- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-817-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20061-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT- 2736-375/2019 pagal pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo D. Z. (moteris).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti/pratęsti terminą reikalavimui pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį mirusio D. Z. (vyro) įpėdinei D. Z. (moteriai), pareikšti.
2. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 23 d. pagal paprastąjį vekselį paskolino D. Z. (vyras) 150 000 litų (šiuo metu atitinka 43 443 Eur), vekselyje nurodytos sumos grąžinimą laidavo D. Z. (moteris). Vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau iki 2015 m. sausio mėnesio pabaigos buvo sumokėta tik maža dalis (1 200 litų, 300 Eur, iš viso 647,54 Eur). 2015 m. sausio 27 d. D. Z. (vyrui) ir D. Z. (moteriai) buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Jiems nereaguojant, pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2015 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 pareiškėjui išdavė teismo įsakymą dėl 42 195,46 Eur skolos, 2 739,81 Eur delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš D. Z. (vyro) ir D. Z. (moters). Tos pačios dienos nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininkų turtas. Nei teismo įsakymas, nei teismo nutartis apskųstos nebuvo, įsiteisėjo D. Z. (vyrui) dar esant gyvam. (duomenys neskelbtini) D. Z. (vyras) mirė, apie tai pareiškėją D. Z. (moteris) informavo 2017 m. liepos mėn. telefonu. Ji pradėjo teisminį procesą dėl laidavimo vekselyje pripažinimo negaliojančiu, ir šiame procese paaiškėjo, kad 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakyme buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. jis buvo išduotas ne 2013 m. lapkričio 23 d. vekselio pagrindu, tačiau 2013 m. sausio 30 d. vekselio pagrindu. 2018 m. vasario 2 d. D. Z. (moteris) kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Jos pareiškimas buvo tenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 atnaujintas, teismo įsakymas panaikintas, pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti. Įsakymas panaikintas todėl, kad pareiškėjo atstovas, rengdamas procesinis dokumentus padarė rašymo apsirikimą ir pareiškimo pagrindą nurodė 2013 m. sausio 30 d. vekselį. D. Z. (moteris) pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius pareiškėjo kaltų veiksmų, tame tarpe vekselio klastojimo. Nepaisant visų aplinkybių, D. Z. (moteriai) apie skolą pareiškėjui visą laiką buvo žinoma. Po vyro mirties ji pati kreipėsi ir klausė apie skolą, nurodė, kad informacija apie įsiskolinimą įtraukta į paveldimo turto apyrašą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, vekselio originalą pareiškėjas gavo tik 2018 m. rugsėjo 25 d. Veikdamas operatyviai bei manydamas, kad jo reikalavimas dėl klaidos buvo išviešintas tinkamai ir laiku pareiškėjas kreipėsi į notarę prašydamas įtraukti į kreditorių sąrašą, tačiau notarė 2018 m. spalio 23 d. raštu nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą terminą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. Z. (moteris) su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jos sutuoktinis D. Z. (vyras) mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas informuoti įpėdinę apie palikėjo skolas baigėsi 2018 m. liepos 9 d. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų bei dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekė prisiteisti neegzistuojančią skolą pagal neegzistuojančius dokumentus, t. y. pagal 2013 m. sausio 30 d. vekselį ir 2013 m. sausio 30 d. laidavimo sutartį 150 000 Lt sumai ir šiuos veiksmus buvo realizavęs: Kauno apylinkės teismas buvo išdavęs teismo įsakymą priteisti iš D. Z. (vyro) ir D. Z. (moters) skolą. Skolos priteisimo pagrindas – 2013 m. sausio 30 d. vekselis ir laidavimo sutartis. Iki 2018 m. sausio 29 d. pareiškėjas niekada nebuvo nurodęs ar užsiminęs, kad buvo padaryta rašymo klaida ir kad neegzistuoja 2013 m. sausio 30 d. vekselis, kurio pagrindu pareiškėjas buvo prisiteisęs skolą. Pareiškėjas net nebuvo nurodęs, kad galimai egzistuoja D. Z. (vyro) įsiskolinimas pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį. Tuo labiau jis nebuvo kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo ar į D. Z. (moterį) dėl skolos apmokėjimo. Pareiškėjas dėl klaidos ištaisymo teismo įsakyme taip pat niekada nesikreipė. Pareiškėjas nėra įvykdęs pareigos informuoti apie mirusiojo prievolę pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį. Antstolė buvo įtraukusi į apyrašą prievolę pagal 2013 m. sausio 30 d. vekselį. Net jei 2013 m. lapkričio 23 d. vekselis ir egzistuotų, pagal jį šiai dienai jokia skola negali būti išieškota, nes vekselis turėjo būti apmokėtas jį pateikus ne vėliau kaip per vienerius metus nuo išrašymo dienos. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo M. G. prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui D. Z. (moteriai) 453,75 Eur atstovavimo išlaidų.
5. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakyme, kurio pagrindu mirusiojo D. Z. (vyro) skolinis įsipareigojimas pareiškėjui buvo įtrauktas į 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir į 2017 m. spalio 24 d. turto apyrašus, padarytą klaidą. 2018 m. sausio 29 d pranešime Kauno apygardos teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. lapkričio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį nurodydamas, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo per apsirikimą buvo klaidingai nurodyta vekselio data. Nuo pat įsakymo priėmimo dienos pareiškėjas nesiėmė jokių teisinių priemonių klaidai ištaisyti, todėl spręstina, kad turtinė pretenzija pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį palikėjo D. Z. (vyro) įpėdinei D. Z. (moteriai) nebuvo tinkamai išviešinta. 2018 m. kovo 12 d. atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 ir panaikinus 2015 m. gegužės 26 d. įsakymą tuo pagrindu, jog 2013 m. sausio 30 d. vekselis ir laidavimo sutartis neegzistuoja, pareiškėjas galėjo ir privalėjo suvokti, jog jo skolinis reikalavimas iš Turto apyrašo bus išbrauktas. Nežiūrint į tai pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 19 d.
6. Aplinkybės dėl pareiškėją atstovavusio advokato klaidos nurodant ne tą vekselio datą pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, ikiteisminis tyrimas dėl vekselio klastojimo, kreipimasis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Priešingai, byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui realizuoti savo, kaip kreditoriaus pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį teisę į teisminę gynybą paveldėjimo procese. Pareiškėjas visą laiką buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų – advokatų, todėl turėjo žinoti kaip ginti savo teises.
7. Nepaisant to, prašymas negali būti atmetamas tuo pagrindu, kad pagal vekselį skola jau negali būti išieškoma. Nors vykdomasis įrašas nėra išduotas, šio vekselio pagrindu egzistuojantis skolinis įsipareigojimas gali būti patvirtinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Pareiškėjas M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas sąžiningai manė, kad 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas buvo išduotas pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį. Teismo įsakymas buvo įsiteisėjęs ir nebuvo ginčijamas, ginčai dėl skolos prasidėjo tik praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po skolininko D. Z. (vyro) mirties. D. Z. 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu laidavimą pagal 2013 m. sausio 30 d. vekselį. Pareiškėjas tik gavęs teismo dokumentus šioje byloje suprato, kad jo atstovas, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, padarė klaidą ir nurodė neteisingą vekselio datą. Vos tik supratęs, kad buvo padaryta klaida, iš karto informavo apie tai teismą bei bylos šalis. D. Z. (moteris) buvo inicijavusi ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nurodydama, kad vekselis ir jos, kaip laiduotojos, parašas yra suklastoti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad vekselį surašė pats D. Z. (vyras), duomenų patvirtinti, kad už laiduotoją vekselyje pasirašė kažkas kitas, nepakako. D. Z. (moteris) taip pat kreipėsi dėl proceso pagal priimtą teismo įsakymą atnaujinimo. Šiame procese pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad teikiant pareiškimą buvo padaryta klaida ir vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo įsakymą. Teismui atnaujinus procesą bei panaikinus teismo įsakymą, pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymą buvo atsisakyta priimti.
8.2. Skola pagal teismo įsakymą, kuris buvo panaikintas dėl pareiškime buvusios klaidos, buvo įtraukta į turto apyrašą. Taigi D. Z. (moteris) buvo informuota apie 50 192,25 Eur (kuris vėliau sumažintas iki 48 861,62 Eur, atsižvelgiant į sumokėtas sumas po teismo įsakymo priėmimo) skolinį įsipareigojimą M. G.. Faktas, kad D. Z. (moteriai) buvo žinoma apie skolą pareiškėjui patvirtina ir tai, kad pati skolininkė kreipėsi į pareiškėją dėl skolos, informavo apie vyro mirtį, susitikimo metu pareiškėjas dar kartą ją informavo apie skolą 2013 m. lapkričio 23 d. vekselio pagrindu (parodė vekselio kopiją), parodė teismo įsakymą, kurį po kurio laiko D. Z. (moteriai) išsiuntė adoc formatu el. paštu. Tai sudaro pagrindą teigti, kad apie mirusiojo skolinius įsipareigojimus D. Z. buvo informuota tinkamai.
8.3. Teismas visiškai nevertino fakto, kad tiek D. Z. (vyrui), tiek D. Z. (moteriai) pretenzijos pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį buvo išsiųstos 2015 m. sausio 27 d. registruotu laišku. Kartu su priminimu, D. Z. (vyrui) buvo pateiktas ir 2013 m. lapkričio 23 d. vekselis, banko išrašas bei D. Z. (vyrui) anksčiau teiktos pretenzijos. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. Z. (moteris) neabejotinai buvo žinoma apie mirusiojo skolinius įsipareigojimus pareiškėjui.
8.4. Teismas, sureikšmindamas kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo/pratęsimo datą, t. y., kad buvo kreiptasi tik 2018 m. lapkričio mėn., o ne iš karto sužinojus apie įsivėlusią klaidą, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pasisakoma, kad svarbus ne kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo laikas, o reikalavimo išviešinimo įpėdiniui laikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas tokį prašymą turi nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011). M. G. D. Z. apie skolą pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį dar kartą informavo jau susitikimo, kuris vyko 2017 m. liepos mėnesį metu, o sužinojus, kad pareiškime dėl teismo įsakymo buvo padaryta klaida, apie tai suinteresuotas asmuo ir jo atstovai, teismas buvo informuoti iš karto. Taigi, faktas, kad pareiškėjas turi kreditorinį reikalavimą pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį D. Z. (moteriai) buvo išviešintas bei nurodytas dar iki Kauno apylinkės teismui panaikinant teismo įsakymą.
8.5. Priešingai, nei manė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas buvo aktyvus bei nuosekliai siekė savo pažeistų teisių gynybos. Ikiteisminio tyrimo metu iš pareiškėjo buvo paimtas vekselio originalas. Originalų vekselį bei nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas gavo tik 2018 m. rugsėjo pabaigoje ir iš karto kreipėsi į notarę, tvarkančią paveldėjimo bylą, tačiau ši pareiškėją atsisakė įtraukti į paveldėjimo bylą. Notarė atsisakė pateikti tiek turto apyrašus, tiek nurodyti paveldėtojus. Tada buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl Testamento centrinio išrašo gavimo, o jį gavus, nedelsiant kreiptasi į teismą.
8.6. Teismas iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai priteisė 453,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija, toliau - Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytus maksimalius dydžius (maksimalus priteisiamas dydis būtų 370,68 Eur (926,7 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, net ir atmetus apelianto atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti keičiama, sumažinant suinteresuotam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. Z. (moteris) prašo atskirojo skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje neegzistuoja jokios svarbios, objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios būtų sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą kreiptis su savo kreditoriniu reikalavimu mirusio D. Z. (vyro) įpėdiniams. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo susitikęs su D. Z. (moterimi) iki 2017 m. liepos 9 d., įpėdiniams nepateikė vekselio kopijos, nors vekselį turėjo. 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymo nebuvo pateikęs vykdymui. Taigi, 2013 m. lapkričio 23 d. vekselis po D. Z. (vyro) mirties nebuvo išviešintas, jo pagrindu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti/pratęsti terminą reikalavimui mirusio skolininko įpėdiniams, pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 23 d. D. Z. (vyrui) paskolino 150 000 litų (43 443 Eur), skolininkas surašė paprastą neprotestuotiną vekselį. Vekselyje nurodė, kad visa skolos suma užtikrinama skolininko sutuoktinės D. Z. (moters) laidavimu. Vekselio apmokėjimo data: 2013 m. gruodžio 31 d. (elektroninės b. l. 28). Byloje yra duomenys apie tai, kad skolininkas D. Z. (vyras) skolą pripažino, iki 2015 m. sausio mėnesio pabaigos dalį skolos padengė (647,54 Eur) (elektroninės b. l. 85). 2014 m. gruodžio 26 d. M. G. taikiu priminimu D. Z. (vyrą) paragino grąžinti skolą, 2014 m. sausio 2 d. tą padarė pakartotinai (elektroninės b. l. 86-87). 2015 m. sausio 27 d. registruotu raštu D. Z. (vyrui) ir D. Z. (moteriai) išsiuntė pranešimus apie negrąžintos skolos sumą pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį (likusi skolos dalis 42 795,46 Eur) (elektroninės b. l. 12-14). 2015 m. gegužės 26 d. civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 pareiškėjo pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas dėl 42 195,46 Eur skolos pagal 2013 m. sausio 30 d. vekselį (elektroninės b. l. 24).
13. (duomenys neskelbtini) D. Z. (vyras) mirė (elektroninės b. l. 135). Palikimą priėmė D. Z. (moteris) (elektroninės b. l. 34-35). 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį, kur buvo priimtas 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas vykdymui (elektroninės b. l. 126-127). Pagal antstolio pateiktus duomenis išieškojimo procese skola M. G. buvo įtraukta į 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. spalio 24 d. patikslintus apyrašus (elektroninės b. l. 109-114). Prasidėjus vykdymo veiksmams D. Z. (moteris) 2017 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo M. G. atžvilgiu pradėjimo, susijusio su reikalaujama skola. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas 2013 m. lapkričio 23 d. vekselis, kurio tikrumas, atlikus ekspertizę, nebuvo paneigtas. Ikiteisminis tyrimas 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių M. G. veiksmuose (elektroninės b. l. 15-20). D. Z. (moteris) taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiu, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1369-413/2018. Priėmus ieškinį ir išsiuntus atsakovu byloje buvusiam M. G. dokumentus, atsakovas 2018 m. sausio 31 d. pateikė 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį nurodydamas, kad 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 buvo padaryta klaida nurodant vekselio priėmimo datą. D. Z. (moteris), nurodytos informacijos pagrindu kreipėsi į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 atnaujinimo, kurioje 2018 m. kovo 12 d. atnaujinus procesą, teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo atsisakyta priimti, nustačius, kad reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (2013 m. sausio 30 d. vekselis dėl 43 443 Eur skolos neegzistuoja) (elektroninės b. l. 6-11). Šios nutarties pagrindu 2018 m. balandžio 23 d. iš turto apyrašo buvo pašalinta skola M. G.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškimu kreipėsi su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusio skolininko įpėdiniams pareikšti nurodydamas, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismui netenkinus prašymo, pareiškėjas su tokia teismo nutartimi nesutinka, skundą grįsdamas procesinės teisės (CPK 185, 576-578 straipsniai) ir materialinės teisės normų netinkamu taikymu (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), susijusių su kriterijų, kuriais remiantis termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, vertinimu.
15. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi skunde nurodė, jog terminas pirmosios instancijos teismo nebuvo atnaujintas nepagrįstai, kadangi pareiškėjas buvo aktyvus, jo kreditorinis reikalavimas skolininko paveldėtojams buvo žinomas, jis buvo įtrauktas į turto apyrašą, tačiau šio reikalavimo pagrindas buvo kitas – ne 2013 m. sausio 30 d. vekselis ir 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas, tačiau 2013 m. lapkričio 23 d. vekselis. Panaikinus teismo įsakymą dėl pareiškime ir teismo įsakyme padarytos klaidos ir išbraukus kreditorių iš turto apyrašo, jis ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti. Su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti.
16. Nurodytina, kad paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Šis kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis, – įstatyme nedetalizuojama, kokia konkrečia forma kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Tinkamą šios sąlygos įgyvendinimą lemia informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Pranešime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Pakankama informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
17. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-523/2012, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikėjo kreditoriai reikalavimus gali pareikšti ir jau priėmusiems palikimą įpėdiniams, – ši kreditoriaus teisė nesaistoma palikimo priėmimo bei turto apyrašo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2011). Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Taip pat turi būti įvertinta, ar bus išlaikyta skolininko (palikėjo įpėdinio) ir kreditoriaus interesų pusiausvyra ir ar termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepažeis įpėdinių teisių.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad apie D. Z. (vyro) mirtį pareiškėjas buvo informuotas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti, t. y. 2017 m. liepos 24 d. Šias aplinkybes patvirtino ir pati D. Z. (moteris), duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (elektroninės b. l. 15). Faktą, kad pareiškėjas anksčiau nežinojo apie skolininko mirtį patvirtina ir tai, kad dėl išieškojimo pradėjimo pagal vekselio pagrindu išduotą teismo įsakymą, į antstolį pareiškėjas kreipėsi jau po skolininko D. Z. (vyro) mirties. Taigi, per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (iki 2017 m. liepos 9 d.) pareiškėjas neturėjo pagrindo numanyti, kad skolininkas yra miręs. Vėliau, skolai esant įtrauktai į turto apyrašą, pareiškėjui nebuvo reikalinga atlikti jokių papildomų veiksmų savo pretenzijai įpėdiniams pareikšti iki tol, kol 2018 m. balandžio 23 d. ji buvo išbraukta iš turto apyrašo. Taigi, klausimui dėl termino atnaujinimo teisingam išsprendimui, vertintini tik pareiškėjo veiksmai, atlikti po 2018 m. balandžio 23 d.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 12 d. nutartimi D. Z. pareiškimo pagrindu atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. eL2-14690-475/2015 ir panaikinus 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą, 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjas pats kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-14690-475/2015 (elektroninės b. l. 95-98), tačiau jo prašymą 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas atsisakė priimti (elektroninės b. l. 93-94). 2018 m. balandžio 23 d. pašalinus skolą iš turto apyrašo, 2018 m. gegužės 11 d. išdavus suinteresuotam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimą, 2018 m. gegužės 16 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą ir šiam nutarimui įsiteisėjus, pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl vekselio originalo išdavimo. Vekselis buvo išduotas tik 2018 m. rugsėjo 25 d. (elektroninės b. l. 36). Iš karto po to, 2018 m. spalio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į notarę su prašymu įtraukti skolą pagal kartu pateiktą 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį (elektroninės b. l. 21). 2018 m. spalio 23 d. notarė atsisakė tenkinti prašymą (elektroninės b. l. 31). 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl duomenų apie paveldėtojus gavimo (elektroninės b. l. 32-33). 2018 m. spalio 30 d. gavus neigiamą atsakymą (elektroninės b. l. 22), 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Testamentų registrą ir gavo išrašą apie paveldėtojus (elektroninės b. l. 34-37). Surinkęs visus reikiamus įrodymus, 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi į teismą.
20. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog pareiškėjui apie klaidą teismo įsakyme buvo žinoma visą laiką. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui ši aplinkybė paaiškėjo tik 2018 m. sausio mėnesį nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-1369-413/2018. Tai, kad kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl rašymo apsirikimo buvo nurodyta netinkama vekselio priėmimo data (vietoje 2013 m. lapkričio 23 d., įrašyta 2013 m. sausio 30 d.), patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas, siekdamas išsiieškoti skolą, savo atstovui advokatui elektroniniu paštu nusiuntė dokumentus, susijusius būtent su pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį buvusia skola, be to, teisme šiek tiek anksčiau buvo pateiktas ir kitas pareiškėjo prašymas D. Z. (vyro) atžvilgiu išduoti teismo įsakymą pagal 2013 m. sausio 30 d. vekselį (civilinė byla Nr. eL2-14690-475/2015), kurio data, pildant kitą pareiškimą akivaizdu nebuvo pakeista (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys). Įvertinus šiuos duomenis labiau tikėtina, kad pareiškėjas iki civilinės bylos Nr. e2-1369-413/2018 nagrinėjimo nežinojo apie padarytą rašymo apsirikimą. Tą papildomai patvirtina ir tai, kad išieškotina suma, sutampanti su 2013 m. lapkričio 23 d. vekselio suma, buvo įtraukta į turto apyrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtent ši aplinkybė neabejotinai turėjo reikšmės pareiškėjo elgesiui.
21. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vos tik sužinojęs apie tai, kad 2018 m. kovo 12 d. nutartimi buvo panaikintas 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas, turėjo galimybę suvokti, kad jo teisės paveldėjimo procese pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį nėra ginamos. Kaip jau aptarta, pareiškėjas po nurodyto teismo procesinio sprendimo turėjo pagrįstą lūkestį, kad klaida bus ištaisyta, t. y. jis pats kreipėsi dėl proceso atnaujinimo byloje, ir tik atsisakius priimti šį prašymą, taip pat išbraukus skolą iš turto apyrašo jam tapo aišku, kad pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Akivaizdu, kad šios aplinkybės nepriklausė nuo paties pareiškėjo valios.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje taip pat neįrodyta, kaip praleisto termino atnaujinimas pažeistų suinteresuoto asmens interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotina suma M. G. naudai D. Z. (moteriai) visą laiką buvo žinoma, ji buvo įtraukta į turto apyrašą, nepaisant neteisingai nurodyto šio reikalaimo pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas registruotu laišku skolininkui (D. Z. (vyrui) ir laiduotojai (D. Z. (moteriai) dar 2015 m. sausio 27 d. jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiuntęs pretenzijas dėl nesumokėtos skolos pagal paprastąjį neprotestuotiną 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį apmokėjimo. Šiame dokumente buvo nurodytas aiškus reikalavimo pagrindas ir sumos, pridėtos ankstesnės pretenzijos bei vekselis. Ir nors nėra įrodymų, patvirtinančių, kam buvo įteikti šie dokumentai, nurodyti įrodymai laikytini pakankamais daryti tikėtiną išvadą, kad suinteresuotas asmuo D. Z. (moteris) žinojo apie D. Z. (vyro) skolą pareiškėjui M. G. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir kita bylos medžiaga bei pačios D. Z. (moters) paaiškinimai, kad apie M. G. ir skolą jam ji buvo informuota savo sutuoktinio. Be to, iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017 m. gruodžio 18 d. apklausos metu D. Z. (moteris) patvirtino, kad M. G. 2017 m. liepos 25 d. skambino ir pranešė apie D. Z. (vyro) mirtį, pokalbio metu M. G. nurodė apie egzistuojančią skolą, už kurią kaip laiduotoja atsakinga ir D. Z. (moteris). Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad žinojo apie sutuoktinio skolą M. G., tačiau nežinojo tikslaus jos dydžio ir pagrindo. Ji patvirtino, kad po D. Z. (vyro) mirties ji buvo susitikusi su M. G., susitikimo metu jie kalbėjosi apie skolas ir jų grąžinimo galimybes. Be to, kaip jau nurodyta, civilinėje byloje Nr. e2-1365-413/2018 2018 m. sausio 29 d. buvo pateikta 2013 m. lapkričio 23 d. vekselio kopija, vekselis buvo pateiktas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Todėl laikytina, kad skola pagal 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį buvo išviešinta. Pastebėtina, kad pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį, po turto apyrašo sudarymo jam sužinojus apie neįtrauktas į apyrašą skolines pareigas, pats įpėdinis turi pareigą nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, nepaisant to, kad su reiškiamu reikalavimu įpėdinis nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko palikimą sudaro nekilnojamais turtas, todėl suinteresuotas asmuo, priėmusi palikimą pagal turto apyrašą, pagal palikėjo skolas atsakys tik paveldėto turto verte.
23. Įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, siekdamas informuoti skolininko įpėdinius apie turtines pretenzijas, kartu reikštų reikalavimą ir priteisti tam tikrą skolą (turtą), ir priešingai, kad ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų: t. y. pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
24. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad įpėdinė ginčija pareiškėjo reikalavimo teisę nepaneigia fakto, jog pareiškėjo reikalavimas turi būti įtrauktas į turto apyrašą. CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Turto apyraše yra tik fiksuojama informacija apie palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-611/2016). Palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu (taip pat pagal sudarytą apyrašą) neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Įpėdinio kaip palikimas priimtų ir paveldėtų kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo (patenkinimo ar nepatenkinimo) klausimai spręstini ne pagal paveldėjimą, o pagal atitinkamą kreditoriaus turtinę pretenziją (ir kartu palikėjo skolinę prievolę) reglamentuojančias teisės normas. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
25. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, o vos tik sužinojęs apie tai, kad jo reikalavimas yra išbrauktas iš turto apyrašo, buvo aktyvus, kreipėsi dėl praleisto termino atnaujinimo nepasibaigus naikinamajam trejų metų terminui, todėl konstatuotina, kad praleistą trejų mėnesių terminą yra pagrindas atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys). Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Patenkinus atskirąjį skundą, panaikinus teismo nutartį ir priėmus naują nutartį dėl ginčo byloje išsprendimo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atitinkamai ir atskirojo skundo argumentai šioje dalyje, nesvarstytini. Priėmus naują nutartį perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos byloje. Patenkinus pareiškėjo pareiškimą jam iš suinteresuoto asmens, kurios suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, priteistinas 38 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo M. G. prašymą patenkinti – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusio D. Z. (vyro) įpėdinei D. Z. (moters) pareikšti.
Priteisti pareiškėjui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens D. Z. (moters) (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.