- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1269-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00091-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., S. S., J. T., T. B., R. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Č. ieškinį suinteresuotiems asmenims E. S., S. S., J. T., T. B., R. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovė N. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Č. po savo motinos O. B. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 3).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė O. B. S.. O. B. S. sutuoktinis A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra O. B. S. dukra. O. B. S. turėjo sūnų E. S., S. S., dukrą J. T. bei D. B.. D. B. yra mirusi, todėl suinteresuotais asmenimis traukiami jos vaikai T. B. ir R. B.. Po O. B. S. mirties liko VĮ Registrų centras registruotas nekilnojamasis turtas – 446/875 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po savo motinos O. B. S. mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau faktiškai priėmė savo motinos palikimą – asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 3).
3. Teismo posėdyje pareiškėjos N. Č. atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis, palaikė pareiškėjos prašymą pareiškime nurodytais argumentais, prašė pareiškimą tenkinti (2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 5:05 – 7:20).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuoti asmenys E. S., S. S., J. T., T. B., R. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame sutiko su pareiškėjos reikalavimais (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 73 – 79).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo E. S. nurodė, jog nežino kas po mamos mirties tvarkė dokumentus. Mamos daiktus paveldėjo N. Č., ji prižiūrėdavo sklypą. Visi sutinka, kad sesuo paveldėtų motinos turtą (2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 8:40 – 9:41).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodė, jog pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Tuo atveju, jeigu Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į šiuos pastatus, pareiškėjas įgis teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka pirkti ar nuomoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą. Nurodė, jog pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 81 – 85).
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankui nežinomos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų faktinį pareiškimo pagrindą, tačiau jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant ir atsiųsti teismo sprendimą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 33 – 35).
8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu nurodė, kad palikimo priėmimo procedūros dėl O. B. S. palikimo nebuvo vykdomos. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 48 – 47).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra O. B. S. dukra (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 8). O. B. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. S. (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 7). Santuokoje susilaukė vaikų: E. S., S. S., J. T., D. B., bei pareiškėjos N. Č. (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 39, 40, 41, 42). D. B. (duomenys neskelbtini) mirė, turėjo vaikus: T. B. ir R. B. (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 38, 43). O. B. S. vyras A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 11). O. B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12). Po jos mirties liko VĮ Registrų centre registruotas nekilnojamasis turtas – 446/875 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9 – 10) Po O. B. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14).
10. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog po savo motinos mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau faktiškai savo motinos palikimą – asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį priėmė, pradėdama naudotis motinos palikimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja rūpinosi žemės sklypu, kuris buvo įregistruotas po pareiškėjos motinos mirties.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
12. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
13. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po O. B. S. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra O. B. S. dukra. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės, suinteresuoto asmens parodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po motinos mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu pareiškėja iš karto priėmė motinos palikimą ir save laiko motinai priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojasi kaip savo.
15. Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams neprieštaraujant) laikoma, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
16. Valstybė šioje byloje patyrė 40,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos turi būti priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo valstybei priteisiama 40,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turto paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos dukra N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti mirusiosios turtą.
Iš pareiškėjos N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 40,48 Eur (keturiasdešimties eurų ir keturiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.