- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- PK-1-445/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-3-00013-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- LR BK
- Kategorijos
- 1.2.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiajam - privačiam kaltintojui A. N., gynėjui advokatui G. A. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinama LR BK 154 str. 1 d., 155 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. buvo pareikšti kaltinamai dėl žmogaus šmeižimo ir įžeidimo, o būtent :
2011-01-27 apie 10.30 val. Perlojos kaime Varėnos rajone, bendraturčiams A. N. ir I. M. priklausančiame žemės sklype, girdint ir matant pašaliniams asmenims, I. M. kaltino, kad A. N. išpjovė ir pavogė I. M. priklausantį mišką,kad kaltas dėl blogai ir neteisingai atmatuoto žemės sklypo, vėliau grįžtant į Senosios Varėnos kaimą Varėnos rajone, I. M. šmeižė nukentėjusįjį, sakydama, kad jis pjauna ir vagia jai priklausantį mišką ir tokie kaltinamai buvo reiškiami nuo 10.30 iki 12 valandos, vadino nukentėjusįjį vagimi, kaltino, kad jis girdė “pilstuku” ir namine degtine M. P. dėl ko ši mirė, t.y. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti juo pasitikėjimą.
Taip pat, kad 2011-06-02 apie 11 val. UAB “Vilija 6” biure, esančiame (duomenys neskelbtini), matant ir girdint pašaliniams asmenims, I. M. išvadino nukentėjusįjį A. N. vagimi, kad išvogė jai priklausantį mišką, šaukdama rodė įžeidžiančius kūno gestus, t.y. viešai žodžiu ir veiksmu pažemino žmogų.
Nukentėjusysis-privatus kaltintojas pareikštus kaltinimus nurodo, kaip nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d. ( tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas apie kitą žmogų) ir LR BK 155 str.1 d.- viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu.
LR BPK 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamasis procesas nutrauktinas.
Dėl A. M. veiksmų 2011-01-27
Nukentėjusysis-privatus kaltintojas A. N. nurodė, kad kaltinamoji yra jo teta. Nuo 2005 m. prasidėjo nesutarimai, nes ji įrodinėja, kad pjaunamas kaltinamajai priklausantis miškas ir įtarinėja, kad tai daro jis. Buvo įvairių skundų. Buvo vagystės faktų ir su kaltinamąja I. M. buvo parašę pareiškimą, kad iškirsti medžiai, ko pasekoje jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. 2011-01-27 kaip bendrasavininkas su I. M. buvo pakviestas važiuoti į miško sklypą tiriant I.M. skundą. Vyko kartu su aplinkos apsaugos darbuotojais. Buvo darbuotojai J. ir D.. I. M. kalbėjo, kad išpjautos pušys ir tai jis padarė. Taip pat sakė, kad jis vagis, kad išpjovė ir išvežė jos mišką. Su kaltinamąja yra žemės ir miško sklypų (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, turtas neatidalintas. Bandė tartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bet nieko nesigavo. Buvo ginčas sprendžiamas ir teismine tvarka, bet nebuvo išspręstas. I. M. buvo kažką pasamdžiusi tvarkyti mišką, buvo valomi sausuoliai, jai pretenzijų nereiškė.Leidimai kirtimui nebuvo išduoti. M. P. - kaltinamosios I. M. sesuo, jo teta ir krikšto mama. Ji mirė 2008 m. Turėjo sūnų ir dukrą: V. T.- T. ir T. P.. Vaikai palaidojo M. P.. Varėnoje plinta kalbos, kad jis pjauna ir vagia T. M. mišką, kad pilstuku girdė jos seserį P. ir ją nuvarė į kapus. Tas kalbas platina I. M., susitikusi gyventojus, kurie jį pažįsta. Neatsiklausęs žmonų leidimo, jų pavardžių negali nurodyti, kad M. platino apie jį tokias kalbas.
Kaltinamoji I. M. parodė, kad prieš 2011- 01- 27 įvykį buvo nuvykusi į archyvą Alytuje, po to užėjo į aplinkos apsaugos agentūrą. Nuo 2002 m. siekė, kad būtų sudaryti atskiri planai, tačiau A. N. nesutiko. 2012- 01- 27 į Šačių kaimą vyko J., D., A. N. ir ji. A. N. vagimi nevadino ir nekaltino išpjovus mišką. Žemės sklypo pasidalinimo planai neįregistruoti, naudojimosi tvarka nenustatyta. Nekaltino, kad N. girdė „pilstuku“ jos seserį M. P.. Sesuo jai sakė, kad A. davė jai degtinės. M. P. turėjo du vaikus - V. T. ir sūnų.
Liudytojas R. J. parodė, kad I. M. pažįsta iš tarnybos reikalų. A. N.- taip pat iš tarnybos reikalų. Tuo metu dirbo Alytaus aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistu. 2011- 01- 27 iš Aplinkos ministerijos buvo persiųstas skundas, pavesta jam ištirti dėl savavališkai iškirstų medžių. Su M. ir A. N., Varėnos rajono agentūros darbuotoju D. vyko tirti skundo. Nagrinėjo skundą ir jų konfliktą nesigilino. I. M. buvo kaltinimų N. atžvilgiu, tačiau po tiek laiko konkrečiai neprisimena.Pagrindiniai kaltinimai buvo iš T. M. pusė. Konkrečių žodžių neprisimena. Kažkas kažkam už „pilstuką“, bet konkrečiai ką tai reiškia, negali pasakyti.
Liudytojas A. D. parodė, kad I. M. ir A. N. pažįsta iš tarnybos. Tuo metu dirbo Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresniuoju specialistu. 2011- 01- 27 buvom išvykę su R. J., taip pat N. ir M. į apžiūrą miške. Grįžtant įvyko konfliktas tarp T. M. ir N.. Konfliktas vyko žodžiais. Aktyvesnė buvo I. M.. Buvo sakomi žodžiai: „vagis“, „išvogė mišką“ N. atžvilgiu. Neprisimena, ar buvo minimos kitų asmenų pavardės, mirties priežastys, girdymas „pilstuku“. Konflikto pradžios neprisimenu, nes dirbo savo darbą.
Tiriant A. N. pareiškimą, liudytojais apklausti R. J. ir A. D. paaiškino:
R. J. nurodė, kad surašius patikrinimo aktą, I. M. pradėjo kaltinti A. N. miško išpjovimu ir išvogimu, vadino jį vagimi. Gal dar kuo kaltino N., bet nekreipė dėmesio. Konflikto iniciatorė buvo I. M. ( t.1, b.l. 22-23);
A. D. nurodė, kad būdami miške M. ir N. pradėjo bartis. Kivirčas kilo dėl bendrasavininkų miško sklypo ribų, I. M. nesutiko ir kilo barnis. I. M. kaltino A. N. jos miško išpjovimu ir išvogimu. Vadino vagimi. Gal dar kuo nors kaltino, bet neprisimena (t.1, b.l. 20-21).
2011-02-24 ikiteisminio tyrimo tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. ( dėl grąsinimo susidoroti), nurodydamas, kad I. M. veiksmuose yra nusikaltimų požymių, numatytų LR BK 154 str.1 d., 155 str.1 d. (t.1, b.l. 26-27).
Pagal LR BK 154 str.1 d. (šmeižimas) atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Nukentėjusysis - privatus kaltintojas A. N. nurodo, kad I. M. jį kaltino, kad jis išpjovė ir pavogė I. M. priklausantį mišką, vadino vagimi.
Lietuvų kalbos žodyne, žodis vagis reiškia - kas vagia, neteisėtai savinasi turtą, o vogti prasmė – savintis svetimą turtą.
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (nusikaltimu, numatytu BK 154 str.) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją.
Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį reikia atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė suprantama , kaip kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.
Nukentėjusysis – privatus kaltintojas paaiškino, kad nuo 2005 m. prasidėjo nesutarimai, nes I. M. įrodinėja, kad pjaunamas jai priklausantis miškas ir įtarinėja, kad tai daro A. N.. Buvo nustatytas vagystės faktas, ir jis su kaltinamąja I. M. buvo parašęs pareiškimą, kad iškirsti medžiai, ko pasekoje jis buvo apklaustas kaip įtariamasis.
Pagal paties nukentėjusiojo aiškinimus, jis su kaltinamąja yra nekilnojamojo turto – miško sklypo bendrasavininkai, tačiau nėra nusistatę naudojimosi tvarkos šiuo turtu įstatymų nustatyta tvarka.
2008-11-13 prokurorės nutarimu pareiškėjos I. M. skundas dėl miško vagystės patenkintas, panaikintas 2008-05-27 tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo byla Nr.55-2-00028-08, b.l. 3-5).
Surinkti byloje įrodymai ( prijungta ikiteisminio tyrimo byla Nr.55-2-00028-08) patvirtina faktą, kad buvo grobiamas bendraturčiams priklausantis turtas – iškirsti ir pagrobti medžiai, ir dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.55-2-00028-08 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str.1 d. ( dėl I. M. miško vagystės). Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.55-2-00028-08 buvo nustatyta :
nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad žemės sklypų ( miškų ūkio paskirties) bendrasavininkai yra I. M. ir A. N.;
kaltinamoji I. M. buvo įtarusi, kad medienos vagystę ( iškirsti ir pagrobti medžius) galėjo A. N. ir tokią savo nuomonę nurodžiusi ikiteisminio tyrimo įstaigai ir prokurorui;
2010-07-30 prokuroro nutarimu atmestas I. M. skundas, kad vieninteliai įrodymai, kad A. N. išpjovė I. M. priklausančius medžius yra tik jos nuomonė, neparemta objektyviais duomenimis;
2010-09-06 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi konstatuota, kad I. M. yra užvedusi civilinę bylą atsakovui A. N. dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kam priklausantis turtas pagrobtas ( I. M. ar A. N.), kai nurodoma į bendrą turtą, o konkrečių turto dalių priklausomybė nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokurorui buvo pavesta priimti procesinį sprendimą dėl baudžiamojo proceso galimumo prieš konkrečius asmenis – A. N. ir S. J..
Pagal surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl A. N. ir S. J. veiksmų, prokuroras nevykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl nurodytų aplinkybių ir procesinių sprendimų priėmimo A. N. ir S. J. atžvilgiu, o tik sprendė I. M. pateikiamus skundus.
2011-08-19 prokurorės nutarimu buvo atmestas I. M. skundas ir prašymas dėl nurodytų asmenų, kurie galėjo padaryti medienos vagystę, kadangi I. M. nenurodė naujų aplinkybių apie padarytą nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju I. M. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes 2008-11-13 prokurorės nutarimu I. M. pareiškimas buvo patenkintas, panaikintas ikiteisminio tyrimo tyrėjo A. A. 2008-05-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. M. miško vagystės pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str.1 d. ir tyrimas tęsiamas. Ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas ir šiuo metu, nes nėra priimtas nutarimas dėl baudžiamojo proceso nutraukimo ar užbaigimo.
I. M. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos. Jos pasakyti žodžiai žodžiai „ vagis, išpjovė ir išvogė I. M. priklausantį mišką“ nesudaro šmeižimo sudėties. Tai kaltinamosios nuomonė, faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, jos komentarai. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji remiasi faktu – miško vagystės nustatytu faktu.
2008-12-16 teismo nutartimi ( Ikiteisminio tyrimo byla Nr.55-2-00028-08, b.l. 152-153) sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. N. dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, iki bus patikslintas ginčo žemės sklypo dydis.
Iš byloje surinktų įrodymų, pateiktos baudžiamosios bylos ir medžiagų, matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios nuolatos vyksta konfliktai, rašomi skundai, pareiškimai iš abiejų pusių. Pagal byloje tirtas aplinkybes akivaizdu, kad bendraturčiai ( nukentėjusysis ir kaltinamoji) nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo.
I. M. išsakytais žodžiais „vagis, išpjovė ir išvogė I. M. priklausantį mišką“, nepaskleidė apie A. N. tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo.
I. M. nuomonė, kad vagystę galėjo padaryti A. N. nepaneigta ir baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, priimant nutarimą šiuo klausimu, kad nurodyto asmens veikoje nėra nusikaltimo įvykio ar sudėties.
Kaltinimas, kad „A. N. kaltas dėl blogai ir neteisingai atmatuoto žemės sklypo” nesudaro šmeižimo sudėties, nes tai bendro pobūdžio išsireiškimas, nėra detalizuota ar nurodyta kuo ta kaltė pasireiškia. Neįrodyta ar at informacija titinka tikrovę ar jos neatitinka, ar ji galėjo paniekinti ar pažeminti asmenį, paskirsti juo pasitikėjimą, kai iš pateiktų įrodymų, liudytojos Ž. G. aiškinimų I. M. UAB “Vilija-6” buvo užsakiusi atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus kartu su bendrasavininku A. N..
CK 4.75 str.1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
Kaltinimo dalis, kad „A. N. kaltas dėl blogai ir neteisingai atmatuoto žemės sklypo” pirmiausia turi būti vertinama CK 1.1 str.1 d. prasme, kad LR civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius. CPK 5 str.1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal nukentėjusiojo A. N. aiškinimus jis nesutiko su nustatoma tvarka dėl kaltinamosios netinkamo elgesio jo atžvilgiu, tokiu atveju bendraturčių veiksmai vertinami ne kaip veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet kaip bendraturčių elgesys civiliniuose teisiniuose santykiuose – kaip nesutarimas dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos.
Nukentėjusysis – privatus kaltintojas A. N. nurdodo, kad I. M. jį kaltino, “kad jis girdė “pilstuku” ir namine degtine M. P. dėl ko ši mirė”. Kaltinamoji kategoriškai neigia tokių aplinkybių buvimą, t.y. kad tokių žodžių nėra sakiusi.
Liudytojas R. J. nurodė, kad buvo pasakyta, kad kažkas apie „pilstuką“, bet konkrečiai ką tai reiškia, negali pasakyti. Tokių aplinkybių negali konkrečiai nurodyti ir liudytojas A. D..
Jeigu asmens mirties aplinkybės nėra aiškios, prokuroras pradeda ikiteisminį tyrimą, gavus pranešimą apie asmens mirties faktą. Nenustatytos aplinkybės, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. P. mirties priežasčių nustatymo. Toks tyrimas gali būti atliekamas pagal prokuroro reikalavimą arba pagal palikėjo teisių perėmėjų prašymą. Nei prokuroras, nei mirusio asmens teisių perėmėjai tokių reikalavimų nereiškia. Kaltinamosios nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo santykių ir veiksmų M. P. atžvilgiu yra subjektyvi jos nuomonė.
I. M. išsakė savo nuomonę ir vertinimus, apie santykius ir jų tarpusavio elgesį, veiksmus, siekiant nusistatyti bendraturčių naudojimosi tvarką žemės sklypais. I. M. veikoje nėra aptariamo nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, o jų nesant, negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal byloje apklaustų liudytojų R. J., A. D., Ž. G., P. B. parodymus tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios kilo tarpusavio barnis, nežiūrint, kad I. M. buvo aktyvesnė dalyvė, vis tik tai nurodo į jų tarpusavio santykius, tų santykių vertinimą ir nuomonės ginčijamais klausimais išreiškimą.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad I. M. diagnozuojamas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas, nors dėl to ji savo veiksmus gali suprasti ir valdyti, bet reikia suprasti, kad tai įtakoja asmeniui aplinkybių supratimą ir vertinimą.
I. M. veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str.1 d., todėl išteisintina nepadarius šios nusikalstamos veikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Dėl I. M. veiksmų 2011-06-02
Nukentėjusysis – privatus kaltintojas A. N. parodė, kad 2011- 06- 02 jį telefonu iškvietė bendrovės darbuotojai dėl užsakytų geodezinių matavimų, kad susipažintų su atliktais matavimais ir pasirašytų. Atvažiavęs rado I. M.. Susipažįstant su planais I. M. bandė aiškinti, trukdė susipažinti. Kai pasakė, kad netrukdytų, I. M. išvadino vagimi, kad iškirto mišką, vartojo nepadorius žodžius, kilojo rankas, kalbėjo pašiepiančiai - rodė atitinkamas veido išraiškas. Jos judesiai rodė pažeminimą, kad yra nieko vertas. Pajautė įžeidimą svetimų žmonių akivaizdoje. Savo veiksmais I. M. įstengė supykdyti. Dėl jos veiksmų nepavyko sutarti dėl plano ir žemės sklypų atsidalinimo.
Kaltinamoji I. M. parodė, kad 2011- 06-02 atvyko į UAB „Vilija 6“ dėl matavimų.Pasakė savo nuomonę, kad galimai A. N. pats savo dalį išsipjovei ar išsivogė. Nes ir žmonės taip šneka. Jis daro savo sklypo dalyje ką nori. Ji nepaėmusi nei vienos žalios, stačios pušelės. Pasakė savo nuomonę - kad savo dalį pats išsivogė. Jos vienas pirštas netiesus, todėl gal A. N. pasirodė, kad rodo kokius nors ženklus. A. N. pasakė, kad „atrodai kaip psichinis ligonis - tik į psichiatriją“.
Liudytoja Ž. G. parodė, kad dirba UAB „Vilija- 6“. I. M. kreipėsi į įmonę kaip užsakovė. 2011 birželio mėnesį buvo atvykusi I. M., buvo paskambinta ir A. N. - dviejų sklypų bendraturčiui. Pagal kadastro nuostatus turi derinti sklypo ribas. Tarp T. M. ir N. kilo konfliktas- apsižodžiavimas. Pirmiausia kalbėjo M., apsipyko su N.. Įžeidimai buvo, bet žodžių neprisimena. „Blogas žmogus“, „niekšas“- sakė M.. N. buvo išėjęs per duris. M. gal ir pavadino N. vagimi, aš perdaug neklausė. Buvo sakoma, kad N. su kitu asmeniu išvogė mišką. Miškas iš tikro natūroje išpjautas, buvo vietoje - darė geodezinius matavimus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta.Žodžių tiksliai neatsimena. M. galimai N. vadino vagimi, kaltino dėl miško išpjovimo. Stumdymosi nebuvo, gestų rankomis iš T. M. pusės nematė.
Liudytojas P. B. parodė, kad M. pažįstu dėl savo atliekamo darbo. N. pažįsta iš matymo. N. išsikvietė telefonu, kad susipažintų su kadastrinių matavimų medžiaga. N. atvykęs skaitė ir žiūrėjo planus. M. kažką pasakė, susijusį su tėvu, N. atsistojo, pasakė, kad jį įžeidinėja ir išėjo. Negali tvirtinti, ar N. buvo vadinamas vagimi, buvo kaltinamas, kad išvogė mišką. Nepastebėjo, kad I. M. rodytų kokius nors gestus.
Liudytojas E. B. parodė, kad I. M. pažįsta dėl darbo, o N.- iš matymo. Girdėjo garsiau kalbant, tačiau negirdėjo konkrečių žodžių. Buvo kitame kabinete, todėl nematė, kad būtų rodomi kokie gestai. M. ir N. buvo apie 10- 20 min.
Tiriant A. N. pareiškimą (registracijos Nr.55-A7-00235-II) dėl I. M. veikos UAB „Vilija-6“ patalpose, Ž. G. nurodė, kad I. M. su A. N. dėl kažko tai ginčijosi. I. M. ant A. N. šaukė, kad jis išvogė jos mišką, vadino vagimi.
Įžeidimas ( BK 155 str. 1 d.) yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Pagal reiškiamą kaltinimą I. M. išvadino nukentėjusįjį A. N. vagimi, kad išvogė jai priklausantį mišką, šaukdama rodė įžeidžiančius kūno gestus, UAB “Vilija-6” patalpose, t.y. įžeidė veiksmu ir žodžiu.
Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Taigi įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti.
Kaltinamajai ir nukentėjusiajam, kaip bendraturčiams, nustatant naudojimosi tvarką bendru turtu ir susipažįstant su sudarytais žemės sklypo planais, kilo tarpusavio asmeninis kivirčas. A. N. nurodo, kad jį išvadino vagimi, kad iškirto mišką ir rodė nepadorius gestus rankomis, veido išraiškomis. I. M. nurodo, kad ji tik išsakė savo nuomonę, kad pats A. N. išsipjovė ir išsivogė savo dalį miško, o ji neėmė nei vieno medžio. Jos rankos vienas pirštas yra netiesus, todėl nukentėjusysis galėjo netinkamai susidaryti nuomonę, kad rodo ženklą, nors taip nebuvo. Be to kaltinamasis jai pasakė , kad „atrodai kaip psichinis ligonis - tik į psichiatriją“.
Liudytoja Ž. G. nurodė, kad tarp I. M. ir A. N. pirmiausia įvyko apsižodžiavimas. Negali tvirtinti, ar A. N. buvo vadinamas vagimi, buvo kaltinamas, kad išvogė mišką. Nepastebėjo, kad I. M. rodytų kokius nors gestus.
Liudytojas P. B. parodė, kad negali tvirtinti, ar N. buvo vadinamas vagimi, buvo kaltinamas, kad išvogė mišką. Nepastebėjo, kad I. M. rodytų kokius nors gestus.
Iš to galima daryti išvadą, kad tarpusavio asmeninio kivirčo metu nukentėjusysis ir kaltinamoji išsakė savo nuomonę vienas apie kitą dėl kilusio ginčo, susijusio su naudojimosi tvarkos nustatytu bendru jų turtu nustatymo. Dėl to, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal I. M. pareiškimą dėl medienos vagystės iš jai priklausančio miško, motyvai nurodyti nagrinėjant nukentėjusiojo ir kaltinamosios veiksmus dėl šmeižimo 2011-01-27 pagal pareikštą pirmą kaltinimą, pagrindžia I. M. nekaltumą.Ikiteisminio tyrimo byla dėl vagystės nėra nutraukta A. N. atžvilgiu, kaip ir nėra priimtas procesinis sprendimas dėl jos baigties. Nukentėjusios ir kaltinamojo išsakyti žodžiai sukėlė vienas kito elgesio įvertinimą, kuriuos jie reiškė žodžiais.I. M. pasakyme neatsispindi neigiamas, nepadoriai suformuluotas žmogaus, jo savybių įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, jo prestižo paniekinimas, kadangi byloje nepaneigta, kad nukentėjusysis neatsiliepė neigiamai apie kaltinamosios sveikatos stovį ir jos buvimo vietą. Pasakytus žodžius reikia vertinti pagal situaciją, vertinti kad jie pasakyti tarpusavio barnio metu, vienas kitam išsakant savo nuomonę apie asmenybes. I. M. neturėjo tyčios pažeminti, paniekinti A. N.. Apie kaltinamosios gestų rodymą nepatvirtino liudytojai ir kitų įrodymų nėra surinkta, taigi nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų pagrindžiant I. M. kaltę dėl nepadorių gestų rodymo.
I. M. veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str.1 d., todėl išteisintina nepadarius šios nusikalstamos veikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Civilinis ieškovas buvo pareiškęs 12000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.
Išteisinant kaltinamąją, nesant jos veikoje nusikaltimų požymių, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 str.3 d.2 p.).
Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nuosavybės teisės jai laikinai nebuvo apribotos, laikinai sulaikyta nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 3 str.1 d.1 p., 2 d., 297-298 str., 301 str.1 d., 302 str., 303 str.1 d., 5 d.1 p., 304-308 str., teismas
nusprendžia:
Išteisinti I. M., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 154 str.1 d. (šmeižimo), LR Baudžiamojo kodekso 155 str.1 d. (įžeidimo), požymių.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, I. M. išteisinus, nesant jos veikoje nusikaltimų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 154 str.1 d. (šmeižimo), LR Baudžiamojo kodekso 155 str.1 d.(įžeidimo), požymių.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .