- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2YT-1765-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00240-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. L. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) AB „Swedbank“, antstolė V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (skolininkas) V. L. pateikė antstolei V. Š. skundą, kuriuo prašė: atšaukti (panaikinti) 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. skolininkui, t. y. jam, pateikus motyvuotą skundą dėl turto vertės nustatyto ir prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, į skundą buvo atsižvelgta, jo argumentai vertinti kaip racionalūs ir pagrįsti, todėl antstolė priėmė patvarkymą dėl papildomos turto ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau jam pateikus prašymą ir įrodymus apie itin sunkią finansinę padėtį bei prašymą sudaryti galimybę išlaidas už papildomos ekspertizės skyrimą sumokėti dalimis, antstolė priėmė naują (skundžiamą) patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti papildomą ekspertizę, nors per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą iki 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę neįvyko jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų susijusios su turto vertės pasikeitimu. Skundžiamu patvarkymu antstolė savarankiškai taiko tik jai vienai suvokiama ir žinomą turto vertės nustatymo metodiką (registrų centro masinio turto vertinimo vertė + preliminari statybinių medžiagų vertė), antstolės pateikti argumentai neaiškūs, turto vertės nustatymo metodika abejotina ir nepriimtina. Pareiškėjas pažymėjo, kad turto vertintojo nustatyta varžytinėse parduodamo turto vertė yra ypatingai svarbi, nes būtent nuo jos priklauso, kokia bus nustatoma pradinė pardavimo kaina ir vėlesnių varžytinių kainų dinamika.
3. Antstolė V. Š. 2019 m. sausio 4 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliko turto vertinimą, ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ekspertizės aktas), kur nustatyta buto rinkos vertė - 85000,00 Eur, tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis buto vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 62700,00 Eur. Skolininkas V. L. pateikė prieštaravimą dėl turto vertės nustatymo, motyvuodamas tuo, kad skolininkas savo gera valia palieka visus jame esančius baldus, kurių vertė yra 17000,00 Eur. Butas yra perplanuotas, perplanavimo išlaidos sudaro apie 8000,00 Eur, buto lubos ir grindys padengtos garso izoliacine medžiaga, medžiagų suma sudaro apie 7800,00 Eur. Ekspertizės akte turto vertintojas kaip svarbią turto vertei įtakos turinčią informaciją nurodo, kad butas gana racionaliai suplanuotas, nes šiame plote yra du atskiri kambariai, virtuvė sujungta su svetaine, san. mazgas, koridorius. Dėl to galima teigti, kad turto vertintojas, atlikdamas buto vertinimą atsižvelgė į tai, kad butas yra perplanuotas ir vertindamas turtą atsižvelgė į šį faktą, kurių išlaidas skolininkas V. L. vertina 8000,00 Eur, dėl to turto vertė negali būti didinama 8000,00 Eur. Dėl gera valia paliekamų baldų antstolė pažymėjo, kad yra vykdomas tik buto priverstinis pardavimas išieškant skolą, be jame esančių daiktų, dėl to vertinant buto vertę negali būti vertinami buto viduje esantys daiktai. Dėl buto padengtos garso izoliacinės medžiagos ir jų kainos, antstolė nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių įrodančių dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad tokie darbai bute buvo atlikti. Be to, nurodė, kad vertinant ekspertizės akte įkainotą buto vertę bei lyginant su VĮ Registrų centro užfiksuota buto verte bei įskaičius garso izoliacinės medžiagos kainą 7800,00 Eur, buto vertė būtų - 70500,00 Eur, o tai vis tiek lieka ženkliai mažesnė vertė nei butas yra įvertintas turto vertintojo, t. y. 85000,00 Eur suma.
4. Šiuo atveju, turto vertė yra nustatyta vadovaujantis lyginamuoju metodu, vertės nustatymas abejonių antstolei nekelia, be to, antstolė nėra įgaliota ir neturi kompetencijos vertinti eksperto darbo. Pažymėjo, jog objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Todėl antstolė padarė išvadą, kad skolininko V. L. pateikti faktai dėl buto vertės nustatymo yra nepagrįsti. Be to, akcentavo, kad skolininkui buvo suteikta teisė sumokėti lėšas, kurios reikalingos už papildomos ekspertizės atlikimą per antstolės nustatytą terminą, tačiau skolininkas šia suteikta teise nepasinaudojo, 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas antstolės V. Š. patvarkymas dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, todėl mano, kad skolininkas savo veiksmais siekia vilkinti vykdymo procesą.
5. Pareiškėjas, antstolė ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Išieškotojas atsiliepimo (nuomonės raštu) į pareiškėjo skundą iki nustatyto termino nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
6. Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) V. L. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Antstolė skundžiamu 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl atsisakymo skirti papildomą ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti skolininkui V. L. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (v. b., b. l. 133-134).
7. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliko skolininko V. L. nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vertinimą, ir ekspertizės akte nustatyta buto rinkos vertė - 85000,00 Eur (v. b., b. l. 68-89). Antstolė gavusi minėtą ekspertizės aktą 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkui V. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kainą nustatė 85000,00 Eur (v. b., b. l. 95-96). Antstolė 2018 m. rugsėjo 17 d., gavusi skolininko V. L. prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo (v. b., b. l. 100-101), 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo įpareigojo V. L. iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti (v. b., b. l. 102-103). Skolininkas V. L. 2018 m. spalio 11 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti, sumokėjimą iki 2018 m. spalio 24 d. (v. b., b. l. 111). Skolininkas V. L. 2018 m. spalio 25 d. pateikė antstolei papildomą prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti, sumokėjimą iki 2018 m. lapkričio 30 d. (v. b., b. l. 112). 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių skelbimo antstolė pranešė, kad nuo 2018 m. lapkričio 30 d. skelbiamos įkeisto turto varžytinės, kuriose pradinė turto kaina – 68000,00 Eur (v. b., b. l. 118-119). Skolininkas V. L. 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė antstolei skundą dėl varžytinių skelbimo, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašė dar kartą leisti lėšas (120 Eur) skirtas papildomai ekspertizei atlikti sumokėti dalimis pagal grafiką: 2018 m. gruodžio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. sausio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. vasario 15 d. – 40,00 Eur (v. b., b. l. 128-129). 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas skolininko skundas ir 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymas dėl varžytinių skelbimo atšauktas (v. b., b. l. 131-132). 2018 m. gruodžio 13 d. skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta skirti papildomą ekspertizę (v. b., b. l. 133-134).
8. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
9. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad atlikus skolininkui priklausančio turto ekspertizę ir nustačius nekilnojamojo turto vertę, 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkui V. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vertė buvo nustatyta 85000,00 Eur (v. b., b. l. 95-96). Antstolei eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
10. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
11. Byloje nustatyta, kad skolininkas V. L., nesutikdamas su nekilnojamojo turto įkainojimu, pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo (v. b., b. l. 100-101). Antstolė, atsižvelgdama į pateiktus prieštaravimus, 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo įpareigojo V. L. iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti (v. b., b. l. 102-103). Taigi, nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog antstolė skolininkui suteikė teisę pasinaudoti CPK 682 straipsnyje numatyta proceso dalyviams suteikta teise. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad antstolė sutiko skirti papildomą turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolė tuo pačiu iš karto pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai, o skolininko argumentai dėl buto perplanavimo, dėl bute esančių ir paliekamų baldų ir dėl, neva, padarytos buto garso izoliacijos, tokiu būdu, neva, pripažintini pagrįstais.
12. Priešingai, iš antstolės procesinių dokumentų turinio matyti, jog ekspertizės išvados jai nekėlė abejonių, tačiau, siekiant užtikrinti skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolė sutiko skirti papildomą ekspertizę su sąlyga, jog už papildomos ekspertizės atlikimą skolininkas sumokės, todėl antstolė 2018 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą įpareigojo skolininką V. L. iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti (v. b., b. l. 102-103).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Pažymėtina, kad CPK 643 straipsnyje apibrėžtos skolininko teisės vykdymo procese, o CPK 644 straipsnyje nustatytos skolininko pareigos.
14. Nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog šios vykdomosios bylos kontekste skolininkas V. L. nebuvo aktyvus ir delsė pasinaudoti jam antstolės suteikta teise, numatyta CPK 682 straipsnyje. Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į toliau nustatytas aplinkybes, t. y. esant nustatytam terminui iki kada jis turėjo sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti, konkrečiai iki 2018 m. spalio 10 d., skolininkas tik pasibaigus nustatytam terminui - 2018 m. spalio 11 d. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti sumokėjimą ir pats skolininkas nurodė kitą konkretų terminą iki kada įmoka reikėtų atidėti, t. y. iki 2018 m. spalio 24 d. (v. b., b. l. 111). Atkreiptinas dėmesys, jog šis jo prašymas nėra išsamus, tik deklaratyviai nurodyta (dėl sunkios finansinės padėties) ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kurie įrodytų jo sunkią finansinę padėtį.
15. Nepaisant to, iš minėtų nustatytų aplinkybių matyti, jog antstolė, atsižvelgdama į skolininko prašymą, vykdomojoje byloje iki 2018 m. spalio 24 d. neatliko jokių veiksmų ir laukė skolininko įmokos, tuo tarpu skolininkas reikiamos sumos nesumokėjo ir praėjus savo paties nurodytam terminui iki kada jis planavo sumokėti reikiamą sumą ir šiam terminui jau pasibaigus, t. y. 2018 m. spalio 25 d. vėl pateikė antstolei papildomą prašymą, kuriuo pakartotinai prašė dėl sunkios savo finansinės padėties atidėti lėšų, skirtų papildomai turto ekspertizei atlikti sumokėjimą iki 2018 m. lapkričio 30 d.. Pažymėtina, jog prie prašymo pridėti įrodymai, t. y. sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoka išrašas bei prašymas – paraiška piniginei socialinei paramai gauti yra 2018 m. spalio 22 d., o tai įrodo, kad skolininkas tik praėjus laiko tarpui suskubo gauti tam tikrus įrodymus, kurių pagalba galėtų būti atleistas nuo įmokos mokėjimo (v. b., b. l. 112, 113, 114-115).
16. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iki 2018 m. lapkričio 27 d. antstolė nebuvo gavusi nė dalies lėšų už papildomos ekspertizės atlikimą (v. b., b. l. 127). Vertinant laiko atžvilgiu įmokos mokėjimą, matyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. priimto patvarkymo dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti lėšas už papildomos ekspertizės atlikimą, kuriuo antstolė įpareigojo skolininką V. L. iki 2018 m. spalio 10 d. sumokėti 120,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už papildomos ekspertizės atlikimą turto vertei nustatyti, iki ginčytino patvarkymo priėmimo, praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, visi terminai dėl įmokos sumokėjimo yra pasibaigę ir nėra duomenų, kad skolininkas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, apart prašymų teikimo dėl termino įmokai sumokėti pratęsimo. Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog skolininkas V. L. viename iš savo skundų buvo nurodęs, jog lėšas skirtas papildomai ekspertizei atlikti jis planuoja sumokėti dalimis, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d. – 40,00 Eur, 2019 m. sausio 15 d. – 40,00 Eur, tačiau iki šiol byloje nėra duomenų, jog nors dalį sumos skolininkas V. L. būtų sumokėjęs, o tai dar kartą įrodo, jog jis nėra aktyvus ir savo veiksmais vilkina išieškojimo procesą. Nors skolininkas skunde netiesiogiai nurodė, jog antstolė neatsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį ir neišnagrinėjo jo prašymo, tačiau, būtent iš priimto skundžiamo patvarkymo akivaizdu, kad šiuo patvarkymu antstolė netenkino jo prašymo leisti jam dalimis sumokėti lėšas, reikiamas papildomai ekspertizei atlikti ir paliko ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą turto vertę.
17. Teismas, nesikartodamas pritaria 2019 m. sausio 4 d. patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą antstolės nurodytiems argumentams, susijusiems su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos didesnei buto vertei nustatyti. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl galimai netinkamai nustatytos turto įvertinimo sumos ir naujo turto įvertinimo reikalingumo yra nemotyvuoti, t. y. nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais jo teiginius. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kiek kainavo buto perplanavimas, baldai ir garso izoliacijos įrengimas, o tik reiškia savo nuomonę, kuri nėra niekaip pagrįsta dėl galimai didesnės turto vertės. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nėra pateikę įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad įvertinto turto rinkos vertė yra didesnė nei buvo nustatyta, atlikus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (CPK 185 str.).
18. Skolininkas V. L. skunde taip pat pažymėjo, kad turto vertintojo nustatyta varžytinėse parduodamo turto vertė yra ypatingai svarbi, nes būtent nuo jos priklauso, kokia bus nustatoma pradinė pardavimo kaina ir vėlesnių varžytinių kainų dinamika. Teismas nesutikdamas su pareiškėjo V. L. nurodytomis aplinkybėmis pažymi, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su antstolės padarytomis išvadomis dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo.
19. Dėl išdėstyto, teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą patvarkymą nėra pagrindo. Kitas reikalavimas yra išvestinis, susijęs su skundžiamo patvarkymo panaikinimu, todėl skundžiamą patvarkymą pripažinus pagrįstu, likęs pareiškėjo skundo reikalavimas dėl papildomos ekspertizės skyrimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo (skolininko) V. L. skundą atmesti.
Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.