Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-3604-1135/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-31
Bylos Nr.: e2-3604-1135/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00301-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaiva Bėčienė
Ieškovas: K. M., D. M.
Atsakovas: A. P., G. P.
Advokatai: Arūnas Justeikas, Edvinas Bakanauskas

Civilinė byla Nr. e2- 3604-1135/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00301-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.3; 2.6.2.10.5.2; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, Teresei Zakrasieneidalyvaujant ieškovei K. M.,ieškovui D. M.,ieškovų atstovui advokatui Arūnui Justeikui,atsakovei A. P.,atsakovui G. P.,atsakovų atstovui advokatui Edvinui Bakanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. ir D. M. ieškinį atsakovams A. P. ir G. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti solidarius atsakovus A. P. ir G. P. solidariai atstatyti kapavietę, įvardintą šiuo ieškiniu į prieš jos įvykdytų kapavietės rekonstrukcijos darbų buvusią padėtį, tai yra nugriauti iš atskirų segmentų sulipintus bortelius aplink Kapavietę ir pastatyti naujus, vientiso pjovimo bortelius, nugriauti pastatytą naują paminklo dalį ir pašalinti granitinę plokštę nuo kapavietės; solidariai priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai.

1.1 Patikslintame ieškinyje (DOK-28033) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) miesto ((duomenys neskelbtini) raj.) kapinėse yra suformuota kapavietė, priklausanti ieškovės šeimai, sudaryta iš dviejų atskirų infrastruktūrinių dalių: (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape yra palaidota R. T. ((duomenys neskelbtini)) – Ieškovės dukra; (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape, sujungtame su (duomenys neskelbtini) kapu yra palaidotas I. P. ((duomenys neskelbtini)) – ieškovės tėvas, R. P. ((duomenys neskelbtini)) – ieškovės brolis; K. P. ((duomenys neskelbtini)) – ieškovės mama. (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) eilės, (duomenys neskelbtini) kapo (P.) atsakingas asmuo yra D. M.. Už šeimos kapavietę, sudaryta iš dviejų atskirų infrastruktūrinių vienetų (Nr. (duomenys neskelbtini)) neginčijamai yra atsakinga Ieškovė ir jos sūnus D. M.; faktiškai kapavietė yra prižiūrima ir tvarkoma Ieškovės. 2011 m. kapavietė ieškovės lėšomis buvo iš pagrindų restauruota – pastatytas paminklas. (duomenys neskelbtini) m. mirė ieškovės brolis R. P., kuris buvo palaidotas bendroje šeimos kapavietėje. Netrukus po brolio mirties, A. P., kaip pati nurodo, kartu su atsakovu G. P., kapavietę vienašališkai, be bendro visos šeimos pritarimo ir ieškovei, bei trečiajam asmeniui byloje, kaip kapavietę prižiūrintiems asmenims, nieko nežinant, nusprendė pertvarkyti. Atsakovė išgriovė ieškovės lėšomis pastatytus vientisus granitinius bortelius, dalį kapavietės uždengė knygos formos plokšte, o naujus bortelius sudėjo jau ne vientisus, kad derėtų prie bendro kapavietės vaizdo, bet atskirais segmentais, supjaustytus ir tik toje kapavietės pusėje, kur palaidotas ieškovės brolis, atsakovų tėvas. Atsakovai yra ieškovės brolio mirusiojo R. P. dukra ir sūnus. Ieškovė, atvykusi lankyti kapus, pamatė juos pertvarkytus jau po darbų pabaigos ir iš anksto nežinodama atsakovų planų. D. M. apie jokius kapavietės pertvarkymo darbus nežinojo.

2. Ieškovė dublike (DOK-34327) nurodė, kad kapavietė yra sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Už kapavietę, sudarytą iš dviejų atskirų infrastruktūrinių vienetų (Nr. (duomenys neskelbtini)) neginčijamai yra atsakinga ieškovė ir jos sūnus D. M.. Atsakovas R. P. niekada nebuvo P. kapavietės valdytojas (juridine) prasme, ar prižiūrėtojas. (duomenys neskelbtini) kapavietės prižiūrintis asmuo yra D. M.. Kapavietės rekonstrukcijos darbai gali būti vykdomi tik gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą (ieškovės bei už P. kapavietę atsakingo D. M.), kurio sutikimo niekada nebuvo. K. P. juridinės galios spręsti dėl kapavietės rekonstrukcijos, nei materialinės, nei sutartinės teisės atžvilgiu, neturi. 2011 metais K. M. pasitarusi su artimaisiais, nusprendė, kad reikia pagražinti kapavietę. K. M. su sūnumi D. M. važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakė paminklą bei vienodus bortelius R. T. bei I. P. kapavietėms. Paminklas ir borteliai kainavo 6760 litų, borteliai I. P. kapavietei kainavo 1370 litų, matavimo darbai 400 litų, paminklo ir bortelių transportavimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) 330 litų. Šias sumas K. M. rado užrašuose, tačiau sąskaitos faktūros nerado. Kol buvo gaminamas paminklas, buvo rekonstruojamos kapavietės ir įrengiami pamatai, kurių reikėjo sumontuoti bortelius bei paminklus. Šių darbų atlikime nedalyvavo nei K. P., nei R. P., o juolab G. P., A. P. ar B. P.. Darbus atliko D. M. su tėvu bei kaimynų pagalba. Ieškovė, jos sūnus D. M., niekada nebūtų reiškę jokių prieštaravimų dėl kapavietės rekonstrukcijos, jei tie darbai būtų su jais suderinti ir atlikti geresnės kokybės.

3. D. M. papildomu ieškovu byloje buvo pripažintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsniu jam teikiant tokį prašymą kartu su ieškovės atstovu 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu ir teismui prašymą tenkinus. 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu jis prašė pripažinti jį bendraieškoviu, patikslintą ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) m., mirus sesei, atsirado dvi kapavietės mamos ir močiutės sprendimu, iki tol buvo viena kapavietė. Jas tvarkė K. P. su K. M.. 2011 m. mama užsakė paminklą, jis vežė ją dėl užsakymo, bendrus bortelius taip pat užsakė, nes anksčiau buvo kita struktūra, kitokie borteliai. Jis pats padėjo išsirinkti paminklą ir bortelius. Tai šeimos kapavietė, su K. P. jos nusprendė apjungti kapavietes, kad ir jos atskiros, bet kad atrodytų tarsi bendra šeimos kapavietė su atskyrimu per vidurį dėl to, kad sesers vyras galėtų turėti pretenzijų vėliau. Buvo du paminklai, bet padaryta tarsi bendra kapavietė. (duomenys neskelbtini) – o kapo prižiūrėtoja buvo mama (ieškovė), (duomenys neskelbtini) – o kapo prižiūrėtoja buvo K. P.. Faktinė tvarkytoja abiejų kapų daug metų buvo mama, nes močiutė sveikatos problemų turėjo, gyveno (duomenys neskelbtini), vis rečiau atvykdavo. R. P. irgi atvažiuodavo, mamai padėjo prižiūrėti kapus. Atvežė užsakytas dalis įmonė po pusantro mėnesio, o per tą laiką sutvarkė kapą keli žmonės talkoje (išardė senus bortelius ir padarė pamatą naujiems borteliams): jo tėtis J. M. ir kiti asmenys, kuriuos prašys apklausti liudytojais. Sumokėjo už paslaugas grynais pinigais mama galimai apie 8600 Lt o gal 6800 Lt neatsimena tiksliai. Lėšos buvo mamos (už (duomenys neskelbtini) kapavietės tvarkymą) ir K. P. (dėl (duomenys neskelbtini) kapavietės), kuri prisidėjo, kad suvienodinti jos tėvo kapą, nes tai buvo K. P. interesas. Maždaug 2022 m. balandžio mėnesį nuvyko mama (ieškovė) be jo į kapines ir pamatė atsakovo pastatytą paminklą su knyga ir plokštę. Tėtis jam paskambino ir pasakė, kad mama verkia. Bortelis priklauso po pusę kiekvienai kapavietei. Dabar padaryta taip, kad plokštė jų įeina į (duomenys neskelbtini)-ą kapavietę. Labiausiai trikdo juos, kad nebuvo diskutuota dėl tokių darbų. Buvo diskutuota 2021 m. liepos mėnesį su atsakovais (galbūt dalyvavo ir atsakovų mama B. P., atsakovų antrosios pusės), kalbėjo su jais apie tolimesnį kapavietės įrengimą, dėl trūkusio paminklo buvo išsikvietę meistrą, kuris taip pasakė, dėl knygos paminklo buvo tikrai kalbėta su atsakovais, kad jos reikia, neprieštaravo, kad turi atsirasti paminklas asmeniškai P., bet neaptarė, kaip vaizdas turi atrodyti, gal netgi pats jiems pasiūlė, kalbėta buvo, kad įrengti reikia kur urna, tame kampelyje. Apie granitines plokštes pokalbio neatsimena, kad būtų, neaptarė, kaip atrodys bendras vaizdas. Po to nutrūko bendravimas, nebuvo atsiųsta kaip atrodys paminklas, tik 2022 m. iš mamos sužinojo, kad padaryti tokie darbai. Už (duomenys neskelbtini) kapavietę atsakingi jie abu - jis ir G. P., nes taip įrašyta žurnaluose. Prižiūrėti turi bendrai susitariant (duomenys neskelbtini) kapavietę, nes abu yra atsakingi už šią kapavietę, nepaisant to, kiek palaidota ten žmonių. Būtų nesutikęs taip įrengti, nes yra atskiros kapavietės ir turi turėti atskiras ribas į ateitį žiūrint. Šiuo metu kapavietė nebeturi krašto, nes atsakovų uždėta plokštė įeina į jų kapavietę. Jo netenkina būtent bortelio panaikinimas gale ir per vidurį, pagrinde per vidurį. Grąžinti nori bortelį, nes galbūt prieš tai apie tai nepagalvojo, kad močiutei ir mamai tai svarbu. Už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą atsakinga ieškovė. Bendravimu raštu ateityje reikėtų tartis dėl (duomenys neskelbtini) kapavietės. Būtų sutikęs dėl tokio paminklo ir granitinės plokštės, bet kad neįlystų į kaimynų teritoriją, galima paslinkti ir sutiktų negriauti, jei įsitektų į ribas. Teiginį ieškinio reikalavime, kad reikia nugriauti galima būtų pakeisti. Ir dabar sutiktų eiti į kompromisą, negriauti, paslinkti plokštę, įsitekti į 5,56 m. Borteliai buvo vientiso pjovimo, todėl reikia atstatyti vientisus bortelius, vidinis bordiūras buvo iš dviejų dalių, tai ir atkurti, kaip buvo. Bendro vizualinio vaizdo kapavietė neturėjo ir anksčiau, ir dabar neturi. Bendras vaizdas buvo dėl to, kad takelio nepalikta. Visi bortai buvo vienodi, vienu metu įrenginėjami. Dabar vidurys yra pašalintas, plokštė granitinė šiek tiek užeina, gal apie vieną centimetrą ir peržengia takelio vietą. Architektūriniai sprendiniai nederinti su juo, nebuvo atsiųsta jam, su tokiu projektu nebūtų sutikęs, paminklui neprieštarautų, tik svarbu, kad išsitektų savo kapavietėje. Mano, kad vaizdui jiems priimtinam dabar pakenkta. Kreipėsi mama į seniūniją ieškoti kompromiso, bet nepavyko, bet jis jame nedalyvavo. Jo mama nedavė sutikimui taip pertvarkyti kapaviečių. Ir (duomenys neskelbtini) kapavietę nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol tvarkė jo mama – ieškovė. Mamą jis žodžiu įgaliojo tvarkyti kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini). Mama prašė G. gražinti vaizdą į pradinę padėtį. Jis pats buvo nuvykęs prie kapaviečių maždaug 2022 m. balandžio mėnesį, po mamos skambučio jis niekur nesikreipė su pretenzijomis, lankosi nedažnai ten. Mano, kad bortelių vienas atsakovas neturi teisės keisti, turi bendrai priimti sprendimus. Nežino, ar kapaviečių sujungimas buvo įteisintas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. įrengė senąją kapavietę su mama, (duomenys neskelbtini) m. mirus tėčiui, palaidojo ten tėtį. Tuo metu buvo viena kapavietė. (duomenys neskelbtini) m. K. P. išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), ji prižiūrėjo kapavietę, o mama kartais atvykdavo. (duomenys neskelbtini) m. mirus dukra, mama pritarė, kad ji palaidota būtų prie senelio kapo. Mamos K. P. prašymas buvo įrengti vienodus bortelius aplink abi kapavietes. Mama prašė skirtuko nedėti, bet pasitarė, kad dėl plokštės uždėjimo ateityje reikės pamato, todėl jį (bortelį, skiriantį dvi kapavietes) įrengė. Mamos noras buvo uždengti bendrą plokštę. 2011 m. kapavietė buvo suremontuota, kapavietė išplėsta, nes buvo vietos ir tais laikais niekas tam neprieštaravo. Darbus bortelių įrengimo atliko ji su sutuoktiniu J. M. ir sūnumi D. M.. Pinigai buvo jos ir jos sutuoktinio skirti šiems bortelių įrengimo darbams. Paminklą statė ji ir mama. Jiems bortelių įrengimo darbus padėjo atlikti A. V., V. Ž., vežė su traktoriumi, visi nešė betoną. (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesį mirė brolis R. P., kuris buvo išsiskyręs, gyveno vienas, prašė jį palaidoti toje kapavietėje. Po kurio laiko ji iš B. P. sužinojo, kad G. P. išsikvietė meistrus apsitarti paminklo statymui. Ją skaudina, kad su ja nepasitarė ir savavališkai nupjovė bortelius, mano, kad turėjo susirinkę prie kapavietės bendrai pasitarti. Jei jos būtų klausę, ji nebūtų sutikusi, kad pjautų bortelius, nes ji juos pirko, įrengė. Ji nebūtų pritarusi jų plokštę uždėti, mano, kad brolio paminklas turėjo būti kitoje pusėje, kur trinkeles jis išklojo, ir jei dėtų iki bortelio, jo neišdraskytų, dėl paminklo kitoje pusėje neprieštarautų. Šiuo metu taip, kaip atsakovų padaryta nėra apleista, bet jai yra negražu. Ji su sūnumi bendrauja, bet nežino tokio fakto, kad G. būtų taręsis su jos sūnumi dėl paminklo įrengimo. Jei jie būtų susitarę su jos sūnumi D., tai tada viskas būtų gerai. Tarp dviejų kapaviečių uždėtas skirtukas tam, kad ateityje būtų uždėta bendra plokštė, ten takelio niekada nebuvo. Ant tos plokštės būtų paminklas uždėtas. Tuo metu ji pasidarė, kaip norėjo. Pamatė tuos bortelius nupjautus 2022 m. balandžio 1 d., pasakė, kad atstatytų, kaip buvo. Nuo 2021 m. sunumeruotos buvo kapavietės į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki to laiko nebuvo sunumeruotos. (duomenys neskelbtini) kapavietės prižiūrėtojas yra G. P. ir D. M., o (duomenys neskelbtini) kapavietės prižiūrėtoja yra ji (ieškovė). Žino, kad G. yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) kapavietę, gal nuo tada kai palaidojo tėvą. Jos tėvai ten palaidoti, todėl tikėjosi, kad su ja derins. Seniūnas jai sakė, kad jis yra prižiūrėtojas. Ji pripažįsta, kad yra dvi kapavietės. Pripažįsta, kad nuimtus bortelius ji pasiėmė. Nori, kad ieškinys būtų patenkintas, nes su ja nesuderinta, savavališkai nuimta, bet netruko jai. Jei kitoje pusėje būtų paminklas pastatytas, jai netrukdytų. Bet plokštę pagal mamos norą nori uždėti per visą kapavietę bendrą, gražiau atrodytų, o dabar atsakovų plokštė uždėta jiems trukdytų. Pasitarus ant plokštės jų uždėtos mamai jie galėtų dėti tą paminklą ir viskas būtų gerai, vieta tinkama. Tarp paminklų takelio nebuvo, kapavietė buvo padidinta iš šonų, o pirmoji kapavietė yra ties viduriu, kur yra skiriamasis bortelis. Ji prašo visą atsakovų pastatytą paminklą nugriauti, nes jis turi būti kitoje vietoje, brolis visada prašė jį palaidoti kitame kampe. Būtent nuimtais borteliais vaizdas buvo sudarkytas, paminklas vaizdo nedarko, jei nebūtų nupjauti borteliai, bet jis turi būti kitoje vietoje. Brolis, jos manymu, buvo palaidotas ties viduriu (duomenys neskelbtini) kapavietės, o ne tame šone, kur yra jam paminklas šiuo metu. Fotonuotrauka su urnos užkasimo vieta yra tikra, negali paaiškinti, kodėl jai atrodo, kad ne toje vietoj jis palaidotas, arčiau tėvų paminklo arčiau. Mano, kad paminklas gali būti ir kitoje vietoje pastatytas, nei užkasta urna. Mano, kad ištisinis bortelis buvo uždėtas ir kapavietės gale ir šone. Bortelio per vidurį plotis yra 15 cm. Tiesa, ką pasakė liudytoju apklaustas jos sutuoktinis, kad ji 2022 m. liepos mėnesį ruošėsi įrengti plokštę ant (duomenys neskelbtini) kapavietės, kad buvo ją užsakiusi, bet po to pamatė, kad atsakovai įrengė savo paminklą su plokšte, todėl teko atšaukti užsakymą. Ji užsakydama šią plokštę nederino su atsakovais. Žino, kad atsakingi už šią kapavietę ieškovas ir atsakovas, bet kodėl ji nederino savo veiksmų, nors to reikalauja iš atsakovų, ji negali atsakyti. Atskyrimo kapų nebuvo. Patikslina, kad liudytoja ne taip suprato, jog ji jai teigė jog mama 1000 litų davė seniems borteliams įrengti, kurie buvo įrengti anksčiau ir susidėjo iš smulkių dalių. Vėliau senus bortelius išardė, liejo naują pamatą ir ant jo dėjo naujus bortelius, mama neprisidėjo prie naujų bortelių įrengimo. Per vidurį kapų ji nepamena tiksliai, ar vientisi borteliai buvo. Mano, kad tarp paminklo, tai tikrai buvo vientisi borteliai. Pripažįsta, kad vis tik yra sudūrimai tarp bortelių, tikrai nebuvo visi vientisi borteliai.

5. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad 2011 m. ieškovės lėšomis dvi (Nr. (duomenys neskelbtini)) kapavietės buvo apjungtos ir padaryta bendra kapavietė, apjungta bendrais borteliais, buvo pastatytas vienas paminklas. Buvo įrengtas ir jas atskiriantis bortelis tikslu ateityje uždengti plokšte kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini). Niekas neginčijo šių kapaviečių apjungimo. Kai atsakovai pastatė paminklą ant pamato, tai nebuvo suderinta su D. M.. Teisme jis paaiškino, kad jam buvo minėję, kad ruošiasi statyti paminklą, kad tam neprieštaraus, bet projektai buvo atlikti vėliau, ieškovui pateikti nebuvo, leidimo tokiam projektui nedavė. Ieškovė taip pat nurodė, kad nežinojo apie tai. Atlikti darbai bendrame kontekste atrodo netinkami, nes dalis bortelio yra išpjauta, įstatytas paminklas kito atspalvio. Į bylą pateikta sąskaita dėl betono pirkimo, apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovės lėšomis atlikti darbai. Neįrodyta, kad prie šių darbų prisidėjo atsakovai. Matavimai šioje byloje neturi jokios reikšmės, reikalavimas reiškiamas dėl teisėtumo atlikti veiksmus, o ne dėl kliudymo. Net jei traktuoti, kad toje vietoje turi būti takelis, tai pamatas užima takelį (bordiūras skiriamasis yra 5 cm. ir jo kraštas sietinas su (duomenys neskelbtini) kapavietės kraštu). (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo buvo priimtos taisyklės, kurių 23 punkte nurodyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; kai kapavietėje yra palaidota daugiau nei vienas asmuo, priežiūrą vykdo valdymo teisę turintis paskutinis atsakingas laidojantis asmuo. Paskutinis laidojantis asmuo, šiuo atveju tai yra D. M.. Dviejų kapaviečių valdytoju būti negali. Šioje byloje aktualios dvi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011 ir 2022 m. rugsėjo 15 d. e3K-3-25-684/2022, kuriose nurodyta, kad kai palaidota keletas asmenų, darbams reikalingas visų artimųjų giminaičių sutikimas. Šiuo atveju ieškovai sutikimo darbams nedavė, projekto nematė. Paaiškėjo, kad borteliai yra pas ieškovę, tad bendradarbiaujant galima pašalinti pažeidimus.

II. Atsakovų atsikirtimai į ieškinį

6. Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų jų naudai bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Atsakovai atsiliepime (DOK-30564) pabrėžė, kad yra dvi atskiros kapavietės (Nr. (duomenys neskelbtini)). Seniūnijos duomenimis, K. M. nėra atsakingas asmuo už kapavietės (1 kv., (duomenys neskelbtini) eilė (duomenys neskelbtini) kapas) priežiūrą, todėl jos leidimo paminklui statyti nereikėjo gauti. Kapavietės esančios adresu (1 kvartalas, (duomenys neskelbtini) eilė, (duomenys neskelbtini) kapas) laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti skirtingi atsakingi asmenys skirtingais laikotarpiais: R. P. ((duomenys neskelbtini)) – G. P., P. K. ((duomenys neskelbtini)) – D. M.“. Atsakovai bendru sutarimu nusprendė statyti paminklą bei dėti plokštę jų tėčio R. P. kape. Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijai prašymą dėl kapavietės įrengimo, pertvarkymo ir remonto darbų. Atitinkamai tik atlikus visus reikiamus teisinius veiksmus buvo pastatytas paminklas ir įrengta plokštė R. P. kape, t. y. atsakovai bendromis lėšomis nupirko paminklą ir plokštę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paminklo ir plokštės įrengimą. Ilgą laiką šios kapavietės prižiūrėtoja buvo K. P., mirus jos sūnui R. P., pastarojo vaikai, t. y. atsakovai, K. P. informavo apie ketinimą statyti savo tėvui R. P. paminklą bei dėti plokštę. K. P. ne tik kad neprieštaravo tokiam atsakovų pasiūlymui, bet ir šį atsakovų ketinimą labai palaikė iki pat savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). D. M. atsakovų klausė, ką jie planuoja daryti su R. P. kapu, kadangi, pasak D. M., senas paminklas „P.“ yra įtrūkęs, todėl naujų raidžių kalimas ant seno paminklo galėtų pabloginti šio paminklo būklę. Atitinkamai buvo nuspręsta statyti naują paminklą ir įrengti plokštę. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji faktiškai prižiūri ir tvarko kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini). K. P., būdama gyva, pati prižiūrėjo ir tvarkė šią kapavietę, pablogėjus jos sveikatai ir esant jos prašymui, atsakovė, B. P. bei R. P. (kol buvo gyvas) faktiškai pradėjo prižiūrėti ir tvarkyti ją. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent ji restauravo paminklą bei granitinius bortelius. Paminklas „P.“ buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) metais dar po I. P. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Už paminklo restauravimą bei naujus granitinius bortelius Kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). mokėjo ne Ieškovė, o P. K. bei R. P.. R. P. yra atsakovui nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) metais už naujus granitinius bortelius mokėjo apie 500,00 litų. Ieškovė žinojo apie paminklinio akmens ir plokštės įrengimo darbus bei savavališkai pasiėmė nuimtus Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) bortelius. Atsakovai ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be kita ko, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė nėra atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą.

7. Atsakovai triplike (DOK-36692) papildomai pažymėjo, kad teisės aktuose nėra pateikiama kapavietės infrastruktūrinių vienetų sąvoka, todėl yra dvi atskiros kapavietės, ką patvirtina ir kapinių žemėlapio nuotrauka. Paminklas ir plokštė buvo įrengta R. P. kapo vietoje, todėl D. M. sutikimas paminklo ir plokštės įrengimui net nebuvo būtinas, kadangi D. M. nėra R. P. kapo prižiūrėtojas. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovai pagerino kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) būklę. Žurnale ieškovė nėra nurodyta atsakingu asmeniu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, todėl ji negali būti laikoma jos faktine valdytoja, ji nepateikė įrodymų ir apie faktinį valdymą.

8. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad bortai yra ir buvo atskiri, ne vientisi. Ji pašalino bortus 1,40 m. ilgio, kur buvo sujungimas, ir 84 cm. ilgio kampe tie paminklu su knyga, bet ne aplink visą kapavietę. Jiems ieškovo buvo pasakyta, kad ant seno paminklo kalti raidžių jau negalima, ieškovas neprieštaravo antkapio pastatymui. Ji pasitikslino taisykles, kreipėsi į savivaldybę, ten viską išsiaiškino, paruošė projektą, nusiuntė prašymą, ir tik tuomet pastatė antkapį. Bortelius nuimtus išsinešė pati ieškovė. Netiesa, kad apie kapavietės darbus sužinojo, kai buvo pastatyta. Kai buvo tėčio mirties metinės, ieškovė pasakė tėtį išsikasti. Metus laiko buvo uždėta tik juoda paklodė. Bet jie gavo leidimą ir tuomet buvo pastatytas paminklas. Seniūnas nerado leidimo sujungti kapavietes, seniūnas pasakė jai, kad yra leidimas atsakovams pastatyti tokį paminklą. Jie prie savo kapavietės gali prieiti tik iš priekio, užpylė skaldelę. Tai nėra bendra kapavietė, o dvi atskiros kapavietės. (duomenys neskelbtini) kapaviete rūpinosi K. M., (duomenys neskelbtini) kapaviete rūpinosi močiutė visą laiką kol sušlubavo jos sveikata, K. irgi prižiūrėjo, atveždavo plastikinių gėlių. Galimai galėjo būti jų susitarimas dėl kapų sujungimo. Močiutė dėl apjungto kapo pretenzijų nereiškė. Neužeina jų granitinė plokštė ant (duomenys neskelbtini) kapavietės, ten turėtų būti takelis. Bortelio dalis pašalino: 84 cm - nuo ištisinio borto, o 140 cm – nuėmė visą atskirą segmentą, koks jis buvo. Leidimo dėl bortelių nuėmimo ieškovo neklausė, nes jiems užteko gauto leidimo. Po to tik ieškovė reiškė pretenzijas, kad išsikasti. Tėtis jos davė 500 litų močiutei dėl kapo tvarkymo. Kas užsakė kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymą tuo metu, nežino, bet tvarkė močiutė tėčio lėšomis, tą gali patvirtini jos mama. 2011 m. konfliktas tarp ieškovės ir jos tėčio jau buvo. Kapavietę prižiūrėjo močiutė su tėčio pagalba, o šis prašė jos (atsakovės) ir jos mamos pagalbos. Visas konfliktas su ieškove iš tiesų prasidėjo anksčiau nei kilo konfliktas dėl kapavietės, t. y. po to, kai močiutė užrašė turto tėčiui (nuo (duomenys neskelbtini) m. kilo „karas“). Todėl iš tiesų konfliktas tikrasis yra ne dėl bortelių. K. jai dėkojo, kad ji rūpinosi kapaviete ir net siūlė sumokėti, bet ji atsisakė. Ieškovas pats nesiūlė tėčiui paminklo pastatyti, bet neprieštaravo, buvo kalba, kad negalima raidžių kalti ant seno paminklo. Jokių kitų savo bortelių ji neuždėjo, tik nuėmė tas dvi dalis paminklo uždėjimui. Jų plokštė gali nebent iki 2 mm būti išsikišus, tokiu atveju sutiktų pataisyti, nupjauti išsikišusią dalį. Jos manymu vaizdas bendras dabar pagerėjo. Neliko bortelio, bet atsirado plokštė toje dalyje, vaizdas nenukentėjo. Iš nuotraukų matyti, kad kapo ilgis yra 2,9 m., 1,49 m yra ilgis iki sujungimo plokštės ilgis, pridėjus1,35 m plokštės gaunasi lygu 284 cm., tai reiškia, kad bortelis įeina į (duomenys neskelbtini) kapavietę.

9. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad po tėčio mirties jis leidimą laidoti tvarkė seniūnijoje, laidojimo vieta buvo suderinta, tuomet tapo prižiūrėtoju kapavietės. Kartu su sese (atsakove) rinkosi paminklą, to neslėpė nuo ieškovų, kalbėjosi. Ieškovas pareiškė, kad negalima kalti raidžių ant senojo paminklo, todėl nutarė naują paminklą pastatyti, aptarė su ieškovu, paaiškino vizualiai, pasakė jam, kad bus paminklas su plokšte, plano neparodė, nes neturėjo, jo ir neprašė. Niekada negirdėjo prieštaravimų iki teismo dėl paminklo statymo. Su ieškove tiesiogiai nebuvo kalbėję apie tai, nes ji nebuvo kapavietės prižiūrėtoja, jos leidimo nereikėjo. Ieškovas lyg atsakė, kad gerai, nes neprieštaravo. Tuomet surado meistrus, jo prašymu sesuo (atsakovė) užpildė prašymą dėl leidimo paminklui pastatyti, prašyme buvo nurodyti duomenys centimetrais, leidimas buvo išduotas. (duomenys neskelbtini) m. balandžio 1 d. per metines ieškovė atvažiavo ir prie kapaviečių ir reiškė prieštaravimus dėl pastatyto paminklo, J. M. pareiškė, kad „išsikaskit tėvo urną“. Ieškovė teigė, kad jie (atsakovai) sugriovė seną kapą. Po mėnesio susisiekė su juo seniūnas, nuvyko, bet seniūnas paaiškino, kad ir jis (atsakovas) ir D. yra kapavietės prižiūrėtojai, teigė, kad legaliai viskas padaryta. Nesutinka, kad ieškovė nežinojo. Močiutę prižiūrėjo tėtis, po tėčio mirties ją prižiūrėjo K.. Kapavietę prižiūrėjo močiutė, ji prašė tėčio, bet tėtis labiau vadovavo, vežiodavo močiutę su A., tėčio prašymu jo mama ir sesė, jis pats prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) kapavietės ieškovė visai neprižiūrėjo, o (duomenys neskelbtini) kapavietę galbūt ji ir prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) kapavietės sutvarkymui pinigus davė jo tėtis ir močiutė, tėtis dar papildomai davė 500 Lt R. paminklo įrengimui, kapui ((duomenys neskelbtini) kapavietė) papildomai ir ieškovė pati pas seniūną tai patvirtino. Tai jam pasakojo tėtis, kiti žmonės, kuriems pasakojo, jau mirę. Kai prijungė antrą kapavietę, tai buvusį kapą išplėtė į šonus, takelis ten yra tik aplink (duomenys neskelbtini) kapavietę. Takelio per vidurį nebuvo, per vidurį buvo bortelis. Borteliai aplink abi kapavietes buvo įrengti visų pinigais: jo tėčio, močiutės, ieškovės, įrodymų neturi, tai žino iš tėčio pasakojimų. Močiutė organizavo darbus, tuomet buvo stipri. Fiziškai jo tėtis gal ir nedirbo, nes jis mėgo vadovauti. Jo tėtis su ieškove nebendravo (duomenys neskelbtini) metų nuo (duomenys neskelbtini) m., susipyko dėl turtinių reikalų, testamentų. Atliekant darbus vienas bortelis ties perskyrimu buvo tiesiog nuimta dalis, o kitas nupjautas (iš paminklo pusės), ties perskyrimu buvo nuimta ir uždėta plokštė. Buvo apskaičiuota, kad plokštė turi sudaryti 1,49 m. (kiek užims nuo pertvaros). Meistrai sakė, kad ant pamato stabiliau stovės paminklas su plokšte, todėl buvo nuimtas bortelis ties viduriu ir uždėtas ant pamato paminklas su plokšte. Plano su matmenimis laikėsi įrengiant paminklą su plokšte. Nežino, kam bortas per vidurį įrengtas buvo. Mano, kad jų uždėta plokšė lygiai uždėta. Plokštė 3 cm į kapavietę kitą galbūt įlenda, bet teisiškai tai įlenda į taką, o ne (duomenys neskelbtini) kapavietę, nes ten turėtų būti takas. Kapaviečių išmatavimus, ribas, pažymėtą taką mato iš „Gismeteo“ sistemos, pažymėti vienodomis linijomis du kapai. Derino pagal senus bortelius, plokštė neišlenda iš botelių ribos, o jei išeina, tai į abiejų kapaviečių ribą tuomet. Su močiute taip pat derino. Viskas atlikta teisiškai teisingai, morališkai – taip pat teisingai. Bordiūras takelio vietoje įeina į (duomenys neskelbtini) kapavietės teritoriją. Įrengiant antkapį, kapavietės pločio nematavo, tačiau duomenis mato iš registrų. Nesutinka, kad ieškovė įrengė ištisinius bortus, bet buvo įrengti vienodi bortai. Jis asmeniškai bortelių neįrenginėjo, nepažeidė nieko teisių. Dalį bortelių jie pašalino, tačiau mano, kad 50 procentų jų turi priklausyti abiems kapams. Gyvena (duomenys neskelbtini), jis pas tėvus atvykdavo kartą per mėnesį, per šventes ar metines ar lapkričio 1 d. vykdavo ant kapų, ir tėtis bei močiute jam pasakojo apie kapų priežiūrą, kad ne ieškovė prižiūrėjo kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini). Plokštė ir paminklas yra tėčio laidojimo vietoje. Su D. buvo suderinta, jis neprieštaravo, su močiute buvo suderinta. D. klausė dėl to, kad būtų statomas paminklas ir plokštė, sakė kad tėčio laidojimo vietoje statys, tik kad ant seno paminklo nerašyti, jis nesikreipė po to su klausimais. Pagal teisės aktus turi būti takas. Iš Seniūnijos jokių raštų dėl neteisėto paminklo įrengimo nėra gavę. Jie su ieškove dar bendravo iki susitikimo su seniūnu, tik tėtis su ieškove nebendravo. Bordiūras per vidurį yra jis yra kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pagal išmatavimus matuojant kampą įeina bortelis į kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) į teritoriją. Nuotrauka patvirtina, kur palaidotas tėtis. Nuotraukose matosi, kad buvo sujungimai borteliuose, nebuvo jie vientisi.

10. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad šiuo atveju yra dvi atskiros kapavietės, tą pripažino ir ieškovai, tai patvirtina ir pateikti įrodymai: seniūnijos atsakymas, registracijos žurnalo duomenys ir kapinių valdymo sistemos informacija. Atsakovų pateikti įrodymai nebuvo ginčijami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos kapinių tvarkymo taisyklių 23 punktu, būtent žurnale yra nurodomas prižiūrintis kapavietę asmuo. Žurnale nurodytas ieškovas ir atsakovas, todėl jie abu atsakingi už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymą. Ieškovė nėra (duomenys neskelbtini) kapavietės tvarkytoja. Vadovautis reikia Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 3K-3-385/2011. Valdymo teisė priklauso tam asmeniui, kuris įrašytas registracijos žurnale. Įrašus gali ginčyti. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra tik (duomenys neskelbtini) kapavietės prižiūrėtoja. Atsakovų paminklas su plokšte pastatyti teisėtai, planas su visais matavimais buvo suderintas su seniūnija, pasirašęs yra seniūnas. Ieškovas D. M. neprieštaravo ir dėl paminklo ir dėl plokštės, tai patvirtindamas teismo posėdžio metu. Atsakovų kviestos liudytojos taip pat patvirtino, kad pokalbio metu ieškovas neprieštaravo darbams, o atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl liudytojų pasisakymų. Ieškovo veiksmai taip pat patvirtina, kad jis nereiškė prieštaravimų iki pat jo įstojimo ieškovu byloje, nors lankėsi ir matė atliktus darbus. Sutikimo forma nėra reglamentuota, taigi sutikimas galėjo būti gauta ir žodžiu. Paminklas ir plokštė įrengti tik R. P. laidojimo vietoje. Ieškovė reikalauja, kad būtų pašalintas paminklas ir netgi nurodo, kurioje vietoje tik galėtų būti jo paminklas. Urnos laidojimo vietą patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad paminklas pastatytas ne pagal planą, o ieškovų atstovas apskritai teigė, kad neturi reikšmės išmatavimai. Atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad jų uždėta plokštė neužeina ant (duomenys neskelbtini) kapavietės. Pateiktas žemėlapis patvirtina, kad yra kapavietės ribos, pastatytas paminklas pagal oficialias ribas, ieškovai jų neginčijo. Tai kad buvo neteisėtai sujungtos kapavietės 2011 m. nekeičia vertinimo, nes iš ne teisės neatsiranda teisė. Ieškovė statė paminklą savo dukrai. Liudytoja C. nurodė, kad ieškovė jai pasakojo, jog prie (duomenys neskelbtini) kapavietės įrengimo prisidėjo ieškovės mama, duodama 1000 Lt. Atsakovai teigia, kad jų tėvas R. P. davė 500 Lt kapo sutvarkymui. Taigi, tikėtina, kad R. P. davė 500 Lt., likusią sumą davė K. P.. Ieškovai jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ieškovė finansavo kapaviečių restauravimo darbus, nepateikė. Sąskaita, kad pirktas betonas neįrodo, kam jis skirtas. Atsakovų pateikti įrodymai, kiek jie sumokėjo už plokštės ir paminklo įrengimą patvirtina, kad jie tinkamai prižiūri kapavietę, investuoja. D. M. neteikė įrodymų, kad jis atliko kokius nors priežiūros darbus, liudytojai akcentuoja tik ieškovės priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, surinkti įrodymai

11. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. T. - ieškovės dukra, ieškovė yra I. P. ir K. P. dukra. (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2023 m. gruodžio 20 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) m. civilinėse kapinėse (senosiose) 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape – palaidota R. T. (toliau – ir Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini)), o 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape – palaidota I. P., R. P., K. P. (toliau – ir Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad K. M. prižiūrimoje šeimos kapavietėje 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidota R. T., prašymo dėl šios kapavietės rekonstrukcijos negauta, tačiau 2021 m. gruodžio 1 d. gautas atsakovės prašymas dėl gretimos kapavietės 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape rekonstrukcijos, kurių pamatas yra bendras. 2024 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu atsakovo atstovui pateiktas Seniūnijos seniūno S. B. (toliau – ir Seniūnas) atsakymas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad kapavietės esančios (duomenys neskelbtini) m. civilinėse kapinėse (senosiose), adresu (1 kvartalas, (duomenys neskelbtini) eilė, (duomenys neskelbtini) kapas) asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą yra K. M.. Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašų kopijos, patvirtina, kad laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti šie kapavietę prižiūrintys asmenys: I. P. ((duomenys neskelbtini)) – K. P., R. P. ((duomenys neskelbtini)) – G. P., P. K. ((duomenys neskelbtini)) – D. M.. Seniūno pavaduotoja 2024 m. balandžio 24 d. elektroniniame laiške atsakovų atstovui nurodė, kad: „Seniūnijos turimais duomenimis tai atskiros dvi kapavietės ir K. M. nėra atsakingas asmuo už kapavietės (1 kv., (duomenys neskelbtini) eilė (duomenys neskelbtini) kapas) priežiūrą. 2024 m. gegužės 3 d. Seniūnijos rašte nurodoma, kad už K. P. kapavietės priežiūrą nuo 2021 m. liepos 7 d. yra atsakingas D. M.. Atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijai prašymą dėl kapavietės įrengimo, nurodant, kad paminklo ir plokštės įrengimo darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su pridėtu planu, ant prašymo yra Seniūno žyma „suderinta“. Seniūnijos seniūno pavaduotoja D. V. 2024 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške nurodė, kad Seniūno suderintas prašymas dėl kapavietės remonto darbų suteikia leidimą atlikti kapavietės remonto darbus. Sąskaita - faktūra apmokėti už šiuos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta G. P.. 2011 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą J. M. už betono pirkimą 204,49 Lt.

12. Prie bylos prijungtos Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos, teiktos abiejų šalių, jos patvirtina, kad šios kapavietės yra viena šalia kitos, faktiškai atskirtos borteliu, iš jų matyti atsakovų įrengtas paminklas su plokšte, pašalintų bortelių ilgis, kitų bortelių išdėstymas, sudūrimai, taip pat matyti atsakovų tėvo urnos laidojimo vieta, šių kapaviečių vaizdas iki atliktų darbų ir po jų atlikimo.

13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis J. M. nurodė, kad žmonos šeimos kapavietė įrengta (duomenys neskelbtini) m., kai buvo palaidotas senelis, (duomenys neskelbtini) m. ten palaidojo dukrą ir padarė didesnę kapavietę. Žmonos mamos prašymu padaryta bendra kapavietė. Įrengimo darbus atliko jis, žmona (ieškovė), sūnus (ieškovas), V. ir Ž.. Jis skiedinį pirko, penkiese dirbo, pamatą padarė, bortelius jis su žmona pirko. Kai atvežė skiedinį, buvo sūnus. Bordiūrus dėjo aplink visą kapavietę, bordiūrai buvo iš vieno arba dviejų sujungti. Pastatė paminklą ant dukros kapo. Buvo pastatytas paminklas ir ant senelio kapo. Močiutė davė pinigų paminklui pastatyti, atliekoms naikinti. Bordiūrus gamino (duomenys neskelbtini) įmonė. Žmonos brolis niekuo neprididėjo prie darbų, nedalyvavo. Žmona tvarkė buhalteriją. C. ir C. nedirbo, C. tik žiūrėjo. Ketino uždengti plokštę ant abiejų kapų, kaip prašė močiutė. Jau buvo užsakę su žmona plokštę, kuria norėjo uždengti kapavietes liepos 7 d. per žmonos mamos mirties metines. Tačiau dėl atsakovų veiksmų turėjo atšaukti užsakymą, nes nebegalima dėl atliktų darbų uždėti plokštės ant abiejų kapaviečių. Dėl plokštės užklojimo ant abiejų kapaviečių nebuvo susitarę su atsakovais, nemano, kad reikėjo tartis.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja S. C. nurodė, kad jai yra žinoma, kad ieškovės prižiūrimoje kapavietėje palaidotas K. tėvas, dukra. Kai mirė ieškovės dukra (duomenys neskelbtini) m., ji nusprendė padidinti kapavietę. K. M., jos vyras, sūnus dirbo, kasė, sukalė lentas, pirko ir nešė betoną, klojo pamatą ant seno kapo. Jiems padėjo Ž., Ji pažįsta ieškovę, kas savaitę būna kapinėse. Žino, kad abu kapus prižiūri pagrinde K. M., jos vyras, sūnus. Nėra mačiusi nei karto atsakovų prie kapaviečių. Kapams tvarkyti viską pirko M., jai tai pasakojo ieškovė. Išsikalbėjus ieškovė jai sakė, kad jai mama padėjo, davė 1000 Lt, o ieškovė su vyru rūpinosi. Anksčiau jie neblogai sutarė. P. tik prie savo bortelių prisidėjo. 2011 m. P. vaikai sujungė kapus, tako nebuvo, tik bortelis, skiriantis kapus.

15. Teismo posėdžio metu liudytoja V. Ž. nurodė, kad ieškovei padėjo betonuoti kapus po jos dukters mirties (duomenys neskelbtini) m. Dirbo ieškovė su vyru ir sūnumi, jiems padėjo ji ir A. V., kartu vyko į kapus. J. M. su traktoriumi dirbo, organizavo. Jie liejo betoną, nešė, pylė bordiūrams sudėti, rinko akmenis. Neatsimena, ar kapavietė didėjo. Neatsimena, kur betonavo, ar kapai buvo jungiami. K. P. lankydavo, atvykdavo, nueidavo.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, kad pažįsta ieškovę, nes yra kaimynas, jo paprašė ji ar jos vyras padėti sutvarkyti kapavietę. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kapinėse dirbo M. ir jis su Ž.. Jis nešiojo kibirais betoną, pylė, buvo iškasta, uždėtos lentos. Betonavo aplink visą kapavietę, ar per vidurį betonavo neprisimena.

17. Teismo posėdžio metu liudytoja B. P. nurodė, kad girdėjo, kaip G. (atsakovas) su D. (ieškovu) kalbėjo sode (duomenys neskelbtini) k. apie tai, kad ant seno paminklo nebegalima kalti raidžių, vaikai bendrai šnekėjo, kad pastatys tėčiui mirusiam paminklą, D. neprieštaravo, pokalbis nebuvo ilgas. Sode buvo ji, G. su žmona, A. su vyru, vaikai. Klausė ir močiutės po laidotuvių. Ji buvo išsiskyrusi su atsakovų tėvu, tačiau sutarė su juo gerai. Ji pati tvarkė tuos kapus, sodindavo gėles, R. pirkdavo gėles, trinkeles. Ji per metus atvykdavo 2-3 kartus, o vasarą kas dvi savaites atvykdavo. K. prižiūrėdavo savo kapavietę, ją matydavo tik ant dukros kapo. Jos nuomone, pinigus kapaviečių tvarkymui, borteliams davė močiutė ir „dedelis“. Tai buvo du atskiri kapai, jie savavališkai buvo sujungti, nepalikta tarpo. Po dukters mirties nebegalėjo prieiti, lipdavo ant akmenų. Mano, kad buvo atitrauktos ribos ir (duomenys neskelbtini) kapavietės.

18. Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) mirties D. M. atvyko į sodą (duomenys neskelbtini) k. ((duomenys neskelbtini)sodas) ir sakė, kad ant seno paminklo nebegalima rašyti raidžių, nes jis yra įskilęs, tad kalbėjo G. ir jo sesuo, kad statys tėčiui atskirą paminklą. D. atsakė, kad neprieštarauja. Buvo pasakyta, kad bus plokštė ir antkapis. D. nieko neklausė, nesitikslino. Atsakė, kad viskas gerai. Yra girdėjusi, kaip (duomenys neskelbtini) prašė dukters ir anytos prižiūrėti kapus, palaistyti, gėles persodinti. Ji vyksta prie kapaviečių per šventes, vasarą. Per dešimt metų matė ieškovę prie kapų gal tik porą kartų. Kad ieškovė tvarkytų (duomenys neskelbtini) kapavietę niekada nematė. O kas tvarko (duomenys neskelbtini) kapavietę, ji nežino. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini) metų, 5 m. yra susituokę, kapuose lankosi vidutiniškai 12 kartų per metus.

IV. Teismo argumentai dėl ieškovų reikalavimo ginti jų valdymo teisę

19. Šalių paaiškinimais bei rašytiniu įrodymu (prašymu Seniūnui dėl kapavietės įrengimo darbų) teismas nustatė, kad atsakovai 2022 m. laikotarpiu nuo sausio mėnesio iki balandžio mėnesio Kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko kapavietės įrengimo darbus: pastatė paminklą su plokšte ir nuėmė dalį bortelių (toliau – ir Darbai). Byloje kilo ginčas dėl Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra palaidoti trys asmenys (I. P., R. P., K. P.) pertvarkymo teisėtumo. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovams Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje atlikus Darbus, buvo pažeista jų valdymo teisė. Ieškovė ieškinyje taip pat teigė, kad ji yra teisėtai Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) prižiūrintis asmuo, kadangi anot jos, Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra viena bendra jų šeimos kapavietė, sudaryta iš dviejų atskirų dalių ir šią bendrą kapavietę faktiškai prižiūri būtent ji. Kita vertus, ieškovai įrodinėjo, kad už P. kapavietę (Nr. (duomenys neskelbtini)) oficialiai atsakingas asmuo yra D. M., kuris apie jokius šios kapavietės pertvarkymo darbus nežinojo. Atsakovai nesutinka su tokia ieškovų pozicija, įrodinėja, kad Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvi atskiros kapavietės, kad ieškovė nėra atsakingas asmuo už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, kad už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą yra atsakingi du asmenys – ieškovas ir atsakovas, kad atsakovai ieškovo sutikimą Darbams gavo, leidimą atlikti Darbus iš Seniūnijos gavo, Darbus atliko pagal pateiktą projektą, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o Darbų atlikimas atitiko geros moralės principus.

20. Taigi byloje yra kilo ginčas, ar Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra viena bendra šeimos kapavietė, ar tai atskiros kapavietės, ar už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą yra atsakingi ieškovas ir (ar) atsakovas, ar buvo gautas ieškovų sutikimas Darbų atlikimui, ar atlikus Darbus nebuvo pažeista ieškovų valdymo teisė.

21. Civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 34 punktas). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).

22. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog yra sąlygos tenkinti jų pareikštą patikslintą ieškinį.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011 išaiškino, kad „Lietuvos teisėje valdymo samprata turi dvi prasmes: pirma, valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė); antra, titulinis valdymas – išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės) dalis arba prievolės elementas (pvz., daikto nuomininko valdymo teisė). Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą“. Kasacinis teismas šioje civilinėje byloje pripažino, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra faktinis ginčo kapavietės valdytojas, turintis išvestinę valdymo teisę, kuris gali reikšti posesorinį ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo ir ginti su kapavietės priežiūra susijusias teises, jeigu šios pažeidžiamos (CK 4.34 straipsnis).

24. Kapinių priežiūra Lietuvos Respublikoje organizuojama vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais (toliau – ir ŽPLĮ). ŽPLĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (ŽPLĮ 2 straipsnio 3 dalis). Teismas sutinka su atsakovų argumentais ir sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvi atskiros kapavietės. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, aptarti šio sprendimo 11 punkte: Seniūnijos 2023 m. gruodžio 20 d. raštas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) m. civilinėse kapinėse (senosiose) 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape – palaidota R. T., o 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape – palaidota I. P., R. P., K. P., 2023 m. gruodžio18 d. raštas, kuriame nurodoma, kad K. M. prižiūri šeimos kapavietę 1 kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 24 d. Seniūno atsakymas, kuriame nurodyta, kad už kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) m. civilinėse kapinėse (senosiose), adresu (1 kvartalas, (duomenys neskelbtini) eilė, (duomenys neskelbtini) kapas) priežiūrą atsakingas asmuo yra K. M., Seniūno pavaduotojos 2024 m. balandžio 24 d. laiškas, kuriame nurodyta, kad „Seniūnijos turimais duomenimis tai atskiros dvi kapavietės ir K. M. nėra atsakingas asmuo už kapavietės (1 kv., (duomenys neskelbtini) eilė (duomenys neskelbtini) kapas) priežiūrą. Ieškovai nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir atsakovų nurodytas (duomenys neskelbtini) kapinių žemėlapis elektroninėje erdvėje (<https://gis.raseiniai.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=4db89a20a8ef419a9043a1e2e841d3fd>), kuriame suvedus mirusiųjų duomenis, matyti Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atskiros ribos, tarpas tarp jų (kai kurios kitos šalia esančios plačios kapavietės pažymėtos be tarpo kaip vientisa didelė kapavietė).

25. Pažymėtina, kad apklaustos šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog tai buvo atskiros kapavietės, kurios 2011 m. buvo apjungtos ieškovės su šeima inciatyva (ji nurodo, kad tokia valia buvo jau mirusios jos mamos K. P.), aplink jas įrengiant vienodus bortelius, tačiau tarp jų buvo įrengtas ir jas skiriantis bortelis. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skiriamasis bortelis buvo įrengtas būtent tam, kad kapavietės būtų atskirtos, kad jo mirusios sesers vyras neturėtų pretenzijų, taip pat jis pažymėjo, kad kapavietės turi turėti aiškias atskyrimo ribas. Ieškovė taip pat nurodė, jog pripažįsta, jog tai dvi atskiros kapavietės. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šis faktinis dviejų kapaviečių apjungimas borteliais nekeičia dviejų kapaviečių statuso, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, kad buvo gautas leidimas kapaviečių sujungimui ir jų statuso, matmenų pakeitimui. Priešingu aiškinimu būtų paneigtas teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus). Be to, bortelio tarp kapaviečių įrengimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad tai yra atskiros kapavietės ir jį įrengiant siekta jas atskirtas išlaikyti, o ne visiškai sujungti.

26. Teismui priėjus išvados, kad Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) yra atskiros kapavietės, spręstinas ginčas, ar pertvarkant Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeista ir turi būti ginama ieškovų valdymo teisė.

27. Byloje tarp šalių kilo ginčas, kuris asmuo yra atsakingas už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir kurio asmens sutikimo reikėjo norint atsakovams atlikti Darbus. Ieškinyje teigiama, kad už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą yra atsakinga ieškovė, taip pat kad teisiškai už kapavietės priežiūrą atsakingas ieškovas, atsakovai įrodinėjo, kad už šią kapavietę atsakingi yra du asmenys – D. M. ir G. P., nes abu įrašyti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (už R. P. ((duomenys neskelbtini)) kapo priežiūrą atsakingas G. P., už P. K. ((duomenys neskelbtini)) kapo priežiūrą atsakingas D. M.). Teismo posėdžio metu apklausti ieškovai šiuo aspektu išdėstė tokią pačią poziciją, kaip nurodė atsakovai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovas yra abu atsakingi už šią kapavietės priežiūrą. Baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovas nurodė naują argumentą, kad vadovaujantis ginčo vietovėje galiojančiomis taisyklėmis, jų 23 punktu, atsakingas už kapinių priežiūrą yra paskutinysis laidojantis asmuo, o šiuo atveju tai - ieškovas.

28. ŽPLĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. Ginčo kape laidojant atsakovų tėvą R. P. ir ieškovės motiną bei atsakovų senelę K. P., galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 22 d.), jų 14 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

29. Taigi, Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia. Ir tik jeigu toks asmuo miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, kitas asmuo skiriamas esant šiame norminiame akte nurodytų asmenų (priežiūrą vykdžiusio mirusio asmens giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė)) susitarimui.

30. Teismas sprendžia, kad nesant Taisyklių 21 punkte nustatytų sąlygų (kai prižiūrintis asmuo miršta arba negali rūpintis kapavietės priežiūra), kapavietėje palaidojus naują asmenį, savaime už prieš tai palaidoto asmens priežiūrą atsakingas asmuo, nepraranda jam skirto kapo kapavietės prižiūrėtojo statuso. Todėl ieškovų atstovas nepagrįstai nurodo, jog negali būti už kapavietės priežiūrą atsakingi du asmenys. Pažymėtina, kad šią teismo išvadą patvirtina teismų praktika, pavyzdžiui išvada, jog vienos kapavietės prižiūrėtojai yra skirtingi du asmenys yra padaryta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-211-803/2020, šiais faktais remtasi ir ieškovų atstovo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nagrinėjant kasacinį skundą civilinėje byloje e3K-3-25-684/2022).

31. Sprendimo 11 punkte nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo metu yra du gyvi Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti už šios kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys: už R. P. ((duomenys neskelbtini)) kapą – G. P., už P. K. ((duomenys neskelbtini)) kapą – D. M. ir byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš jų negali rūpintis kapavietės priežiūra (tai nebuvo įrodinėjama). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą yra atsakingi abu šie asmenys – ieškovas ir atsakovas, kurie abu yra faktiniai Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai, turinys išvestinę valdymo teisę ir jie tarpusavyje turėtų susitarti dėl šios kapavietės priežiūros tvarkos. Nors ieškovas nurodė, jog žodinio įgaliojimo pagrindu faktiškai jo funkcijas prižiūrėti kapavietę atliko ieškovė, tačiau tai nekeičia šio vertinimo ir spręstina, kad ieškovas tokiu atveju turėjo pats informuoti įgaliotinę (ieškovę) apie jam žinomą informaciją apie planuojamus atlikti Darbus (CK 6.761 straipsnis).

32. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovų atstovo argumentą, kad vadovaujantis ginčo vietovėje galiojančiomis taisyklėmis, jų 23 punktu, atsakingas už kapinių priežiūrą yra paskutinysis laidojantis asmuo, nes aktualūs teisės aktai tokios taisyklės nenustato. Ginčo Darbų atlikimo metu galiojo (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. Nr. sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintas leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapaviečių (kapų) identifikavimo ir viešųjų kapinių priežiūros bei lankymo (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (redakcija galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d.) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 23 p. nurodyta, kad: „už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį taisyklių nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo); atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas); kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su taisyklėmis ir Savivaldybės nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka; atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos; atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams.

33. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors teisės aktuose expressis verbis (tiesiogiai) nėra nustatyto reikalavimo gauti atsakingo už konkrečios kapavietės priežiūrą asmens sutikimą paminklui toje kapavietėje statyti, tačiau tokio sutikimo reikalingumą suponuoja atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisių (spręsti, ar leisti kapavietėje laidoti kitus asmenis) ir pareigų (prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, padarytą įrengiant kapo paminklą, antkapį, atliekant kitus kapavietės tvarkymo darbus) esmė; taisyklių 19, 21 punktų nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą (2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Ieškovų atstovas baigiamųjų kalbų metu, keisdamas savo išdėstytą poziciją, kad reikia remtis paskirto prižiūrėtojo nuomone dėl kapavietės įrengimo, prašė byloje remtis šioje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta 2022 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje N. e3K-3-25-684/2022, o konkrečiai pateiktu joje išaiškinimu, kad mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu. Ieškovų atstovas teigė, jog remiantis šiuo išaiškinimu, atsakovai turėjo gauti visų artimųjų asmenų sutikimą, nepaisant to, kas įrašytas kapavietės prižiūrėtoju žurnale. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

34. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

35. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje 2022 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje N. e3K-3-25-684/2022 buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, t. y. cituotoje byloje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, buvo nustatyta, kad formaliai nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai, kaip tai nurodyta Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte, todėl buvo remtasi taisykle, kas atsitinka, kai miršta prižiūrintis kapavietę asmuo. Šiuo gi atveju, yra nustatyti du atsakingi už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmenys, abu jie yra kapavietės įkūrėjų vaikaičiai, jų skirtingų vaikų vaikai, t. y. atstovauja savo tėvų (kurie pykosi ir nebendravo apie dešimt metų iki atsakovų tėvo mirties) skirtingiems interesams. Todėl, teismo vertinimu, ieškovų atstovo nurodytas aiškinimas šiuo atveju negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje taip, kaip nurodo ieškovų atstovas. Šioje byloje, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, remiamasi kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra artimesnės nagrinėjamai situacijai, t. y. išaiškinimu, kad paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens bet kokios formos sutikimą (2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Kitą vertus, nagrinėjamu atveju atsižvelgiama ir į ieškovės galimybę būti informuotai apie planuojamus atlikti darbus.

36. Byloje apklaustų ieškovo, atsakovų, liudytojų I. P. ir B. P. parodymais nustatyta, kad atsakovai 2021 m. liepos mėnesį kalbėjosi su ieškovu ir pokalbio metu po to, kai ieškovas informavo atsakovus, kad ant senelio paminklo nebegalima kalti daugiau raidžių, atsakovai pranešė ieškovui, kad statys savo paminklą, skirtą tėvui (ieškovas teismo posėdžio metu ne tik patvirtino šį pokalbį, bet ir nurodė, jog galimai net pats pasiūlė atsakovams pastatyti paminklą tėvui, buvo aptarta, kad paminklas bus statomas kampe ties urnos palaidojimo vieta, kad bus statomas paminklas - knyga), ieškovas iš karto išreiškė sutikimą ir nieko detaliau neklausinėjo. Atsakovas ir liudytoja I. P. posėdžio metu tvirtino, kad ieškovas buvo informuotas ne tik apie paminklo, bet ir plokštės įrengimą, ieškovas nurodė, kad nepamena, ar kalbėta ir apie plokštės įrengimą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas iš karto išreiškė sutikimą dėl paminklo statymo, nepasidomėjęs plačiau, kaip atrodys paminklas, kaip jis bus įrengtas, ant kokio konkrečiai pagrindo statomas, reiškia, kad atsakovai iš esmės gavo ieškovo sutikimą paminklui statyti, o ieškovui išreiškus sutikimą ir nei prieš tai nei po to nereikalaujant pateikti plano ar vizualizacijos, kaip atrodys paminklas, nereikalaujant smulkiau aptarti šių darbų atlikimą, atsakovai neprivalėjo tokių papildomų duomenų teikti. Taigi, teismo vertinimu, ieškovui nenurodžius atsakovams, kad pageidaus plačiau susipažinti su Darbų planu, nepareikalavus daugiau duomenų apie ketinamą statyti paminklą, atsakovams nekyla už tai atsakomybė, nes savo pareigą gauti sutikimą paminklui su priedais pastatyti iš ieškovo jie įvykdė.

37. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovai būtų susitarę su jos sūnumi dėl paminklo statymo, tai viskas būtų gerai (nebūtų ginčo). Teismas nustatė, kad toks susitarimas buvo. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad glaudžiai bendrauja su sūnumi (ieškovu), todėl, nors ieškovai nurodė, kad ieškovė nebuvo informuota apie ketinimą atlikti Darbus, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad ir pati ieškovė sūnaus buvo informuota apie tokį pokalbį, taigi ir apie susitarimą (mažai tikėtina, kad ieškovas nebūtų apie tokį pokalbį neinformavęs ieškovės (mamos), kuri kaip nurodo ieškovai, labai rūpinosi kapų priežiūra, jai kapai yra labai svarbūs, o su atsakovų tėvu, kuriam ketinta statyti paminklą, ji buvo ilgalaikiame konflikte iki jo mirties). Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad jo atmintis nėra gera, kad ne viską gali atsiminti, kaip buvo 2021 m., todėl teismas vertina ieškovo parodymus kaip ne visiškai tikslius dėl galimo netikslaus įvykių atsiminimo. Ieškovė teismo posėdžio metu davė itin nenuoseklius parodymus (pavyzdžiui nurodė, kad, kiek ji atsimena, atsakovų tėvo urna buvo užkasta ne toje vietoje, kurioje yra paminklas, o per vidurį kapavietės, nors pripažįsta, kad byloje esančios urnos laidojimo fotonuotraukos, kuriose užfiksuota laidojimo vieta atsakovų pastatymo paminklo vietoje yra tikros, o ieškovas neginčijo urnos užkasimo vietos; posėdžio metu iš pradžių teigė, kad borteliai aplink kapavietę visi buvo vientiso pjovimo, tačiau vėliau pripažino, kad ir anksčiau buvo sudūrimai tarp bortelių, kad nebuvo visi borteliai buvo vientisi, kad per vidurį kapų ji nepamena tiksliai, ar vientisi borteliai buvo, ieškinyje nurodė, kad borteliai yra savavališkai pakeisti, o vietoje jų sudėti kiti borteliai, tačiau posėdžio metu nurodė, kad nuimtus bortelius ji pati pasiėmė ir nebetvirtino, kad atsakovai įrengė kitus bortelius), todėl ieškovės parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius, netikslius ir todėl nepatikimus.

38. Teismas šalių paaiškinimų pagrindu nustatė, kad po ieškovo ir atsakovų susitarimo 2021 m. dėl paminklo – knygos įrengimo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) iki Darbų atlikimo 2022 m. (iki balandžio mėnesio) nei vienas iš ieškovų nereikalavo iš atsakovų papildomų duomenų, kaip ir kada bus atliekami Darbai. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu jis nori grąžinti bortelį per vidurį, nes galbūt prieš tai apie tai nepagalvojo. Taigi, ieškovas iš esmės pripažįsta, kad duodamas sutikimą įrengti paminklą davė jį, nenurodydamas jokių sąlygų ir pats nepagalvojo apie paminklo įrengimą ir bortelį, esantį per vidurį, o atsižvelgiant į tai, kad urna palaidota Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kampe, akivaizdu, kad šios kapavietės kraštas turėjo būti svarbus ir gali būti panaudotas įrengiant šį paminklą, siekiant nekeisti jau pastatyto šeimos kapavietės paminklo ties jos viduriu vaizdo. Todėl teismas vertina, kad ieškovų atstovo argumentas, kad atsakovai turi nugriauti Darbų metu pastatytus statinius ir atstatyti į buvusią padėtį, todėl, kad atsakovai po ieškovo informavimo apie planuojamą statyti paminklą ir žodinio sutikimo gavimo nepateikė tikslaus statinių įrengimo plano, yra nepagrįstas, nes ieškovai, po atsakovų informavimo apie paminklo statymą, to niekada neprašė.

39. Teismas taip pat vertina, kaip nepagrįstus ieškinyje nurodytus argumentus, kad atsakovai turi nugriauti iš atskirų segmentų sulipintus bortelius ir pastatyti naujus, vientiso pjovimo bortelius, kadangi tiek atsakovai, tiek ieškovai teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovai Darbų atlikimo metu nepastatė jokių savo bortelių, jie įrengė tik paminklą su plokšte, įrengtą kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrengiant šią plokštę pašalino dalį seniau įrengtų bortų, kurių vietoje įrengė plokštę. Šalių paaiškinimais, liudytojo J. M. paaiškinimais, kad jo šeimos įrengti borteliai ne visi buvo vientisi bei atsakovų pateiktomis fotonuotraukomis (jose užfiksuoti iš atskirų segmentų sudaryti borteliai tiek po laidotuvių iki darbų atlikimo, tiek po Darbų atlikimo) teismas nustatė, kad Darbų atlikimo metu atsakovų buvo pašalintas vienas 1,40 m. ilgio Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskiriantis bortelis jį nuimant (nepjaunant) ir nupjauta kito bortelio 84 cm. dalis (ties Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) galu, ties paminklu). Ieškovai įrodinėjo, kad šie borteliai yra ieškovės nuosavybė, nes būtent jos lėšomis buvo įsigyti. Ieškovų pakviesti liudytojai patvirtino, kad dirbo kartu su ieškovės šeima įrengiant pamatą šiems borteliams, tačiau tai, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad jie buvo įsigyti būtent ieškovės lėšomis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog borteliai įrengti taip pat ir K. P. lėšomis (dėl (duomenys neskelbtini) kapavietės). Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu, nurodė kad K. P. buvo davusi pinigų kapų tvarkymui, kad „visą buhalteriją tvarkė ieškovė“. Ieškovų pakviesta liudytoja S. C. taip pat teisme teigė, jog ieškovė jai buvo pasakojusi, jog jai mama padėjo atlikti darbus, davė 1000 Lt ir ji tik prie savo bortelių prisidėjo Nors ieškovė po liudytojos apklausos teigė, kad liudytoja buvo blogai supratusi, kad tai buvo pasakojama apie senesniu bortelius, tačiau atsižvelgiant į itin nenuoseklius ieškovės parodymus bei tai, kad ieškovo parodymai liudija kitaip, teismas vertina liudytojos parodymus kaip patikimus. Atsakovai teigė, kad jų tėvas davė 500 Lt K. P. Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkymui. Sutiktina su atsakovų atstovo teiginiu, kad tikėtina, jog atsakovų tėvo K. P. duoti 500 Lt buvo perduoti ieškovei ir panaudoti Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkymui. Teismas atsižvelgiant į nurodytus parodymus sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad būtent jos asmeninėmis lėšomis buvo įsigyti visi borteliai ir todėl jie priklauso tik jai. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė tvirtino priešingai, kad išimtinai tik ji rūpinosi abiem kapavietėmis, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. P. atvažiuodavo į kapines, padėdavo mamai tvarkyti kapus. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad R. P. įrengė trinkeles prie Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, tiek šie parodymai, tiek apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymu iki mirties rūpinosi K. P., R. P., jų prašymu vaikai ir anūkai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šie asmenys (K. P., R. P.) prisidėjo prie Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) išlaidų, taip pat ir bortelių įrengimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog per vidurį esantis bortelis priklauso po pusę kiekvienai kapavietei, kas taip pat patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog borteliai yra jos nuosavybė.

40. Ieškovas teismo posėdžio metu, tikslindamas reikalavimus, nurodė, kad jis sutiktų dėl paminklo ir granitinės plokštės įrengimo, jam svarbiausia, kad neįlystų į kaimynų teritoriją, paaiškino, kad galima paslinkti tiesiog tą plokštę ir nebereikalauja negriauti, taip pat nurodė, kad reikia atstatyti bortelius kaip buvo. Ieškovas pripažino, kad bendro vizualinio vaizdo kapavietė neturėjo ir anksčiau, ir dabar taip pat neturi.

41. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ją skaudina, jog su ja nepasitarė ir savavališkai nupjovė bortelius, ji nebūtų sutikusi, kad pjautų bortelius, nebūtų pritarusi jų plokštę uždėti, mano, kad brolio paminklas turėjo būti kitoje Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) 16 pusėje, sutiktų, kad būtų uždėtas ant jos įrengtos plokštės per visą kapavietę. Pabrėžė, kad būtent nuimtais borteliais vaizdas buvo sudarkytas, paminklas vaizdo nedarko.

42. Ieškovai neįrodė ir faktiškai net neįrodinėjo, kad Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) skiriantis bortelis išeina už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, neteikė jokių tai patvirtinančių matavimų ar kitų įrodymų. Priešingai – ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog matavimai šioje byloje neturi jokios reikšmės, nes ieškinys teikiamas ne dėl kliudymo, o dėl teisėtumo atlikti veiksmus. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad jai atlikti Darbai netruko, o tiesiog yra negražu. Atsakovų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įrengta plokštė yra ties pašalintų bortelių riba ir iš jos akivaizdžiai neišlenda. Nors ieškovų atstovas nurodė, jog bordiūras skiriamasis yra 5 cm. ir jo kraštas sietinas su (duomenys neskelbtini) kapavietės kraštu, kad trys centimetrai nuo pamato, esančio po šiuo borteliu yra išlindimas iš ribos, tačiau šio teiginio nepagrindė jokias įrodymais, patvirtinančiais, kad kapaviečių riba remiantis dokumentais ar kitais rašytiniais įrodymais ir yra tokia, kokią jis nurodo. Atsakovai pateikė įrodymus, kad prieš atlikdami darbus kreipėsi į Seniūniją, pateikė prašymą juos atlikti, o Seniūnas prašymą suderino. Atsakovai teikė fotonuotrauktas su matavimais, įrodančias, kad išmatuotas Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) su borteliais ilgis atitinka ir neviršija laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nurodytų šios kapavietės ilgio (2,9 m). Ieškovai neįrodinėjo, kad atsakovai atliko Darbus nesilaikydami suderinto prašymo ir plano. Ieškovai taip pat neįrodinėjo, kad Darbais pastatyti statiniai yra netinkamo aukščio ar kitaip kliudytų ieškovams. Atsakovų pastatytas paminklas yra gana nedidelis, palyginus su paminklu pastatytu Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) viduryje „P.“, jis įrengtas urnos užkasimo vietoje, šios kapavietės kampe, užimdamas mažąją šios kapavietės dalį, iš pateiktų atsakovų fotonuotraukų matyti, kad darbai yra pabaigti, plokštės kraštai lygūs, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovais, kad ši kapavietė po Darbų atlikimo akivaizdžiai „sudarkė vaizdą“, kad ši kapavietė šiuo metu atrodo akivaizdžiai netinkamai, netvarkingai. Be to, ieškovai neįrodė, kad atlikti Darbai (tame tarme ir dalis bortelių pašalinimas) jiems trukdo prižiūrėti Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini), ja rūpintis, taip pat atlikti jų manymu reikalingus iš anksto suderintus rekonstrukcijos darbus.

43. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvejais, kai statiniai žemės sklype yra pastatyti neteisėtai, statinių nugriovimas yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017; kt.). Šiuo atveju, nagrinėjant bylą dėl kapaviečių įrengimo, būtina atsižvelgti ir į protingumo, teisingumo kriterijus bei geros moralės nuostatas, kad tenkinus ieškinį gali susiklostyti situacija, jog atsakovų tėvo kapo vieta liktų iš viso nepaženklinta, kas prieštarautų lietuvių tautos tradicijoms ir iškeltų ieškovės interesą aukščiau kitų asmenų interesų. Pažymėtina, kad pasak atsakovų tikrosios konflikto priežastys gali būti asmeniniai nesutarimai, buvę su atsakovų tėvu, nes šalys nurodė, jog konfliktas tarp ieškovės ir atsakovų tėvo kilo dar daug metų iki jo mirties dėl turtinių (paveldėjimo) reikalų ir jie nebendravo apie dešimt metų. Teismas sprendžia, kad asmeniniai nesutarimai ir nusistatymas negali būti teisme ginami be teisėto pagrindo, nesilaikant teisingumo, protingumo principų.

44. Pažymėtina, kad atsakovų tėvo laidojimo vieta, kaip nurodė atsakovai, o ieškovai neginčijo, vienerius metus buvo visai nesutvarkyta (buvo uždėta tik juoda paklodė), per tą laiką ieškovai neteikė pasiūlymų atsakovams, kaip sutvarkyti kapavietę, nesiūlė pirmiausia jiems įrengti savo norimą plokštę, nors ieškovas asmeniškai buvo informuotas, kad ketinama statyti paminklą. Akivaizdu, kad atsakovų tėvo laidojimo vieta turėjo būti sutvarkyta, nepaisant ieškovės išreikštos nuomonės, kad jų tėvas turi būti iškastas (kaip tvirtino atsakovai), arba kad jo paminklas turėtų būti pastatytas ne jo laidojimo vietoje.

45. Vertindamas ieškinio pagrįstumą teismas siekia visų valdymo teisę turinčių asmenų interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovų tėvo paminklas būtų įrengtas išimtinai tik jos nurodytoje vietoje ir būdu – kitame Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kampe nei palaidota urna ir tik ant ieškovės įrengtos plokštės, kuria būtų uždengiama visa Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų atstovo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje priimtoje 2022 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje N. e3K-3-25-684/2022, yra padaryta išvada, kad ieškovės noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų; giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas; dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, jog tik ji turi pirmumo teisę būti atsakinga už abiejų kapaviečių priežiūrą dėl artimesnio palaidotiems asmenims giminystės laipsnio. Šiuo gi atveju šis išaiškinimas yra svarbus nagrinėjamoje byloje, nes būtent ieškovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo jos vienintelės valią sutvarkyti abi kapavietes pagal savo įsivaizdavimą, kaip ji nurodo, aptartą su jau mirusia mama K. P.. Pažymėtina, kad ir atsakovai nurodo, kad su K. P. aptarė paminklo įrengimą jos mirusiam sūnui (atsakovų tėvui). Tad akivaizdu, kad šiuos skirtingus interesus tenka derinti atsakingiems už šią kapavietės priežiūrą asmenims, o juos derinant tikslinga laikytis protingumo kriterijų, sąžiningumo, lygiateisiškumo, bendradarbiavimo principų, o ne asmeninių ambicijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis J. M. teisme nurodė, kad ieškovė pati nesuderinusi su kitais giminaičiais ir atsakingais už Kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmenimis su sutuoktiniu 2022 m. užsakė plokštę, kurią ketino uždengti visą Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik po to, kai pamatė, jog atsakovai uždengė savo plokštę su paminklu, atšaukė užsakymą ir dėl to turėjo nuostolių, supyko dėl atsakovų veiksmų. Taigi, nors ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė jos valdymo teisę, nes neinformavę atliko Darbus, tačiau ji pati ketino atlikti darbus šioje kapavietėje nesuderinusi su atsakingais asmenimis, tik jų nepabaigė, nes nespėjo. Ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad Kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) bus tvarkoma tik pagal jos norą ir įsivaizdavimą, nes tam nėra nei teisinio pagrindo, nei tai atitiktų geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovų veiksmai atliekant Darbus negali būti laikomi neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovų valdymo teisę. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovus A. P. ir G. P. solidariai atstatyti kapavietę, tai yra nugriauti iš atskirų segmentų sulipintus bortelius aplink Kapavietę ir pastatyti naujus, vientiso pjovimo bortelius, nugriauti pastatytą naują paminklo dalį ir pašalinti granitinę plokštę nuo kapavietės, taip pat solidariai priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovė pateikė sąskaitas - faktūras bei mokėjimo įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 100,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

49. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą viso sumokėjo 2 100,00 Eur. Išlaidos pagrįstos išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kuriuose detaliai prašomos suteiktos paslaugos, jų trukmė, įkainiai, pateikti jų pamokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovių patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, laikytinos protingos ir pagrįstos atsižvelgiant į ginčo pobūdį, užklausų skaičių, posėdžių skaičiui, apklausiamų asmenų skaičiui. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 2 100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 47,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

nuspredžia :

Ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų 0 ct) atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus ir 79 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė