- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- A2-2704-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00847-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. Š., G. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-576-555/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. Š. ir G. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir G. Š. 1 116 636,00 Lt (930 530 Lt+186 106 Lt) skolą ir palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ir atsakovas A. Š. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 269 500 Eur (930 530 Lt) sumą, tačiau atsakovas per nustatytą terminą skolos negrąžino.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui V. K. 1 116 636,00 Lt skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 13 166 Lt žyminį mokestį bei 20 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-122-516/2015, paliko Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-1718/2015, atsisakė priimti A. Š. kasacinį skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (atsakovas) A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:
atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-819-555/2014 (tikrasis bylos Nr. 2-576-555/2014); paskirti atnaujintą bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, pripažįstant ieškovo dalyvavimą būtinu; panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2-819-555/2014 (tikrasis bylos Nr. 2-576-555/2014) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;priteisti iš ieškovo valstybės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-01040-14, atliekamos FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS, 2016 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. AU22-18 kopiją.
Pareiškėjo nuomone, procesas Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-576-555/2014 turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti, pareiškėjas nurodo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01040-14 specialisto konstatuotas aplinkybes 2016 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadoje Nr. AU22-18, t. y. kad atlikus V. K. (ieškovo) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, nustatyta, jog 2007 m. V. K. neužteko gautų pajamų nustatytoms išlaidoms padengti. Išlaidos viršijo gautas pajamas apie 9 668 Lt, tokiu būdu, anot pareiškėjo (atsakovo), V. K. neturėjo LR įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamųjų pajamų 2007 m. rugsėjo 1 d. ir paskolinti A. Š. 269 500 Eur neturėjo galimybių. Pareiškėjo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, neturėjo ir negalėjo turėti minėtos informacijos apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų nustatytas aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, paneigia Kauno apygardos teismo esminius ginčijamo sprendimo motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo prašymą ieškovas V. K. prašo A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas neva neturėjo pinigų paskolai suteikti, pareiškėjo buvo deklaruojamos ir įrodinėjamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Dėl minėtų aplinkybių, susijusių su ieškovo finansinės padėties nustatymu sutarties sudarymo metu ir jos įtaka teisingam bylos išnagrinėjimui, jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka. Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Tokiu būdu pareiškėjo nurodytos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu, todėl jos neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Be kita ko, ieškovo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi reikšmės bylai, kadangi nagrinėjamu atveju paskolos sutartyje buvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, ką patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai (ekspertų išvados, liudytojų parodymai). Todėl teorinė galimybė dėl galėjimo turėti pinigus tokio pobūdžio byloje neanalizuotina. Ieškovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas yra inicijavęs ikiteisminį tyrimą ieškovo ir kitų asmenų atžvilgiu dėl neva tariamo ieškovo 2007 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutarties surašymo aplinkybių, ieškovo atžvilgiu nėra pareikšti jokie įtarimai ir kaltimai dėl kokių nors nusikalstamų veikų. Ieškovo vertinimu, pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje.
Atsiliepimu į atsakovo prašymą bendraatsakovė G. Š. su juo sutinka. Teigia, kad dėl pareiškėjo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių teismas turėtų atnaujinti procesą dalyje dėl tariamos paskolos sutarties sudarymo/nesudarymo, t. y. dėl pinigų perdavimo /neperdavimo, ir atitinkamai tą sprendimo dalį pakeisti arba palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, teismo sprendimo dalis dėl atsakovės solidariosios atsakomybės neturėtų būti peržiūrima, nes pateikti bylos atnaujinimo pagrindai tik kitoje dalyje.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Civilinio proceso teisė yra materialinę teisę aptarnaujanti teisė, todėl kilus šių teisės normų konkurencijai (priešpriešai), dominuojantis vaidmuo tenka materialinės teisės normoms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje, remiantis 2007 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartimi, teismo sprendimu priteista iš atsakovo A. Š. ieškovui V. K. 1 116 636,00 Lt skolos ir palūkanų, 5 procentai dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 13 166 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-122-516/2015, paliko Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-1718/2015, atsakovo A. Š. kasacinį skundą atsisakė priimti.
Pažymėtina, kad teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnis, CPK 365 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 14 d., pareiškimą grįsdamas CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 numatytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjas naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01040-14 priimta 2016 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada Nr. AU22-18 ir joje konstatuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad atlikus V. K. (ieškovo) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą buvo nustatyta, jog 2007 m. V. K. neužteko gautų pajamų nustatytoms išlaidoms padengti. Išlaidos viršijo gautas pajamas apie 9 668 Lt, tokiu būdu, anot atsakovo, V. K. neturėjo LR įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamųjų pajamų 2007 m. rugsėjo 1 d., taigi ir negalėjo paskolinti A. Š. 269 500 Eur. Kadangi minėta specialisto išvada priimta 2016 m. rugsėjo 5 d., o pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-576-413/2016 teismui pateiktas 2016 m. spalio 14 d., konstatuotina, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino ir 5 metų naikinamojo termino nuo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyto šio straipsnio 2 dalyje.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, teismui sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą ir aiškinantis, ar buvo atsakovui perduota skolos raštelyje nurodyta pinigų suma, reikšmingomis pripažintinos aplinkybės, susijusios su ieškovo finansine padėtimi skolos sutarties sudarymo metu. Pareiškėjo vertinimu, 2016 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, kad ieškovas paskolos sutarties sudarymo metu neturėjo (negalėjo turėti) atsakovui neva perduotos 269 500 Eur sumos, paneigia byloje priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Su tokiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje svarbu pažymėti, kad pareiškėjas minėtą klausimą dėl ieškovo turtinės padėties paskolos sutarties sudarymo metu kėlė dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kitaip tariant, pareiškėjo įtarimai, kad ieškovas neturėjo pakankamai pinigų paskolai suteikti, buvo deklaruojami ir įrodinėjami bylą nagrinėjant iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Dėl paminėtų aplinkybių Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje konstatavo, kad byloje yra įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų (paskolos dalyko (pinigų) perdavimo ir įsipareigojimo paskolintus pinigus grąžinti) egzistavimo faktas, tuo tarpu duomenis, pagrindžiančius 269 500 Eur kilmę, ieškovo ar jo tėvų turtinę padėtį, teisėjų kolegija pripažino neturinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (b. l. 20, 23).
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiagoje priimta 2016 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada Nr. AU22-18 ir joje konstatuotomis aplinkybėmis, kurios, anot pareiškėjo, sudaro realų pagrindą panaikinti byloje priimtą teismą sprendimą, galima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminėtos esminės paskolos sutarties sąlygos specialisto išvada nėra paneigtos. Kita vertus, kaip jau minėta, aplinkybės apie turtinę ieškovo padėtį ir jo (ne)galėjimą suteikti atsakovui paskolą pareiškėjui ne tik kad nebuvo ir negalėjo būti žinomos, bet šios aplinkybės buvo vienas iš atsakovo įrodinėjamų teiginių, kuriuo remiantis atsakovas prašė ieškinį atmesti. Trečia, minėta aplinkybė įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra pripažinta ne esmine ir neturinčia teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo konstatuoti, kad specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas.
Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo teisinis pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir prašyme dėstomos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą, dėl ko pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-676-555/2014 pripažintinas nepagrįstu (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-676 ( nutartyje neteisingai nurodyta „819“ )-555/2014) vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/00783 vykdymas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-2704-413/2016. Atmetus pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl proceso atnaujinimo, nutarčiai įsiteisėjus naikintinos ir laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles. Nors ieškovas kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė teismo priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, dėl ko šios rūšies išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). Nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei pareiškėjas yra atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-576-555/2014 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. Š. prašymą.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2704-413/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.