- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-711-381/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KRS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „NORUS“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1532-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „NORUS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ (toliau – UAB „KRS“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ (toliau – UAB „Kėdainių vandenys“ arba atsakovė arba perkančioji organizacija), kuriame prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priimtą supaprastintame atvirame konkurse „Kunionių kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcija“, pirkimo Nr. 295433 (toliau – viešasis pirkimas), kuriuo buvo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, tiekėjo UAB „NORUS“ pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pateikė pasiūlymą dalyvauti ginčo viešajame pirkime. Perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 3 d. informavo tiekėjus, kad visi viešojo pirkimo dalyviai atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus bei apskaičiavo ekonominio naudingumo (eksploatacinių išlaidų) kriterijaus (T) balus. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, 2016 m. spalio 10 d. pateikė jai pretenziją dėl galimai netinkamai atlikto tiekėjų UAB „NORUS“ ir UAB „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. ekonominio naudingumo kriterijaus apskaičiavimo. Tą pačią dieną (2016 m. spalio 10 d.) perkančioji organizacija išnagrinėjo ir atmetė ieškovės pretenziją, informuodama, kad tiekėjų UAB „NORUS“ ir UAB „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. pasiūlymuose skaičiavimo klaidų nebuvo rasta. Ieškovė, siekdama įsitikinti tiekėjų UAB „NORUS“ ir UAB „Ekoservispool“ Sp.z.o.o. pasiūlymuose atliktų skaičiavimų teisingumu, pateikė perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su nurodytų tiekėjų pasiūlymais. Perkančioji organizacija tokį ieškovės prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad nurodytų tiekėjų pasiūlymai yra konfidencialūs. 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu perkančioji organizacija sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę bei nustatė viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, pateikė jai pretenziją, kurią perkančioji organizacija tą pačią dieną taip pat atmetė.Perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės pretenziją dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, iš esmės pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, taip pat VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.Iš perkančiosios organizacijos 2016 m. lapkričio 3 d. tiekėjams išsiųsto pranešimo turinio matyti, kad ieškovės ir PER AARSLEFF A/S ekonominio naudingumo kriterijaus balai tarpusavyje skiriasi nežymiai, tuo tarpu UAB „NORUS“ ir „Ekoservispol“ Sp.z.o.o. pasiūlymų apskaičiuoti ekonominio naudingumo kriterijaus balai tarpusavyje skiriasi ženkliai (4,3 balo). Lyginant ieškovės ir PER AARSLEFF A/S ekonominio naudingumo kriterijaus balus su UAB „NORUS“ ir „Ekoservispol“ Sp.z.o.o. ekonominio naudingumo kriterijaus balais šie balai tarpusavyje apskritai skiriasi net keletą kartų. Tokie ženklūs skirtumai, kai yra siūlomos savo esme panašios nuotekų valyklos technologijos, yra negalimi net teoriniu lygmeniu. Tai leidžia manyti, kad UAB „NORUS“ galimai nesąžiningai mažindama nuotekų valyklos elektros energijos ir/ar reagentų sąnaudas galimai tyčia sumažino nuotekų valyklos technologijos eksploatacijos kaštus. UAB „NORUS“ pasiūlyme apskaičiuojant nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas galimai tyčia nėra įtrauktos nuotekų valyklos automatikos/valdymo įrangos, įskaitant antrinę įrangą, elektros energijos sąnaudos arba šios sąnaudos yra ženkliai sumažintos, nurodant tik pačios minimos įrangos valdymo skydo metines elektros energijos sąnaudas, kurios įprastai svyruoja nuo 50 iki 150 kwh per vienerius metus. Įprastai detalizuojant pagrindinių nuotekų valyklos sudedamųjų dalių elektros energijos sąnaudas tiekėjai atskirai neišskiria arba į savo skaičiavimus tiesiog neįtraukia nuotekų valyklos automatikos/valdymo įrangos, įskaitant antrinę įrangą, analizuojančią gaunamus duomenis iš nuotekų valyklos technologinės įrangos, elektros energijos sąnaudų. Aptariamu aspektu yra būtina pažymėti, kad įvairūs valdikliai, jutikliai bei kita antrinė nuotekų valyklos automatikos/valdymo įranga per vienerius nuotekų valyklos eksploatavimo metus, priklausomai nuo jų gamintojo, suvartoja nuo 2000 iki 4000 kwh elektros energijos. Siekiant dirbtinai sumažinti minimos įrangos sunaudojamos elektros energijos kiekį, neretai tiekėjai pasiūlyme nurodo tik minimos įrangos valdymo skydo (šildymo elemento, apšvietimo lempučių, jungiklių ir pan.) sunaudojamą elektros energiją. Paaiškėjus, kad UAB „NORUS“ dirbtinai sumažino metines nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas į jas neįtraukdama nuotekų valyklos automatikos/valdymo įrangos, įskaitant antrinę įrangą, elektros energijos sąnaudų arba tyčia jas sumažino, darytina išvada, kad šios tiekėjos pasiūlymas dėl pastarosios melaginos informacijos sukūrė nepagrįstą pranašumą prieš kitus viešojo pirkimo dalyvius. UAB „NORUS“ galimai tyčia sumažino valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiką ir taip melagingai sumažino nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas. Pirkimo sąlygų III skyriaus 1 skirsnio 2 dalies 2.1.4.7 papunktyje yra numatyti reikalavimai biologiniam valymui, vienas kurių yra reikalavimas parinkti aeracijos įrangą tokią, kad ji būti pajėgi ištirpinti pakankamą deguonies kiekį, esant projektinei teršalų apkrovai ir didžiausiai projektinei temperatūrai bei tokį parinkimą pagrįsti skaičiavimais. Taip pat nustatytas ir reikalavimas parenkamų talpų tūrius pagrįsti detaliais skaičiavimais, laikantis ATV-DVWK-A 131K standarto reikalavimų. UAB „NORUS“ galimai netinkamai parinko orapūtes, tokį technologinį sprendimą pagrįsdama klaidingais skaičiavimais. Siekiant sumažinti orapūčių galingumą ir taip sumažinti jų elektros energijos sąnaudas, UAB „NORUS“ galimai pasiūlyme nurodė įrengsianti vietoje nepertraukiamo veikimo periodinio veikimo orapūtes ir tokio technologinio sprendimo nepagrindė detaliais skaičiavimais, galimai juose pateikdama klaidingus (melagingus) duomenis. Tokiu būdu UAB „NORUS“, siekdama dirbtinai sumažinti metines nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas, detaliuose skaičiavimuose nurodė klaidingą informaciją bei netinkamai apskaičiavo orapūčių galingumą ir jų veikimo laiką, taip nepagrįstai sumažindama metines nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas.Atsakovė UAB „Kėdainių vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą ir ieškinį atmesti.Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pasiūlymus viešajame pirkime pateikė keturi dalyviai. Patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir jų pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, nustatyta, kad visi dalyviai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, o jų pasiūlymai – pirkimo sąlygose nustatytus techninius reikalavimus. Įvertinus ekonominio naudingumo balus, buvo sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė ir ginčo viešojo pirkimo laimėtoju paskelbtas UAB „NORUS“ pasiūlymas.Perkančioji organizacija nustatė, kad visi dalyviai pasirinko klasikinę nuotekų biologinio valymo technologiją, įrengiant aerotankus su antriniais nusodintuvais. Visi dalyviai pasirinko tokius nuotekų valymo sprendimus, kuriuos įgyvendinant nebus naudojami reagentai. Tokiu būdu dalyvių eksploatavimo išlaidas sudaro tik elektros energijos sąnaudos. Kiekvieno dalyvio pasiūlyme nurodomos elektros energijos sąnaudos priklauso nuo jo pasirinktos technologinės įrangos. Vertinant dalyvių pateiktus elektros energijos skaičiavimus, nustatyta, kad ieškovė ir tiekėja PER AARSLEF A/S privalomosios įrangos sąrašą papildė įranga ir (ar) įrenginiais, kurie pagal pirkimo dokumentus nenumatyti kaip privalomi, kas sąlygojo žymų elektros energijos sąnaudų padidėjimą, lyginant su trečiojo asmens UAB „NORUS“ ir Ekoservispol Sp.Z.o.o. pasiūlymais. Dalyvių pateiktos privalomosios įrangos elektros energijos sąnaudos skiriasi nereikšmingai, o pagrindinį eksploatavimo išlaidų skirtumą sudaro būtent papildomai ieškovės ir tiekėjos PER AARSLEF A/S numatytos įrangos ir (ar) įrenginių elektros energijos sąnaudos. Analogiško pajėgumo įrenginiuose automatikos valdymo skydai sunaudoja nuo 100 iki 200 kWh/metus elektros energijos, todėl atmestinas kaip niekuo nepagrįstas ieškovės teiginys, kad UAB „NORUS“ galimai tyčia sumažino nuotekų valyklos automatikos/valdymo įrangos elektros energijos sąnaudas. Šiuo atveju ieškovės papildomos technologinės įrangos elektros energijos sąnaudas sudaro siurblinės, kurios pagal pirkimo dokumentus nėra privalomos, siurbliai bei kitos papildomos automatikos ir valdymo sąnaudos. Dalyvių pateiktas elektros energijos sąnaudų skaičiavimų teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymais pateiktose vartojamos energijos kiekio garantijose. Nesutiktina, kad trečiasis asmuo UAB „NORUS“ galimai tyčia sumažino valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiką ir taip melagingai sumažino nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas. Tai, kad šio dalyvio orapūčių veikimo laikas yra realus, o elektros energijos sąnaudos pagrįstos, matyti iš pasiūlymo 1.3.3.8 punkte „Deguonies kiekis“ pateiktų skaičiavimų. Atitinkamai šių skaičiavimų teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymu pateikta technologinio proceso garantija. Trečiojo asmens UAB „NORUS“ pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, todėl nebuvo jokio pagrindo šios tiekėjos pasiūlymą atmesti. Ieškovės pasitelkto vieno specialisto nurodytos konkrečios automatikos įrangos elektros sąnaudos neįrodo kitų dalyvių, pasiūliusių visai kitą technologinį sprendimą, pasiūlymų netikslumo, o tuo labiau melagingumo.Trečiasis asmuo UAB „NORUS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinyje yra pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai dėl galimai melagingos informacijos UAB „NORUS“ pasiūlyme. Ieškovė akivaizdžiai siekia ne operatyviai ginti tariamai pažeistas teises, o sąmoningai vilkina pirkimo procedūras, pažeidžia VPĮ įtvirtintus terminus. Ieškovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei ieškiniu neįrodinėja, kad tiekėjų pasiūlymus vertinę komisijos nariai neturi reikiamų žinių, kurios leistų jiems tinkamai, objektyviai ir dalykiškai įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus vertinimo kriterijus. Ieškovė pirkimo sąlygų neginčijo. Visi viešajam pirkimui pateikti pasiūlymai buvo vertinti nepažeidžiant lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Perkančioji organizacija du kartus peržiūrėjo trečiojo asmens pasiūlyme nurodytą informaciją pagal dvi ieškovės pretenzijas, tačiau nenustatė jokių melagingos informacijos požymių. Perkančioji organizacija teisingai apskaičiavo eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T) balus. Priešingai nei ieškovė, trečiasis asmuo savo pasiūlyme pasirinktoje technologijoje nenaudojo nuotekų siurblinės, kurios kaštai sudaro apie 30 - 40 proc. visos nuotekų valyklos eksploatavimo kaštų, kas savaime reiškia, kad pasiūlymo eksploatavimo išlaidų kriterijus (T) netenka balų. Ieškovės pateiktos jos technologijos suvartojamos elektros energijos sąnaudos negali būti prilyginamos trečiojo asmens pasiūlytos technologijos elektros sąnaudoms. Pirkimo sąlygose perkančioji organizacija aiškiai nustatė apsaugą, jei tiekėjo pateiktas technologinis sprendimas suvartotų didesnį elektros energijos kiekį nei yra garantuojama – bauda ir sutarties įvykdymo garantijos panaudojimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tiekėjų pasiūlymai iš tiesų buvo įvertinti netinkamai. Be to, ieškovė, būdama profesionalia viešųjų pirkimų dalyve, sąmoningai pažeidė VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintus ieškinio pareiškimo teismui terminus, teikė perkančiajai organizacijai analogiškas pretenzijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, remdamasi byloje esančiais duomenimis, nustatė:
13.1. perkančioji organizacija UAB „Kėdainių vandenys“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Kunionių kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcija“. Pirkimo objektas – buitinių nuotekų valyklos (168 GE) statyba Kunionių kaime. Pirkimas apima visus (projektavimo ir statybos rangos) darbus, būtinus sąlygose nustatytiems techniniams reikalavimams ir funkcinėms savybėms pasiekti. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, tiekėjams neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų (pirkimo sąlygų 2 punktas).
13.2. pasiūlymai vertinami taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (pirkimo sąlygų 27 punktas). Pasiūlymo ekonominis naudingumas nustatomas atsižvelgiant į pasiūlymo kainą (C) ir eksploatavimo išlaidas (T), kurias sudaro elektros energijos ir reagentų sąnaudos. Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas pagal formules (pirkimo sąlygų 28.11 – 28.27 punktai). Sąnaudos ir eksploatacijos kaštai apskaičiuojami pagal pirkimo sąlygų 2 skirsnio 3.6 punkte „Sąnaudos ir eksploatacijos kaštai“ pateiktas lenteles. Pirkimo sąlygų 3.7. punkte „Garantijos“ tiekėjams nustatytas reikalavimas garantuoti perkančiajai organizacijai pasiūlytos technologijos elektros kiekio suvartojimą.
13.3. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija įvertino tiekėjų pasiūlymuose nurodytas eksploatavimo išlaidas (T) pagal ekonominį naudingumą ir suteikė balus: 1) UAB „KRS“ – 6,0; 2) PER AARSLEF A/S – 5,0; 3) UAB „NORUS“ – 15,7; 4) „Ekoservispol“ Sp.z.o.o. – 20,0.
13.4. ieškovė 2016 m. lapkričio 10 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad perkančioji organizacija galimai netinkamai atliko UAB „NORUS“ ir „Ekoservispol“ Sp.z.o.o. pasiūlymų vertinimą apskaičiuojant šių pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balus, kas galimai nulėmė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo nešališkumo principų, įtvirtintų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą.
13.5. perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė, nurodydama, kad viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymai vertinti pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pasiūlymuose pateiktuose skaičiavimuose klaidų nerasta (2016 m. lapkričio 10 d. pranešimas Nr. 4729666).
13.6. perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 18 d. suskaičiavo tiekėjų pasiūlymų kainas (C) ir paskyrė atitinkamai balus: 1) „Ekoservispol“ Sp.Z.o.o. – 89 200,00 Eur, C = 80; 2) UAB „KRS“ – 137 449,00 Eur, C = 51,92; 3) UAB „NORUS“ – 155 550,00 Eur, C = 45,87; 4) PER AARSLEF A/S – 210 000,00 Eur, C = 33,98. Perkančioji organizacija pagal formulę (S = C + T) apskaičiavo pasiūlymų ekonominį naudingumą (S) ir paskyrė balus: 1) Ekoservispol“ Sp.Z.o.o. – S =100; 2) UAB „KRS“ – S = 57,92; 3) UAB „NORUS“ – S = 61,57; 4) PER AARSLEF A/S – S = 38,98 (Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2016 m. lapkričio 18 d. protokolas Nr. 16).
13.7. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija, 2016 m. gruodžio 2 d. posėdyje suskaičiavusi ir įvertinusi ekonominio naudingumo balus, sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę: 1) UAB „NORUS“, 2) UAB „KRS“, 3) PER AARSLEF A/S, laimėtoja pripažindama trečiąjį asmenį UAB „NORUS“.
13.8. ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais, 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė jai dar vieną pretenziją, kurioje prašė panaikinti sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo; pirkimo sąlygų I skyriaus I skirsnio 29.1.6. papunkčio pagrindu (pasiūlyme yra aritmetinių klaidų ir pateikta melaginga informacija) UAB „NORUS“ pasiūlymą atmesti; priimti naują sprendimą – sudaryti tokią tiekėjų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: Nr. 1 UAB „KRS“ ir Nr. 2 PER AARSLEF A/S, o viešojo pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „KRS“ bei priimti sprendimą sudaryti su ja pirkimo sutartį.
13.9. perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 4829775 informavo ieškovę, kad jos pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl viešojo pirkimo laimėtoja pripažintos UAB „NORUS“ pasiūlymo vertinimo. Ieškovės teigimu, UAB „NORUS“ pasiūlyme pateikta informacija apie orapūčių ir valdymo prietaisų elektros sąnaudas yra melaginga ir neatitinka pirkimo sąlygų, nes trečiojo asmens UAB „NORUS“ pasiūlyme nurodytos automatikos valdymo skydo (toliau – AVS) elektros energijos sąnaudos nuo 100 iki 200 kWh per metus yra nepagrįstai mažos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl senaties termino, nustatė, kad tiekėjų pasiūlymų eilė sudaryta ir viešojo pirkimo laimėtojas nustatytas 2016 m. gruodžio 2 d. perkančiosios organizacijos sprendimais. Ieškovė 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, kurią atsakovė atmetė. Ieškinys teismui paduotas 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. nepraleidus VPĮ nustatyto 15 dienų termino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė laikėsi VPĮ nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl turėjo neginčijamą teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą teisme.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atmetė ieškovės argumentus, kad tiekėja UAB „NORUS“ savo pasiūlyme pateikė melagingą informaciją apie elektros sąnaudas. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas apie atitiktį nustatytiems reikalavimams yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisinėmis priemonėmis. Pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu leistinas tik tuomet, kai toks pasiūlymo atmetimo pagrindas yra nurodytas pirkimo dokumentuose. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo nebuvo įtvirtinta, todėl ieškovės argumentai, jog UAB „NORUS“ pasiūlymas turėjo būti atmestas pirkimo sąlygų 29.1.6 punkto pagrindu yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad tiekėjų pasiūlymo ekonominis naudingumas nustatomas atsižvelgiant į pasiūlymo kainą ir eksploatavimo išlaidas (pirkimo sąlygų 28.11 punktas). Ieškovė iš esmės ginčija tik vienos ekonominio naudingumo kriterijaus dalies – eksploatavimo išlaidos (T) – vertinimą. Pirkimo sąlygų 28.12 punkte nustatyta, kad eksploatavimo išlaidas sudaro elektros energijos ir reagentų sąnaudos. Jos turi būti paskaičiuotos pagal I skyriaus 2 skirsnio 3.6 punkte pateiktas lenteles. Eksploatacinės išlaidos apskaičiuojamos taikant konkurso dalyvio garantuotus parametrus, kurie pateikiami pasiūlymo formoje, 3.7 punkte „Garantijos“. Sąnaudos ir kaštai skaičiuojami 2020 metų projektinei apkrovai pagal perkančiosios organizacijos nustatytas vienodas elektros energijos Lt/kWh bei reagentų Lt/kg kainas. Pagal pirkimo sąlygų 28.14 punktą eksploatavimo išlaidų lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra lygus 20. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, kad UAB „NORUS“, siekdama gauti didesnius ekonominio naudingumo kriterijaus balus, sąmoningai neįvertino elektros energiją vartojančių automatikos/valdymo įrenginių elektros energijos sąnaudų bei parinko mažesnio, nei būtina, galingumo orapūtes ir/arba apskaičiuodama elektros energijos sąnaudas orapūčių veikimui, numatė trumpesnį nei reikalauja technologija jų darbo laiką, taip dirbtinai sumažino nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės argumentai, jog UAB „KRS“ ir PER AARSLEF A/S ekonominio naudingumo kriterijaus dalies (T) balai skiriasi tik vienu balu, tuo tarpu UAB „NORUS“ ir „Ekoservispol“ Sp.z.o.o balai skiriasi net 4,3 balo, yra deklaratyvūs ir niekaip nėra susiję su perkamo objekto savybėmis. Teismas konstatavo, kad eksploatacinės išlaidos negali garantuoti perkamo objekto kokybės, nes akivaizdu, kad pasiekti valymo sistemos veiklos efektyvumo maksimalų rezultatą galima ir naudojant mažiau įrangos bei priemonių, kurios efektyvumu pranoksta didesnį naudojamos įrangos, įrengimų bei priemonių skaičių. Būtent tai ir nurodo trečiasis asmuo, tvirtindamas, jog skirtingos technologijos nuotekų valyklos pasirinkimas lemia eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T) balų skirtumą, nes ir pati ieškovė pripažįsta, kad skirtingų gamintojų nuotekų valyklos suvartoja nuo 2000 iki 4000 kWh elektros energijos.Teismas, palyginęs trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymus, nustatė, jog abi tiekėjos pateikė skirtingus technologinius sprendimus, trečiasis asmuo, pateikdamas pasiūlymą nenaudojo nuotekų siurblinės, ieškovė – naudojo. Teismas sprendė, kad nei UAB „Getvita“, nei UAB „Elteros projektai“ raštai, kuriuos pateikė teismui ieškovė, nepatvirtina aplinkybių, jog UAB „NORUS“ pasiūlyme pateikė melagingą informaciją, o perkančioji organizaciją tiekėjų pasiūlymus įvertino netinkamai, t. y. ieškovė neįrodė melagingos informacijos pateikimo fakto (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad parenkamų talpų tūriai pagal ATV-DVWK-A 131E standartą turėjo būti apskaičiuojami tik tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo dalyvis pasirenka klasikinę nuotekų biologinio valymo technologiją. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokie argumentai nebuvo nurodyti ieškovės pretenzijose ir dėl jų nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, todėl sutinkamai su CPK 423³ straipsnio 3 dalimi jie plačiau nenagrinėtini. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą padarė išvadą, kad ieškovės išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad vykdant viešąjį pirkimą buvo padaryta esminių pažeidimų vertinant dalyvių pasiūlymus, todėl nėra pagrindo perkančiosios organizacijos veiksmus savaime laikyti kaip pažeidžiančius viešųjų pirkimų tvarką ar skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principus ir tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB „KRS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl melagingos informacijos pateikimo, laikytina pramanyta ir neatitinkanti pirkimo sąlygų I skyriaus 29.1.6. punkto dalies nuostatų, kuriose aiškiai numatyta, jog tiekėjų pasiūlymai yra atmetami, jeigu pateikta melaginga informacija, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
24.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pasiekti nuotekų valymo sistemos veiklos efektyvumo rezultatą galima naudojant mažiau įrangos bei priemonių, kurios efektyvumu pranoksta didesnį naudojamos įrangos skaičių. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė ir UAB „NORUS“ pasiūlymuose pateikė skirtingus technologinius sprendimus, ieškovė papildomai pasiūlė įrengti nuotekų siurblinę. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų, ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės pasiūlymu, apeliantė nekvestionuoja.
24.3. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas turi visais atvejais minimaliai jo veikimui būtiną įrangą (pvz., kaip automobilis ratus). Tokiai įrangai in concreto priskirtini: (i) 230 VAC / 24 VDC (5 A.) maitinimo šaltinis ir visa valdymo įranga; (ii) debitomatis; (iii) elektrinis šildytuvas. Be šių trijų sudedamųjų dalių AVS tiesiog neveiks arba neatliks pirkimo sąlygose nurodytų funkcijų. Šią faktinę aplinkybę apeliantė buvo nurodžiusi dublike, tačiau pirmosios instancijos teismas jos nevertino ir dėl jos sprendime nepasisakė.
24.4. Neaišku kaip pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių mokslo ir technikos žinių, sugebėjo nustatyti, kad UAB „Elteros projektai“ bei UAB „Getvita“ raštuose nurodytos komplektacijos AVS yra skirtos nuotekų valymo sistemai su nuotekų siurbline. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neabejotinai yra paremta tik teismo klaidingu spėjimu ir prielaida, tačiau nėra pagrįsta specialiomis mokslo ir technikos žiniomis. Todėl pirmosios instancijos teismui neišsprendus apeliantės ieškinyje nurodyto prašymo dėl teismo ekspertizės šioje byloje skyrimo diskutuojamu aspektu sprendimas laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu.
24.5. Pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje aptardamas ieškinyje keliamus UAB „NORUS“ pasiūlymo vertinimo aspektus, nepasisakė dėl ieškinio argumento, susijusio su tyčiniu valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiko sumažinimu, taip melagingai sumažinant nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas. Šis argumentas buvo iškeltas ne tik ieškinyje, bet ir perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje. Visuotinai žinoma, kad kuo ilgiau veikia elektrą vartojantis įrenginys (orapūtė), tuo daugiau elektros energijos pastarasis sunaudoja. Todėl nustatant orapūčių elektros energijos sąnaudų teisingumą yra būtina patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodytas orapūčių veikimo laikas atitinka teorinius skaičiavimus, paremtus doktrina bei galiojančiais standartais, inter alia ATV- DVWK-A 131K standartu. Pirmosios instancijos teismas vietoje ieškinyje nurodyto tyčinio melagingo orapūčių veikimo laiko sumažinimo argumento analizės sprendime pasisakė dėl parenkamų talpų tūrių skaičiavimo, nors jo ieškovė savo procesiniuose dokumentuose apskritai nekėlė ir šiuo pagrindu jokių reikalavimų perkančiajai organizacijai nereiškė.
24.6. Faktinis orapūčių veikimo laikas apskaičiuojamas pagal atitinkamas doktrinoje žinomas formules, kurių skaičiavimuose naudojamos nuotekų valyklos talpų tūrių dimensijos. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs UAB „NORUS“ pasiūlymą konfidencialiu, tačiau siekdamas nustatyti byloje tiesą, vietoje abstrakčių išvedžiojimų privalėjo tiesiog atlikti šios tiekėjos pasiūlyme nurodytų orapūčių faktinio veikimo laiko skaičiavimą, naudodamas pasiūlyme nurodytas, tokiam skaičiavimui atlikti būtinas dedamąsias arba tokį skaičiavimą pavesti atlikti specialių mokslo ir technikos žinių turinčiam asmeniui. Gauto skaičiavimo rezultatas neginčytinai patvirtintų arba paneigtų ieškovės argumentą, susijusį su UAB „NORUS“ melagingai pasiūlyme nurodytu orapūčių veikimo laiku, tad ir siūlomai valyklai eksploatuoti būtinų elektros sąnaudų melagingu sumažinimu.
24.7. Analogiškais teoriniais skaičiavimais pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįsti arba paneigti ieškovės argumentą apie UAB „NORUS“ melagingai nurodytą AVS sunaudojamą elektros energijos kiekį. Tačiau ir šiuo atveju jokie skaičiavimai atlikti nebuvo, teismui apsiribojant tik hipotetiškais pasvarstymais apie skirtingus ieškovės ir UAB „NORUS“ pasiūlytų nuotekų valyklų techninius sprendinius.
24.8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo reikiamų specialių žinių ir praktinės patirties būtinų UAB „NORUS“ pasiūlyme nurodytos nuotekų valymo įrenginiuose sumontuotinos įrangos (šiuo atveju AVS ir orapūčių) sudedamųjų dalių bei jos veikimo laiko ir suvartojamos energijos apskaičiavimui. Pirmosios instancijos teismas, uždraudęs ieškovei susipažinti su UAB „NORUS“ pasiūlymu, ta apimtimi, kiek tai yra susiję su nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų skaičiavimu, neišsprendė ieškovės prašymo skirti byloje UAB „NORUS“ pasiūlymo, dalyje dėl nuotekų valyklos eksploatacinių išlaidų apskaičiavimo, teismo ekspertizę.
Atsakovė UAB „Kėdainių vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Apeliantė neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo motyvus dėl VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo. Vien tas faktas, kad teismas tikrino, ar buvo pagrindas atsakovei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą pagal pirkimo sąlygų 29.1.6 punktą dėl melagingos informacijos pateikimo, patvirtina, jog teismas pripažino, kad šiame punkte yra įtvirtintas pasiūlymų atmetimo pagrindas, analogiškas numatytam VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y., jeigu tiekėjas apie atitiktį nustatytiems reikalavimams yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
26.2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas (AVS) visais atvejais turi minimaliai jo veikimui būtiną įrangą: 1) 230 VAC / 24 VDC (5 A) maitinimo šaltinis ir visa valdymo įranga; 2) debitomatis; 3) elektrinis šildytuvas. Šių argumentų nepagrįstumą patvirtina tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta jokių reikalavimų automatikos valdymo privalomosioms sudėtinėms dalims. Pati apeliantė nei viename savo procesiniame dokumente nenurodė jokios konkrečios pirkimo sąlygų nuostatos, kurioje būtų nustatytos AVS privalomos sudėtinės dalys.
26.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės pateiktus UAB ‚Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštus. Iš teismui pateikto trečiojo asmens UAB „NORUS“ pasiūlymo, kuris pripažintas nevieša bylos medžiagos dalimi, matyti, kad trečiasis asmuo nesiūlo Kunionių kaimo nuotekų valykloje montuoti UAB „Elteros projektai“ ar UAB „Getvita“ pagaminto V. N. viena šių įmonių trečiojo asmens pasiūlyme taip pat nenurodyta kaip siūloma įrenginių, įrangos gamintoja. Taigi, aptariami raštai nepatvirtina apeliantės prielaidų, jog trečiasis asmuo melagingai nurodė jo siūlomo AVS elektros energijos sąnaudas. Kita vertus, tiek UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštai, tiek apeliantės ir trečiojo asmens pasiūlymuose nurodyti duomenys apie jų siūlomų AVS sunaudojamą elektros energiją, patvirtina, jog skirtingai įrangai yra būdingos skirtingos elektros energijos sąnaudos. Vien tas faktas, kad trečiojo asmens nurodytos elektros energijos sąnaudos yra ženkliai mažesnės už apeliantės siūlomos technologijos, neleidžia daryti išvados, kad trečiasis asmuo pateikė netikslią ar tuo labiau melagingą informaciją. Tai, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos sąnaudos yra realios, pagrindžia taip pat su trečiojo asmens pasiūlymu pateikta vartojamos energijos kiekio garantija.
26.4. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl būtinybės byloje atlikti ekspertizę. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė buvo suformulavusi sąlyginį prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo, kurį siejo su trečiojo asmens pasiūlymo išreikalavimu ir galimybe apeliantei (jo atstovams) su juo susipažinti. Trečiojo asmens pasiūlymas teismui, kaip už viešojo pirkimo procedūrų peržiūrą atsakingai institucijai, buvo pateiktas. Šis pasiūlymas, kaip ir pačios apeliantės pasiūlymas, teismo nutartimi buvo pripažinti ne vieša bylos dalimi. Taigi, teismas turėjo galimybę patikrinti ieškovės keliamus klausimus ir be ekspertizės atlikimo. Be to, byloje nebuvo ir nėra pagrindo skirti ekspertizę, nes byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Ekspertizės pagalba negali būti nustatyta, ar informacija yra melaginga, tuo labiau, kad, kaip minėta, pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta jokių reikalavimų automatikos valdymo privalomosioms sudėtinėms dalims, kaip ir nebuvo nustatyti leidžiami minimalūs ir (ar) maksimalūs sunaudojamos elektros energijos sąnaudų kiekiai.
26.5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio argumentų, susijusių su trečiojo asmens tyčiniu valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiko sumažinimu, taip melagingai sumažinant nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės dokumentuose nurodytu ATVDVWK-A 13IE standartu pirkimo sąlygose reikalaujama vadovautis apskaičiuojant parenkamų talpų tūrius (Konkurso sąlygų ITT skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 2.1.4.7 punktas). Tuo tarpu niekur pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyto reikalavimo atliekant skaičiavimus, išskyrus parenkamų talpų tūrius, vadovautis paminėtu standartu. Nebuvo pagrindo pirkimo sąlygose reikalauti su pasiūlymu pateikti dar detalesnius skaičiavimus, negu nustatyta, nes viešasis pirkimas atliekamas pagal FIDIC 2007 m. lietuviškame leidinyje pateiktas Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas (FIDIC Geltonąją knygą). Tai reiškia, kad reikalavimai, išdėstyti pirkimo sąlygų III skyriuje „Užsakovo reikalavimai“, suprantami kaip minimalūs reikalavimai, nes į darbų apimtis turi būti įtraukta visa įranga ir darbai, reikalingi pastatyti veikiančius Kunionių nuotekų valymo įrenginius, įtraukiant, bet neapsiribojant išvardintomis darbų apimtimis (pirkimo sąlygų III skyriaus 1.3.1 punkto antra pastraipa ir 2.1.1 punkto pirma pastraipa). Būtent dėl tos priežasties kiekvieno dalyvio pasiūlyme nurodomos elektros energijos sąnaudos priklauso nuo jo pasirinktos technologinės įrangos. Tai, kad trečiojo asmens orapūčių veikimo laikas yra realus, o elektros energijos sąnaudos pagristos, matyti iš trečiojo asmens pasiūlymo 1.3.3.8 punkte „Deguonies kiekis“ ir 1.4.1 punkte „Elektros energija“ pateiktų skaičiavimų. Šių skaičiavimų teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymu pateiktomis vartojamos energijos kiekio garantija ir technologinio proceso garantija.
26.6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad argumentai dėl standarto ATV-DVWK-A 13 IE taikymo nebuvo nurodomi ieškovės pretenzijose ir dėl jų nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, todėl sutinkamai su CPK 423³ straipsnio 3 dalimi jie plačiau nenagrinėtini.
Trečiasis asmuo UAB „NORUS“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
28.1. Ieškovė netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl pirkimo sąlygų 29.1.6 papunktyje numatytų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirkimo sąlygose nėra įtvirtinto jokio reikalavimo (kvalifikacinio, negatyvaus ar pasiūlymo siaurąja prasme), su kuriuo ieškovė siejo melagingos informacijos egzistavimą. Pirkimo sąlygų 29.1.6 papunktis (apimtyje dėl melagingos informacijos) nėra savarankiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas bei nėra siejamas su melagingos informacijos dėl atitikties kvalifikacijos, negatyvaus pobūdžio arba pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimui, įtvirtintam pirkimo sąlygose (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
28.2. Pirkimo sąlygos neįtvirtina ir nenustato jokių reikalavimų dėl automatikos valdymo skydo ar orapūčių sunaudotinos elektros energijos apimties (pavyzdžiui, maksimalių ar minimalių kWh skaičiaus) ar automatikos valdymo skydo privalomų sudėtinių dalių. Ieškovei ginčijant, kad trečiojo asmens pasiūlyme yra neteisingai apskaičiuota suvartojama elektros energija ar kad nurodytos ne visos, ieškovės manymu, privalomos tokio automatikos skydo dalys, trečiojo asmens pasiūlymo net teoriškai nebuvo galima atmesti dėl melagingos informacijos, kadangi toks reikalavimas pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas.
28.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „GETVITA“ 2017 m. sausio 9 d. raštas, UAB „Elteros projektai“ 2017 m. vasario 6 d. raštas) nepatvirtina teiginių dėl trečiojo asmens pasiūlyme esančios melagingos informacijos. Ieškovė selektyviai interpretuoja jos pačios pateiktus rašytinius įrodymus. Pirmiausia, pirkimo sąlygos neįtvirtina ir nenustato jokių reikalavimų dėl automatikos valdymo skydo sunaudotinos elektros energijos apimties ar tokio skydo būtinųjų sudėtinių elementų. UAB „GETVITA“ ir UAB „Elteros projektai“ raštuose lygiai taip pat nėra nurodoma jokių pirkimo sąlygų, kurios būtų susijusios su automatikos valdymo skydo elektros energijos suvartojimu ar tokio skydo būtinųjų sudėtinių dalių. Antra, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad UAB „GETVITA“ ir UAB „Elteros projektai“ raštuose nurodytos būtent minimaliai privalomos bet kurio rinkos dalyvio siūlomo automatikos valdymo skydo būtinosios dalys su minimalia suvartojama elektros energija. Ieškovės pateikti raštai akivaizdžiai nesusiję su trečiojo asmens siūloma technologija ir yra išimtinai parengti pagal pačios ieškovės siūlomą technologiją, todėl negali būti prilyginami visų rinkos dalyvių siūlomiems automatikos valdymo skydams.
28.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti teismo ekspertizę. Ieškinio dalyką sudaro tai, ar trečiojo asmens pasiūlyme yra nurodyta melaginga informacija ar ne. Melaginga informacija galima pripažinti tik tokią informaciją, kurios atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo ir duomenys, kurie yra tikrinami, yra susiję su konkrečiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimu. Melagingos informacijos konstatavimui nėra reikalingos specialios mokslo ar techninės žinios. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos ir neegzistuoja. Net teoriškai svarstant apie teismo ekspertizę akivaizdu, kad nustačius tam tikras skaičiavimo paklaidas ar nukrypimus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pasiūlymo tikslinimo (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis).
28.5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių mokslo ir technikos žinių ir neskyręs byloje teismo ekspertizės, negalėjo teisingai apskaičiuoti orapūčių veikimo laiko. Šis klausimas nesudaro ieškinio dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė detaliai skaičiuoti ir taikyti įvairiausių matematinių formulių. Tačiau, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atliko nurodytų argumentų dėl orapūčių patikrinimą tiek, kiek tai susiję su ieškinio dalyku - melaginga informacija. Jokių pažeidimų viešojo pirkimo procedūroje pirmosios instancijos teismas nenustatė bei, įvertinęs neviešą bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad skirtingų technologijų nuotekų valyklos ir jų sudedamosios dalys suvartoja skirtingą kiekį elektros energijos.
28.6. Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 28.12 punkte aiškiai nurodyta, kad: „<...> eksploatacinės išlaidos apskaičiuojamos, taikant konkurso dalyvio garantuotus parametrus, kurie pateikiami pasiūlymo formoje, 3.7 punkte „Garantijos“. Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.7. paragrafe „Garantijos“ 2 dalyje „Vartojamos energijos kiekio garantija“ nurodyta: „šiuo raštu užtikriname, kad vienus metus (12 mėn.) nuo įrenginių perdavimo užsakovui valymo įrenginių vartojamos energijos kiekis neviršys garantuojamo konkretaus žemiau pateikiamo rodiklio, kaip apibrėžiama Techninėse specifikacijose / užsakovo reikalavimuose“. Taigi, pirkimo sąlygose yra taikoma mažiausiai dviguba apsauga dėl netinkamo elektros sąnaudų skaičiavimo: pirma, viešojo pirkimo komisija įvertina dalyvio pasiūlymą, o antra – dalyvis garantuoja suvartojamos elektros energijos kiekį, kurį viršijus mokamos sutartinės netesybos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines esmines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 13 punkte, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenustatinėja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste. Dėl kitų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, teisėjų kolegija papildomai pasisakys, aptardama apeliaciniame skunde keliamus argumentus bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl senaties termino, t. y. teismo padarytos išvados, kad ieškovė laikėsi VPĮ nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl turėjo neginčijamą teisę ginčyti teisme perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Šis klausimas taip pat nėra keliamas ieškovės apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija dėl jo atskirai nepasisako.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas, ar perkančioji organizacija teisingai įvertino trečiojo asmens UAB „NORUS“ pasiūlymo dalį dėl nuotekų valyklos vidutinių metinių elektros energijos sąnaudų, t. y. eksploatavimo išlaidų apskaičiavimo.
Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus
Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo nesutikimą su perkančiosios organizacijos sprendimais sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę bei paskelbti viešojo pirkimo laimėtoją iš esmės grindė argumentais, kad viešajame pirkime dalyvavusio tiekėjo UAB „NORUS“ ekonominio naudingumo kriterijus buvo apskaičiuotas klaidingai, galimai pastarajam pateikus melagingus duomenis apie elektros energijos sąnaudas, kas galėjo turėti tiesioginės įtakos galutiniam tiekėjų pasiūlymų įvertinimui bei tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymui (pirkimo sąlygų 29.1.6 punktas, VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl perkančiosios organizacijos pareigos atmesti trečiojo asmens pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, pažymėjo, kad pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu leistinas tik tuomet, kai toks pasiūlymo atmetimo pagrindas yra nurodytas pirkimo dokumentuose. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose toks pagrindas nebuvo įtvirtintas, todėl ieškovės argumentai, jog UAB „NORUS“ pasiūlymas turėjo būti atmestas pirkimo sąlygų 29.1.6 punkte numatytu pagrindu yra nepagrįstas. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pirkimo sąlygų 29.1.6 punkto nuostatas, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą dėl trečiojo asmens pasiūlymo (ne)atmetimo šiame punkte numatytu pagrindu.Kadangi trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą ieškovė tiesiogiai sieja su jo pasiūlyme pateiktų duomenų teisingumu, teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo ribojimo, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesąžiningas tiekėjo elgesys lemia jo teisių suvaržymus VPĮ 32 straipsnio 5 dalies prasme, atitinkamai – lemia ir perkančiosios organizacijos pareigas pagal nurodytą teisės normą. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą melagingos informacijos pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą. Vis dėlto aptariamo pasiūlymo atmetimo pagrindo, kaip tokio, taikymas nėra besąlyginis. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalį, priešingai nei šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet ne privalo) nustatyti, kad tam tikrais atvejais (pvz., neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu; VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas) tiekėjų pasiūlymai atmetami (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (žr. taip pat Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnio 2 dalį). Taigi tam, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjas pasiūlyme (plačiąja prasme) nurodė melagingus duomenis dėl kvalifikacijos ar pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikties, galėtų atmesti šį tiekėjo pasiūlymą, būtina tokį pasiūlymo atmetimo pagrindą nustatyti pirkimo sąlygose. Taigi, jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose įtvirtino tiekėjų pašalinimą iš viešojo pirkimo dėl pateiktos melagingos informacijos, ji ne gali, o privalo tokio dalyvio pasiūlymą atmesti, jei duomenys apie jo kvalifikacijos atitiktį neatitinka tikrovės; ir priešingai, jei toks tiekėjų pašalinimo pagrindas pirkimo sąlygose nenustatytas, ji negali (neturi teisės) atmesti tokio tiekėjo pasiūlymo, tačiau kartu neleidžia šiam ūkio subjektui naudotis subjektinėmis teisėmis tikslinti pasiūlymą (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis), jei likusi kvalifikacijos duomenų dalis, atitinkanti tikrovę, nepakankama pripažinti jo atitiktį iškeltiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantės argumentams, kad, priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygų 29.1.6 punkte yra įtvirtintas tiekėjų pasiūlymo atmetimo pagrindas dėl pateiktos melagingos informacijos. Nurodytame pirkimo sąlygų punkte išvardinti alternatyvūs tiekėjų pasiūlymų atmetimo atvejai, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, tarp jų ir atvejis, kai pasiūlyme yra pateikta melaginga informacija, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ar ne tiekėjo pasiūlymą pirkimo sąlygų 29.1.6 punkte įtvirtintu pagrindu išimtinai turėjo priklausyti nuo tiekėjų pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo UAB „NORUS“ perkančiajai organizacijai galimai pateikė melagingą informaciją, nes, pirma, apskaičiuodamas nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas į savo skaičiavimus galimai žinomai melagingai neįtraukė elektros energijos, naudojamos nuotekų valyklos jutiklių, sklendžių bei kitų antrinių valymo ir kontrolės prietaisų, elektros energijos sąnaudų arba tyčia jas sumažino; 2) antra, galimai tyčia sumažino valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiką ir taip melagingai sumažino nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas.Pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo; negali būti vertinama kaip melaginga informacija tiekėjo nuomonė dėl jo atitikties kvalifikacijos reikalavimams, nustatytiems teisės aktų normose, kurių turiniui atskleisti būtinas papildomas aiškinimas; netiksli, tikrovės neatitinkanti informacija gali būti pripažinta melaginga, kai ją teikiantis asmuo suvokia arba negali nesuvokti, kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės; melagingos informacijos samprata, taikoma VPĮ prasme, neapima galimų tiekėjo atliktos teisinės kvalifikacijos klaidų; šias klaidas privalo pastebėti perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu, o pastebėjusi – spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o ne atmesti pasiūlymą remdamasi melagingos informacijos pateikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016).Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo vertinimų darytina išvada, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas iš esmės dėl objektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, o subjektyvusis elementas, ieškovės nuomone, preziumuotinas, nes trečiasis asmuo žinojo, kad klaidingai apskaičiuoja elektros energijos sąnaudas, tai suvokė ir šią informaciją kaip teisingą pateikė perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo tyčia, t. y. suvokdamas arba negalėdamas nesuvokti, pateikė perkančiajai organizacijai tikrovės neatitinkančią informaciją apie elektros energijos sąnaudas, kas turėjo tiesioginės įtakos jo pasiūlymo įvertinimui bei perkančiosios organizacijos sprendimui dėl viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo poziciją grindžia argumentais, kurių patikrinimui būtinas papildomas aiškinimas. Tai patvirtina pačios ieškovės kreipimasis į teismą bei bylos nagrinėjimo metu pareikštas prašymas skirti byloje ekspertizę. Vien trečiojo asmens pasiūlyme atitinkamų duomenų apie elektros energijos sąnaudas pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo sąmoningai siekė suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, taip pat kad jo pateikti duomenys apie elektros energijos kaštus objektyviai neatitina tikrovės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai išaiškinęs pirkimo sąlygų 29.1.6 punkto nuostatas, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad trečiojo asmens UAB „NORUS“ pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl melagingos informacijos pateikimo remiantis vien ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Pagrįstais pripažintini trečiojo asmens UAB „NORUS“ atsiliepime nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesiimti detalaus tyrimo, panaudojant specialias mokslo ir technikos žinias, skiriant byloje teismo ekspertizę, siekiant apskaičiuoti trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų orapūčių veikimo laiką, nustatyti nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydo tinkamam veikimui būtiną įrangą, automatikos valdymo skydo sunaudojamą elektros energiją, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjo pateikta informacija nėra melaginga.
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams
Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. S. U.-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; pirmiau nurodytas S. B. prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų; pasiūlymo ekonominis naudingumas nustatomas atsižvelgiant į vertinimo kriterijaus sudėtines dalis - pasiūlymo kainą ir eksploatavimo išlaidas (pirkimo sąlygų 28.11. punktas). Pirkimo sąlygose išaiškinta, kas sudaro eksploatavimo išlaidas, kaip apskaičiuojamos šias išlaidas sudarančios elektros energijos ir reagentų sąnaudos, taip pat kaip apskaičiuojama pasiūlymo kaina. Pasiūlymo kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime sudaro 80 proc., eksploatavimo išlaidos – 20 proc.Pirkimo sąlygų 28.12. punkte numatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijaus dalį – eksploatavimo išlaidas – sudaro elektros energijos ir reagentų sąnaudos. Išlaidos turi būti paskaičiuotos pagal I skyriaus 2 skirsnio 3.6 punkte pateiktas lenteles. Eksploatacinės išlaidos apskaičiuojamos taikant konkurso dalyvio garantuotus parametrus, kurie pateikiami pasiūlymo formoje, 3.7 punkte „Garantijos“. Sąnaudos ir kaštai skaičiuojami 2020 metų projektinei apkrovai pagal perkančiosios organizacijos nustatytas vienodas elektros energijos Lt/kWh bei reagentų Lt/kg kainas. Kapitalizacijos koeficientas pateiktas 3.6 punkto 2 lentelėje. Projektinės teršalų apkrovos, minimalios reagentų suvartojimo normos ir kita techninė informacija pateikta techninėse specifikacijose / užsakovo reikalavimuose (3 skyrius, 2 skirsnis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose numatomuose technologiniuose procesuose sąnaudų reagentams nenumatoma ir reikšmę eksploataciniams kaštams turi tik elektros energijos sąnaudos.Pirkimo sąlygų 28.13. punkte numatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijaus dalis – pasiūlymo kaina – apskaičiuojama įkainojant pirkimo dokumentų IV skyriaus „Darbų kainų žiniaraščius“ laikantis konkurso sąlygų 1 skirsnio 13 straipsnio (I skyrius 2 skirsnis „Pasiūlymo forma ir priedai“, 4.1 punktas) nuostatas.Pirkimo sąlygų 28.14. – 28.17. punktuose pateikti pasiūlymų vertinimo kriterijai bei ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarka. Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant dalyvio pasiūlymo kainos (C) ir kitų kriterijaus (T) balus (S = C+T). Kriterijaus (T) balai apskaičiuojami kriterijaus reikšmę (Tp) palyginant su geriausia to kriterijaus reikšme šiuo atveju (Tmin). Todėl mažiausios visų tiekėjų pasiūlytos kapitalizuotų eksploatavimo išlaidų (Tmin) ir vertinamo tiekėjo pasiūlymo kapitalizuotų eksploatavimo išlaidų (Tp) santykis padauginamas iš kriterijaus lyginamojo svorio (Y). Pasiūlymo kainos (C) balai apskaičiuojami mažiausios visų tiekėjų pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamo tiekėjo pasiūlymo kainos (Cp) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X). Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija, patikrinusi tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams, nustatė, kad visi tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus techninius reikalavimus. Apskaičiavusi ekonominio naudingumo kriterijaus T (eksploatavimo išlaidos) balus, perkančioji organizacija juos paskirstė tiekėjams. Kadangi mažiausią eksploatavimo išlaidų sumą eurais pasiūlė tiekėjas „Ekoservispol“ Sp.z.o.o. (20 656,08 Eur), šiam tiekėjui perkančioji organizacija skyrė maksimalų 20 balų lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo įvertinime (20 656,08 ÷ 20 656,08 × 20). Ieškovės pasiūlymas surinko 5,96 balo (20 656,08 ÷ 69 360,48 × 20), PER AARSLEFF A/S pasiūlymas – 4,95 balo (20 656,08 ÷ 83 401,92 × 20), trečiojo asmens pasiūlymas – 15,74 balo (20 656,08 ÷ 26 250,12 × 20). Suskaičiavusi tiekėjų pasiūlymų kainas (C), perkančioji organizacija paskyrė tokius balus: 1) „Ekoservispol“ Sp.Z.o.o. – 89 200,00 Eur, C = 80; 2) UAB „KRS“ – 137 449,00 Eur, C = 51,92; 3) UAB „NORUS“ – 155 550,00 Eur, C = 45,87; 4) PER AARSLEF A/S – 210 000,00 Eur, C = 33,98. Perkančioji organizacija pagrįstai pagal formulę (S = C + T) apskaičiavo pasiūlymų ekonominį naudingumą (S), teisingai paskyrė tiekėjams balus bei sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę: 1) Ekoservispol“ Sp.Z.o.o. – S =100; 2) UAB „NORUS“ – S = 61,57; 3) UAB „KRS“ – S = 57,92; 4) PER AARSLEF A/S – S = 38,98 (Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2016 m. lapkričio 18 d. protokolas Nr. 16). K. E.“ Sp.Z.o.o. pasiūlymas buvo atmestas pirkimo sąlygų 29.1.6 punkte numatytu pagrindu nepateikus tinkamo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliacinės instancijos teisme, kad trečiasis asmuo UAB „NORUS“, siekdamas gauti didesnius ekonominio naudingumo kriterijaus T (eksploatavimo išlaidos) balus, dirbtinai sumažino metines nuotekų valyklos elektros energijos sąnaudas, į jas neįtraukdamas nuotekų valyklos automatikos/valdymo įrangos, įskaitant antrinę įrangą, elektros energijos sąnaudų arba tyčia jas sumažino, taip pat sumažino valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiką, taip dirbtinai sumažindamas nuotekų valyklos eksploatacines išlaidas. Šiuos argumentus ieškovė grindė UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nepakankamais išvadai, kad trečiasis asmuo sąmoningai pateikė perkančiajai organizacijai melagingą informaciją dėl elektros energijos sąnaudų tikslu gauti didesnius ekonominio naudingumo kriterijaus balus. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų kontekste iš esmės sutinka su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant trečiojo asmens UAB „NORUS“ pasiūlymą buvo tinkamai apskaičiuotas šio tiekėjo pasiūlymo ekonominis naudingumas (pasiūlymo kainos C ir eksploatavimo išlaidų T reikšmės). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl galimai dirbtinai trečiojo asmens sumažintų elektros energijos sąnaudų, paremti vien prielaidomis, kurių nepakanka trečiojo asmens pateikto pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams konstatuoti. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieškovė pasiūlė technologinį sprendimą, kurio realizavimui yra būtina įrengti siurblinę, papildomai naudojančią elektros energiją, trečiasis asmuo tokios siurblinės įrengti nenumatė. Ieškovei papildžius privalomosios įrangos sąrašą (pirkimo sąlygų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“) šiuo įrenginiu, kuris pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas kaip privalomas, atitinkamai ženkliai padidėjo ieškovės eksploatavimo išlaidos (elektros energijos sąnaudos), lyginant jas su trečiojo asmens pasiūlymu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys ieškovės (pasiūlymo 16 psl.) ir trečiojo asmens (pasiūlymo 26 psl.) pasiūlymuose, kurių medžiaga byloje pagrįstai pripažinti konfidencialia. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei numačius papildomas technologinės įrangos elektros energijos sąnaudas (siurblinę), perkančioji organizacija privalėjo atsižvelgti į ieškovės pasirinktos technologinės įrangos sunaudojamas elektros energijos sąnaudas ir jas vertinti pagal tai, kaip ieškovė šias sąnaudas apskaičiavo ir pateikė kartu su pasiūlymu.Ieškovės teigimu, analogiško pirkimo sąlygose nurodytiems pajėgumo nuotekų valymo įrenginiuose automatikos valdymo skydai per vienerius metus sunaudoja nuo 858,48 kWh elektros energijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų UAB „Getvita“ ir UAB „Elteros projektai“ raštų, šiuose dokumentuose nurodyti skirtingi automatikos skydo naudojamo elektrinio galingumo apskaičiavimai (UAB „Getvita“ – 858,48 kWh/metus, UAB „Elteros projektai“ – 499,32 kWh/metus). Pačios ieškovės pasiūlyme (16 psl.) nurodytas daug didesnis per vienerius metus automatikos valdymo skydo sunaudojamos elektros energijos kiekis, kuri neatitinka pateiktuose raštuose nurodytų skaičiavimų. Trečiojo asmens pasiūlyme (26 psl.) nurodyti elektros energijos kaštai nuotekų valymo įrenginių automatikos valdymo skydui nuo UAB „Getvita“ bei UAB „Elteros projektai“ raštuose nurodytų sąnaudų skiriasi žymiai mažiau, nei skiriasi ieškovės ir minėtų įmonių nurodytų kiekių. Priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio argumentų, susijusių su trečiojo asmens galimai dirbtinai sumažintu valykloje veikiančių orapūčių veikimo laiku. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės dokumentuose nurodytu ATVDVWK-A 13IE standartu pirkimo sąlygose reikalaujama vadovautis apskaičiuojant parenkamų talpų tūrius. Jokių kitų reikalavimų atliekant skaičiavimus, išskyrus parenkamų talpų tūrius, vadovautis ATVDVWK-A 13IE standartu, pirkimo sąlygose nebuvo numatyta. Todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo reikalauti su pasiūlymu pateikti dar detalesnius skaičiavimus, negu nustatyta, nes viešasis pirkimas atliekamas pagal FIDIC 2007 m. lietuviškame leidinyje pateiktas Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas (FIDIC Geltonąją knygą). Tai, kad trečiojo asmens orapūčių veikimo laikas yra realus, o elektros energijos sąnaudos pagristos, matyti iš trečiojo asmens pasiūlymo 1.3.3.8 punkte „Deguonies kiekis“ ir 1.4.1 punkte „Elektros energija“ pateiktų skaičiavimų (pasiūlymo 16, 26 psl.). Palyginus ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymuose nurodytą orapūtėms eksploatuoti būtiną poreikį elektros energijos kaštams (ieškovės pasiūlymo 16 psl., trečiojo asmens pasiūlymo 26 psl.) akivaizdu, jog tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens siūlomas orapūčių darbas numatytas ne nepertraukiamai 24 val. per parą, bet su pertraukomis, kurios, pabrėžtina, ieškovės siūlomos netgi didesnės, nei trečiojo asmens. Didesnį orapūčių suvartojamą elektros energijos kiekį pagal ieškovės pasiūlymą nulėmė ne jų veikimo nepertraukiamumas, tačiau didesnis jų galingumas. Atsižvelgiant į nutarties 57-59 punktuose išdėstytus argumentus nepaneigti atsiliepimuose nurodyti teiginiai, jog pirkimo objektui reikalingos įrangos aptarnavimui skirtingą sąnaudų dydį gali lemti pasiūlymuose pateikti skirtingi technologiniai sprendimai (skirtinga naudojama įranga) viešojo pirkimo tikslui pasiekti. Pvz., abu tiekėjai tarp naudojamos įrangos numato parengtinio mechaninio valymo įrenginį, tačiau būtent trečiojo asmens pasiūlyme nurodoma, jog jis suvartoja žymiai daugiau elektros energijos, nei ieškovės siūlomas analogiškos paskirties įrenginys. Taigi, vien tas faktas, kad trečiojo asmens nurodytos bendros elektros energijos sąnaudos yra ženkliai mažesnės už apeliantės siūlomos technologijos, neleidžia daryti išvados, kad trečiasis asmuo pateikė netikslią ar tuo labiau melagingą informaciją. Tai, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos sąnaudos yra realios, pagrindžia taip pat su trečiojo asmens pasiūlymu pateikta vartojamos energijos kiekio garantija (pasiūlymo 59 psl.) bei technologinio proceso garantija (pasiūlymo 60 psl.). Trečiojo asmens pasiūlymo 3.6 punkte atlikti pirkimo objekto sąnaudų ir eksploatacijos kaštų skaičiavimai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, atlikti be klaidų (pasiūlymo 58 psl.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas visais atvejais turi minimaliai jo veikimui būtiną įrangą: 1) 230 VAC / 24 VDC (5 A) maitinimo šaltinis ir visa valdymo įranga; 2) debitomatis; 3) elektrinis šildytuvas. Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinta jokių reikalavimų dėl automatikos valdymo skydo ar orapūčių sunaudotinos elektros energijos apimties ar automatikos valdymo skydo privalomų sudėtinių dalių, todėl toks reikalavimas negalėjo būti keliamas tiekėjams jų pasiūlymų vertinimo stadijoje. Todėl ieškovei ginčijant, kad trečiojo asmens pasiūlyme yra neteisingai apskaičiuota suvartojama elektros energija ar kad nurodytos ne visos, ieškovės manymu, privalomos tokio automatikos skydo dalys, trečiojo asmens pasiūlymo net teoriškai nebuvo galima atmesti tiek dėl melagingos informacijos pateikimo, tiek dėl pasiūlymo neatitikties keliamiems reikalavimams, kadangi toks reikalavimas pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas. Ieškovė neįrodė, jog nuotekų valymo įrenginio automatikos valdymo skydas privalo turėti minimaliai jo veikimui būtiną įrangą, kuriai būtinos analogiškos minimalios elektros energijos sąnaudos nepriklausomai nuo taikomo technologinio proceso. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta jokių reikalavimų automatikos valdymo privalomosioms sudėtinėms dalims.Kaip minėta, trečiojo asmens atliktų eksploatavimo kaštų paskaičiavimų teisingumas ir realumas yra užtikrintas su pasiūlymu pateiktomis vartojamos energijos kiekio garantija ir technologinio proceso garantija. Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 28.12 punkte aiškiai nurodyta, kad eksploatacinės išlaidos apskaičiuojamos, taikant konkurso dalyvio garantuotus parametrus, kurie pateikiami pasiūlymo formoje, 3.7 punkte „Garantijos“. Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.7. paragrafe „Garantijos“ 2 dalyje „Vartojamos energijos kiekio garantija“ nurodyta: „šiuo raštu užtikriname, kad vienus metus (12 mėn.) nuo įrenginių perdavimo užsakovui valymo įrenginių vartojamos energijos kiekis neviršys garantuojamo konkretaus žemiau pateikiamo rodiklio, kaip apibrėžiama Techninėse specifikacijose / užsakovo reikalavimuose“. Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo trečiasis asmuo, pirkimo sąlygose yra taikoma pakankama perkančiosios organizacijos apsauga dėl netinkamo elektros sąnaudų skaičiavimo: pirma, viešojo pirkimo komisija įvertina dalyvio pasiūlymą, o antra – dalyvis garantuoja suvartojamos elektros energijos kiekį, kurį viršijus mokamos sutartinės netesybos.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai apskaičiavo trečiojo asmens UAB „NORUS“ eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T) balus, tinkamai aiškino ir taikė pirkimo sąlygas bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo nustatymo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Kėdainių vandenys“ turėjo 1 210 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo pavedimą.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „NORUS“ turėjo 1 331 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo taip pat pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo pavedimą.Atsakovės ir trečiojo asmens teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) viršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytą maksimalų dydį (8.11 punktas – 1,3 koeficientas × 793,3 Eur), todėl atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei laiko sąnaudas, taip pat į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimai į ieškovės apeliacinį skundą grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš apeliantės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiama po 700 Eur kiekvienam už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (juridinio asmens kodas 133630961) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“ (juridinio asmens kodas 161186428) 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (juridinio asmens kodas 133630961) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NORUS“ (juridinio asmens kodas 302469647) 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.