- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-353-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00240-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) AB „Swedbank“, antstolė V. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. L. pateikė antstolei V. Š. skundą, kuriuo prašė: atšaukti (panaikinti) 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. skolininkui, t. y. jam, pateikus motyvuotą skundą dėl turto vertės nustatyto ir prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, į skundą buvo atsižvelgta, jo argumentai vertinti kaip racionalūs ir pagrįsti, todėl antstolė priėmė patvarkymą dėl papildomos turto ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau jam pateikus prašymą ir įrodymus apie itin sunkią finansinę padėtį bei prašymą sudaryti galimybę išlaidas už papildomos ekspertizės skyrimą sumokėti dalimis, antstolė priėmė naują (skundžiamą) patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti papildomą ekspertizę, nors per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą iki 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę neįvyko jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų susijusios su turto vertės pasikeitimu. Skundžiamu patvarkymu antstolė savarankiškai taiko tik jai vienai suvokiama ir žinomą turto vertės nustatymo metodiką (registrų centro masinio turto vertinimo vertė + preliminari statybinių medžiagų vertė), antstolės pateikti argumentai neaiškūs, turto vertės nustatymo metodika abejotina ir nepriimtina. Pareiškėjas pažymėjo, kad turto vertintojo nustatyta varžytinėse parduodamo turto vertė yra ypatingai svarbi, nes būtent nuo jos priklauso, kokia bus nustatoma pradinė pardavimo kaina ir vėlesnių varžytinių kainų dinamika.
3. Antstolė V. Š. 2019 m. sausio 4 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliko turto vertinimą, ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ekspertizės aktas), kur nustatyta buto rinkos vertė - 85000,00 Eur, tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis buto vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 62700,00 Eur. Skolininkas pateikė prieštaravimą dėl turto vertės nustatymo, motyvuodamas tuo, kad skolininkas savo gera valia palieka visus jame esančius baldus, kurių vertė yra 17000,00 Eur. Butas yra perplanuotas, perplanavimo išlaidos sudaro apie 8000,00 Eur, buto lubos ir grindys padengtos garso izoliacine medžiaga, medžiagų suma sudaro apie 7800,00 Eur. Ekspertizės akte turto vertintojas kaip svarbią turto vertei įtakos turinčią informaciją nurodo, kad butas gana racionaliai suplanuotas, nes šiame plote yra du atskiri kambariai, virtuvė sujungta su svetaine, san. mazgas, koridorius. Dėl to galima teigti, kad turto vertintojas, atlikdamas buto vertinimą atsižvelgė į tai, kad butas yra perplanuotas ir vertindamas turtą atsižvelgė į šį faktą, kurių išlaidas skolininkas vertina 8000,00 Eur, dėl to turto vertė negali būti didinama 8000,00 Eur. Dėl gera valia paliekamų baldų antstolė pažymėjo, kad yra vykdomas tik buto priverstinis pardavimas išieškant skolą, be jame esančių daiktų, dėl to vertinant buto vertę negali būti vertinami buto viduje esantys daiktai. Dėl buto padengtos garso izoliacinės medžiagos ir jų kainos, antstolė nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių įrodančių dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad tokie darbai bute buvo atlikti. Be to, nurodė, kad vertinant ekspertizės akte įkainotą buto vertę bei lyginant su VĮ Registrų centro užfiksuota buto verte bei įskaičius garso izoliacinės medžiagos kainą 7800,00 Eur, buto vertė būtų - 70500,00 Eur, o tai vis tiek lieka ženkliai mažesnė vertė nei butas yra įvertintas turto vertintojo, t. y. 85000,00 Eur suma.
4. Šiuo atveju, turto vertė yra nustatyta vadovaujantis lyginamuoju metodu, vertės nustatymas abejonių antstolei nekelia, be to, antstolė nėra įgaliota ir neturi kompetencijos vertinti eksperto darbo. Pažymėjo, jog objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Todėl antstolė padarė išvadą, kad skolininko pateikti faktai dėl buto vertės nustatymo yra nepagrįsti. Be to, akcentavo, kad skolininkui buvo suteikta teisė sumokėti lėšas, kurios reikalingos už papildomos ekspertizės atlikimą per antstolės nustatytą terminą, tačiau skolininkas šia suteikta teise nepasinaudojo, 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, todėl skolininkas savo veiksmais siekia vilkinti vykdymo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad atlikus skolininkui priklausančio turto ekspertizę ir nustačius nekilnojamojo turto vertę, 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta 85000,00 Eur. Antstolei eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad skolininkas, nesutikdamas su nekilnojamojo turto įkainojimu, pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. Antstolė, atsižvelgdama į pateiktus prieštaravimus, 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo įpareigojo skolininką iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti. Taigi, nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog antstolė skolininkui suteikė teisę pasinaudoti CPK 682 straipsnyje numatyta proceso dalyviams suteikta teise.
8. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad antstolė sutiko skirti papildomą turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolė tuo pačiu iš karto pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai, o skolininko argumentai dėl buto perplanavimo, dėl bute esančių ir paliekamų baldų ir dėl, neva, padarytos buto garso izoliacijos, tokiu būdu, neva, pripažintini pagrįstais. Priešingai, iš antstolės procesinių dokumentų turinio matyti, jog ekspertizės išvados jai nekėlė abejonių, tačiau, siekiant užtikrinti skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolė sutiko skirti papildomą ekspertizę su sąlyga, jog už papildomos ekspertizės atlikimą skolininkas sumokės, todėl antstolė 2018 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą įpareigojo skolininką iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog šios vykdomosios bylos kontekste skolininkas nebuvo aktyvus ir delsė pasinaudoti jam antstolės suteikta teise, numatyta CPK 682 straipsnyje. Šias išvadas teismas darė, atsižvelgdamas į toliau nustatytas aplinkybes, t. y. esant nustatytam terminui iki kada jis turėjo sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti, konkrečiai iki 2018 m. spalio 10 d., skolininkas tik pasibaigus nustatytam terminui - 2018 m. spalio 11 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti sumokėjimą ir pats skolininkas nurodė kitą konkretų terminą iki kada įmoka reikėtų atidėti, t. y. iki 2018 m. spalio 24 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šis jo prašymas nėra išsamus, tik deklaratyviai nurodyta (dėl sunkios finansinės padėties) ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie įrodytų jo sunkią finansinę padėtį.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iki 2018 m. lapkričio 27 d. antstolė nebuvo gavusi nė dalies lėšų už papildomos ekspertizės atlikimą. Vertinant laiko atžvilgiu įmokos mokėjimą, matyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. priimto patvarkymo dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo antstolė įpareigojo skolininką iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti, iki ginčytino patvarkymo priėmimo, praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, visi terminai dėl įmokos sumokėjimo yra pasibaigę ir nėra duomenų, kad skolininkas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, apart prašymų teikimo dėl termino įmokai sumokėti pratęsimo. Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog skolininkas viename iš savo skundų buvo nurodęs, jog lėšas skirtas papildomai ekspertizei atlikti jis planuoja sumokėti dalimis, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. sausio 15 d. – 40,00 Eur, tačiau iki šiol byloje nėra duomenų, jog nors dalį sumos skolininkas būtų sumokėjęs, o tai dar kartą įrodo, jog jis nėra aktyvus ir savo veiksmais vilkina išieškojimo procesą. Nors skolininkas skunde netiesiogiai nurodė, jog antstolė neatsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį ir neišnagrinėjo jo prašymo, tačiau, būtent iš priimto skundžiamo patvarkymo akivaizdu, kad šiuo patvarkymu antstolė netenkino jo prašymo leisti jam dalimis sumokėti lėšas, reikiamas papildomai ekspertizei atlikti ir paliko ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytą turto vertę.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl galimai netinkamai nustatytos turto įvertinimo sumos ir naujo turto įvertinimo reikalingumo yra nemotyvuoti, t. y. nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais jo teiginius. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kiek kainavo buto perplanavimas, baldai ir garso izoliacijos įrengimas, o tik reiškia savo nuomonę, kuri nėra niekaip pagrįsta dėl galimai didesnės turto vertės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra pateikę įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad įvertinto turto rinkos vertė yra didesnė nei buvo nustatyta, atlikus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (CPK 185 str.).
12. Teismas pažymėjo, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nurodė, kad atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su antstolės padarytomis išvadomis dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas neteisingai traktavo pareiškėjo elgesį kaip neaktyvų, neteisingai nurodė jo prašymų antstolei pateikimo datas (kaip praleistais terminais). Nagrinėdamas skundą teismas neatsižvelgė į daugybinius antstolės procedūrinius Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie iš esmės ir sukėlė ginčą tarp pareiškėjo ir antstolio.
13.2. Pareiškėjas niekada nepraleido termino (-ų) pateikti antstolei prieštaravimų/prašymų. Pareiškėjas visada buvo aktyvus ir niekada nedelsė pasinaudoti jam antstolės suteikta teise, numatyta CPK 682 straipsnyje. Pareiškėjas pateikdamas antstolei prašymus dėl lėšų už papildomą ekspertizę sumokėjimo niekada nėra sulaukęs antstolės atsakymo, nors Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis įpareigoja antstolį pateikti atsakymą.
13.3. 120 Eur įmoka šiandien dienai pareiškėjui yra reikšminga suma tad, nesulaukus antstolės atsakymo į prašymus, pareiškėjas tai traktavo kaip nesutikimą ir dalinių įmokų nemokėjo. Teismo nutartyje pateikti argumentai, kad pareiškėjas savo sunkią finansinę būklę bei fizinę ligą nurodo tik deklaratyviai yra nepagrįsti. Pareiškėjas teismui nurodė, kad gali pateikti ambulatorinės asmens kortelės išrašus esant poreikiui, teismas neprašė pateikti įrodymų.
13.4. Pareiškėjui, iš viešos informacijos, yra žinoma, kad antstolis turi galimybę matyti skolininko įsidarbinimo pradžią kaip ir registraciją darbo biržoje. Pažymėjo, kad į antstolę 2019 lapkričio 12 d. buvo kreiptasi su prašymu skubiai sustabdyti lėšų išieškojimą iš socialinės pašalpos išmokų, kas patvirtina, kad antstolė žinojo arba galėjo žinoti apie pareiškėjo sunkią finansinę padėtį. Pateikdamas prašymus pareiškėjas nepersiuntė papildomų įrodymų manydamas, kad ši informacija bus perteklinė. Tačiau teismas tai nurodo kaip vieną iš esminių priežasčių skundą atmesti.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo prašymą grindžia tuo, jog jis neturi teisinio išsilavinimo, finansinės galimybės neleidžia samdyti advokato, todėl nurodant teismo nutarties apskundimo argumentus galėjo pritrūkti teisinio motyvavimo ir nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, geriau galėtų atskleisti visas ginčo aplinkybes. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas apelianto prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. (CPK 336 straipsnio 1 dalis)
17. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) V. L. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliko skolininko nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą, ir ekspertizės akte nustatyta buto rinkos vertė - 85000,00 Eur. Antstolė gavusi minėtą ekspertizės aktą 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkui nuosavybės teise priklausančio minėto nekilnojamojo turto – buto kainą nustatė 85000,00 Eur. Antstolė 2018 m. rugsėjo 17 d., gavusi skolininko prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo įpareigojo skolininką iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti. Skolininkas 2018 m. spalio 11 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti, sumokėjimą iki 2018 m. spalio 24 d. Skolininkas 2018 m. spalio 25 d. pateikė antstolei papildomą prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti, sumokėjimą iki 2018 m. lapkričio 30 d.. 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių skelbimo antstolė pranešė, kad nuo 2018 m. lapkričio 30 d. skelbiamos įkeisto turto varžytinės, kuriose pradinė turto kaina – 68000,00 Eur. Skolininkas 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė antstolei skundą dėl varžytinių skelbimo, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašė dar kartą leisti lėšas skirtas papildomai ekspertizei atlikti sumokėti dalimis pagal grafiką: 2018 m. gruodžio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. sausio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. vasario 15 d. – 40,00 Eur. 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas skolininko skundas ir 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymas dėl varžytinių skelbimo atšauktas. 2018 m. gruodžio 13 d. skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta skirti papildomą ekspertizę.
18. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto kaina laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
19. Skolininkas, nesutinkantis su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį, skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą.
20. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi, tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios vykdomosios bylos kontekste skolininkas nebuvo aktyvus, delsė pasinaudoti jam antstolės suteikta teise, numatyta CPK 682 straipsnyje, ir savo veiksmais vilkino išieškojimo procesą. Šias išvadas teismas darė, atsižvelgdamas į tai, jog esant nustatytam terminui iki kada jis turėjo sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti, konkrečiai iki 2018 m. spalio 10 d., skolininkas tik pasibaigus nustatytam terminui - 2018 m. spalio 11 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti sumokėjimą ir pats skolininkas nurodė kitą konkretų terminą iki kada įmoka reikėtų atidėti, t. y. iki 2018 m. spalio 24 d. Šis jo prašymas nėra išsamus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie įrodytų jo sunkią finansinę padėtį. Dar daugiau, vertinant laiko atžvilgiu įmokos mokėjimą, matyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. priimto patvarkymo dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo antstolė įpareigojo skolininką iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti, iki ginčytino patvarkymo priėmimo, praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, visi terminai dėl įmokos sumokėjimo yra pasibaigę ir nėra duomenų, kad skolininkas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, apart prašymų teikimo dėl termino įmokai sumokėti pratęsimo. Be to, skolininkas viename iš savo skundų buvo nurodęs, jog lėšas skirtas papildomai ekspertizei atlikti jis planuoja sumokėti dalimis, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. sausio 15 d. – 40,00 Eur, tačiau iki šiol byloje nėra duomenų, jog nors dalį sumos skolininkas būtų sumokėjęs. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
22. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas savo sunkią finansinę būklę bei fizinę ligą nurodo tik deklaratyviai yra nepagrįsti. Pareiškėjas teismui nurodė, kad gali pateikti ambulatorinės asmens kortelės išrašus esant poreikiui, tačiau teismas neprašė pateikti įrodymų.
23. Apeliacinės instancijos pažymi, kad civilinis procesas yra pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti pareiškėjui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kokius įrodymus pateikti, kad skundas, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Įrodymus būtina pateikti kuo operatyviau, užtikrinant kitai šaliai ir teismui galimybę kuo skubiau su jais susipažinti. Jei šalys nepasinaudoja teise laiku pateikti įrodymus, joms gali kilti dvejopo pobūdžio neigiamų procesinių padarinių: 1) teismas, manydamas, kad tam tikros faktinės aplinkybės yra neįrodytos, gali atmesti skundą; 2) teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teismas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tačiau šios konkrečios bylos atveju, įpareigoti pateikti įrodymus ar savo iniciatyva teikti įrodymus yra teismo teisė, bet ne pareiga. Taigi, šiuo atveju, pats pareiškėjas turėjo būti aktyvus ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodamas faktines aplinkybes.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors skolininkas skunde netiesiogiai nurodė, jog antstolė neatsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį ir neišnagrinėjo jo prašymo, tačiau, būtent iš priimto skundžiamo patvarkymo akivaizdu, kad šiuo patvarkymu antstolė netenkino jo prašymo leisti jam dalimis sumokėti lėšas, reikiamas papildomai ekspertizei atlikti ir paliko ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytą turto vertę.
25. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis priimta tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.