Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (31.5.7.26) VIZ 31-180 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. V.“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to sekančio reikalavimo – įpareigoti Ambasadą išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo iš naujo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) pagrindinis kelionės tikslas – šeimos ir draugų lankymas (23 punktas); 3) kviečiantis asmuo – P. - V. S. (30 punktas); 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs pats užsienietis (32 punktas). Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos formos prašymą išduoti Šengeno vizą, sveikatos draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą iš darbovietės apie gaunamas pajamas, banko sąskaitos išrašą, S. P.-V. Lietuvos Respublikos paso kopiją bei laisvos formos kvietimą, santuokos liudijimo kopiją, gimimo liudijimo kopiją, teismo sprendimo kopiją, susirašinėjimo su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kopiją, paso kopiją, turėtos Šengeno vizos kopiją (b. l. 46-50).

Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (31.5.7.26) VIZ 31-180 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. V.“, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti Šengeno vizą. Konsulinis pareigūnas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunkčiu (b. l. 5-6, 29-30, 51-52).

Įstatyme, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), pažymėta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat nurodyta, kad Šengeno viza – tai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją (Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalis).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, (toliau – Vizų kodeksas) nuostatos.

Įstatymo 12¹ straipsnio 1dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12).

Taigi, nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Tačiau ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2613-624/2022 ir joje cituojamą praktiką; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; kt.).

Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (toliau – N. VIS).

Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad nagrinėdami prašymą Lietuvos vizų tarnybos užsienyje įgalioti darbuotojai gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir (ar) paprašyti pateikti papildomų dokumentų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti Šengeno vizą grindė šeimos ir draugų lankymu. Kartu su Prašymu Ambasadai pareiškėjas pateikė kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos formos prašymą išduoti Šengeno vizą, sveikatos draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą iš darbovietės apie gaunamas pajamas, banko sąskaitos išrašą, S. P.-V. Lietuvos Respublikos paso kopiją bei laisvos formos kvietimą, santuokos liudijimo kopiją, gimimo liudijimo kopiją, teismo sprendimo kopiją, susirašinėjimo su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kopiją, paso kopiją, turėtos Šengeno vizos kopiją.

Kaip matyti iš Užsieniečių registro vizų modulio, Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, 2024 m. liepos 30 d. atliko konsultaciją su Danija, Rumunija, Estija bei Valstybės saugumo departamentu. Užsieniečių registro vizų modulio duomenimis nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. paprašė pratęsti konsultaciją atitinkamai 20 d. ir 10 d. (b. l. 53-54).

Užsieniečių registro vizų modulio duomenimis taip pat nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas 2024 m. rugpjūčio 29 d. Ambasadai pateikė konsultaciją, kurioje nurodė, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, (duomenys neskelbtini) pil. V. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlemento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsniu 1 dalies e punktu ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, rekomendavo neišduoti pareiškėjui Šengeno C tipo vizos. Valstybės saugumo departamentas konsultacijoje nurodė, kad pareiškėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini) vykdomajame komitete ir valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), privalėjo ir privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas konsultacijoje nurodė, kad pareiškėjas gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vykdomajame komitete ir šiuo metu dirba valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), nėra.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Ambasados konsulinio pareigūno atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) vykdomajame komitete ir valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.).

Pareiškėjo skundo argumentas, jog jam nėra žinomi Ambasados Sprendimo priėmimo motyvai, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, baigiamosios kalbos, pareiškėjas būtent ir siekia paneigti konsulinio pareigūno abejones, susijusias su jo keliama grėsme valstybės saugumui.

Užsieniečių registro vizų modulyje yra nurodyta išsami pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo procedūros eiga, pateikti dokumentai ir paaiškinimai, pateiktas konsulinio pareigūno išsamus nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Byloje duomenų, jog pareiškėjui nėra žinomi Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyti motyvai ir pagrindai, kuriais remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Konsulinis pareigūnas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, pagrįstai konsultavosi su Valstybės saugumo departamentu ir tinkamai įvertinimo Valstybės saugumo departamento pateiktą konsultaciją dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ambasados konsulinio pareigūno atsisakymas išduoti pareiškėjui Šengeno vizą yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui apie priimtą sprendimą pranešta įteikiant pareiškėjui Vizų kodekse nustatytos formos pranešimą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Tenkinti pareiškėjo reikalavimus remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.