Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ be teisinio pagrindo gautą 7 372,31 Eur sumą subsidiją darbo užmokesčiui ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško piniginių prievolių įvykdymo.

2. Nurodė, kad Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento (toliau – Kauno KAD) direktoriaus 2021 m. balandžio 22 d., kovo 26 d., vasario 25 d., 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. sausio 19 d. įsakymais Nr. V1(19.2)-1656, V1(19.2)-1296, V1(19.2)-932, V1(19.2)-5053 ir V1(19.2)-281 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ buvo priimti sprendimai skirti atsakovei subsidiją darbo užmokesčiui už prastovoje buvusias K. B. ir E. K.. Šių įsakymų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta subsidija darbo užmokesčiui sudaro 4 232,87 Eur. Kauno KAD direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1(19.2)-2913 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už atsakovės darbuotojas K. B. ir E. K.. Šio įsakymo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 139,44 Eur subsidija darbo užmokesčiui.

3. Ieškovei atlikus patikrinimą dėl darbo užmokesčio subsidijų skyrimo ir mokėjimo proceso buvo nustatyta, kad pagal atsakovės pateiktus darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus darbuotojoms mokėjimo pavedimus atliko ne atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „Druskischool“. Todėl darbo užmokestį K. B. ir E. K. mokėjo ne atsakovė, kuri pateikė pasiūlymus, siekdama įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir kuri gavo subsidijas, o kita įmonė, kurioje minėtos darbuotojos nedirbo. UAB „Druskischool“ neturėjo teisinio pagrindo šioms darbuotojoms mokėti darbo užmokestį ir nuo jo priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, kadangi su šiuo darbdaviu minėtos darbuotojos neturėjo darbo teisinių santykių. Darbo užmokestį K. B. ir E. K. turėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria šios darbuotojos sudarė darbo sutartis. Ieškovė nesutinka su atsakovės paaiškinimu, jog UAB „Druskischool“ turėjo teisinį pagrindą mokėti darbo užmokestį į nurodytas sąskaitas kaip skolos gražinimą, tokiu būdu buvo išspręsta jos problema dėl banko sąskaitos apribojimų.

4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 15/2020-02 su E. K., o 2020 m. liepos 6 d. – darbo sutartį Nr. 16/2020-03 su K. B. dėl vaikų auklės darbo funkcijų. Darbo sutarčių 16.4 punktu atsakovė su darbuotojomis susitarė, kad darbo užmokestis bus mokamas grynais pinigais arba į darbuotojo banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Ieškovei pareikalavus grąžinti išmokėtą darbo užmokesčio subsidiją, atsakovė paaiškino darbo užmokesčio darbuotojoms mokėjimo per kitą asmenį priežastis. Atsakovės direktorius J. Ž. (I. Z.), kuris buvo ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (50 proc. akcijų), mirė (duomenys neskelbtini) d. Kadangi jis, būdamas atsakovės direktoriumi, disponavo atsakovės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, po jo mirties, kol nebuvo priimtas palikimas ir nepaskirtas naujas direktorius, nebuvo galimybės naudotis atsakovės banko sąskaita. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. matyti, jog atsakovės banko sąskaitoje buvo pajamų, atsakovė į ją gavo įplaukų, tačiau pati neatliko jokių aktyvių bankinių mokėjimo pavedimų dėl apribotos prieigos prie banko sąskaitos, pinigines lėšas nurašydavo tam tikros institucijos (VSDFV, VMI, Registrų centras) patvarkymų pagrindu.

6. Tarp atsakovės ir UAB „Druskischool“ buvo susiklostę kreditoriniai santykiai, nes UAB „Druskischool“ buvo skolinga atsakovei 9 000,78 Eur už suteiktas paslaugas. Kadangi UAB „Druskischool“ buvo skolinga atsakovei, o atsakovė privalėjo kiekvieną mėnesį mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, tačiau dėl banko sąskaitos naudojimosi apribojimų atsakovė to negalėjo savalaikiai padaryti, todėl atsakovė kreipėsi į UAB „Druskischool“ dėl dalies šios įmonės įsiskolinimo grąžinimo atsakovei kitu būdu – atsakovei priklausančio mokėti darbo užmokesčio sumokėjimo į darbuotojų E. K. ir K. B. sąskaitas. Atsakovės darbuotojos E. K. ir K. B. 2020 m. liepos 31 d. rašytiniais sutikimais sutiko, kad joms priklausantį darbo užmokestį darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl laikinų darbovietės banko sąskaitos apribojimų pervestų UAB „Druskischool“. UAB „Druskischool“ bankiniais pavedimais mokėjo atsakovės darbuotojoms E. K. ir K. B., mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „atlyginimas už konkretų mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Didžiojoje dalyje bankinių mokėjimo pavedimų mokėtoja nurodyta UAB „Druskischool“, tačiau pradiniu mokėtoju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokia faktinė situacija atitinka CK 6.50 straipsnį, kai atsakovės prievolę savo darbuotojoms mokėti darbo užmokestį už atsakovę iš dalies įvykdė kitas juridinis asmuo – UAB „Druskischool“, tokiu būdu kartu sumažindamas savo įsiskolinimą atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu, vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo, buvo priėmusi įsakymus dėl prastovos paskelbimo. Vienas iš atsakovės akcininkų, turintis 50 proc. įmonės akcijų, (duomenys neskelbtini) pilietis J. V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) mieste. Išduotas įgaliojimas patvirtina, kad jis vykdė atsakovės direktoriaus pareigas. Mirus kitos valstybės piliečiui paveldėjimo procedūrų terminas prasitęsia dėl objektyvių priežasčių. 2020 m. liepos 9 d. sąskaita faktūra nustatyta, kad atsakovė pateikė 7 200 Eur apmokėjimui sąskaitą UAB „Druskischool“. Nustatyta, kad atsakovė teikė prašymus UAB „Druskischool“ turimą įsiskolinimą pervesti dalimis darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti. Mokėjimų nurodymų grafoje „mokėjimų paskirtis“ asmens, atlikusio mokėjimą, UAB „Druskischool“ įrašyta, jog atlyginimas darbuotojui mokamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo paskelbusi prastovą, kurią sąlygojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas paskelbti ekstremaliąją situaciją arba karantiną.

9. Atsakovė pranešė ieškovei, kad išlaiko E. K. ir K. B. darbo vietas ir kad šioms darbuotojoms mokamas darbo užmokestis. Taigi, subsidijų skyrimas E. K. ir K. B. darbo vietoms išlaikyti atitinka Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad sprendimai dėl subsidijų skyrimo atsakovei nėra panaikinti ar pakeisti. Nepanaikinusi ar nepakeitusi priimtų sprendimų dėl subsidijų skyrimo, pati ieškovė patvirtina priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Esant galiojantiems sprendimams dėl subsidijų skyrimo, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti 7 372,31 Eur subsidiją darbo užmokesčiui.

10. Ieškovė neginčija ir neįrodinėja, kad subsidijų mokėjimo laikotarpiu E. K. ir K. B. nebuvo įdarbintos ir nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad šios darbuotojos subsidijų mokėjimo laikotarpiu buvo įdarbintos UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. K. ir K. B. darbo užmokestis buvo mokamas darbo sutarties 16.4. punkte nustatyta tvarka – į darbuotojų banko sąskaitas vieną kartą per mėnesį, mokėjimo nurodymu pervedant priskaičiuotą darbo užmokestį. Tai, kad darbuotojoms darbo užmokestį mokėjo ne atsakovė, bet kita įmonė - UAB „Druskischool“, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė subsidijų mokėjimo laikotarpiu buvo E. K. ir K. B. darbdavys ir kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimu paskelbtus ekstremaliąją situaciją arba karantiną atsakovė skelbė prastovą, kurios metu toliau išlaikė E. K. ir K. B. darbo vietas, kas atitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, suteikiančias atsakovei teisę gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo prastovoje buvusių darbuotojų priskaičiuoto darbo užmokesčio. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be teisėto pagrindo gavo 7 372,31 Eur subsidiją darbo užmokesčiui, ieškinys atmestinas.

11. Atsakovė pateikė duomenis, kad, nagrinėjant bylą teisme, turėjo 1 306,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinį atmetus, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo teisę į subsidijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidijos buvo išmokėtos nepagrįstai todėl, kad E. K. ir K. B. darbo užmokestį už prastovas mokėjo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip teisėtas darbdavys, o kita įmonė, su kuria, kaip jau minėta, jų darbo teisiniai santykiai nesiejo. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, jog darbo užmokestį prastovų metu galėtų mokėti ne darbdavys, o trečiasis asmuo, kuris nėra darbo sutarties šalis. Teismas šių esminių aplinkybių visiškai nevertino, nepasisakė dėl ginčo esmės. Darbdaviui subjektinė teisė (teisė į prastovų subsidiją ir subsidiją po prastovų) negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Į CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį patenka ir darbdavio pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojams asmeniškai, o ne per trečiuosius nesusijusius asmenis. Teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių visapusiškai ir objektyviai.

12.2. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teismo procesinio sprendimo motyvuojamajai daliai keliamus reikalavimus. Sprendimas yra nemotyvuotas, jame daromos išvados nepagrįstos teisės aktų nuostatomis bei prieštaraujančios tarpusavyje. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra dviejų pastraipų, nerišli, neaiški. Sprendime lakoniškai nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, fragmentiškai paminėti įrodymai, nenurodyti jokie argumentai, dėl kurių teismas atmetė kitus įrodymus. Sprendime taip pat nenurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas. Teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškinio argumentų, Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Aprašo nuostatų taikymo, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, o savo daromų išvadų visiškai nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių vertinimu.

12.3. Teismas atsakovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, visiškai nevertino jų pagrįstumo, jos visiškai neadekvačios bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas iš esmės neatsižvelgė į Rekomendacijas, t. y. nevertino, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė, sprendimas byloje priimtas per 3 darbo dienas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

13.1. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai vertino ieškinio dalyką ir pagrįstai sprendė, kad darbo užmokesčio subsidija buvo išmokėta teisėtai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad darbo užmokesčio subsidijos atsakovei buvo skirtos teisėtai. Teismas vertino, kad atsakovė turėjo teisę darbo užmokestį savo darbuotojoms mokėti per kitą juridinį asmenį. DK 21 straipsnio 3 dalyje ir 139 straipsnyje nėra įtvirtinta reikalavimų darbdaviui asmeniškai mokėti darbo užmokestį savo darbuotojui, o DK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai su DK 139 straipsniu, numatančiu, kad darbuotojui yra mokamas darbo užmokestis. Faktinė situacija atitiko CK 6.50 straipsnį, kai atsakovės prievolę savo darbuotojoms mokėti darbo užmokestį už atsakovę iš dalies įvykdė trečiasis asmuo UAB „Druskischool“, tokiu būdu sumažindamas savo įsiskolinimą atsakovei. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties pagrįstumo ieškovė neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Darbo sutarties sąlygose atsakovė su darbuotojomis nesusitarė, kad darbo užmokestį joms privalo mokėti tik atsakovė. Teismas sprendime konstatavo reikšmingą aplinkybę, kad darbo užmokesčio subsidija atsakovei buvo skirta administracinių sprendimų pagrindu, kurie nėra panaikinti ar pakeisti. Teismas pagrįstai vertino, kad, nepanaikindama ar nepakeisdama priimtų administracinių sprendimų dėl subsidijų skyrimo, pati ieškovė pripažįsta ir patvirtina jų teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei žinomai neteisingą informaciją, sąmoningai suklaidinusi ieškovę apie darbo užmokesčio atsakovės darbuotojoms mokėjimo aplinkybes.

13.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra dviejų pastraipų, nerišli, neaiški, sprendime tik lakoniškai nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, fragmentiškai paminėti įrodymai, nenurodyti jokie argumentai, dėl kurių teismas atmetė kitus įrodymus. Teismo sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro penkios pastraipos, iš kurių trečioje teismas pateikė subsidijos skyrimo teisėtumo vertinimą, vertino įrodymus ir padarė išvadą, kad subsidijų skyrimas atitiko Užimtumo įstatymą. Ieškovė niekaip nemotyvavo savo teiginio, kad teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atmetė kitus įrodymus. Ji nenurodė, kuriuos konkrečiai ieškovės įrodymus teismas neargumentuotai atmetė ar jų nevertino.

13.3. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės visą 1 306,80 Eur advokato išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme. Ją priteisdamas teismas vertino, kad šios išlaidos visa apimtimi yra pagrįstos ir pagal Rekomendacijų 8.2 punktą net 3,5 kartus mažesnės už maksimalią priteistiną sumą. Priešingai, nei teigia apeliantė, byla reikalavo specialių žinių, nes ginčo metu buvo taikomi nauji teisės aktai, priimti 2020 – 2021 metais, pvz., Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalis priimta 2020 m. kovo 17 d. ir nuolat keista. Pati ieškovė nežinojo, kaip taikyti DK nuostatas dėl darbdavio teisės mokėti darbo užmokestį per kitą asmenį, dėl to konsultacijos kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyrių. Teismo sprendimo priėmimo trukmė neturi reikšmės atsakovės patirtų advokato išlaidų dydžiui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

16. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovės argumentus, teismas išdėstė nustatytas faktines aplinkybes, nurodė teisinį reguliavimą ir jį taikė. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo motyvais, nereiškia, kad sprendimas nemotyvuotas.

17. Pagrindinis apeliantės keliamas klausimas šioje byloje yra tai, ar galėjo darbdavys per trečiąjį asmenį išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovoje buvusias darbuotojas.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 16/2020-03 su K. B. dėl darbo vaikų aukle ir 2020 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. 15/2020-02 su E. K. taip pat dėl darbo vaikų aukle.

19. Atsakovė subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu, vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo, buvo priėmusi įsakymus dėl prastovos paskelbimo Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovei pateikė pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, kartu pateikdama duomenis apie darbuotojus (E. K., K. B.), už kuriuos siekiama gauti subsidiją darbo užmokesčiui. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento (toliau – Kauno KAD) direktoriaus įsakymais 2021 m. balandžio 22 d. Nr. V1(19.2)-1656, 2021 m. kovo 26 d. Nr. V1(19.2)-1296, 2021 m. vasario 25 d. Nr. V1(19.2)-932, 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. V1(19.2)-5053 ir 2021 m. sausio 19 d. Nr. V1(19.2)-281 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ nuspręsta skirti atsakovei subsidiją darbo užmokesčiui už prastovoje buvusias darbuotojas K. B. ir E. K.. Taip pat Kauno KAD direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1(19.2)-2913 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ skirta subsidija darbo užmokesčiui už atsakovės darbuotojus K. B. ir E. K..

20. Ieškovė atsakovei iš viso pervedė 4 232,87 Eur subsidiją darbo užmokesčiui (mokėjimų sąrašo išklotinė), tame tarpe:

- 2020 m. gruodžio 21 d. pavedimu Nr. 150009999 pervedė 327,78 Eur subsidiją darbo užmokesčiui;

- 2021 m. sausio 21 d. pavedimu Nr. 150001093 pervedė 829,32 Eur;

- 2021 m. vasario 25 d. pavedimu Nr. 150002700 pervedė 1 002,87 Eur;

- 2021 m. kovo 29 d. pavedimu Nr. 150003537 pervedė 969,38 Eur;

- 2021 m. balandžio 23 d. pavedimu Nr. 150004281 pervedė 1103,52 Eur.

15. Taip pat mokėjimų sąrašo išklotine nustatyta, jog ieškovė atsakovei yra pervedusi 3 139,44 Eur subsidiją darbo užmokesčiui, iš jų:

- 2020 m. rugsėjo 3 d. pavedimu Nr. 150003093 pervedė 929,31 Eur;

- 2020 m. spalio 8 d. pavedimu Nr. 150004848 pervedė 1 028,27 Eur;

- 2020 m. spalio 22 d. pavedimu Nr. 150005335 pervedė 547,12 Eur;

- 2020 m. lapkričio 24 d. pavedimu Nr. 150006688 pervedė 517,21 Eur;

- 2020 m. gruodžio 23 d. pavedimu Nr. 150010025 pervedė 117,53 Eur.

21. Gautos subsidijos per UAB „Druskischool“ buvo išmokėtos darbuotojoms K. B. ir E. K. (2020 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1252 ir Nr. 1253; 2020 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1261 ir Nr. 1262; 2020 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1274 ir Nr. 1275; 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1290 ir Nr. 1291; 2020 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1311 ir Nr. 1312; 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1321 ir Nr. 1322; 2021 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1334 ir Nr. 1335; 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1346 ir Nr.1347; 2021 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymai Nr. 1355 ir Nr. 1356)

22. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai vertino ieškovės poziciją dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojoms E. K. ir K. B., todėl darė nepagrįstas išvadas. Ieškovės nuomone, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidijų gavimo laikotarpiu buvo teisėtas minėtų asmenų darbdavys, tačiau darbuotojoms darbo užmokestį už prastovas mokėjo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip teisėtas darbdavys, o kita įmonė, su kuria E. K. ir K. B. darbo teisiniai santykiai nesiejo.

23. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisėtas darbuotojų K. B. ir E. K. darbdavys. Šias aplinkybes byloje taip pat patvirtina byloje pateiktos darbo sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymai 2020 m. lapkričio 7 d. Nr. 11/01, 2020 m. gruodžio 1 d. Nr. 12/01 ir 2021 m. sausio 4 d. Nr. 01/01 Dėl bendrovės dalinio darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2020 m. gruodžio 11 d. pasiūlymas, 2020 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 6 d. prašymai sustabdyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą K. B. ir E. K., 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. balandžio 14 d. prašymai išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, Kauno KAD direktoriaus įsakymai Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors ieškovė 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. SD(19.2))-12191-(19.2.116Mr) pareikalavo, jog atsakovė grąžintų nepagrįstai išmokėtą subsidiją, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienas iš Kauno KAD direktoriaus įsakymų (2021 m. balandžio 22 d. Nr. V1(19.2)-1656, 2021 m. kovo 26 d. Nr. V1(19.2)-1296, 2021 m. vasario 25 d. Nr. V1(19.2)-932, 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. V1(19.2)-5053 ir 2021 m. sausio 19 d. Nr. V1(19.2)-281 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ nuspręsta skirti atsakovei subsidiją darbo užmokesčiui už prastovoje buvusias darbuotojas K. B. ir E. K.) nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka.

25. Apeliantės teigimu, prievolė išmokėti darbuotojams subsidiją darbo užmokesčiui dėl prastovos, kaip ir prievolė mokėti darbo užmokestį yra asmeninė darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė, kurios jis negali perleisti trečiajam asmeniui.

26. Trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę reglamentuoja nacionalinė teisė, šios bylos atveju – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Darbo kodekso (toliau – DK) normos tokio reikalavimo perleidimo nereguliuoja, jo nereguliuoja bei nevaržo ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio ar Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) normos. Kaip reglamentuojančios ir varžančios tokį perleidimą, atsižvelgiant į reguliavimo dalyką, negali būti aiškinamos ir DK 32 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostata, kad darbdavys įsipareigoja <...> už tai mokėti darbo užmokestį, ir DK 47 straipsnio, reglamentuojančio prastovas, 3 dalies 3 punkto nuostata, kad <...> prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma <…>, taip pat kitos šio įstatymo bei Aprašo normos, kuriose įvairiomis gramatinėmis formomis įtvirtinta darbdavio pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojui.

27. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.50 straipsnyje reglamentuojama trečiojo asmens teisė įvykdyti kito asmens prievolę nustatyta kreditoriaus ir apskritai civilinės apyvartos interesais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kreditoriaus teisių ribojimas, kuris taikomas tik esant bet kokia forma aiškiai išreikštam skolininko prieštaravimui, jog už jį prievolę įvykdytų trečiasis asmuo. Minėta teisės norma prieštaravimo pareiškimo tvarkos bei formos nereglamentuoja, todėl toks prieštaravimas gali būti įtvirtintas tiek šalių sutartyje, tiek gali būti išreikštas ir vėliau. Taigi, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymą reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iš anksto apie tai pareikšti kreditoriui.?

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 str. 1 d.). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 str. 1 d.). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).

30. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad vienas iš atsakovės akcininkų, turintis 50 proc. įmonės akcijų, buvo kitos valstybės (duomenys neskelbtini) pilietis J. V. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini). Išduotas įgaliojimas patvirtina, kad J. V. Ž. vykdė atsakovės direktoriaus pareigas. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad mirus kitos valstybės piliečiui paveldėjimo procedūros užtrunka prasitęsia dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė pateikė UAB „Druskischool“ 2020 m. liepos 9 d. sąskaitą faktūrą 7 200 Eur sumai, kartu prašydama, kad UAB „Druskischool“ turimą įsiskolinimą pervestų dalimis darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų teismas nustatė, jog grafoje „mokėjimų paskirtis“ asmens atlikusio mokėjimą UAB „Druskischool“ įrašyta, jog atlyginimas darbuotojui mokamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas patvirtina, kad atsakovė buvo paskelbusi prastovą, kurią sąlygojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas paskelbti ekstremaliąją situaciją arba karantiną. Atsakovė pranešė ieškovei, kad išlaiko E. K. ir K. B. darbo vietas ir kad šioms darbuotojoms mokamas darbo užmokestis. Taigi subsidijų skyrimas E. K. ir K. B. darbo vietoms išlaikyti atitinka Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatas. Sprendimai dėl subsidijų skyrimo atsakovei nėra panaikinti ar pakeisti.

31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju UAB „Druskischool“ prievolės sumokėti darbuotojams subsidiją įvykdymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal faktinius bylos duomenis neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teisei įvykdyti prievolę galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.). Taip pat konstatuotina, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio nuostatos, jog subsidijos yra skiriamos darbdaviui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, rodo ne konkretų išmoką turintį teisę gauti subjektą, bet kreditoriaus (darbuotojo) finansinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui (darbdaviui) kilmę. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti 7 372,31 Eur subsidiją darbo užmokesčiui pagal materialiosios teisės normų nuostatas.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

33. Ieškovė apeliaciniame skunde, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodydama, kad teismo priteistos išlaidos už advokato pagalbą – 1 306,80 Eur yra neadekvačios, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

34. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 p.).

35. Atsakovė prašė priteisti 1 306,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių faktą ir dydį patvirtina 2021 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JRJ Nr. 21-032 ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. lapkričio 17 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 17d. sąskaita už teisines paslaugas buvo išrašyta už atsiliepimo į ieškovės ieškinį dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo parengimą.

36. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Atsiliepimas į atsakovės prašymą buvo parengtas 2021 m. lapkričio mėn., todėl maksimalus priteistinas išlaidų už šį veiksmą dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į 2021 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 3 916 Eur (1 566,40 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 p.). Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydžio pagrįstumo klausimą, nors ir neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad sprendžiamas klausimas dėl subsidijos grąžinimo nebuvo sudėtingas, tačiau neturi pagrindo nesutikti ir su atsakovės argumentais, jog byla reikalavo specialių žinių, nes ginčo metu buvo taikomi nauji teisės aktai, priimti 2020 – 2021 metais, kurie nuolat keitėsi, o ir pati ieškovė dėl konsultacijos (tarnybinės pagalbos) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyrių. Atsižvelgdama į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios atsakovės turėtos išlaidos turi būti kompensuojamos visiškai ir jas mažinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

40. Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 653,40 Eur išlaidų advokato paslaugoms (už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą) apmokėti atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas JRJ Nr. 22-008 ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2022 m. vasario 7 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus atlygintinų išlaidų už šių veiksmų atlikimą dydis sudaro 2 077,33 Eur (1 598,10 Eur x 1,3), todėl būtent šis dydis taikytinas atsakovės turėtoms išlaidoms. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios atsakovės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.