su jam priklausančios ir valdomos internetinės parduotuvės vadybininke, keliaus į Kopenhagą apžiūrėti naujos „Calvin Klein“ kojinių ir pėdkelnių kolekcijos, tačiau kelionė neįvyko dėl klaidingų atsakovo pranešimų.

22. Teisme 2023 m. balandžio 25 d. gauta atsakovo pozicija, kurioje nurodoma, kad ieškovo pateikta 9 000 Eur išlaidas pagrindžianti sąskaita yra neinformatyvi, ją galima surašyti bet kada. Pažymi, kad sąskaitoje įrašyta „Prekybos tinklo (duomenys neskelbtini) suteiktos konsultacijos“, todėl galima suprasti, kad prekybos tinklas (duomenys neskelbtini) ieškovui teikė konsultacijas, tačiau šią sąskaitą už ieškovą apmokėjo 2019 m. gruodžio 31 d. jo valdoma įmonė, kuriai šią sumą ir dalį (11 000 Eur) paskolos ieškovas grąžino 2022 m. rugpjūčio 26 d.; teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam buvo suteiktos konsultacijos dėl įmonės pirkimo už 9 000 Eur sumą, kai tuo tarpu Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog įmonė bus parduota tik už 1 Eur. Dėl išlaidų už teisines paslaugas, atsakovas nurodo, kad šias išlaidas apmokėjo ieškovo vadovaujama bendrovė, su kuria ieškovas siekė sujungti UAB (duomenys neskelbtini), todėl, anot atsakovo, konsultacijos dėl bendrovės įsigijimo jam nereikėjo. Papildomai nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2022 m. birželio 18 d. pervedė 3 600 Eur savo vadovaujamai įmonei, kurio pagrindu 2022 m. birželio 30 d. buvo atliktas skolų įskaitymas, kai tuo tarpu teisinės paslaugos buvo suteiktos dar 2020 m. pradžioje, o sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas išrašytos tik 2020 m. rugpjūčio 7 d.; dėl išlaidų lėktuvo bilietams nurodo, kad šios išlaidos nesusijusios su ginču ir atsakovas nieko su ieškovu nebuvo sutaręs, nes „Calvin Klein“ kojinių ir pėdkelnių net negamina. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad už bilietus apmokėjo.

23. Pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei vadovaudamasi kasacinio teismo apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis teisėjų kolegija vertina, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas sumažinti Preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas.

Dėl Preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų mažinimo pagrindų (ne)buvimo

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas, klaidingai garantavo pirkėjui, jog bendrovė nėra nemoki, atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovas patyrė nuostolius dėl netektos galimybės įsigyti bendrovės akcijas, plėsti ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais, tenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė Preliminariojoje sutartyje sulygtas 25 000 Eur dydžio netesybas (baudą).

Žemesnės instancijos teismas

25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nes neakcentavo, jog atsakovas įsipareigojo padovanoti ieškovui bendrovės akcijas, tokiu būdu dovanojimas buvo įformintas pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. apsimestiniu sandoriu.

26. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bei teisiškai įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas

27. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą (dalyką) sudaro ieškovo reikalavimas priteisti Preliminariojoje sutartyje numatytą baudą (netesybas), tuo tarpu ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su atsakovo atliktu Preliminariosios sutarties pažeidimu, įrodinėjimas. Šiuo atveju atsakovo atsikirtimų pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis atsakovas siekia paneigti jo neteisėtus veiksmus.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovas, šiuo atveju Preliminariosios sutarties (atskirų jos sąlygų) teisėtumo klausimas šioje byloje nebuvo keliamas, nepareikštas reikalavimas dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.87 straipsnį (apsimestinio sandorio negaliojimas). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti Preliminariosios sutarties, kaip dvišalio sandorio, teisėtumo klausimą ir vertinti su tuo susijusius apelianto argumentus. Priešingu atveju, t. y. vertindamas naujus argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų ginčą (bylą) naujais aspektais, o tai aiškiai neatitiktų apeliacinio proceso tikslų bei šio proceso paskirties. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas, o ir pats bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui, vykstančiam pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-254-464/2023).

29. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai aiškino šalių sutartinius santykius. Anot apelianto, Preliminariosios sutarties objektas buvo bendrovės akcijų, tačiau ne juridinio asmens pardavimas, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai daug dėmesio skiriama bendrovės turto ir įsipareigojimų analizei. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

30. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo ir šioje sutartyje numatytų netesybų priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai. Preliminariosios sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.165 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

31. Pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus kvalifikavo kaip neteisėtus bei pripažino, kad atsakovas neteko galimybės įsigyti bendrovės akcijas, kadangi byloje nustatė, kad ieškovas, siekdamas įsigyti iš atsakovo jam priklausančias UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, be kita ko, siekė plėsti vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėtina, jog Preliminariojoje sutartyje šalys numatė, kad pardavėjas įsipareigoja pateikti pirkėjui reikšmingus bendrovės finansinius ir veiklos dokumentus, kurie sudarytų sąlygas pirkėjui įvertinti bendrovės finansinę padėtį (Preliminariosios sutarties 1.4 punktas). Pardavėjas garantavo pirkėjui, kad bendrovė nėra nemoki, taip pat nėra pagrindo inicijuoti bankroto (Preliminariosios sutarties 4.2.8 punktas), nėra gręsiančių teisminių ginčų (Preliminariosios sutarties 4.2.9 punktas) ir pateikti pareiškimai ir garantijos yra tikslūs, išsamūs ir teisingi (Preliminariosios sutarties 4.2.11 punktas). Dar daugiau, Preliminariosios sutarties 5.2. šalys susitarė, jog paaiškėjus, kad bet kuris iš Preliminariosios sutarties 4 punkte nurodytų pareiškimų/garantijų yra neteisingi, pirkėjas įgyja teisę nutraukti sutartį nemokėdamas pardavėjui jokių kompensacijų ar baudų, o pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 25 000 Eur baudą, kurie laikomi iš anksto įvertintais pirkėjo nuostoliais dėl to, kad pirkėjas negalėjo nusipirkti bendrovės akcijų iš pardavėjo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aptartos Preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis, kaip vienas iš bendrovės mokumo įvertinimo kriterijų, buvo reikšmingas ieškovui, siekiančiam įsigyti bendrovės akcijas, o už klaidingą tokio pobūdžio informacijos nurodymą ieškovui, Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta atsakovo atsakomybė piniginės baudos forma. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti sutartinę baudą, visiškai pagrįstai vertino bendrovės finansinius rodiklius, atsakovo ieškovui pateiktų ir VĮ „Registrų centras“ bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų (ne)atitiktį, nes būtent šios aplinkybės buvo reikšmingos ieškovui apsisprendžiant dėl įmonės akcijų įsigijimo, o atsakovo atliktas klaidingas informacijos nurodymas ir lėmė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą bei ginčo šalių ikisutartinių santykių nutrūkimą.

33. Šiame kontekste teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingus vertina apeliacinio skundo argumentus, kad įsigyjant akcijas už simbolinę kainą, ieškovui nereikėjo tikslių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, bei, kad ieškovas, įsigijęs bendrovės akcijas, nebūtų atsakingas už jos skolas. Pagal CK 6.163 straipsnio 4 dalį šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šalių pareigos atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti nevykdymas ar netinkamas vykdymas bet kurios iš šalių ikisutartiniuose, taip pat sutartiniuose santykiuose suponuoja sandorio neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tuo atveju, kai šalys yra verslininkai ir jie sudaro sutartis, tai aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, šiuo atveju tai, kad bendrovės finansinė būklė yra reikšmingas pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aspektas, šalys pačios įtvirtino Preliminariojoje sutartyje ir už susijusios informacijos nepateikimą ir (ar) neteisingos informacijos pateikimą numatė aiškią pardavėjo (atsakovo) atsakomybę, antra vertus, atsakovas neįrodė, kad pateikė ieškovui visą sutarčiai sudaryti reikalingą ir teisingą informaciją (CPK 178 straipsnis).

34. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva sumažinti priteistinas netesybas. Taip pat apeliantas, pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teisme naujai pateiktų įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo nuostolius, atsiradusius dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo, iš esmės nurodo, kad šie įrodymai nepagrindžia ieškovo patirtų nuostolių dėl pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (ne)sudarymo.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus papildomus įrodymus bei su šiais įrodymais susijusius atsakovo argumentus, pripažįsta, kad ieškovo patirti nuostoliai įrodyti iš dalies. Teisėjų kolegija nelaiko pagrįstomis 9 000 Eur dydžio išlaidų už Alpiangel OU suteiktą konsultaciją bendrovės įsigijimo, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, 2019 m. gruodžio 22 d. Estijos bendrovės Alpiangel OU išrašyta sąskaita ieškovui yra neinformatyvi ir vien tik ši sąskaita, be kitų įrodymų, galinčių pagrįsti, kad nurodyta Estijos bendrovė teikė atsakovui konsultacijas, vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovo patirtų nuostolių. Dėl 1 503,43 Eur išlaidų už teisines paslaugas, rengiant, tikslinant, koreguojant ir tobulinant preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, rengiant pretenzijas atsakovui ir kita, teisėjų kolegija vertina, kad šios išlaidos yra pagrįstos, nes aktualiose sąskaitose detalizuota, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos nurodant paslaugų įkainius, taip pat pateikti sąskaitų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Tuo tarpu vien apelianto argumentas, kad sąskaitas apmokėjo ieškovo vadovaujama bendrovė, su kuria ieškovas siekė sujungti UAB (duomenys neskelbtini), todėl konsultacijos dėl bendrovės įsigijimo nereikėjo, vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi iš išlaidas už teisines paslaugas patvirtinantys dokumentai aiškiai patvirtina, kad teisinės konsultacijos šiuo konkrečiu atveju susiję su Preliminariosios sutarties, pretenzijų parengimu bei ieškovo atstovavimu komunikuojant su atsakovu. Teisėjų kolegija taip pat nelaiko pagrįstomis 370,96 Eur išlaidų lėktuvo bilietams, kadangi byloje nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad ieškovo nurodoma prekių ženklo „Calvin Klein“ produkcijos paroda Kopenhagoje apskritai vyko. Taigi šiuo atveju laikytina, kad ieškovas pagrindė dalį (1 503,43 Eur) savo patirtų nuostolių.

36. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

38. Byloje nustačius, kad pagrindinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent atsakovui pažeidus sutartį bei atsižvelgiant į šalių sudarytos Preliminariosios sutarties sąlygas, numatančias pirkėjo, šiuo atveju atsakovo A. J., atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovo reikalavimas priteisti sutartyje numatytą baudą laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

39. Sprendžiant dėl sutartinės baudos (netesybų) dydžio, atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimus, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

40. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš naujo grąžindamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išaiškino, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas).

41. Taigi kasacinis teismas iš esmės nurodė, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl netesybų sumažinimo, yra įvardijamas netesybų ir nuostolių santykis. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, aktuali ir šioje byloje, pagal kurią – tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, pavyzdžiui, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę ir šios nutarties 35 punkte nurodytus motyvus, pripažįsta, kad šiuo atveju ieškovas įrodė tik dalį realiai nuostolių, t. y. 1 503,43 Eur. Pabrėžtina, kad gali būti atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie pagal prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tą faktinę aplinkybę, kad pažeidus Preliminarios sutarties sąlygas ieškovas neįgijo įmonės akcijų, kurių kaina tik 1 Eur, taip pat į tai, kad ieškovas pagrindė tik dalį patirtų nuostolių, teisėjų kolegija mano esant tikslinga Preliminarioje sutartyje numatytas ir ieškovo prašomas priteisti 25 000 Eur dydžio netesybas sumažinti iki 1 503,43 Eur sumos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai šešių procentų, o ne penkių procentų, dydžio procesines palūkanas, nors ginčo šalys nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

45. Kaip jau minėta, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma, – verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį atsakovui gali būti skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 503,43 Eur), nes ginčo teisiniame santykyje šalys veikė kaip verslo subjektai.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

46. Apeliantas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikytiną ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Anot apelianto, ieškinio senaties terminas šiuo atveju baigėsi 2020 m. rugpjūčio 14 d., tuo tarpu ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 9 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą. Savo ruožtu ieškovas, teigdamas, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. tarp šalių vyko derybos, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad apeliantas sumokės netesybas, tačiau derybos nepavyko, todėl ieškovas apie savo teisių pažeidimą suvokė tik 2020 m. balandžio 7 d.

47. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė ieškinio senaties pradžią sieja su objektyviais kriterijais ir yra išimtis iš bendrosios taisyklės.

48. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus dėl baudos (netesybų) kildina iš Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis Preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi ieškinio senaties terminas turėjo būti nustatomas remiantis objektyviais kriterijais ir CK 1.127 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie savo teisių pažeidimą objektyviai turėjo ir galėjo suvokti tuomet, kai, suėjus Preliminariojoje sutartyje nustatytam ir šalių susitarimu pratęstam terminui, nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Minėta, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintina, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju turėjo būti siejama su galutinio šalių sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaiga, t. y. 2020 m. vasario 14 d. Taigi ši diena buvo ta diena, kai, neįvykus pagrindiniam sandoriui, ieškovas turėjo objektyviai suvokti apie savo teisių pažeidimą, atitinkamai ieškinio senaties terminas dėl baudos (netesybų) baigėsi 2020 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 9 d., ieškinys priimtas teisėjos rezoliucija 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju praleistas.

49. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šia norma siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, kad teismui pateikto reikalavimo ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, jei šalis (skolininkas) reikalauja taikyti ieškinio senatį, atmeta ieškinį, net kai ieškovo reikalavimas iš esmės turėtų būti patenkintas. Tačiau teismas, nustatęs svarbias ieškinio senaties praleidimo priežastis, priešingai nei jį taikant, kai reikalingas atsakovo prašymas, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą gali ir nesant kreditoriaus prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, toliau spręstinas klausimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybės nagrinėjamu atveju.

50. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).

51. Nagrinėjamu atveju šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po Preliminariosios sutarties nutraukimo tarp šalių vyko derybos, ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. šalys aiškinosi, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas operatyviai reagavo į tai, kad pasibaigė Preliminariosios sutarties terminas, taip pat į tai, kad tarp šalių vyko derybos, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ieškovo nesikreipimo į teismą laiku priežastimis, tuo labiau, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai susijęs su Preliminariosios sutarties sąlygų, susijusių su atsakovo pareiga atskleisti informaciją apie bendrovės finansinę būklę, neįvykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas diskrecijos teisę spręsti senaties termino atnaujinimo klausimą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutaria atnaujinti ieškovui terminą pareikšti ieškiniui dėl sutartyje numatytos baudos priteisimo iš atsakovo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybas ir teismo pareigą kontroliuoti netesybų dydį. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad egzistuoja objektyvūs pagrindai Preliminariojoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų netesybų sumažinimui, pirmosios instancijos teismas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant ieškovo prašomas priteisti netesybas iki 1 503,43 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų vadovautinasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį bei kokybę, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, spręstina, kad šalių bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

55. Atsakovas nepateikė duomenų dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Savo ruožtu ieškovas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 296,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 6 procentais, ieškovo naudai priteistina 137,82 Eur (2 296,93 Eur x 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

56. Ieškovas nurodo, jog bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas patyrė 1 541,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos (patirtas išlaidas ieškovas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas ir bankinio mokėjimo pavedimo kopija). Savo ruožtu atsakovas nurodė, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas nurodo, kad patyrė papildomai 566,60 Eur išlaidų už prašymo dėl įrodymų apie patirtus nuostolius prijungimo parengimą, priedų rinkimą, vertimas, derinimas su vertėjais, pateikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos ginčo šalių išlaidos taip pat yra pagrįstos.

57. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, spręstina, kad ieškovo naudai priteistina 126,49 Eur (2 108,14 Eur x 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai 1 281,22 Eur (1 363 Eur x 94 proc.). Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą spręstina, kad šiuo atveju atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 1 154,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

58. Ieškovas taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu ieškovas patyrė 1 531 Eur bylinėjimosi išlaidų (563 Eur žyminis mokestis už kasacinio skundo pateikimą ir 968 Eur išlaidos už kasacinio skundo parengimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, nurodė, kad perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

59. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kasacinio skundo reikalavimas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui buvo tenkintas, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal Rekomendacijų 8.13. punktą, už kasacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme, priteistinas dydis yra 2,2. Kasacinis skundas parengtas 2022 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1 679,30 Eur taigi maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 3 694,46, todėl pripažintina, kad ieškovo prašoma priteisti suma už kasacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje patenkintas 6 procentais, atitinkamai jam priteistina 91,86 Eur (1 531 x 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutarė:

atsakovo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 503,43 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trijų eurų ir 43 ct) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 503,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,82 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,60 Eur (septynis eurus ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Priteisti iš ieškovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 154,73 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91,86 Eur (devyniasdešimt vieną eurą ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius