Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Vėliau sutartis buvo papildyta ir tai pažymėta kaip pastaba Sutarties antrame lape, atsakovės atstovės Ž. G. ranka. Pastaboje nurodoma, kad ieškovė papildomai už du miško sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems reikės padaryti susitarimą dėl naudojimo ir atriboti natūroje, sumokės dar 400 Lt (arba 115,85 Eur) ir, kad ieškovė 2010-11-23 sumokėjo 200 Lt (arba 57,92 Eur) avansą. Tad pagal sutartį ieškovė iš viso turėjo sumokėti atsakovei 3200 Lt (arba 926,78 Eur).

Iš viso ieškovė atsakovei sumokėjo 3000 Lt (arba 1187,43 Eur).

Ieškovė patvirtino, kad atsakovė dalį savo įsipareigojimų įvykdė, ji suteikė paslaugų už 600 Lt (arba 173,77 Eur), t. y. ji atliko 3,15 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris nebuvo įtrauktas į sutartį kadastrinius matavimus, už kuriuos ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei 2013-04-19 pagal PVM sąskaitą faktūrą.

LR CK 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei sustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atitinkamai iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, todėl turi ieškovei grąžinti sumokėtus pinigus, už kuriuos nesuteikė sutartų paslaugų.

Žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla žemėtvarkos skyriui pateikta 2013-04-19, planas nustatyta tvarka suderintas 2013-05-31, sprendimas dėl sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre priimtas 2013-12-03. Nurodė, jog ieškovė per nustatytą terminą nenuvyko į Varėnos žemėtvarkos skyrių, todėl buvo išbraukta iš pageidaujančių iš valstybės pirkti žemės sklypus. Nurodė, kad jų bendrovė negali būti atsakinga už tai, kad kažkokių konkrečių veiksmų neatliko pati ieškovė.

Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos perduotos žemėtvarkos skyriui, sklypo plane yra pasirašę ir I. M. , ir A. N.. Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų bylos 2011-06-06 perduotos žemėtvarkos skyriui, sklypo plane I. M. pasirašė. Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo parengtas ir I. M. raštiškai suderintas. Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla 2011-04-14 parengta ir planas suderintas su I. M., bei perduota žemėtvarkos skyriui. Patikrinus bylą buvo surašytas aktas, kur nurodyta tik viena pastaba, kad reikalingas žemės sklypo savininko notariškai patvirtintas sutikimas dėl nustatomo servituto.

Atsakovės darbuotojai į vietą buvo išvykę mažiausiai 8 kartus, riboženklius sklypuose statė du kartus, nes po pirmojo karto jie nenustatytų asmenų buvo sunaikinti. Nurodo, kad atsakovė dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta, tačiau dėl ieškovės subjektyvių savybių , tai padaryti buvo sunku.

Ieškovei I. M. nuosavybės teise priklauso: 1,50 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) tokias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys.

Tarp ieškovės ir atsakovės 2010-11-05 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 201, pagal kurią :

-atsakovė UAB Nekilnojamojo turto agentūrą „Vilija-6“ įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančių sklypų geodezinius matavimus, atlikti sklypo padalijimo projektą ir atriboti natūroje padalintus miško sklypus ( sutarties 1.1.p.p.);

-atsakovė, vykdydama šią sutartį, įsipareigojo veikti sąžiningai, laikydamasi nusistovėjusios praktikos, kad tai labiausiai atitiktų ieškovės interesus ( sutarties 1.2.p.p.);

-atsakovė garantavo teikiamų paslaugų kokybės atlikimą ieškovės pareikštiems reikalavimams, įprastinei verslo praktikai ir LR įstatymų reikalavimams ( sutarties 1.3.p.p.).

Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2010-11-31 sumokėti atsakovei 1400 Lt avansą.

Sutarties šalys numatė atsakomybę pagal sutartį: jei vykdytojas netinkamai vykdo savo pareigas pagal šią sutartį, vykdytojas privalo atlyginti užsakovui materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo vykdytojo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ( sutarties 4.2. punktas).

Vėliau ji dar mokėjo papildomus mokėjimus.

Paslaugų teikimo sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti keturių sklypų kadastro duomenų bylas: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini).

2010-11-23 ant sutarties buvo parašyta pastaba, jog ieškovė papildomai už du miško sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriems reiks padaryti susitarimą dėl naudojimosi ir atriboti natūroje, darbų kaina buvo įvertinta 400 Lt, o avansas – 200 Lt, kuris buvo sumokėtas 2010-12-07.

Be šių susitarimų dar buvo žodinis susitarimas padaryti kadastro duomenų bylą dviem iš valstybės perkamiems sklypams. Už šiuos darbus ieškovė turėjo sumokėti 1200 Lt avansą.

Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė pareigą pagal sutartį vykdė tinkamai – 2010-11-05 įmokėjo avansinį mokestį 1400 Lt, ji apmokėjo ir kitas sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos atsakovės, t. y. 2011-08-11 400 Lt ir 2013-04-19 1200 Lt.

Byloje yra 2017-02-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovė 2013-04-19 pateikė Varėnos skyriui prašymus patikrinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, kartu pateikė ir kadastro duomenų bylas. Atlikus bylos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą buvo nustatyti trūkumai, akte Nr. 03KAM-37234 buvo nurodyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentams (keičiami linijų ilgiai), nustatytas 0,8397 ha mažesnis žemės sklypo plotas, kai leistina maksimali ploto paklaida – 0,1608 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus darbuotojams patikrinus kitą pateiktą kadastro duomenų bylą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 03KAM-37233, kuriame nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai, nes sklype buvo pažymėtas servitutinis kelias, kuris I. M. privačiam žemės sklypui nebuvo nustatytas. Matininkė neturėjo žemės sklypo savininkės I. M. sutikimo.

UAB Nekilnojamojo turto agentūra ,,Vilija-6“ 2013-09-17 pakartotinai pateikė Varėnos skyriui prašymą patikrinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, tačiau byla ir vėl nebuvo suderinta dėl kelio servituto nustatymo. Apie tokius nustatytus trūkumus buvo informuota ir pati ieškovė bei jos atstovas advokatas A. D.. Nurodė, kad daugiau duomenų apie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pateikimą tikrinimui nėra. Daugiau jokių naujų duomenų dėl šio sklypo dokumentacijos parengimo nėra.

Analogiška informacija yra ir dėl sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad 2014-10-08 NŽT Skyriaus specialistai, dalyvaujant I. M. ir bendraturčiui A. N. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikrą vietoje ir nusprendė, kad reikalinga atlikti pakartotinius žemės sklypo matavimus nustatytų trūkumų pašalinimui. Šio tikrinamo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo grąžinta I. M. iki patikros atlikimo ir jai pasiūlė pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą matininkei Ž. G. dėl kadastrinių matavimų patikslinimo. Skyrius patvirtino, kad pas juos šiuo metu nėra minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos.

NŽT informavo teismą, kad skyriuje duomenų apie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pateikimą tikrinimui nėra.

Kaip nurodė, NŽT rašte, jų skyriuje tokios bylos, pateiktos derinimui, nėra. Todėl teismas gali daryti išvadą, kad praėjus labai daug laiko nuo užsakymo momento iki šiol sutartyje numatyto rezultato - kadastro duomenų bylos, kuri būtų atitinkama tvarka suderinta ir įregistruota, nėra.

2015-05-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus raštu I. M. buvo informuota, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui patikrai šiuo metu nėra pateiktos.

Taip pat 2015-11-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius informavo UAB Nekilnojamojo turto agentūrą ,,Vilija-6“, kad šioje įmonėje dirbančiai matininkei Ž. G. 2015-03-31 yra panaikintas 2008-05-20 išduotas matininko kvalifikacijos pažymėjimas ir kad šios matininkės parengtos bylos bus netikrinamos ir grąžinamos įmonei.

CK 6.154 straipsnis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Šioje byloje daroma išvada, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarė atlikti 4 sklypų geodezinius matavimus, o ieškovė įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Taip pat šalys susitarė ir dėl papildomų darbų, kurie buvo aptarti pastaboje bei žodiniu susitarimu, nes atsakovės atstovas teisme pripažino, kad tokie susitarimai buvo ir tvirtino, kad tokius dokumentus jie rengė.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; kt.).

Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 6.156 str.). Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenims savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neįvykdė visų savo sutartinių reikalavimų ir neparengė nei vienos tinkamos kadastro duomenų bylos, išskyrus dėl iš valstybės išperkamų žemės sklypų. Atsakovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad jie stengėsi įvykdyti įsipareigojimus, tačiau tą labai apsunkino ir sudėtinga ieškovės asmenybė, jiems sunkiai sekėsi rasti kontaktą, ieškovė visada turėjo tvirtą nuomonė įvairiais klausimais. NŽT raštai patvirtina, kad atsakovė rengė kadastro duomenų bylas, teikė jas tikrinimams, tačiau iki šiol taip ir neparengta nei viena sutartyje numatyto žemės sklypo kadastro duomenų byla iki galo. Tai reiškia, kad atsakovė sutarties neįvykdė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad tokių darbų ji negalėjo užbaigti ar apskritai padaryti dėl ieškovės netinkamo elgesio, nebendradarbiavimo ir pan. Ieškovė gi, teisme tvirtino, kad ji ne kartą ieškojo atsakovės, laukdavo ant laiptų, siuntė jai raštu pranešimus, į kuriuos atsakymo negavo, ir jai susidarė įspūdis, kad atkovė jos vengia. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nors ir praėjus labai ilgam laikui, atsakovė pilnai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl dviejų valstybinės žemės sklypų dokumentacija buvo parengta, nors šie sklypai sutartimi nebuvo aptarti, tačiau dėl jų buvo susitarta žodžiu, ką patvirtino ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad tokias bylas jie rengė ir pripažindamas, kad avansinis mokėjimas už jas buvo sumokėtas.

Nuo sudarytos šalių sutarties iki nustatytų aplinkybių: jog atsakovė negali įvykdyti sudarytos sutarties praėjo daugiau nei šešeri metai. Nagrinėjamos situacijos specifika yra tokia, kad atsakovė turėjo bendradarbiauti su ieškove ir nurodyti aplinkybes, dėl kurių nesuteiks sutartimi nustatytų paslaugų, jeigu tokios aplinkybės atsirado sutarties vykdymo metu. Atsakovė priešingai teigė ir visą laiką tvirtino ieškovei, kad sutartas paslaugas suteiks. Daroma išvada, kad atsakovė pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38 str.3 d., 6.196 str.2 d., 6.200 str.).

NŽT pažymose bei pateikimo patikrinimo aktuose yra atžymos, kad pateikti projektai nederinami ir nurodomos priežastys. Tai rodo, kad atsakovė nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigas, o jeigu manė, kad negali įvykdyti tinkamai savo įsipareigojimų dėl kokių objektyvių priežasčių, ji privalėjo apie tai informuoti ieškovę ir nutraukti sutartį, atsiskaičius su ieškove. Tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir tik vilkino laiką. Nors sutartyje nebuvo aptartas laikas, per kurį turi būti įvykdyti prisiimti įsipareigojimai, tačiau teismas laiko, kad praėjęs šešerių metų laikas tikrai buvo daugiau nei pakankamas tokiems įsipareigojimams įvykdyti.

CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsakovė sutarties neįvykdymą motyvuoja atsiradusiomis nenumatytomis aplinkybėms – nustačius ieškovės žemės sklypo plotą, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl žemės sklypo ploto nukrypimų, bei tai, kad ieškovė yra sudėtinga kaip asmenybė ir sunku rasti kontaktą, tačiau nurodė, kad jie yra pasirengę ir toliau daryti numatytus darbus.