- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-175-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07266-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Romanas Bareika
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (toliau ir – Nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Romano Bareikos (toliau abu kartu – ir Apeliantai) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. P. pripažintas kaltu 2022 m. vasario 17 d. padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje , jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
A. P. pripažintas kaltu 2022 m. vasario 21 d. padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. vasario 3 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme neatlikta 40 viešųjų darbų bausmės dalimi ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) Visagine, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. vasario 17 d. apie 15 val. 46 min. slapta iš minėtos parduotuvės prekybos salės pagrobė: akumuliatorinį suktuvą „M18 BDD-402C“ 355,00 Eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 355,00 Eurų turtinę žalą.
2. Taip pat A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) Visagine, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. vasario 21 d. apie 10 val. 25 min. slapta iš minėtos parduotuvės prekybos salės pagrobė: akumuliatorinį suktuką „18V Graphite su priedais“ 327,00 Eurų vertės, akumuliatorinę bateriją „Graphide 18V 2Ah“ 45,80 Eurų vertės, akumuliatorinį pakrovėją „Graphite“ 19,90 Eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 392,70 Eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį kuriuo jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas subendrinta bausme 6 mėnesiams ir 6 dienoms laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, pakeisti ir, esant BK 75 straipsnyje numatytiems pagrindams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros bei įpareigojimų, kadangi jų dalį įvykdė ir toliu vykdo, t. y. atlygino žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir užsikoduodamas nuo alkoholio vartojimo – savo noru gydosi nuo priklausomybės (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas), registruotas Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), o nuo užsikodavimo momento 2022 m. kovo 5 d. – nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Skunde cituojama Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama praktika ir nurodoma:
3.1. Gynybos įsitikinimu, teismas savo nuosprendį motyvavo netinkamai, kadangi netinkamai įvertino Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – jų proporciją, nusikalstama veika padarytos žalos dydį ir tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas už nesunkų nusikaltimą aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
3.2. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad A. P. visiškai pripažino padaręs nusikaltimus, kuriuos teismo Apeliantas prašė vertinti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas užimtumo tarnyboje (pasyviai nelaukia, kol užimtumo tarnyba pasiūlys jam darbą, o ieško pas ūkininkus atsitiktinių darbų, renka miško gėrybes ir jas parduoda į supirktuves), užsikodavo nuo priklausomybės nuo alkoholio vartojimo. Teismas nesvarstė taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, o savo sprendimą skirti realią laisvės atėmimo bausmę priėmė atkreipdamas dėmesį tik į ankstesnius jo teisės pažeidimus, tačiau neatsižvelgė į ankščiau padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio mažėjimo tendenciją. Skunde nurodo, kad iki 2018 m. nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai, o nuo 2018 m. jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 140 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis). Teigiama, kad nuteistasis realiai keičia savo gyvenimo būdą – per pusę metų nuo paskutinės nusikalstamo veikos padarymo neturi jokių teisės pažeidimų, todėl pagrįstai galima tikėtis, jog bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, o šis institutas nebuvo anksčiau taikytas, be to, paskirtą 180 viešųjų valandų bausmę atlieka be priekaištų, nepasibaigus terminui neatliktos bausmės dalis – 40 valandų.
3.3. Apelianto manymu, jo veiksmai ir elgesys po nusikaltimo padarymo, atsveria formaliai teismo nurodomus pagrindus taikyti jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo argumentas, jog vagystę padarė ne šiaip sau, o šalindamas kliūtį – perpjaunant prekes laikančius dirželius, nelaikytina sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnį. Nesutinka, kad naują nusikaltimą padarė formaliai būdamas recidyvistu, nors recidyvistas – recidyvistui nelygus, nes ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 180 valandų viešųjų darbų. Teismo teiginiai, apie ankstesnius teistumus, o tuo pačiu polinkį daryti nusikaltimus ir nenorą pasitaisyti yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, nes po to kai užsikodavo, jau pusę metų neturi jokių teisės pažeidimų, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, – vadinasi teismo išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo yra neteisinga ir neproporcinga jo padaryto nusikaltimo sunkumui ir pobūdžiui.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (toliau – Prokuratūra) pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašoma nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį.
4.1. Atsiliepimu pritariama teismo argumentams bei pažymima, jog teismo skirta bausmė nėra per griežta, nes nuteistasis jau 15 kartų teistas bei mažiau kaip per metus bausmės vykdymo metu padarė dar dvi nusikalstamas veikas.
4.2. Prokuroras atsižvelgdamas į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, jog sprendžiant bausmės atidėjimo klausimą yra svarbi ir kaltinamojo asmenybė bei tai, kad humaniškumo reikalavimo principai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pažymi, kad jau ankščiau Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai A. P. bausmės vykdymą buvo atidėję net 3 kartus, tačiau nuteistasis teismo lūkesčių netenkino bei toliau darė nusikalstamas veikas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę bei atsižvelgus į LAT nuostatas nuteistajam A. P. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog nėra ginčijama kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK nuostatas, tačiau prašoma nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
7. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir motyvuodamas bausmės skyrimą A. P., neaptarė nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, todėl netinkamai taikė BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, sprendžiant ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. P. taikymo plačiau pasisako apeliacinės instancijos teismas analizuodamas apeliantų skundo argumentus.
8. BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų buvo teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).
9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 6 dienoms, todėl yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai.
10. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant ar yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Be to, teismas savo išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, asmuo pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog A. P. iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 15 kartų. Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, jog po minėto nuosprendžio priėmimo A. P. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjęs, už veikas padarytas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Be to, nuteistajam praeityje 3 kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo panaikintas (1 t., b. l. 91-108), tačiau jis ir toliau darė vis naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. P. elgesiui švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas nedaro. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 84-90), nors ir atlygino padarytą žalą (1 t., b. l. 74, 75), gydėsi nuo priklausomybės nuo alkoholio (1 t., b. l. 76, 77), bet nedirba (1 t., b. l. 81), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 83). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
12. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę apeliantai iš esmės motyvuoja tuo, kad A. P. atsiprašė nukentėjusiojo asmens, atlygino žalą, savo noru gydosi nuo priklausomybės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės bei nemenkina nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jos jau buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, bei nesudaro papildo pagrindo švelninti jo teisinės padėties.
13. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje A. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, kad šalindamas kliūtį – perpjovė prekes laikančius dirželius, yra pažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatas pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas dėl skirtinos bausmės apylinkės teismas tokį nuteistojo elgesį laikė ne jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o jo asmenybę apibūdinančia aplinkybe, kad jo nusikalstamos veikos susiformavo dėl nuteistojo antivisuomeninių nuostatų, t.y. bet kokiu būdu pagrobti prekę, su kuo apygardos teismas visiškai sutinka. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, jog nuteistojo anksčiau padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis mažėja, tačiau tą visiškai paneigia ankstesni A. P. teistumai iš kurių matyti, kad ne kartą teistas už kvalifikuotas vagystes, fizinio skausmo sukėlimą jis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas.
14. Apygardos teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina teismą, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Aptartos aplinkybės rodo, jog A. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, iš jo teistumų matyti, jog darydamas nusikalstamas veikas žino ir supranta, kokios gresia pasekmės. Nors nuteistasis skunde teigia, jog šiuo metu yra pasikeitęs, t.y. nevartoja alkoholio ir nedaro jokių teisės pažeidimų, tačiau šie nedideli teigiami poslinkiai jo gyvenime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį, jų pavojingumą, A. P. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
15. Nors pagrindo abejoti dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo A. P. netaikymo nėra, tačiau už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirdamas bausmes, jas subendrinęs ir paskyręs galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesius, o šią bausmę vadovaujantis |BK 64 straipsnio 1 dalimi subendrinęs su 2022 m. vasario 3 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirdamas galutinę subendrintą 6 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė netinkamą bausmės subendrinimą ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad bausmių subendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kartu svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013).
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas, bendrindamas bausmes su 2022 m. vasario 3 d. Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, vadovavosi 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono raštu, jog A. P. nuosprendžio priėmimo dienai yra neatlikęs 40 val. viešųjų darbų, todėl sprendė, kad bausmės turi būti bendrinamos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Tačiau analizuojamu atveju iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, A. P. naujas nusikalstamas veikas padarė dar neįsiteisėjus Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. baudžiamajam įsakymui, todėl Utenos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo taikyti ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatas ir vadovautis šiame straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Be to, paskyręs galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką jis turėjo įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį ( baudžiamąjį įsakymą) atliktą bausmę.
17. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 63–64 straipsnių pažeidimas taisytinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis keistinas ir šiuo nuosprendžiu A. P. paskirta subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų šešių mėnesių bausme, įpareigojant per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų kas mėnesį dirbat po 20 valandų. Bausmės subendrintinos taikant visišką bausmių sudėjimą ir prie skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčio bausmių keitimo taisykle (1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų) pridedant 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos 40 valandų viešųjų darbų bausmės dalį ir A. P. skiriant galutinę subendrintą bausmę -laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 6 dienoms. A. P. paskyrus galutinę subendrintą bausmę į bausmės laiką visiškai įskaitytina bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad, šioje byloje 328 straipsnio 1 punkto pagrindu ištaisius BK 63–64 straipsnių taikymo pažeidimus, nors dviem nuosprendžiais subendrintos galutinės bausmės laikas nesumažėja, tačiau, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas A. P. į galutinę subendrintą bausmę įskaičius ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmę, nuteistojo teisinė padėtis nėra pasunkinama, o jam realiai likusi atlikti bausmė tampa mažesnė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pakeisti A. P. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos) paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bendrinimą su 2022-02-03 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu A. P. skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022-02-03 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų 40 valandų bausmės dalimi paskiriant galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 6 ( šešioms) dienoms. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą bausmę atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.