- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-179-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01016-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. V., G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba apie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Energijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba apie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius, Jonavos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. V. ir G. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. nuo 1995 m. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdė šiuos ūkinius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 3I1 p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 4I1 p, esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad R. V. iki mirties nuosavybės teise valdė nurodytus statinius, tačiau šiam turtui notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi statiniai nėra oficialiai registruoti kaip R. V. nuosavybė. Abu ūkinius pastatus pasistatė R. V. savo lėšomis ir jėgomis. 1993 m. valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Kauno elektros tinklai“ Jonavos skyriuje, neformaliai vadintame Jonavos elektros tinklais, kur tuo metu dirbo pareiškėjų tėvas, kilo idėja skyriaus darbuotojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia savo namų pasistatyti ūkinius pastatus. Kadangi statybos leidimas buvo išduotas Jonavos elektros tinklams, statinius įteisinti galėjo tiktai ji. Statybos buvo pabaigtos 1995 m., tačiau nebelikus buvusio Jonavos skyriaus vadovo E. S., tai niekam nerūpėjo. R. V. nuosavybės teises į minėtus ūkinius pastatus įgijo juos sukurdamas, o teisę juos sukurti įgijo pagal sandorį, t. y. tą nekilnojamąjį turtą sukūrė jį pastatydamas, gavęs Jonavos elektros tinklų leidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą atmetė; priteisė valstybei iš pareiškėjų po 9,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti G. V., dvidešimt eurų žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 15 d.
4. Teismas pažymėjo, kad ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo inventorizuoti, priimti valstybinės komisijos, todėl ir nebuvo teisiškai įregistruoti ir tuo paneigiama aplinkybė, kad ūkiniai pastatai R. V. buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ūkinius pastatus R. V. statė turėdamas leidimą, statybos leidimas Nr.1/93 buvo išduotas Jonavos elektros tinklams. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos, pateiktos kartu su pareiškimu, patvirtina, kad ūkinių pastatų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), duomenys įrašyti į kadastro duomenis tik 2019 m. rugpjūčio 1 d, ir tai įrodo, kad ūkinių pastatų nuosavybės dokumentai pradedami tvarkyti tik 2019 m. liepos 29 d., t. y. jau po R. V. mirties, o jam esant gyvam tokių dokumentų nebuvo, jų jis neturėjo, nuosavybės teisės į du ūkinius pastatus įregistruotos nebuvo, todėl R. V. negalėjo prarasti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurių ir nebuvo. 1995 m. spalio 8 d. ūkinių pastatų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytas ūkinių pastatų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), adresas šiems asmenims nebuvo žinomas ir protokole negalėjo būti nurodytas, nes toks adresas suteiktas tik 2019 m. rugsėjo 12 d., todėl teismas tokio protokolo nelaiko įrodymu byloje. Statybos leidimas buvo išduotas Jonavos elektros tinklams, pastačius ūkinius pastatus jų teisiškai neįregistravo, pareiškėjų tėvas R. V. neturėjo jokių nuosavybės teisę į ūkinius pastatus patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai neįrodė būtinųjų sąlygų juridiniam faktui nustatyti.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuo 1995 metų iki savo mirties nuosavybės teise valdė du statinius – ūkinius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 311 p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 411 p, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ūkinius pastatus savo lėšomis ir jėgomis pasistatė R. V.. 1993 metais VĮ ,,Kauno elektros tinklai“ Jonavos skyriuje kilo idėja skyriaus darbuotojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia savo namų pasistatyti ūkinius pastatus. Statybos pabaigtos 1995 metais, tačiau priduoti statinius pagal nustatytą tvarką tuo metu niekam nerūpėjo. Tik 2022 metais pastatų savininkai pradėjo savo pastatus įteisinti teismo keliu, t. y. kreipėsi dėl nuosavybės teisės nustatymo pagal įgyjamąją senatį, o mirusių savininkų turto paveldėtojai - dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad mirusysis valdė turtą nuosavybės teise, nustatymo. Tokiu būdu jau yra įteisinta nuosavybės teisė 8 savininkams. Šiuo atveju pareiškimas buvo grindžiamas tais pačiais dokumentais ir tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nurodytose civilinėse bylose, tačiau teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
5.2. Teismas nepagrįstai remiasi norminiais aktais, kurie reglamentuoja statybos vykdymą, jos užbaigimą ir nuosavybės įteisinimą ne teismo, o įprasta tvarka, kada tam nėra jokių formalių kliūčių. Pagrindinis skundžiamo sprendimo motyvas, kad ,,R. V. niekada neturėjo nuosavybės teisę į ūkinius pastatus patvirtinančių dokumentų, todėl jų ir negalėjo prarasti, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą...“ Tačiau dokumentų neturėjimas nepaneigia teismo galimybės nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi pagal CPK 445 straipsnį juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti. Būtent šioje byloje pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, įrodančių statinių priklausomybę R. V., tačiau jų neturėjimas nepaneigia teismo galimybės nustatyti juridinį faktą.
5.3. Leidimas statybai buvo išduotas Jonavos elektros tinklams, nors nuo pat pradžių buvo siekiama vieno tikslo – pasistatyti ūkinius pastatus Jonavos elektros tinklų darbuotojams. Ūkinius pastatus pastačius, įmonės vadovybei nekilo mintis juos registruoti įmonės vardu. Leidimus „tvarkė“ įmonės profsąjunga, niekaip formaliai to neįformindama. Statybų teisėtumą ir R. V. teisę į pasistatytus ūkinius pastatus pripažįsta visi byloje dalyvaujantys suinteresuotieji asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų A. V. ir G. V. (toliau abu kartu – ir pareiškėjai arba apeliantai) reikalavimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvas R. V., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1995 metų iki savo mirties nuosavybės teise valdė du statinius – ūkinius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 3I1 p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 4I1 p, esančius (duomenys neskelbtini), Jonavoje (toliau abu kartu – ūkiniai pastatai). Įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes ir jų pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad 1993 m. balandžio 15 d. Jonavos elektros tinklams buvo išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinius pastatus, kuris yra nenuginčytas. Ūkiniai pastatai buvo statomi 1993 – 1995 m. Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjai, tiek liudytojai J. L., A. M., V. U. nurodė, kad ūkinių pastatų, pastatytų R. V. ir kitų asmenų, nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes jų niekas netvarkė. Teismas sprendė, jog tai įrodo, kad ūkiniai pastatai nebuvo inventorizuoti, priimti valstybinės komisijos, todėl ir nebuvo teisiškai įregistruoti ir tuo paneigiamas pareiškėjų teiginys, nurodytas pareiškime, kad ūkiniai pastatai R. V. buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė būtinųjų sąlygų juridiniam faktui nustatyti, t. y. neįrodė, kad R. V. pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą, nes Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Jonavos elektros tinklams, neįrodė ūkinių pastatų statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, R. V. niekada neturėjo nuosavybės teisę į ūkinius pastatus patvirtinančių dokumentų, todėl jų ir negalėjo prarasti, todėl nėra pagrindo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
23. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad dokumentų neturėjimas nepaneigia teismo galimybės nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas nepagrįstai remiasi norminiais aktais, kurie reglamentuoja statybos vykdymą, jos užbaigimą ir nuosavybės įteisinimą ne teismo, o įprasta tvarka, kada tam nėra jokių formalių kliūčių. Tais pačiais dokumentais ir tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis 8 savininkams nuosavybės teisė jau įteisinta, todėl mano, kad teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Nurodo, kad statybų teisėtumą ir R. V. teisę į pasistatytus ūkinius pastatus pripažįsta visi byloje dalyvaujantys suinteresuotieji asmenys.
24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, kaip minėta, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas R. V. nuo 1995 metų iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė du statinius – ūkinius pastatus. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjų reikalavimą kvalifikavo kaip pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pareikštą reikalavimą dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau šie dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 30 ir 31 pastraipos ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, pareiškėjams pareiškus tokio pobūdžio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar R. V. pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą, ar ūkiniai pastatai jo buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka.
26. Byloje nustatyta, kad ūkiniai pastatai buvo pastatyti 1993 – 1995 metais, t. y. iki Statybos įstatymo įsigaliojimo (1996 m. rugsėjo 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad ūkiniai pastatai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminti.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių senų statinių, pastatytų ir įsigytų iki Statybos įstatymo įsigaliojimo suformavimo teisėtumo klausimas spręstinas vertinant kitus turimus reikšmingus dokumentus, apie kurių pakankamumą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Būtent apie tokias aplinkybes ir kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą kalbama Nekilnojamojo turto kadastro 12 straipsnio 4 dalyje. Šios teisės normos pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos, registruojant senus pastatus miestuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtinta tik statinių, esančių kaimo vietovėse, registracijos tvarka. Vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, todėl šiuo atveju būtina vadovautis nurodyto Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatomis. Šio nutarimo 3, 5.5, 6.3 punktų sisteminis vertinimas ir aiškinimas leidžia pripažinti, kad tokiu atveju, statinio teisėtumą patvirtina vykdomojo komiteto potvarkiai, perdavimo priėmimo aktai, privatizacijos dokumentai, kurie yra jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.
28. Byloje, jau minėta, taip pat nustatyta, kad 1993 m. balandžio 15 d. Jonavos elektros tinklams buvo išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinius pastatus. Prieštaraudami savo pačių suformuluotam reikalavimui byloje, pareiškėjai pateikė 1995 m. spalio 8 d. Ūkinių pastatų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodoma, kad ūkinių pastatų savininkų susirinkime dalyvavo savininkai A. V. ir G. V.. A. V. tuo metu buvo 12 metų, G. V. – 15 metų ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu pareiškėjai negalėjo nurodyti priežastį, kodėl susirinkime nedalyvavo jų tėvas R. V., o dalyvavo pareiškėjai, kurie įvardijami savininkais, nors patys pareiškėjai nurodo, kad tuos ūkinius pastatus statė jų tėvas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad adreso kodas (duomenys neskelbtini) Jonavos m. (duomenys neskelbtini) namui (duomenys neskelbtini) adresas įregistruotas 2019 m. rugsėjo 12 d., todėl 1995 m. spalio 8 d. Ūkinių pastatų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytas ūkinių pastatų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), adresas šiems asmenims nebuvo žinomas ir protokole negalėjo būti nurodytas. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio protokolo nelaikė įrodymu byloje. Išklausytas 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjai, tiek liudytojai J. L., A. M., V. U. nurodė, kad ūkinių pastatų, pastatytų R. V. ir kitų asmenų, nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes jų niekas netvarkė.
29. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas, jog pareiškėjai byloje neįrodė, kad R. V. pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą (t. y. ūkinius pastatus), nes Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Jonavos elektros tinklams; neįrodė ūkinių pastatų statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos; R. V. niekada neturėjo nuosavybės teisės į ūkinius pastatus patvirtinančių dokumentų, todėl jų ir negalėjo prarasti, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (t. y. ūkinių pastatų valdymo nuosavybės teise faktą).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 straipsnio nuostatas, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl apeliantų nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai nekeičia šioje nutartyje išdėstyto nagrinėjamoje byloje skundžiamo teismo sprendimo vertinimo.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kt.).
32. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis skundas atmestinas.
33. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 442 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.