- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-824-357/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtaravienė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- P. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. (teisių perėmėjas R. Ž.) ieškinį atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, sutarčių kainos sumažinimo ir įpareigojimo atlikti darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės P. J. miško darbų individualios įmonės 5371,14 Eur nuostolių, sumažinti miško įveisimo sutarties Nr. 4 kainą 5202,99 Eur ir miško įveisimo sutarties Nr. 5 kainą 8546,89 Eur, priteisti 1952,93 Eur delspinigių ir procesines palūkanas bei įpareigoti atsakovą įvykdyti pareigas natūra – ieškovei priklausančiame 7,07 ha sklype įveistame miške uždėti, pataisyti ar atstatyti ąžuolo sodinukų individualias apsaugas, o 6,68 ha ir 1,73 ha sklypuose įveistuose miškuose pašalinti žolinę ir sumedėjusią augaliją bei naudojant repelentus apsaugoti eglės sodinukus. Nurodė, kad 2011-09-23 šalys sudarė miško įveisimo sutartis Nr. 4 ir Nr. 5, pagal kurią atsakovė užsodino mišką ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose. Pagal 2012-10-31 sutartis Nr. ŽP-1 ir Nr. ŽP-2 atsakovė 2012 m. turėjo atlikti miško želdinių priežiūros ir apsaugos darbus, kurių atlikimo aktai buvo surašyti, todėl ieškovė gavo 2012-ųjų metų paramos išmokas už pasodinto miško priežiūrą, tačiau faktiškai priežiūros ir apsaugos darbai buvo atlikti netinkamai, ką 2013 m. lapkričio mėn. patikrinimo metu nustatė NMA pareigūnai. Dėl šių trūkumų 2013 metų paramos išmokos už 7,07 ha. sklypo priežiūrą buvo sumažintos 15 proc. (680,84 Eur), o paskaičiuotos išmokos už 6,68 ha. ir 1,73 ha. sklypus, viso 3989,71 Eur, nebuvo išmokėtos, dėl ko ieškovė patyrė 4670,55 Eur nuostolių. Ieškovė privalės nupirkti trūkstamus 4100 vnt. beržo sodinukų, kurių kaina pagal Tytuvėnų miškų urėdijos duomenis sudaro 700,59, todėl iš viso dėl netinkamai atliktų atsakovo darbų ieškovė patyrė 5371,14 Eur nuostolių.
Atsakovė P. J. miško darbų individuali įmonė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į atsakovę 2011 m. kreipėsi ieškovės sūnus A. K., su kuriuo susitarė atlikti miško užsodinimo darbus. Pagal 2011-09-23 miško įveisimo sutartis Nr. 4 ir Nr. 5 jo įmonė nupirko sodinukus ir ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose užsodino mišką tinkamai, ką patvirtina patikrinimą atlikusio Kelmės r. AAD pareigūno 2011-10-28 pažymos ir faktas, jog parama už miško užsodinimą ieškovei buvo išmokėta pilnai. Nors ieškovė už darbus nesumokėjo, atsakovė pagal susitarimą su A. K. visus 2012 metus atliko priežiūros darbus, pačią sutartį surašė 2012 m. spalio 31 d. Tai, kad šiuos darbus atliko tinkamai, patvirtina valstybinės miškų tarnybos pareigūnės 2012-12-12 pažymos ir faktas, jog parama už sodinukų priežiūrą 2012 m. ieškovei taip pat buvo išmokėta pilnai. Kadangi ieškovė ir toliau nemokėjo už atliktus darbus, atsakovė 2013 m. pradžioje su A. K. surašė susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo visą skolą sumokėti iki 2013-08-30. Nustatytu terminu skola nebuvo sumokėta, todėl atsakovė kreipėsi į Kelmės apylinkės teismą, kuris jos ieškinį patenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, sutarčių kainos sumažinimo ir įpareigojimo atlikti darbus atmetė, netenkino atsakovės P. J. miško darbų individualios įmonės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisė iš ieškovės E. Ž. atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei 21,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1303,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014 iš ieškovės E. Ž. P. J. miško darbų individualios įmonės naudai buvo priteista 35524,48 Eur skolos, 2068,47 Eur palūkanų, 1952,93 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Iš sprendimo turinio matyti, kad faktiškai kaip skola priteistas apmokėjimas už atliktus darbus pagal 2011-09-23 Miško įveisimo sutartis Nr. 4 ir Nr. 5 bei 2012-10-31 Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartis Nr. ŽP-1 ir ŽP-2. Teismo sprendime konstatuota, kad P. J. individuali įmonė tinkamai įvykdė visomis aukščiau minėtomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, o E. Ž. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų - nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismas tenkino P. J. individualios įmonės reikalavimą priteisti iš atsakovės už atliktus darbus susidariusią skolą. Prejudicine reikšme laikytinas tik faktas, kad P. J. individuali įmonė atliko darbus, už kuriuos jai priteistas apmokėjimas iš E. Ž.. Teismas vertino, kad šioje ir byloje Nr. 2-23-496/2014 pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję, tačiau nėra tapatūs, dėl ko nutraukti bylą vadovaujantis CPK 293 str. 3 p. nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad NMA 2013-11-21 patikrinimo išvados jau buvo žinomos priimant 2014-03-21 galutinį sprendimą, vertinama kaip neturinti įtakos ginčo esmei, nes kiekvienas asmuo turi galimybę pasirinkti savo teisių ir interesų gynybos būdą: pareikšti priešieškinį byloje, pareikšti savarankišką ieškinį ir kt.
Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog darbus atsakovė atliko tinkamai, NMA patikrinimo metu nustatyti trūkumai būdingi kasmetiniams darbams, o tokie darbai 2013 metais nebuvo atlikti, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad šie trūkumai atsirado dėl atsakovės veiksmų. Vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo grindžiama atsakovo kaltė – Miškų urėdijos medelyno viršininko raštas – vertintinas kaip raštiška asmens nuomonė, kuri pagal įrodomąją reikšmę jokiu būdu negali nusverti įgaliotų pareigūnų oficialių dokumentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė ir jos teisių perėmėjas R. Ž. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi: priteisti iš atsakovės P. J. miško darbų individualios įmonės ieškovės naudai 5371,14 Eur nuostolių, sumažinti Miško įveisimo sutarties Nr. 4 kainą 5202,99 Eur, o Miško įveisimo sutarties Nr. 5 kainą – 8546,89 Eur, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1952,93 Eur delspinigių, iš jų 891,94 Eur pagal Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartį Nr. ŽP-1 ir 1060,99 Eur pagal Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartį Nr. ŽP-2, įpareigoti atsakovę įvykdyti pareigą natūrą - ieškovei priklausančiame 7,07 ha sklype įveistame miške uždėti, pataisyti ar atstatyti ąžuolo sodinukų individualias apsauga, o 6,68 ha ir 1,73 ha sklypuose įveistuose miškuose pašalinti žolinę ir sumedėjusią augaliją bei naudojant repelentus apsaugoti eglės sodinukus, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai CK 6.210 str. numatyto dydžio procesines palūkanas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti E. Ž. atžvilgiu P. J. miško darbų individualios įmonės naudai vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 69-977/14 pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Neteisingą bylos išnagrinėjimą sąlygojo netinkamas bylos įrodymų vertinimas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas. Teismas iš esmės laiko, kad liudytojo A. K. paaiškinimai nevertintini kaip įrodymai, nes nėra juos pagrindžiančių kitų įrodymų nors liudytojo parodymai yra atskira įrodinėjimo priemonė, iš kurios gauti duomenys laikomi savarankiška įrodymų rūšimi, kuri yra lygiavertė kitiems įrodymams. Tokia teismo pozicija dėl vieno iš reikšmingų bylos įrodymų, sąlygojo netinkamą, neteisiną bylos išnagrinėjimą, nes nebuvo atsižvelgta į atsakovės ryšius su pirminius tikrinimus, kurių pagrindu mokei išmokos, atlikusiais asmenims, nevertinta, kad faktiškai pagal 2012 m. sutartis darbai nebuvo atlikti ar atlikti ne visa apimtimi, o žadėta tai padaryti 2013 m.
2. Teismas nevisapusiškai įvertino ir tai, kokius pažeidimus nustatė NMA ir kaip jie turėtų būti traktuojami. Tuo atveju, jei visi darbai būtų buvę atlikti tinkamai, patikrinimų metų trūkumai nebūtų nustatyti.
3. Teismas vieniems rašytiniams įrodymams - Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros ir Valstybinės miškų urėdijos pažymoms - suteikė daugiau įrodomosios galios nei kitiems lygiaverčiams įrodymams - NMA atlikto patikrinimo išvadoms. Atsakovei palankūs dokumentai vertinti kaip neabejotinai teisingi, nepaisant juose užfiksuotas aplinkybes paneigiančių NMA išvadų.
Atsiliepimas
Atsakovė P. J. miško darbų individuali įmonė pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Aplinkybė, kad atsakovės pagal 2011-09-23 Miško įveisimo sutartis Nr. 4, Nr. 5 ir 2012-10-31 Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartis Nr. ŽP-1 ir ŽP-2 atlikti darbai buvo atlikti tinkamai, yra nustatyta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014, todėl teismas neprivalėjo pakartotinai nustatyti prejudiciniu faktu esančios aplinkybės, kad atsakovės pagal 2011-09-23 Miško įveisimo sutartis Nr. 4, Nr. 5 ir 2012-10-31 Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartis Nr. ŽP-1 ir ZP-2 atlikti darbai buvo atlikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, nustatydamas aplinkybę, kad atsakovės pagal Miško įveisimo sutartis Nr. 4, Nr. 5 ir 2012-10-31 Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartis Nr. ŽP-1 ir ŽP-2 atlikti darbai buvo atlikti tinkamai, pagrįstai vadovavosi oficialiais rašytiniais įrodymais, o ne liudytojo A. K. parodymais. Priešingai nei teigia Apeliantė, ne visų teismui teikiamų įrodymų įrodomoji galia yra vienoda. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką regioninių aplinkos apsaugos departamentų patikrinimų metu surašyti dokumentai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiame rašytiniame įrodyme, yra taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai - oficialiame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais. Taigi, liudytojo A. K. parodymai yra neleistinas įrodymas. Dėl šios priežasties teismas ne tik kad neturėjo remtis liudytojo A. K. parodymais, bet ir apskritai neturėjo tirti ir vertinti liudytojo A. K. parodymų.
3. Teismas, nustatydamas aplinkybę, kad atsakovės pagal Sutartis atlikti darbai buvo atlikti tinkamai, pagrįstai nesivadovavo NMA patikros vietoje ataskaitomis už 2013 m., negalinčiomis patvirtinti/paneigti jokių nagrinėjamai bylai reikšmės turinčių aplinkybių. Priešingai nei teigia Apeliantė, Teismas nurodytus Apeliantės pateiktus įrodymus ir analizavo, ir motyvavo, kodėl šiuos įrodymus atmetė. 2013 m. patikros vietoje užfiksuota informacija jokių bylai reikšmingų aplinkybių patvirtinti negali, nes 2013 m. atsakovė neprižiūrėjo ir neturėjo prižiūrėti apeliantei įveistų miško želdinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės E. Ž. ieškinys atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, sutarčių kainos sumažinimo ir įpareigojimo atlikti darbus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes iš kurių matyti, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. ieškovė E. Ž. ir atsakovė J. miško darbų individuali įmonė sudarė miško įveisimo sutartis Nr. 4 ir Nr. 5, pagal kurias atsakovė įsipareigojo užsodinti mišką ieškovei priklausančiuose 7,07 ha. ploto, 6,68 ha. ploto ir 1,73 ha. ploto žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros 2011 m. spalio 28 d. pažymose apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr. 467, Nr. 469 ir Nr. 470 nenurodomi jokie atliktų darbų trūkumai, minėtos pažymos pasirašytos ieškovės įgalioto asmens. Už žemės apsodinimą mišku ieškovei per NMA 2011 m. gruodžio 21 d. buvo išmokėta visa priklausanti parama (28862,57 Eur bei 15259,10 Eur). 2012 m. spalio 31 d. miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutarties Nr. ŽP-1 ir Nr. ŽP-2 pagrindu atsakovė 2012 metais įsipareigojo atlikti miško želdinių priežiūros ir apsaugos darbus. Iš Valstybinės miškų tarnybos specialistės 2012 m. lapkričio 12 d. pažymų apie miško želdinių, žėlinių apskaitą Nr. A-6K-03-257, Nr. A-6K-03-255, Nr. A-6K-03-256 matyti, kad nebuvo užfiksuota jokių trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad pažymose nurodyta, jog paprastasis ąžuolas apsaugotas individualiomis apsaugomis, paprastoji eglė apsaugota repelentais, įrengtos priešgaisrinės juostos, pašalinta stelbianti žolinė ir sumedėjusi augalija. Už sodinukų priežiūrą 2012 metais ieškovei 2013 m. sausio 14 d. buvo išmokėta visa priklausanti parama (4715,69 Eur bei 3989,71 Eur). NMA specialistei 2013 m. lapkričio 21 d. vietoje patikrinus ieškovei priklausančius užsodinto miško sklypus buvo nustatyti trūkumai: 7,07 ha sklype dalis ąžuolų neapsaugoti individualiomis apsaugomis, žolinė augmenija nustelbia medelius, 8,41 sklype nepašalinta žolinė augmenija, nesutepta repelentais, priešgaisrinės juostos nesutvarkytos, vyrauja žolinė augmenija, nustatyta, kad 6,68 ha sklype reikalinga atsodinti 500 vnt., 1,73 ha sklype – 100 vnt., o 7,07 ha sklype – 3500 vnt. beržo sodinukų. Už aptartus specialistės nustatytus trūkumus ieškovei pritaikytos sankcijos.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-357/2015 ieškovė E. Ž. pakeista jos materialinių ir procesinių teisių perėmėju R. Ž..
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tinkamai neįvertino liudytojo A. K. paaiškinimų, nevisapusiškai įvertino tai, kokius pažeidimus nustatė NMA ir kaip jie turėtų būti traktuojami, Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros ir Valstybinės miškų urėdijos pažymoms suteikė daugiau įrodomosios galios nei NMA atlikto patikrinimo išvadoms.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis nuosekliai formuluojama praktika, pažymėjo, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Kelmės apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014, kurio pagrindu iš E. Ž. P. J. miško darbų individualios įmonės naudai priteista 35524,48 Eur skolos, 2068,47 Eur palūkanų, 1952,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Minėtame įsiteisėjusiame galutiniame teismo sprendime konstatuota, kad aplinkybę, jog P. J. miško darbų individuali įmonė tinkamai įvykdė Miško įveisimo sutartimis Nr. 4 ir Nr. 5 prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina Šiaulių RAAD Kelmės agentūros 2011 m. lapkričio 28 d. išduotos pažymos apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, kuriose miško želdinimo darbų kokybė E. Ž. priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo įvertinta „Gerai“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas ir nurodė, kad P. J. miško darbų individuali įmonė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014 iš esmės nebuvo ginčo dėl P. J. miško darbų individualios įmonės atliktų darbų kokybės, nebuvo analizuotos visos nagrinėjamoje byloje ieškovės E. Ž. nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prejudicinę reikšmę turinčiu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014 nustatytu faktu laikytinas tik faktas, kad P. J. miško darbų individuali įmonė atliko darbus pagal 2011-09-23 Miško įveisimo sutartį Nr. 4 ir Nr. 5 bei 2012-10-31 Miško želdinių priežiūros ir apsaugos sutartį Nr. ŽP-1 ir ŽP-2, o E. Ž. nesumokėjo už atliktus darbus.
CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybę dėl atsakovės tinkamai atliktų darbų, patvirtina valstybės institucijų išduoti dokumentai: Kelmės rajono aplinkos apsaugos departamento 2011-10-28 pažymos apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr. 467, Nr. 469, Nr. 470 ir Valstybinės miškų tarnybos 2012-11-12 pažymos apie miško želdinių, žėlinių apskaitą Nr. A-6K-03-257, Nr. A-6K-03-255, Nr. A-6K-03-256. Kadangi šie oficialūs valstybės institucijos išduoti dokumentai nėra nuginčyti, teismas pagrįstai vadovavosi jais, o ne liudytojo A. K. paaiškinimais, kadangi įstatymas imperatyviai draudžia oficialius rašytinius įrodymus ginčyti liudytojų parodymais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką regioninių aplinkos apsaugos departamentų patikrinimų metu surašyti dokumentai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014).
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo NMA patikros vietoje ataskaitomis už 2013 m., kadangi NMA patikrinimo metu nustatyti trūkumai būdingi kasmetiniams darbams, o tokie darbai 2013 metais nebuvo atlikti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie trūkumai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Sutiktina su teismo vertinimu, kad Miškų urėdijos medelyno viršininko raštas vertintinas kaip raštiška asmens nuomonė, kuri pagal įrodomąją reikšmę negali nusverti įgaliotų pareigūnų oficialių dokumentų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė P. J. miško darbų individuali įmonė prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia 380 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas pagrindžiančią sąskaitą serija AG Nr. 15/06/04.3, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės E. Ž. teisių perėmėjo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei (į.k. 301168541) 380 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.