Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. J. gynėjo advokato A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo N. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 150 MGL (7 500,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 13.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. 12.06 val. (dvi paros) ir galutinė bausmė skirta 146 MGL dydžio (7 300,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis N. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos – 1 990,00 Eur, išieškojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. J. pripažinta kalta pagal BK 292 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. 2023 m. rugsėjo 20 d. ryte, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, kelyje A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią (duomenys neskelbtini) ribose, N. J. automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežė penkis Indijos Respublikos piliečius G. S., A. S., H. S., G. S. bei B. S., neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Įvažiavusi į Lietuvos Respublikos teritoriją, šiuos neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini) Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023 m. rugsėjo 20 d. apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini) ribose, keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, tuo pačiu automobiliu minėtus Indijos Respublikos piliečius neteisėtai gabeno iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, kai išvykstant iš Lietuvos Respublikos juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios N. J. gynėjas advokatas A. A. prašo:

2.1. Atlikti dalies įrodymų tyrimą ir apklausti galimą laiduotoją O. K., siekiant patvirtinti jos kaip laiduotojos tinkamumą. Nurodo, jog visi O. K. charakterizuojantys dokumentai, atlikus jų vertimą į lietuvių kalbą, bus pateikti teismo posėdžio metu.

2.2. Panaikinti 2023 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir N. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos O. K. atsakomybėn be užstato ir baudžiamąją bylą N. J. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Nepagrįstai apeliantės atžvilgiu nepritaikytas laidavimo institutas, esant visiems pagrindams ir sąlygoms taikyti šias BK normas. Teismo išvados dėl atsisakymo atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pažeidžia apeliantės teisę į gynybą.

3.2. Sprendžiant klausimą dėl N. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuosprendžiu nustatytos neginčijamos aplinkybės, jog apeliantė pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas tuo pačiu buvo pripažinta ir jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat, teismas konstatavo, kad žala niekam nebuvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad apeliantė ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi teismas atsisakydamas taikyti laidavimo institutą apeliantės atžvilgiu, buvo netinkamas laiduotojas. Su tokia teismo pozicija nesutiktina. Laiduotoja A. S. yra apeliantės dukra. A. S. niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, sąžininga ir patikima. Teismas abejodamas dėl to ar A. S. galės daryti įtaką savo motinai akcentavo jos amžių – (duomenys neskelbtini). Tačiau pats faktas, kad laiduotoja yra jauno amžiaus, savaime nepaverčia jos nepatikima laidavimo instituto taikymo kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nevertino aplinkybių, jog nors A. S. yra (duomenys neskelbtini), bet ji yra pilnametė, nėra finansiškai ar kitaip priklausoma nuo apeliantės, yra dirbanti, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be to, laiduotoją A. S. ir apeliantę sieja artimas ryšys, jos nuolat bendrauja ir praleidžia daug laiko kartu. Apeliantė gerbia savo dukros nuomonę ir į ją atsižvelgia, įsiklauso į duodamus patarimus. Taigi A. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir pripažintina kaip tinkama laiduotoja.

3.3. Teismas, iš anksto matydamas jos amžių ir kitą charakterizuojančią medžiagą, nesudarė galimybės apeliantei pasiūlyti kitą laiduotoją. Teismas bylos nagrinėjimo metu išsakė nuomonę, kad galima laiduotoja turėtų sumokėti 2 000 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, ką A. S. ir padarė, tuo suteikdamas apeliantei ir jos gynėjui pagrįstą lūkestį, kad laiduotoja teismo vertinimu galimai yra tinkama laiduotojos pareigų atlikimui.

3.4. Skundo autorius, siekdamas pašalinti abejones dėl laiduotojos tinkamumo, apeliaciniu skundu, kurį patikslino teisiamojo posėdžio metu, prašo apeliantę perduoti jos puseserės, O. K. atsakomybėn. Nurodo, kad apeliantė ir O. K. kartu užaugo, nuo pat vaikystės pastarosios turėjo artimą ryšį, kuris tik sustiprėjo apeliantei ir O. K. subrendus. Puseserės palaiko artimą ryšį, nuolatos bendrauja tiek telefoniniais skambučiais, tiek susitinkant gyvai, išklauso viena kitą ir pasitaria priimant svarbius sprendimus. Apeliantė išklauso ir atsižvelgia į O. K. nuomonę bei patarimus, kadangi pastaroji vertina O. K. nuomonę, patirtį ir žinias. O. K. anksčiau nėra teista, stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai, tokį pavyzdį rodo ir aplinkiniams. Vertinant apeliantės ir O. K. artimą tarpusavio ryšį bei atsižvelgiant į O. K. asmenines savybes, darytina išvada, kad pastaroji yra verta teismo pasitikėjimo, nes gali daryti tiesioginę įtaką apeliantei ir būti tinkama laiduotoja, kurios atsakomybėn galėtų būti perduota apeliantė atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistoji N. J. ir jos gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, patikslino, jog rašant apeliacinį skundą buvo padaryta klaida nurodant jog apeliantė ir O. K. yra seserys, nors jos iš tikrųjų yra pusseserės. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių artimą nuteistosios ir O. K. ryšį, todėl spręstina, kad nuteistoji, prašydama taikyti laidavimo institutą, tiesiog siekia išvengti atsakomybės.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios N. J. gynėjo advokato A. A. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama apeliantės kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, apeliaciniu skundu nesutinkama tik su laidavimo instituto netaikymu, prašoma apeliantę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją O. K. atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

8. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad nuteistosios dukra A. S. nekelia teismui pasitikėjimo ir teismas nemano, kad laiduotoja pagal savo asmenines savybes ir padarytos veikos pobūdį galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Kadangi kitų galimų laiduotojų byloje nebuvo, teismas laidavimo instituto netaikė. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl A. S., netinkamumo būti nuteistosios laiduotoja. Akivaizdu, kad A. S. jaunas amžius ((duomenys neskelbtini)) bei ta aplinkybė, kad ji pati iki pilnametystės buvo auklėjama bei išlaikoma nuteistosios, kelia pagrįstų abejonių dėl jos galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. S. nėra tinkama laiduotoja.

9. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė nuteistąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kitos laiduotojos – O. K. atsakomybei.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistosios N. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, atsižvelgia, kad N. J. padarė apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką nuteistoji padarė pirmą kartą. Ji anksčiau neteista (1 t., b. l. 187, 3 t., b. l. 79-82), duomenų apie padarytus administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikoje nėra, Latvijos Respublikoje administracine tvarka bausta 4 kartus už mažareikšmių administracinių nusižengimų padarymą (gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimas, transporto priemonės be techninės apžiūros naudojimas, informacijos nesuteikimas įstaigai, Covid-19 taisyklių pažeidimas) (3 t., b. l. 79-82). N. J. dirba (t. 3, b. l. 62-66, 78), darbdavio charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 83-84), turi keturis vaikus (3 t., b. l. 60-61, 69-74). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji nuo pat pirmosios jos apklausos momento kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai bei dėl nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nebuvo nustatyta valstybei padaryta žala, kurią reikėtų atlyginti. Nuteistosios paaiškinimai pirmos bei apeliacinės instancijos teisiamųjų posėdžių metu, juos vertinant sistemiškai su nuteistąją charakterizuojančiais duomenimis sudaro pagrindą spęsti, kad nuteistoji N. J. suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

12. Apeliacinės instancijos teismui apeliaciniu skundu yra pateiktas prašymas perduoti nuteistąją jos pusseserės O. K., Latvijos Respublikos pilietės (3 t., b. l. 150-154), atsakomybei pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu O. K. patvirtino, jog prašo perduoti jos atsakomybei pusseserę N. J. pagal laidavimą. O. K. Latvijos Respublikoje neteista (3 t., b. l. 149), dirba (3 t., b. l. 155-156). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus O. K. kaip liudytoją, ji parodė, kad administracine tvarka Latvijos Respublikoje nėra bausta. Apeliantė yra jos pusseserė, kuri iš karto po įvykio pas ją atvažiavo, detaliai papasakojo kas įvyko, buvo išgąsdinta, jaudinosi, jautėsi kalta. Jų santykiai draugiški, jos dažnai bendrauja, per kiekvienas išeigines, šeštadieniais, sekmadieniais susitinka, viena nuo kitos gyvena 20 minučių atstumu. Nurodė, jog ji gebėtų daryti apeliantei gerą įtaką, nes ji turi autoritetą, apeliantė jos klauso. Automobilis, kurį vairavo apeliantė, priklausė jai. Automobilis buvo duotas apeliantei naudotis, nes ši važiavo į Lenkiją apsipirkti, Nežinojo, kad apeliantė paveš žmones tuo automobiliu.

13. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras su laidavimo taikymu nesutiko, teigdamas, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistosios ir O. K. artimus ryšius, tačiau šį argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Byloje pateikti dokumentai pagrindžia laiduotojos ir apeliantės giminystės ryšį. Apeliantė apeliaciniame skunde pakankamai detaliai nurodė, savo ir laiduotojos artimus santykius, kuriuos laiduotoja patvirtino apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad O. K. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų daryti pusseserei N. J. teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad N. J. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad O. K. dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo apeliantei, yra verta teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad O. K. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina N. J. laiduotoja.

14. Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei. Taip pat teismas sprendžia, kad turi būti palikta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinos transporto priemonės automobilio „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės atitinkančios sumos – 1 990 Eur išieškojimas.

15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios N. J. gynėjo advokato A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria N. J. pripažinta kalta pagal BK 292 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 150 MGL (7 500,00 Eur) dydžio bauda ir N. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant ją pagal laidavimą O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą N. J. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti N. J., kad, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai O. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.