Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-8641-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
e2-8641-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03728-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8641-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03728-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2020 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. V. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašė teismo priteisti iš atsakovo A. V. 259,98 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žalą dėl apgadinto automobilio BWM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė automobilio savininkas A. V. (Nr. 1). Ieškovo duomenų sistemoje tuo metu buvo du asmenys, kurių vardas ir pavardė yra A. V., todėl dėl techninės klaidos draudimo išmoka, kuri turėjo būti išmokėta nukentėjusiajam A. V. (Nr. 1), buvo išmokėta atsakovui A. V. (Nr. 2). Tačiau atsakovas nurodytame eismo įvykyje nedalyvavo, jokios žalos nepatyrė, todėl jam neturėjo būti išmokėta draudimo išmoka dėl žalos, kuri atsirado 2019 m. sausio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu. 2019 m. kovo 27 d. ieškovas išmokėjo draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam automobilio savininkui A. V. (Nr. 1). Ieškovas 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 19 d. kreipėsi į atsakovą A. V. (Nr. 2) su prašymu grąžinti per klaidą gautą draudimo išmoką, tačiau atsakovas į jam teiktus prašymus dėl draudimo išmokos grąžinimo nereagavo ir draudimo išmokos iki šiol negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui per klaidą gautą draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, civilinėje byloje Vilniaus Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylosNr. 3K-3-196/2011).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 65 punkto 65.3. papunkčiu, išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal Įstatymą gauti šios išmokos asmeniui.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą, kadangi atsakovas be teisinio pagrindo, t. y. nebūdamas įvykusio eismo įvykio dalyviu (nukentėjusiu asmeniu), draudimo išmoką gavo tik per techninę ieškovo klaidą. Taigi atsakovo pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (sutartimi). Taip pat, nustatytos ir kitos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, nes nepagrįstai gavo ieškovui priklausančią draudimo išmoką; ieškovas dėl atsakovo veiksmų patiria nuostolius, t. y. negali naudotis jam teisėtai priklausančiomis lėšomis; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, nes pinigai vis dar yra pas atsakovą; ieškovas neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų grąžinęs ieškovui per klaidą gautą draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 259,98 Eur draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (259,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 259,98 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (259,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas