Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantė neteisingai cituoja LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 65 punktą, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju - kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės I. M. apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugsėjo 18 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų (reg. Nr. E1-35262 ir E1-35265).

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

Ieškovės pateikti dokumentai išduoti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovė prašymuose nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Iš prašymų turinio matyti, kad ieškovė papildo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tačiau terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą yra pasibaigęs, dėl to galimybė papildyti teismui pateikto ir priimto procesinio dokumento turinį įstatyme nenumatyta. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo prie nagrinėjamos bylos pridėti ieškovės apeliaciniam teismui pateiktų paaiškinimų, todėl jie grąžintini ieškovei (CPK 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti kadastrinius matavimus ir parengus kadastrinių matavimų bylas, suderinti jas su atitinkamomis institucijomis, prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. M. ir atsakovė UAB Nekilnojamojo turto agentūra „Vilija-6“ 2010 m. lapkričio 5 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. 201, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atsakovė sutartimi įsipareigojo veikti sąžiningai, laikydamasi nusistovėjusios praktikos, kad tai labiausiai atitiktų ieškovės interesus (sutarties 1.2.p.). Atsakovė garantavo teikiamų paslaugų kokybės atlikimą ieškovės pareikštiems reikalavimams, įprastinei verslo praktikai ir LR įstatymų reikalavimams (sutarties 1.3.p.), o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti (sutarties 3.4 p.). Šalys susitarė, jog atliekamų darbų kaina yra 2800 Lt, o avansą 1400 Lt ieškovė įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2010 m. lapkričio 30 d. Šalys papildomai susitarė dėl dviejų miško sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems reiks padaryti susitarimą dėl naudojimosi ir atriboti juos natūroje, nustatė darbų kainą – 400 Lt. Avansą 200 Lt ieškovė sumokėjo 2010 m. gruodžio 7 d. Iš viso pagal rašytinį susitarimą už minėtų sklypų kadastrinių matavimų darbus susitarta dėl 3200 Lt kainos.

Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, ieškovė apmokėjo atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2011 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 1000 Lt sumai, 2011 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 400 Lt sumai, 2013 m. balandžio 19 d. Iš viso ieškovė yra apmokėjusi 3000 Lt.

Ieškovė su pretenzija 2016 m. birželio 29 d. kreipėsi į atsakovę dėl įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, tačiau atsakovė šio laiško neatsiėmė pašte. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, jog tinkamai atsakovei neįvykdžius sutarties, ji vienašališkai sutartį nutraukia. Šio laiško atsakovė taip pat neatsiėmė pašte. Tinkamai neįvykdžius sutarties, ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 1042,63 Eur.

Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nustatė, kad žemės sklypo, projektinis Nr. 8/715, atsakovė kadastrinių matavimų darbus atliko tinkamai. Ginčo nėra dėl dviejų sklypų, projektinis Nr. 8/716, plotas 3,15 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 8/715, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, už kuriuos ieškovė sumokėjo apeliantei 1200 Lt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013 m. balandžio 19 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui prašymą patikrinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius 2013 m. birželio 17 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos patikrinimo akte nurodė, kad neteisingai parengta ir sukomplektuota žemės sklypo kadastro duomenų byla, kadangi neatitinka CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pastabose nurodyta, kad reikalingas žemės sklypo savininko notariškai patvirtintas sutikimas dėl nustatomo servituto.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius 2013 m. birželio 17 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos patikrinimo akte nurodė, kad byla nederinama, nes nustatyti trūkumai. Šiame akte Nr. 03KAM-37234 nurodyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentams (keičiami linijų ilgiai), nustatytas 0,8397 ha mažesnis žemės sklypo plotas, kai leistina maksimali ploto paklaida – 0,1608 ha.

Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus 2017 m. vasario 27 d. rašto Nr. 3SD-1219-(14.3.9.) matyti, kad UAB Nekilnojamojo turto agentūra ,,Vilija-6“ 2013 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai pateikė Varėnos skyriui prašymą patikrinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, tačiau byla 2013 m. spalio 24 d. tikrinimo aktu Nr. 03KAM-84349 vėl nebuvo suderinta dėl kelio servituto nustatymo. Apie nustatytus trūkumus buvo informuota ieškovė ir jos interesus atstovaujantis advokatas Aleksandras Doroševas. Minėtam rašte nurodyta, kad daugiau duomenų apie žemės sklypų (kadastro Nr. 3863/0007:229 ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pateikimą tikrinimui nėra. Taip pat nėra jokių kitų duomenų dėl šių sklypų dokumentacijos parengimo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius 2015 m. gegužės 20 d. raštu informavo ieškovę, kad skyriuje duomenų apie žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pateikimą tikrinimui nėra. Tos pačios aplinkybės nurodytos ir skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. teismui adresuotame rašte Nr. 3SD-2940-(14.3.9.).

Apeliantė savo skunde įrodinėja, kad ji pagal sutartį darbus atliko tinkamai, tačiau, atsižvelgus į visas nustatytas bylos aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo užsakymo momento iki šiol 2010 m. lapkričio 5 d. sutartyje numatytas rezultatas, kadastro bylose Nr. (duomenys neskelbtini), nepasiektas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė tinkamai neįvykdė visų savo sutartinių įsipareigojimų ir neparengė keturių žemės sklypų kadastro duomenų bylų.

Apeliantė savo skunde pažymi, kad su užsakove (ieškove) I. M. buvo sudėtinga bendrauti dėl jos asmeninių charakterio savybių, kad atsakovė dėjo visas pastangas, jog sutartis būtų pilnai įvykdyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog I. M. diagnozuojamas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas, nors dėl to ji savo veiksmus gali suprasti ir valdyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, be to, apeliantė netiesiogiai pripažįsta, jog vis tik ji tinkamai neįvykdė minėtos sutarties.

Nuo sutarties sudarymo dienos (2010 m. lapkričio 5 d.) iki ieškinio pateikimo teismui (2016 m. spalio 5 d.) praėjo beveik 6 metai, tačiau atsakovė sutarties pilnai neįvykdė, nes nebuvo atlikti visi sutarti darbai arba jie atlikti ne iki galo. Šešerių metų laikotarpis nėra protingas terminas tokiai sutarčiai įvykdyti. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Kaip jau nurodyta, byloje nustatyta, jog ginčo paslaugų sutartis nėra visiškai įvykdyta, todėl ieškovė turėjo pagrindą reikalauti priteisti sumokėtą avansą. Ieškovės reikalavimas mažintinas 600 Lt (arba 173,77 Eur) už valstybinį žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio projektinė dokumentacija buvo parengta, bet ieškovė nutraukė jo išpirkimo procedūrą.

CK 6.154 straipsnis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šioje byloje nustatyta, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarė atlikti keturių žemės sklypų kadastrinius matavimus, o ieškovė įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Taip pat šalys susitarė ir dėl papildomų darbų, kurie buvo aptarti pastaboje bei žodiniu susitarimu.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Apeliantė savo skunde nurodo, kad nepriklausomai nuo piliečio atliktų ar (neatliktų) veiksmų, atsakovė pilnai atliko sutartyje su užsakovu numatytus darbus. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad iš šešių bylų keturių žemės sklypų kadastrinės bylos nebuvo tinkamai parengtos ir suderintos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktus, sutarties vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo tinkamai, laiku, kokybiškai atlikti kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylas, bendradarbiauti su užsakovu (ieškove), savo sąskaita pašalinti visus teikiamų paslaugų atlikimo trūkumus per įmanomai trumpiausią laiką. Tuo atveju, jeigu vykdytojas netinkamai vykdo savo pareigas pagal sutartį, jis privalo atlyginti užsakovui materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo vykdytojo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (sutarties 4.2 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, neparengė keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų ir jų nesuderino įstatymo nustatyta tvarka, nors ieškovė buvo sumokėjusi beveik visą sutarties kainą.

CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

CK 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį, kadangi tinkamai, laiku ir kokybiškai neatliko sutarties 1.1. punkte numatytų paslaugų.

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Minėta, kad ginčo paslaugų sutartis nėra pilnai įvykdyta, todėl ieškovė turėjo pakankamą pagrindą reikalauti priteisti sumokėtą avansą už keturių žemės sklypų kadastrinių bylų neparengimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą teikti ieškovei I. M. antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis ir kitos su antrine teisine pagalba susijusios išlaidos apeliacinės instancijos byloje yra 52,11 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, atsakovė privalo sumokėti valstybei už ieškovei skirtą teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB Nekilnojamojo turto agentūros ,,Vilija-6“ (juridinio asmens kodas 300790469) 52,11 Eur (penkiasdešimt du eurus 11 ct) valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, už I. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.