- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- TA-570-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00168-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Klaipėdos apskrities policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti neturtinės žalos atlyginimą – po 150 Eur už kiekvieną teisės aktų reikalavimų neatitinkančią kalinimo Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) dieną.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio ir nuo 2022 m. balandžio 8 d. buvo laikomas Areštinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis, kankinančiomis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis.
3. Pareiškėjas teigė, jog areštinės kamerose trūko natūralaus apšvietimo ir oro ventiliacijos, kadangi kamerų langai iš išorės yra uždengti nepermatoma plastikine danga, o iš vidaus įrengtos grotos, trukdančios langus atidaryti ir grynam orui patekti. Pareiškėjas skundėsi, kad čiužiniai yra padengti dirbtine oda, kuri nepralaidi drėgmei, todėl naktį jis prakaituodavo, patalynė sudrėkdavo. Pareiškėjo teigimu, kamerose įrengta dirbtinė ventiliacija, kuri pučia orą iš lauko į miegamąją vietą, todėl susidarydavo skersvėjis ir jis peršaldavo. Pareiškėjas nurodė, kad skundėsi pareigūnams dėl netinkamai nukreiptos oro srovės, asmens sveikatos priežiūros specialistams dėl pablogėjusios sveikatos. Pareiškėjas teigė, kad kamerose nėra šviesos jungiklių, todėl dienos metu nuolat šviečia keturios ryškios lempos, po 22 val. įjungiamas itin ryškus naktinis apšvietimas, kuris trukdo ilsėtis ir miegoti, nuo 22 val. nustoja veikti elektros energijos tiekimas į kameras ir suimtieji negali išsivirti arbatos.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad areštinės kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, per jas kalinčius asmenis visą parą gali stebėti pareigūnai, tokiais veiksmais žeminamas pareiškėjo orumas, pareiškėjas jaučiasi nejaukiai, kadangi jis gali būti stebimas, kai naudojasi tualetu ar esant kitomis itin asmeniškomis aplinkybėmis. Pareiškėjas teigė, kad tualete yra įrengtos durelės su spyruokliniu mechanizmu, todėl nuolat kyla grėsmė prisiverti pirštus, t. y. jis yra susižalojęs su tualeto durelėmis rankas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 10 d. ir atskirais laikotarpiais nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. vasario 6 d. (iš viso – iki 61 paros). Atsakovo vertinimu, pareiškėjui tekęs Areštinės kameros plotas atitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) reikalavimus.
7. Atsakovas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – ir NVSC) specialistai periodiškai tikrina Areštinėje laikomų asmenų laikymo sąlygų atitiktį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimams, tačiau NVSC pažeidimų nenustatė.
8. Atsakovas paaiškino, kad Areštinės patalpose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo-kondicionavimo sistema, jos veikimas pasireiškia tuo, kad oro srautas juda įrengtais ventiliacijos kanalais, einančiais pagal patalpų lubas, kurių angos yra uždengtos stacionariai įrengtomis grotelėmis, per kurias oras patenka į patalpas. NVSC pripažino, kad oro temperatūra ir judėjimo greitis areštinės patalpose atitinka teisės aktų reikalavimus, sudaryta galimybė patalpas išvėdinti per langus. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus patalpų langai apsaugomi grotomis ir įrengiamos apsauginės signalizacijos priemonės; apsauginių uždangų įrengimas yra susijęs su areštantų saugumo užtikrinimu.
9. Atsakovas teigė, jog Areštinėje sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos visiškai atitvertos, todėl pareigūnai ir asmenys, esantys kamerose, neturi galimybės matyti asmenį, atliekantį gamtinius reikalus. Pareiškėjas, būdamas suaugęs ir gyvenimiškos patirties turintis asmuo, turi suvokti, jog kišdamas pirštus tarp sanitarinio mazgo atitvaro durelių rizikuoja susižeisti.
10. Atsakovas nurodė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija leido Areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo kameros įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, Areštinės turto apsaugą. Kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos vietos, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą, naudojamomis vaizdo stebėjimo priemonėmis pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos ir žalos jam nepadarė.
11. Dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų atsakovas paaiškino, kad Areštinės kamerų bendram apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtinis apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad areštinėje naudojami pagalvių, čiužinių apvalkalai privalo būti iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, šio reikalavimo Areštinėje laikomasi.
Atsiliepimas
12. Atsakovas teigė, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2022 m. kovo 17 d. įsakymu patvirtino Klaipėdos AVPK areštinės vidaus tvarkos aprašą, su kurio turiniu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai ir kuriame nurodyta, kad nuo 22 val. iki 6 val. yra miego laikas, kurio metu neleidžiama naudotis radijo imtuvais, televizoriais ir kitais garsiniais prietaisais. Siekiant užtikrinti dienotvarkės laikymąsi, nakties metu yra įjungiamas naktinis apšvietimas, išjungiamas dieninis apšvietimas bei kištukiniai lizdai.
13. Atsakovas nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundu ir kreipimaisis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, pažymėjo, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių atvejų, kad jis būtu kankintas, būtų pablogintos jo buvimo Areštinėje sąlygos, žeminama garbė ar orumas, neužfiksuota, todėl įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo ir jam negalėjo kilti neturtinė žala.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. L. skundą.
15. Teismas iš į bylą pateikto Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėms) viršininko 2023 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas šiais laikotarpiais: 1) nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 10 d.; 2) nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. balandžio 20 d.; 3) nuo 2022 m. gegužės9 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.; 4) nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 23 d.; 5) nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 17 d.; 6) nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d.; 7) nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 5 d.; 8) nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2022 m. spalio 19 d.; 9) nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d.; 10) nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.; 11) nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 5 d.; 12) nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. sausio 25 d.; 13) nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 6 d., t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2023 m. vasario 6 d. pareiškėjas iš viso Areštinėje praleido 61 parą.
16. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo teises pažeidžiančių laikymo sąlygų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintomis Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo taisyklės) ir higienos norma HN 134:2015.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad pagal Įrengimo taisyklių 18 punktą gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, apžvelgė Įrengimo taisyklių 19 punkte nustatytus reikalavimus kamerų įrengimui, higienos normoje HN 134:2015 nustatytas higienos sąlygas. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad teisės aktai numato, jog policijos areštinių gyvenamosiose patalpose privalo būti įrengti langai, pro kuriuos į patalpą turi patekti natūrali dienos šviesa, tačiau higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patenkančios natūralios apšvietos stiprumo. Teismo įsitikinimu, teisės aktai nedraudžia policijos areštinių gyvenamųjų patalpų langus iš išorės apsaugoti techninėmis priemonėmis (pvz., plastikine danga). Teismas nurodė, kad policijos areštinių gyvenamosiose patalpose privalo būti sudaryta galimybė jas vėdinti arba per langus, arba kamerose privalo veikti mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
18. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad NVSC, patikrinęs Areštinę, surašė 2019 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (3-1215.4.8) PA-4350, 2019 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80) PA-7459 ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80) PA-3167. Teismas nustatė, kad šiuose patikrinimo aktuose NVSC specialistai nurodė, kad Areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, visų patikrinimų metų langai iš vidaus ir išorės buvo švarūs, jų atidarymo mechanizmai veikiantys ir tvarkingi, saugumui užtikrinti areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorinės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko. Teismas pastebėjo, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktuose teigiama, kad Areštinės gyvenamosiose patalpose buvo atlikti oro judėjimo greičio patikrinimai ir jų rezultatai atitiko higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodytus reikalavimus.
19. Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad Areštinėje įrengti langai bei įrengta mechaninė oro vėdinimo bei kondicionavimo sistema atitiko Įrengimo taisyklių ir higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai veikiančios mechaninės oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, per mažos natūralios apšvietos bei netinkamai įrengtų langų atmestini.
20. Teismas atmetė nusiskundimus, kad areštinėje čiužiniai yra padengti dirbtine oda, nepralaidžia drėgmei, todėl per naktį sudrėkdavo patalynė, pareiškėjas prakaituodavo, kadangi tokia čiužinio danga atitiko higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatytą reikalavimą, kad policijos areštinių gyvenamosiose patalpose esančių čiužinių, pagalvių ir antklodžių užvalkalai privalo būti iš skysčiams nepralaidžios medžiagos. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nurodė, kad ir Įrengimo taisyklėse, ir higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad areštinės kameroje turi būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatomis, teismas pažymėjo, kad nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima stebėti laikomų asmenų elgesį; areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo naktį stebėti, kad visos stebimos kameros būtų apšviestos. Teismo vertinimu, higienos normoje HN 134:2015 yra nustatyta mažiausia būtina, tačiau ne didžiausia dirbtinė apšvieta. Teismas darė išvadą, kad teisės normos įpareigoja Areštinės kamerose įrengti dieninį bei naktinį apšvietimą, nakties metu kameros privalo būti apšviestos, jog būtų sudaryta galimybė pareigūnams stebėti jose laikomus asmenis, o teisės aktai nereglamentuoja maksimalios leidžiamos dirbtinės apšvietos reikšmės, todėl pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo apšvietimo pripažino nepagrįstais.
22. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nuolatinio kameros ir joje esančių asmenų stebėjimo, teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis nėra visais atvejais draudžiamas. Teismas nurodė, kad pagal Įrengimo taisyklių 19.4 punktą vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Instrukcijos 38 punktą pagrindinis reikalavimas, užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra, teismas konstatavo kad aptartas teisinis reguliavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.
Atsiliepimas
23. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą akcentavo, jog Areštinės patalpose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų (pvz., sanitarinio mazgo zonos), kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą. Išanalizavęs į bylą atsakovo pateiktas fotonuotraukas, teismas nurodė, kad Areštinės gyvenamosiose patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima jose esanti sanitarinio mazgo zona, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo pažeidimą.
24. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, be kita ko, ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
25. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus, patyčias ir kankinimą.
26. Pareiškėjas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi areštinės kamerose jis buvo kalinamas 24 valandas per parą ir taip buvo pažeista jo teisė į bet kokį privatumą, kuris pagal tarptautinius teisės aktus turi būti užtikrinamas. Teismas nenustatė, iki kokio laiko turi veikti dieninė apšvieta, be to, remdamasis atsakovo paaiškinimais, nurodė, kad kameras galima išvėdinti per langus. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, tai padaryti neįmanoma, kadangi langai sumontuoti su grotomis, o teismas nesidomėjo, ar įmanoma Areštinės kameroje atidaryti langą. Pareiškėjas nurodo, kad jis palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas pretenzijas.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teismo padaryto proceso normų pažeidimo, kuris sukeltų abejones teismo sprendimo pagrįstumu, o teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia teismo padarytų išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Aurimo Leketo skundo reikalavimas priteisti jam pagal CK 6.271 straipsnį neturtinės žalos atlyginimą (150 eurų už kiekvieną kalinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dieną) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK Areštinėje, pagrįstumas ir teisėtumas.
30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, nes nustatė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, iš jų ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo, atstovaujamo Klaipėdos AVPK, už patirtus išgyvenimus, patyčias ir kankinimą neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad jis Areštinėje buvo filmuojamas 24 valandas, pažeidžiant jo privatumą, nebuvo galima išvėdinti kameros, nes langai yra su grotomis, pirmosios instancijos teismas nesidomėjo, kaip ir kiek darinėjasi langai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog teisės aktuose nėra nurodyta, kiek turi šviesti dienos šviesa, tačiau nenurodoma jokių teisiškai pagrįstų argumentų, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimu dėl dienos šviesos. Taip pat apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodyta, jog pareiškėjas pasilieka prie visų išvardytų savo pretenzijų.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
34. Teisėjų kolegija, tikrindama priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), nenagrinėja abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako.
35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo filmavimo ir negalėjimo atidaryti kameros langų suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.
36. Įrodymų vertinimo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
37. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
38. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
39. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą.
40. Byloje nustatyta, kad Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas tam tikrais laikotarpiais ir nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2023 m. vasario 6 d. jis iš viso Areštinėje praleido 61 parą.
41. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad kamerose trūko natūralaus apšvietimo ir oro cirkuliacijos, kadangi jose langai iš išorės yra padengti plastikine danga, o pačių langų praverti nebuvo įmanoma; gyvenamosiose patalpose įrengta mechaninė ventiliacija pučia per stipriai ir vėsų orą, todėl jis nuolat skųsdavosi gerklės skausmais, užgulta nosimi; gyvenamosiose patalpose yra vykdomas nuolatinis stebėjimas vaizdo kamerų pagalba.
42. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatė, kad NVSC tikrino Klaipėdos AVPK areštinę ir surašė tris patikrinimo aktus: 1) 2019 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (3-1215.4.8) PA-4350; 2) 2019 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80) PA-7459; 3) 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktą Nr. (3-12 4.80) PA-3167. Visuose patikrinimų aktuose NVSC specialistai nurodė, kad Areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema; langai iš vidaus ir išorės yra švarūs, jų atidarymo mechanizmai yra veikiantys ir tvarkingi. Saugumui užtikrinti Areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorinės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko. 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktuose teigiama, kad Areštinės gyvenamosiose patalpose buvo atlikti oro judėjimo greičio patikrinimai ir jų rezultatai atitiko HN 134:2015 16 punkte nurodytus reikalavimus.
43. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos, nes Areštinėje įrengti langai, įrengta mechaninė oro vėdinimo bei kondicionavimo sistema atitinka Taisyklių ir HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie patvirtintų, kad nebuvo galimybės išvėdinti kameros, jose neveikė oro vėdinimo sistema ar ji veikė netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie patvirtintų, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo.
44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateikus įrodymus, susijusius su Areštinės patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, nustatė, kad šiomis kameromis Areštinės gyvenamosiose patalpose nėra stebima jose esanti sanitarinio mazgo zona, t. y. nepažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjas apeliaciniame nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kameromis buvo stebima sanitarinio mazgo zona.
45. Iš apeliacinio skundo argumentų galima būtų suprasti, kad pareiškėjas apskritai nesutinka su tuo, kad buvo stebimas kameroje. Tačiau šie argumentai nėra pagrįsti.
46. EŽTT savo praktikoje nenurodo, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis visais atvejais yra draudžiamas; vis dėlto toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje V. d. G. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 8704/03); 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje G. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 27057/06)). 47. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą <...>. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo (nuo 2023 m. sausio 1 d. 4 str. 3 d.). Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės<...>. 48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis sprendime aptartomis Įrengimo taisyklių ir Instrukcijos nuostatomis, sprendė, kad teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi tokios pozicijos, pažymint, kad kameromis negalima filmuoti ir stebėti sanitarinio mazgo vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-479-492/2023; kt.). 49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas, ar Klaipėdos AVPK Areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones buvo vykdoma teisėtai, yra konstatavęs, kad Klaipėdos AVPK Areštinėje laikomų asmenų priežiūra naudojant technines priemones vaizdui stebėti iš esmės buvo vykdoma teisėtai, stebėjimas vaizdo kameromis vykdomas siekiant užtikrinti ir pačių suimtųjų asmenų saugumą, o sutikimą dėl vaizdo kamerų Klaipėdos AVPK Areštinėje įrengimo išreiškė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“, išnagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 1 d. prašymą (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1142-415/2020; kt.). 50. Byloje nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.