Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1500-467/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
e2A-1500-467/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01957-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
  • 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1500-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01957-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.3.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams R. A. ir Vigantui Piragiui,atsakovui V. P. ir jo atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. P. dėl 2017 m. gruodžio 4 d. deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo, tretieji asmenys - valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) panaikinti atsakovo V. P. 2017 m. gruodžio 4 d. surašytos deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2. Nurodė, kad 0,2549 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugpjūčio 22 d. informaciją nurodytame žemės sklype įregistruoti: pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1/m, kurio bendras plotas – 39,26 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (toliau – ir ūkio pastatas 1, pirtis); pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1/m, užstatytas plotas – 16 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams (toliau – ir ūkio pastatas 2, svirnas); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A1m, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atitinkamai ūkio pastato 1 ir ūkio pastato 2 įregistravimo pagrindas – atsakovo surašyta Deklaracija (įrašai galioja nuo 2017 m. gruodžio 8 d.).

3. Ieškovas, nagrinėdamas ūkio pastato 1 bei ūkio pastato 2 statybos teisėtumą žemės sklype, 2018 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2018 m. balandžio 18 d. raštu informavo, kad VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-centras“, patikrinęs vietoje, patikslino (duomenys neskelbtini) ežero kranto liniją (georeferencinį pagrindą) ir pateikė (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės kranto linijos nustatytas koordinates, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba pamatavo žemės sklype esančių statinių, t. y. ūkio pastato 1 bei ūkio pastato 2, kampų koordinates ir sudarė situacijos schemą, pagal kurią ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 patenka į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostą.

4. Atsižvelgdamas į šią informaciją, ieškovas 2018 m. birželio 26 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-15 (toliau – ir Aktas Nr. DTA-15). Patikrinimo aktu konstatuota, kad ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose, t. y. pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios žemės naudojimo sąlygos) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 22 d.), XXIX skyriaus 126.1 punkto nuostatos.

5. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įteisino ūkio pastato 1 ir ūkio pastato 2 statybą (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, nors tokių statinių statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkto nuostatas yra negalima.

Šalies argumentai

6. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 1993 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 15 (duomenys neskelbtini) kaime jam buvo skirta 0,25 ha žemės asmeniniam ūkiui. 1998 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P79/98-0068 šį žemės sklypą jis įgijo nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro 1998 m. kovo 13 d. išduotame pažymėjime žemės sklypui buvo nustatyta tik viena specialioji sąlyga – nacionaliniai ir regioniniai parkai.

7. Įsigytame žemės sklype buvęs statinys – pirtis – priklausė (duomenys neskelbtini). Pirtis pastatyta 1961 metais. (duomenys neskelbtini) nepageidavo pirties perkelti į kitą vietą, kadangi ji buvo apleista, supuvusiomis sienomis ir grindimis, todėl pirtį pardavė atsakovui. 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas, kuris suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis. Detaliojo plano eksplikacijoje nustatyta: 1 – projektuojamas gyvenamasis namas, 2 – projektuojamas pagalbinis pastatas (klėtis), 3 – esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis), 4 – projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas). Ūkio pastato 1 rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu pastatytas ūkio pastatas 2.

8. Įgijus žemės sklypą, tvarkant ypač užterštą ežero pakrantę, buvo parengtas pakrantės sutvarkymo ir liepto statybos projektas. Iš žemės sklypo plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės linijos konfigūracija buvo kita, ji skyrėsi nuo dabartinės kranto linijos. Buvusioje situacijoje atstumas tarp žemės sklypo taškų 4 ir 5 sudarė 16,50 m, ežero krašto linija buvo ties tašku 5. Numatoma ūkio pastato 2 statybos vieta dar labiau nutolusi nuo ežero. Pakrantės sutvarkymo projekte buvo nustatytas tvarkomas pakrantės perimetras iki 100 m. Tvarkant pakrantę buvo sutvarkytos prišiukšlintos užpelkėjusios pakrantės, dėl to keitėsi (duomenys neskelbtini) ežero kranto linija ir ūkio pastatas 2 pateko arčiau ežero.

9. Atsakovas 2002 m. pagal parengtą detalųjį planą pradėjo statyti gyvenamąjį namą, 2007 m. šis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas nėra iki galo užbaigtas (baigtumas 88 proc.). Nepaisydamas seniai atliktos nesudėtingo statinio rekonstrukcijos, ieškovas 2017 m. vasario 8 d. surašė savavališkos statybos aktą ir privalomai nurodė pašalinti jos padarinius, nustatė terminą iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., vėliau terminą pratęsė iki 2017 m. lapkričio 11 d., o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu šį terminą pratęsė iki 2018 m. vasario 8 d. Kadangi pasikeitė ūkio pastato 1 kadastriniai duomenys, paskirtis, ūkio pastatas 2, nors ir seniai perkeltas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors šie pastatai yra nurodyti detaliajame plane, atsakovas, vykdydamas ieškovo privalomą nurodymą dėl statinių įteisinimo, 2017 m. kreipėsi į UAB „Traksalis“ dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, žemės naudojimo būdo papildymo.

10. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. P2-351 buvo nustatytas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas, nurodant, be vienbučių ir dvibučių pastatų statybos, ir rekreacines teritorijas. Ūkio pastato 1 ir ūkio pastato 2 inventorizaciją atliko specialistė A. M., kuri užpildė Deklaraciją. Atsakovas Deklaraciją pasirašė ir pateikė VĮ Registrų centrui. Ūkio pastato 1 ankstesnis žymėjimas plane 1A1m buvo panaikintas, suteiktas žymėjimas 4I1/m, pakeista paskirtis iš gyvenamojo namo į ūkinio pastato, suteiktas naujas unikalus numeris – (duomenys neskelbtini). Taigi, vykdydamas ieškovo privalomą nurodymą, atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių ūkio pastatui 1 ir ūkio pastatui 2 įteisinti.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 5 d. jam pateikė prašymą įregistruoti ginčo statinius ir nuosavybės teisę į juos. Kartu su prašymu buvo pateikta ginčo statinių kadastrinių matavimų byla, kurią parengė UAB „Geomata“, ir Deklaracija. Išnagrinėjęs gautą prašymą ir pateiktus dokumentus bei nenustatęs aplinkybių, kurioms esant atsisakoma įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, trečiasis asmuo 2017 m. gruodžio 7 d. įregistravo ginčo pastatus, o 2017 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruota ir atsakovo nuosavybės teisė į ginčo statinius. Ieškovo reikalavimas panaikinti ginčo statinių teisinę registraciją spręstinas kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl Deklaracijos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra šie statiniai: ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2, dėl kurių ieškovas atliko statybos teisėtumo patikrinimą. Tiek ūkio pastatas 1, tiek ūkio pastatas 2 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti remiantis atsakovo pateikta Deklaracija, kurioje nurodyta, kad pastatai pastatyti naujai. Ieškovas 2018 m. birželio 26 d. surašė Aktą Nr. DTA-15, kuriuo konstatavo, kad ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose, t. y. pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto nuostatas.

13. Teismas laikė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) 1993 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 15 (duomenys neskelbtini) kaime buvo skirta 0,25 ha žemės asmeniniam ūkiui. Atsakovas šį žemės sklypą įgijo 1998 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P79/98-0068. Įsigytame žemės sklype buvęs statinys – pirtis – priklausė (duomenys neskelbtini). Šis ūkio pastatas namų valdos techninės apskaitos bylos ir (duomenys neskelbtini) 1996 m. spalio 17 d. pažymos Nr. 185 pagrindu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvardytas kaip vieno buto gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1Alm.

14. Teismas nustatė, kad 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas. Detaliojo plano eksplikacijoje nustatyta: 1 – projektuojamas gyvenamasis namas, 2 – projektuojamas pagalbinis pastatas (klėtis), 3 – esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis), 4 – projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas). Pastatų rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu pastatytas pastatas 2 (pagal detalųjį planą – svirnas).

15. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 2D-11118, pateikdamas informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis ūkio pastatas 1), pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais ir kad jo statybos metu dar nebuvo patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys vandens telkinių pakrančių apsaugą, neįtvirtinti specialieji reikalavimai dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos. Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas tik 1991 m. Statinio užstatymo plotas po rekonstrukcijos pasikeitė nuo 25 kv. m iki 46,36 kv. m, tačiau pastatas nebuvo perkeltas arčiau (duomenys neskelbtini) ežero. Šiame rašte taip pat konstatuota, kad 1998 metais pastatytas svirnas (dabartinis ūkio pastatas 2), perkeltas iš kitos vietos, Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Teismas laikė, kad, nors ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šie pastatai nebuvo naujai statomi, buvo keičiama jų paskirtis, kadastriniai duomenys. Atsakovas, tik vykdydamas ieškovo privalomą nurodymą dėl statinių įteisinimo, kreipėsi dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, žemės naudojimo būdo papildymo.

16. Teismas padarė išvadą, kad tiek ūkio pastatas 1, tiek ūkio pastatas 2 yra nesudėtingų statinių kategorijai priklausantys statiniai, kuriems statyti nebuvo reikalingas leidimas, nuo jų statybos (rekonstrukcijos) yra praėję 20 metų, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisėtu pagrindu – pateikus Deklaraciją, kuri užpildyta nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinio reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodo, kad teismas, neįvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų, iš esmės neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. Apeliantas pažymi, kad ieškovas savo ieškinį grindė tuo, jog atsakovas, užbaigęs ūkio pastato 1, kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, taip pat ūkio pastato 2, kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams statybą, 2017 m. gruodžio 4 d. surašė Deklaraciją pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo imperatyvias nuostatas, nes ūkio pastatas 1 bei ūkio pastatas 2 pastatyti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 papunkčio nuostatas.

19. Atitinkamai iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra žinoma, kad atsakovui 1996 metais buvo leista įsigyti 4,25 x 5,75 m dydžio pirties pastatą „išpuvusiomis sienomis ir grindimis, kiauras stogas, be langų“ ir kuris Nekilnojamojo turto registre apylinkės (seniūnijos) 1996 m. spalio 17 d. pažymėjimo Nr. 185 pagrindu buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1m, kurio užstatytas plotas 25 kv. m, o statybos pabaigos metai – 1961. Be to, 0,2549 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, 1998 metais buvo parengtas detalusis planas, kurio eksplikacijoje nurodyta „3. Esamas rekonstruojamas pastatas. 4. Projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas)“ ir kuris suderintas su sąlyga įpareigojant sklypo savininką laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų atitinkamų skyrių reikalavimų.

20. Remiantis byloje esančia 2017 m. gruodžio 4 d. kadastro duomenų byla, sudaryta pagal 2017 m. spalio 6 d. kadastrinių matavimų duomenis, pirmiau minėto statinio, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, būklė „Sunaikintas“, o kitų duomenų apie šio statinio bendrą plotą, tūrį, užstatytą plotą, baigtumo procentą nėra, taip pat nėra ir duomenų apie tariamą šio statinio rekonstrukciją.

Atsiliepimas

21. Atsakovas Deklaracijoje nurodė, jog ūkio pastatas 1 bei ūkio pastatas 2 yra naujai pastatyti statiniai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. kadastro duomenų byla, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus raštai bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) žemėlapio duomenys. Teismas visų faktinių aplinkybių tinkamai nenustatė ir neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 nebuvo naujai statomi, buvo keičiama jų paskirtis, kadastriniai duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš situacijos schemų yra žinoma, kad žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, o ūkio pastatas 1 yra pastatytas 2,22 – 2,35 m, ūkio pastatas 2 – 3,73 – 4,72 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos. Tai reiškia, kad ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 patenka į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostą. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Deklaracija surašyta neteisėtai, o jos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis. Nagrinėjamu atveju atsakovas Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai įteisino ūkio pastato 1 bei ūkio pastato 2 statybą (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje.

Atsiliepimas

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai komentuojamos aplinkybės dėl ūkinio pastato 1 sunaikinimo ir pastatymo naujo, nes ir vizualiai akivaizdžiai matosi, kad ūkinis pastatas 1 yra senos statybos, su sena šiferio danga, padengta užkritusiais lapais, statinys paveiktas laiko ir atmosferinių reiškinių. Teismui buvo pateikta daug rašytinių įrodymų, kad pastatas 1 - tai buvusi (duomenys neskelbtini) pirtelė, 1961 m. statybos, kuri pateko į atsakovui 1993 metais skirtą žemės sklypą.

24. Kai 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas, suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis, jame numatytas projektuojamas gyvenamasis namas, projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas - dabartinis ūkinis pastatas 2), esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis, dabartinis ūkinis pastatas 1), projektuojamas pagalbinis pastatas. Pastato 1 rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu perkeltas iš kitos buvusios vietos pastatas 2. Įgijus žemės sklypą, tvarkant užterštą pakrantę, buvo parengtas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės sutvarkymo ir liepto statybos projektas, tvarkomas pakrantės perimetras iki 100 m. Pakrantės tvarkymo eigoje buvo sutvarkytos prišiukšlintos užpelkėjusios pakrantės, dėl ko keitėsi (duomenys neskelbtini) ežero kranto linija ir pastatas 2 pateko arčiau ežero. Be to, (duomenys neskelbtini) ežeras yra patvenktinis vandens telkinys su buvusio malūno užtvanka, kurio didesnioji dalis apaugusi medžiais ir krūmais, kur yra nemaža bebrų kolonija. Šios aplinkybės daro įtaką ir ežero vandens lygio svyravimui.

25. 2007 m nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, tačiau gyvenamasis namas nėra iki galo užbaigtas (baigtumas 88 proc.). Teismas pagrįstai įvertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 2D-11118 pateiktą informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Atsakovas atliko veiksmus, siekdamas įteisinti seniai pastatytus statinius, tikslindamas jų kadastrinius duomenis, papildydamas žemės naudojimo būdą, ir kai tai buvo atlikta nustatyto termino ribose, užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, pateikė VĮ Registrų centrui, kuris atliko pastatų teisinę registraciją.

26. Vykdydamas ieškovo privalomą nurodymą, atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių ūkio pastato l ir ūkio pastato 2 įteisinimui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ūkinis pastatas 1 rekonstruotas 1998 metais, pastatas 2 perkeltas 1998 metais, t. y. iki įstatymų, įtvirtinusių specialiuosius reikalavimus dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos. Ieškovas prašė panaikinti Deklaracijos galiojimą ir statinių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau neįrodinėjo ir neįrodė, kad Deklaracija yra neteisėta.

27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė bylos dalį dėl atsakovo nuosavybės teisių apribojimo jam 1998 metais atlikus ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus, iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Nagrinėjant bylą iš naujo, šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymus prie nagrinėjamos bylos prijungti papildomus įrodymus: apeliantas (ieškovas) 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. spalio 20 d. rašytinius paaiškinimus su priedais, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. spalio 19 d. rašytinius paaiškinimus su priedais.

30. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

31. Šiuo atveju šalys teikiamus įrodymus pateikė į bylą, atsižvelgdamos į kasacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimus, kurie yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą. Atsižvelgdama į tai, kad su abiejų šalių teikiamais įrodymais šalys turėjo galimybę susipažinti ir susipažino, turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl jų bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka, teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima CPK 314 straipsnio tvarka.

32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra kasacinės instancijos teismo nutartimi perduota nagrinėti iš naujo bylos dalis, t. y. dėl atsakovo nuosavybės teisių apribojimo jam 1998 metais atlikus ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose, pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų, susijusių su grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka bylos dalimi.

34. Grąžindamas bylos dalį dėl atsakovo nuosavybės teisių apribojimo jam 1998 metais atlikus ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje pasisakė dėl šių svarbių ir reikšmingų bylai aspektų, o būtent: kad atsakovas darbus faktiškai atliko 1998 metais, atsakovo įsipareigojimai bei galimi nuosavybės apribojimai turėtų būti vertinami 1998 metais galiojusio teisinio reglamentavimo kontekste; kad įstatymų leidėjas statybą kaip teisinę kategoriją susiejo su jos išbaigtumu (rezultatu), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu toks išbaigtumas pasiekiamas – statinį konstruojant naujai, jį perkeliant, prijungiant prie jo kitą ir pan., dėl ko teisėjų kolegija sprendė, kad ūkio pastatas 2 yra suformuotas statybos būdu – tai yra pastatytas; Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. I-301 redakcija) 1, 2 ir 32 straipsniuose nėra įtvirtinto konkretaus draudimo vykdyti statybą saugomoje teritorijoje ar atskirose jos dalyse; specialioji žemės naudojimo sąlyga yra ne kas kita kaip žemės sklypo savininko teisių apribojimas šiam nustatant pozityvius įpareigojimus (pvz., vykdyti veiklą konkrečia tvarka ir būdu) ar negatyvius įpareigojimus (pvz., uždraudžiant vykdyti tam tikrą veiklą). Teisėtumo sąlygos šiam apribojimui taikyti yra: tiek teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, fiziniai ypatumai, kaip antai, sklypo ar jo dalies besiribojimas su paviršinio vandens telkinio kranto linija, tiek juridiniai suvaržymai – žemės sklypo įsigijimą ar jo suformavimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašyta jo naudojimo apribojimo sąlyga. Nesant bent vienos iš sąlygų žemės sklypo savininko teisių apribojimas yra negalimas; atsakovo teisėms apriboti būtina nustatyti šias teisėtumo sąlygas: 1) statybos vykdymo metu buvusius juridinius suvaržymus, kurie atsakovui turėjo ir galėjo būti žinomi, ir 2) faktinę padėtį – pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų nustatymą, nuo tuo metu buvusios (duomenys neskelbtini) ežero kranto faktinės linijos apskaičiuotą ežero pakrantės apsaugos juostos plotį ir kad šiame juostos plotyje atsakovas vykdė ūkio pastatų statybą. Įrodyti abiejų nurodytų sąlygų egzistavimą pareiga tenka ieškovui. Taigi, nutarties 27 punkte nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi iš naujo nagrinėjančiam bylą teismui (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

35. Vertinant atsakovo pastatų statybos vykdymo metu buvusius juridinius suvaržymus, kurie atsakovui turėjo ir galėjo būti žinomi, nustatyta, kad, atsakovui įsigyjant žemės sklypą 1998 metais, žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pažymint, kad sklypas priklauso rekreacinėms teritorijoms, patenka į regioninio parko teritoriją. Taigi, atsakovui priklausančiam žemės sklypui jo įsigijimo metu tebuvo nustatytos tik nurodytos sąlygos ir nebuvo nustatyta specialiųjų sąlygų - paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos. Remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų išrašu, šių sąlygų minėtam žemės sklypui nėra nustatyta ir šiuo metu, 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymo Nr. 3D-711 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus 23 skirsnio pagrindu yra įregistruota sąlyga - Specialiosios žemės naudojimo sąlygos valstybiniuose parkuose. Minėtame įstatymo skirsnyje nėra kalbama apie paviršinių vandens telkinių apsaugos juostas.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reglamentavimą, išaiškino, kad esant tokiems ribojimams asmenys iš registro gauna informaciją apie taikomus ribojimus ir privalo jų laikytis. Esant registre išviešintiems ribojimams asmuo neturi pagrindo gintis jų nežinojimo ar neišviešinimo aplinkybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 punktą 77). Atsižvelgiant į tai, kad tiek įsigyjant žemės sklypą, tiek šiuo metu, viešame registre atsakovo žemės sklypui nėra įregistruota specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlyga - paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos, nėra ir nebuvo būtinosios teisėtumo sąlygos apriboti atsakovo teises žemės sklypą naudoti 1998 m. parengtame detaliajame plane nurodytiems tikslams ir 1998 metais atlikti pirties ir svirno statybos darbus. Be to, tokių suvaržymų žemės sklypo suformavimą ar įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose nebuvimas reiškia ir tai, kad atsakovas neturėjo galimybės apie juos sužinoti įstatyme nustatyta tvarka 1998 m. ir prieš įsigydamas žemės sklypą iš valstybės.

37. Tai, kad žemės sklypui jo įsigijimo bei statybos darbų vykdymo metu, taikytinos specialios sąlygos - paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos nustatyta nebuvo, patvirtina ir faktas, jog Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklės, pirmą kartą patvirtintos tik 2000 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 304. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas, savo 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 2D-11118 nurodydamas, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis ūkinis pastatas 1), pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais, ir kad jo statybos metu dar nebuvo patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys vandens telkinių pakrančių apsaugą, neįtvirtinti specialieji reikalavimai dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos.

38. Apelianto teigimu, atsakovui specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos dėl vandens telkinio apsaugos juostos buvimo turėjo būti žinomos, nes 1998 metais žemės sklypui buvo parengtas detalusis planas, kurio eksplikacijoje, be kita ko, nurodoma sąlyga laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų atitinkamų skyrių reikalavimų, o atsakovas šių teisės aktų reikalavimus žinojo, nes tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Šie apelianto teiginiai atmestini, nes kasacinės instancijos teismas jau nurodė, kad neapibrėžto turinio įpareigojimas „laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų atitinkamų skyrių reikalavimų“, jų nedetalizuojant, nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti iš šio teisės akto išplaukiantį draudimą, taikytiną statybos atlikimo darbams ežero pakrantės apsaugos juostoje. Šis kasacinio teismo išaiškinimas nepaneigiamas ir aplinkybės, kad atsakovas buvo (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklypą jis įsigijo asmeniškai savo reikmėms, o ne vykdydamas tiesiogines pareigas. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, jog būtent jo įsigyjamame sklype yra draudžiamos statybos ežero pakrantės apsaugos juostoje, nes tuo metu atitinkami teisės aktai, reglamentuojantys vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, dar nebuvo priimti.

39. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, susiję su atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini) galimomis pareigomis, nustatyti jo paties įsigytam žemės sklypui taikytinus apribojimus, nėra pagrįsti įrodymais, o remiamasi tik ieškovą atstovaujančių specialistų įžvalgomis ir samprotavimais. Taigi, apeliantas neįrodo, kad pastatų statybos vykdymo metu atsakovo žemės sklypui egzistavo juridiniai suvaržymai, o būtent - specialios žemės naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos, kurie atsakovui turėjo ir galėjo būti žinomi.

40. Vertinant faktinę 1998 metais buvusią situacija, apeliantas turėjo teismui nurodyti pagal tuo metu buvusią (duomenys neskelbtini) ežero kranto faktinę liniją bei tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų nustatymą, apskaičiuotą ežero pakrantės apsaugos juostos plotį ir įrodyti, kad šiame juostos plotyje atsakovas vykdė ūkio pastatų statybą. Tuo tikslu ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė ežero ortofoto nuotraukas, topografinius planus, kuriais įrodinėjo, kad nuo 1998 metų (duomenys neskelbtini) ežero kranto linija nepasikeitė.

41. Atsakovas toms pačioms aplinkybėms pagrįsti taip pat pateikė ištraukas iš georeferencinio pagrindo kadastro ir žemės sklypo geodezinį planą, kuriais įrodinėjo, kad per 20 metų (duomenys neskelbtini) ežero faktinė kranto linija kito ir nuo 1998 metų ji yra pasikeitusi. Šiuos abiejų šalių pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neinformatyvius ir nepagrindžiančius nurodytų aplinkybių, kadangi nė viena iš šalių nepateikė ginčui aktualios 1998 metais buvusios faktinės (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atsakovo žemės sklype su konkrečiomis jos koordinatėmis.

42. Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, 4 straipsnį kranto linija – sausumos ir paviršinio vandens telkinio vandens paviršiaus sąlyčio linija, esant vidutinio vandeningumo metų vandens lygiui vasaros-rudens laikotarpiu. Patvenktų ežerų ir tvenkinių kranto linija yra sausumos ir vandens paviršiaus sąlyčio linija prie normaliai patvenkto lygio. Apskaičiavus kranto liniją pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar statybų projektavimo dokumentus, jų rengėjas privalo, vadovaudamasis nurodytu aplinkos ministro įsakymu, apskaičiuoti ir tiksliai nustatyti, kur yra vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta. Kaip matyti iš 1998 metų žemės sklypui parengto detalaus plano, tokia apsaugos zona ar juosta žemės sklype nustatyta nebuvo, nes nebuvo tokio poreikio (atsakovo žemės sklypui nebuvo įtvirtintos specialios žemės naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar (duomenys neskelbtini) ežero kranto linija 20 metų eigoje kito, nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes, net žinant, kur konkrečiai 1998 metais buvo faktinė ežero kranto linija, nėra informacijos apie tuo metu nustatytą (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostą atsakovo sklype. Kitaip tariant, ieškovas nepateikė pagal 1998 metais buvusią (duomenys neskelbtini) ežero kranto faktinę liniją apskaičiuoto ežero pakrantės apsaugos juostos pločio, nenurodė konkrečių jos koordinačių ir neįrodė, kad šiame juostos plotyje atsakovas vykdė ūkio pastatų statybą. Net ir sutinkant su apelianto pozicija, kad per 20 metų ežero kranto linija nekito, byloje nėra informacijos, ar pagal 1998 metais galiojusį vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų teisinį reglamentavimą, atsakovo vykdytos statybos patektų į šio vandens telkinio apsaugos juostą.

44. Tuo tarpu aplinkybę, kad atsakovo vykdytos ginčo statinių statybos jo žemės sklype nepažeidė tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, patvirtina ir tai, kad 1998 metais buvo parengtas sodybos detalusis planas, kuriam buvo gautas visų privalomų institucijų leidimas. Pagal tai, darytina išvada, kad institucijos, įvertinusios detalųjį planą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, neįžvelgė atsakovo vykdomų neteisėtų statybos veiksmų. Neteisėtų veiksmų, dvidešimt metų neįžvelgė ir pats ieškovas. Priešingai, ieškovas 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 2D-11118, pateikdamas informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis ūkio pastatas 1), pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais ir kad jo statybos metu dar nebuvo patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys vandens telkinių pakrančių apsaugą, neįtvirtinti specialieji reikalavimai dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos. Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas tik 1991 m. Statinio užstatymo plotas po rekonstrukcijos pasikeitė nuo 25 kv. m iki 46,36 kv. m, tačiau pastatas nebuvo perkeltas arčiau (duomenys neskelbtini) ežero. Šiame rašte taip pat konstatuota, kad 1998 metais pastatytas svirnas (dabartinis ūkio pastatas 2), perkeltas iš kitos vietos, Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.

45. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ežero specifiką, per dvidešimt metų ežero kranto linija galėjo pakisti, kadangi pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog VĮ Distancinių tyrimų ir geinformatikos centras „GIS-centras“, patikrinęs vietoje, patikslino (duomenys neskelbtini) ežero kranto liniją bei pateikė (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės kranto linijos nustatytas koordinates.

46. Įrodinėjimo civiliniame procese tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

47. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, kaip ir iš esmės pirmosios instancijos teismas, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, arba atvirkščiai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta įrodymų pakankamumo taisykle, laiko neįrodyta aplinkybę, kad atsakovui atliekant ūkinių pastatų statybos darbus 1998 metais, statybos buvo vykdomos (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje.

49. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė abiejų teisėtumo sąlygų, būtinų atsakovo teisių ribojimui egzistavimo, todėl neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant pagrindo atsakovo veiksmus, 1998 metais atliekant ūkio pastatų statybos darbus pripažinti neteisėtais, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl deklaracijos apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo ir nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos, kaip išvestinio reikalavimo, Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

50. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė