Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba apie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius, Jonavos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuos abu ūkinius pastatus pasistatė jų tėvas R. V., savo lėšomis ir jėgomis. 1993 metais valstybės įmonė (toliau – VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos skyriuje, neformaliai vadintame (duomenys neskelbtini), kur tuo metu dirbo jų tėvas, kilo idėja skyriaus darbuotojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia savo namų pasistatyti ūkinius pastatus. Šią idėją palaikė tuometinis (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas E. S., kurio iniciatyva buvo paruoštas 33 sublokuotų ūkinių pastatų projektas (projekto planas pridedamas), suderintas su visomis kontroliuojančiomis organizacijomis, gautas statybos leidimas.

Ūkinius pastatus statėsi (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jų šeimų nariai, ir tiek, kiek kas norėjo, kadangi norinčių statytis iš tiesų buvo nedaug – iš viso buvo pastatyti 14 ūkinių pastatų iš 33 suprojektuotų. Nors statybos leidimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau ūkinius pastatus statėsi patys (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jų šeimų nariai, kiekvienas savo jėgomis ir lėšomis. Įrodyti tai rašytiniais įrodymais nėra galimybės, kadangi jokio oficialaus leidimo statybai konkrečiam asmeniui išdavimo įmonėje tiesiog nebuvo. Tuo metu tėvas dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, augino du sūnus, todėl, žiūrėdamas į perspektyvą, nusprendė pasistatyti du ūkinius pastatus ir juos pasistatė.

Statybos buvo pabaigtos 1995 metais, tačiau priduoti statinius pagal nustatytą tvarką tuo metu kažkodėl niekam nerūpėjo. Tiktai 2021 metais, jau po tėvo mirties, buvo bandymas užbaigtas statybas įteisinti, todėl 2021 m. spalio 29 d. data buvo surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą, tačiau jos užregistruoti nepavyko, kadangi statybos leidimas buvo išduotas ne tuos pastatus stačiusiems asmenims, o (duomenys neskelbtini), kurie buvo tuo metu jau nebeegzistuojančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ padalinys, t. y. irgi nebeegzistavo.

Jų tėvo pasistatyti ūkiniai pastatai, kaip ir visi kiti tame bloke, nuo jų pastatymo 1995 metais iki 2019 metų niekada nebuvo inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti. Kadangi statybos leidimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), statinius įteisinti galėjo tiktai VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebelikus buvusio Jonavos skyriaus vadovo E. S., tenai niekam tai nerūpėjo. Nelabai tuo rūpinosi ir patys statytojai. Šiuo metu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebeegzistuoja, kadangi yra reorganizuoti į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“.

2019 metais inventorizavus visus (duomenys neskelbtini) gatvėje pastatytus ūkinius pastatus ir atlikus kadastrinius matavimus, jie buvo įtraukti į nekilnojamojo turto registrą ir jiems buvo suteikti unikalūs numeriai – R. V. valdomiems pastatams: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtam plane indeksu 311 p), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtam plane indeksu 4I1 p). Taip pat 2019 m. rugsėjo 11 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pastatams buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į šiuos ūkinius pastatus tėvo vardu įregistravimo, tačiau paaiškėjo, kad nepakanka jų turimų dokumentų nuosavybės teisėms įrodyti ir teisiškai įregistruoti juos VĮ Registrų centre tėvo vardu, kadangi statybos leidimas buvo išduotas ne šių pastatų statytojams, o (duomenys neskelbtini), todėl VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti šių pastatų nuosavybės teises.

R. V. nuosavybės teises į minėtus ūkinius pastatus įgijo juos sukurdamas, o teisę juos sukurti įgijo pagal sandorį, t. y. tą nekilnojamąjį turtą sukūrė jį pastatydamas, gavęs (duomenys neskelbtini) leidimą, tačiau nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jo turto paveldėtojai negali gauti ar atkurti neteismine tvarka, nes savo laiku to sandorio nei jau nebeegzistuojanti įmonė, nei pats R. V. raštiškai neįformino, nors nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pagal patvirtintą ir suderintą su visomis kontroliuojančiomis institucijomis projektą, gavus visus reikiamus leidimus, ir jo sukūrimo metu formalioji teisė įregistruoti nuosavybės teises priklausė (duomenys neskelbtini), kuris buvo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ padalinys, o ši ją buvo perleidusi R. V..

Teismo posėdyje pareiškėjas A. V. pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai buvo statomi ūkiniai pastatai, jis buvo vaikas ir nesidomėjo tais dalykais, jam tuo metu buvo apie 12 metų. Jo tėvas R. V. mirė (duomenys neskelbtini), jų tėvų santuoka buvo nutraukta. Mama L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Apie 1995 m. spalio 8 d. dalyvavimą susirinkime jis negali nieko paaiškinti, nes praėjo daug laiko.

Liudytojas J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis 1993 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos skyriaus viršininko pavaduotoju. Pagal darbuotojų, dirbusių elektros tinkluose, pageidavimą ir tarpininkaujant profsąjungai buvo sudarytas sąrašas asmenų, pageidaujančių statyti ūkinius pastatus. Įmonė gavo leidimą, parengė projektą. Įmonė statybos nevykdė ir nereglamentavo. Kiekvienas darbuotojas statėsi sau ūkinį pastatą. Pabaigus apie 1995 m. statybas, visi buvo suinteresuoti įteisinti statinius, tačiau paaiškėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas bendrovei, o ūkinius pastatus statė individualiai ir VĮ Registrų centras registracijos neatliko. Jis taip pat statėsi ūkinį pastatą, kurį įregistravo VĮ Registrų centre gal prieš mėnesį.

Liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos skyriaus viršininko E. S. iniciatyva buvo gautas leidimas statyti ūkinius pastatus ir buvo renkami norintys tuos ūkinius pastatus statyti darbuotojai. Gavus leidimą, norintys statyti asmenys pasiskirstė vietas, kas norėjo, užsiėmė dvigubą plotą. Pastačius pastatus, niekas neorganizavo šių pastatų įteisinimo. R. V. taip pat pasistatė du ūkinius pastatus. Jo ir R. V. pastatai buvo gretimais. Maždaug prieš 15 metų buvo kilusi iniciatyva įteisinti šiuos pastatus, bet tada nepavyko dėl priežasčių, kurių jis neprisimena.

Liudytojas V. U. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos skyriuje gal meistru, gal budinčiu dispečeriu. Buvo gautas leidimas statyti ūkinius pastatus ir buvo projektas, o pastatus statė patys darbuotojai savo lėšomis. Pastatytų ūkinių pastatų neįteisino, tačiau tais pastatais gyventojai naudojosi. Dabartiniu metu jis savo ūkinius pastatus įteisino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Jonavos rajono valdybos 1993 m. balandžio 15 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad užsakovui (duomenys neskelbtini) leidimas duotas statyti ūkinius pastatus 33 vnt. (duomenys neskelbtini), nurodomas genrangovas ūkio būdu, statyba bus vykdoma išskirtame sklype, projektą ir sąmatą patvirtinta Jonavos rajono vyriausiojo architekto 1993 m. kovo 31 d.

VĮ Turto bankas informacija nustatoma, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimų apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (šis turtas nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus ir nėra apskaitomas).

Mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. V. mirė (duomenys neskelbtini).

2015 m. balandžio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatoma, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo sūnus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ½ (vieną antrąją dalį) ir G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ½ (vieną antrąją dalį).

Kadastrinių matavimų bylomis nustatoma, kad ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų dalių kadastro duomenys įregistruoti 2023 m. rugpjūčio 1 d.

VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad įrašyti / pakeisti nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2019 m. liepos 29 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2019 m. gruodžio 19 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi pateikta Deklaracija nepatvirtina A. V. nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą statinį statybos būdu. Remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. 1993 m. balandžio 15 d. Leidime Nr. 1-93 statytoju nurodytas (duomenys neskelbtini) (leidžiama statyti 33 vnt. ūkinių pastatų). Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 ir 11 punktai.

VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus A. V. 2023 m. kovo 3 d. prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, aukščiau minėto (-ų) nekilnojamojo (-ųjų) daikto (-ų) kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 7 punktas.

VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto –Ūkinio pastato 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2019 m. liepos 29 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2019 m. spalio 9 d. parengtą Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2, nuspręsta G. V. prašymą atmesti, kadangi pateikta Deklaracija nepatvirtina G. V. nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą statinį statybos būdu. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pažymėtina, jog 1994m. balandžio 15 d. Leidime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas pateiktoje Deklaracijoje, statytoju nurodytas – (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 ir 11 punktai.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444 ir 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

Nustatant juridinį faktą dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, svarbu patikrinti, ar R. V. buvo įgijęs nuosavybės teisę į šį statinį, turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie neišliko. Dėl to nepakanka nustatyti, kad daiktas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą atitinka nekilnojamajam daiktui keliamus reikalavimus. Nustatant valdymo nuosavybės teise faktą būtina patikrinti, ar R. V. pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą.

Pareiškėjų paaiškinimais ir kadastro bylos duomenimis, liudytojų J. L., A. M. paaiškinimais nustatyta, kad ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo statomi 1993–1995 m. Tuo metu pastatų teisinę registraciją reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 297 „ Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, kuriuo buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau – Instrukcija), galiojusi iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. Šios Instrukcijos 1 punktas numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai (toliau vadinama – pastatai, statiniai ir butai) turi būti teisiškai registruojami. Instrukcijos 4 punktas numatė, kad pastatus, statinius ir butus inventorizavimo biuruose turi registruoti ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, savivaldybės, įmonės, įstaigos, organizacijos, gyvenamųjų namų ir garažų statybos kooperatyvai, bendrovės, bendrijos, visuomeninės organizacijos bei piliečiai ir kiti savininkai (toliau vadinama – savininkai) įstatymų nustatyta tvarka. Instrukcijos 6 punktas numatė, kad registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį ir butą naudoti arba pasikeitus savininkui. Ši Instrukcija nurodė pagrindinius dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, ir dokumentus, netiesioginiu būdu patvirtinančius nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus.

Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjai, tiek liudytojai J. L., A. M., V. U. nurodė, kad ūkinių pastatų, pastatytų R. V. ir kitų asmenų, nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes jų niekas netvarkė. Tai įrodo, kad ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo inventorizuoti, priimti valstybinės komisijos, todėl ir nebuvo teisiškai įregistruoti ir tuo paneigiamas pareiškėjų teiginys, nurodytas pareiškime, kad ūkiniai pastatai R. V. buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pagal patvirtintą ir suderintą su visomis kontroliuojančiomis institucijomis projektą, gavus visus reikiamus leidimus. Pareiškėjai nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ūkinius pastatus R. V. statė turėdamas leidimą, nes Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas (duomenys neskelbtini), R. V. pastatyti ūkiniai pastatai tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinti baigtais.

Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad leidimas statyti ūkinius pastatus buvo išduotas R. V.. Byloje pateiktas 1993 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinius pastatus, kuris yra nenuginčytas, todėl akivaizdu, kad Statybos leidimas nebuvo išduotas R. V..

Byloje esančios Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos, pateiktos kartu su pareiškimu, patvirtina, kad ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), duomenys įrašyti į kadastro duomenis tik 2019 m. rugpjūčio 1 d, ir tai įrodo, kad ūkinių pastatų nuosavybės dokumentai pradedami tvarkyti tik 2019 m. liepos 29 d., t. y. jau po R. V. mirties, o jam esant gyvam tokių dokumentų nebuvo, jų jis neturėjo, nuosavybės teisės į du ūkinius pastatus įregistruotos nebuvo, todėl R. V. negalėjo prarasti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurių ir nebuvo.

Byloje pareiškėjai pateikia 1995 m. spalio 8 d. Ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodoma, kad ūkinių pastatų savininkų susirinkime dalyvavo savininkai A. V., kuriam tuo metu buvo 15 metų, ir G. V., nors tuo metu buvo tėvas R. V., kuris, kaip nurodo pareiškėjai, statė tuos ūkinius pastatus. Teismo posėdžio metu pareiškėjai negalėjo nurodyti priežastį, kodėl susirinkime nedalyvavo jų tėvas R. V., o dalyvavo pareiškėjai, kurie įvardijami savininkais. Be to pareiškėjo A. V. paaiškinimai teismo posėdyje yra prieštaringi, nes jis pirmiausia nurodo, kad jam tuo metu buvo 12 metų amžiaus ir ūkiniai pastatai nerūpėjo, nors kaip savininkas dalyvauja susirinkime. VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos adresų registro išrašu nustatoma, kad adreso kodas (duomenys neskelbtini) namui 3 B adresas įregistruotas 2019 m. rugsėjo 12 d. Tokiu būdu įrodyta, kad 1995 m. spalio 8 d. Ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokole nurodytas ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), adresas šiems asmenims nebuvo žinomas ir protokole negalėjo būti nurodytas, nes toks adresas suteiktas tik 2019 m. rugsėjo 12 d., todėl teismas tokio protokolo nelaiko įrodymu byloje.

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į šiuos ūkinius pastatus tėvo vardu įregistravimo, tačiau šį pareiškėjų teiginį paneigia kartu su pareiškimu pateikti VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad A. V. kreipėsi su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jam nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o G. V. kreipėsi su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jam nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai ir liudytojai byloje patvirtino, kad statybos leidimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), pastačius ūkinius pastatus jų teisiškai neįregistravo, pareiškėjų tėvas R. V. neturėjo jokių nuosavybės teisę į ūkinius pastatus patvirtinančių dokumentų, o liudytojai V. U., J. L., A. M. patvirtino, kad ir jie dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, neturėjo ir nurodė, kad jie tik 2023 m. sutvarkė dokumentus ir įregistravo nuosavybės teises į ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu byloje pareiškėjai neįrodė būtinųjų sąlygų juridiniam faktui nustatyti, t. y. neįrodė, kad R. V. pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą, nes Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas (duomenys neskelbtini), neįrodė, ūkinių pastatų statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, R. V. niekada neturėjo nuosavybės teisę į ūkinius pastatus patvirtinančių dokumentų, todėl jų ir negalėjo prarasti, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1995 metų iki savo mirties nuosavybės teise valdė du statinius – ūkinius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 3I1 p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 4I1 p, esančius (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjų pareiškimas atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš pareiškėjo A. V. valstybei priteistina 9,96 Eur, iš G. V. valstybei priteistina 9,96 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Pareiškėjas G. V. paduodamas pareiškimą teismui sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio valstybei, kai turėjo sumokėti 55 Eur, todėl pareiškėjui G. V. grąžintina 20 Eur jo per daug sumokėto žyminio mokesčio valstybei. Žyminio mokesčio grąžinimas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 92 straipsniais, 96, 260, 263–268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. V. ir G. V. pareiškimą atmesti.

Priteisti valstybei iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvidešimt eurų žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 15 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.