Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei I. G. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl papildomų probacijos sąlygų skyrimo nuteistajam B. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose 2020 m. gruodžio 14 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl papildomų probacijos sąlygų skyrimo, juo siūloma probuojamajam B. G. papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose numatytas pareigas – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, bei 1 metus dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Teikime nurodoma, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu B. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio, sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigojimų vykdymo terminas 2 metai, bausmės pabaiga 2022 m. rugsėjo 3 d. Probacijos skyrius B. G. elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Pirminio pokalbio metu B. G. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis ir tvarka, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, pagal kurį probuojamasis turi atvykti individualiam darbui 2 kartus per mėnesį. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika (53 balai). Teikime nurodoma, kad 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesiais asmuo į probacijos tarnybą individualiam darbui neatvyko, nesusisiekė su skyriaus specialistais telefonu. Probuojamojo nurodytu mobiliuoju telefonu su juo susisiekti nepavyksta, buvo siunčiami šaukimai bei lankytasi jo gyvenamojoje vietoje, tačiau asmuo nereaguoja. Buvo lankytasi probuojamojo ir nukentėjusiosios namuose, tačiau ten jis nebuvo rastas. Telefonu bendrauta su probuojamojo mama, taip pat nukentėjusiąja G. G., tačiau jos nurodė, jog su B. G. nebendrauja. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rizika padidėjo iki 79 balų. Kadangi probuojamasis netinkamai vykdo probacijos sąlygas, t. y. neinformavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdo individualiame priežiūros plane numatytų priemonių, nekomunikuoja su probacijos skyriaus specialistais ir dėl to nėra galimybės kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jam skirtini papildomi įpareigojimai.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė R. A. teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jau pateikus teikimą teismui, B. G. su ja susisiekė telefonu ir informavo, jog yra Vokietijoje. Susitikimo metu B. G. buvo minėjęs, kad planuoja vykti dirbti į užsienį, tačiau jam buvo paaiškinta, jog apie tai jis turi informuoti probacijos tarnybą. Išvykti nuteistasis gali, bet tai darydamas nuteistasis privalo bendradarbiauti su probacijos tarnyba. Nuteistajam esant užsienyje, probacijos tarnyba neturi galimybės kontroliuoti, ar jis nevartoja alkoholio. Galima kreiptis į Vokietijos probacijos tarnybą, kad ji atliktų probacijos vykdymą, tačiau pirmiausia nuteistasis turi kreiptis su tokiu prašymu į teismą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. G. teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas E. S. prašė teikimo netenkinti. Gynėjas nurodė, kad po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis neturėjo nei gyvenamosios vietos, nei darbo. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet darbo jam nepasiūlė. Probacijos tarnybos atstovė leido jam išvykti į užsienį, ten nuteistasis susirado darbą mėsos perdirbimo įmonėje, kurioje šiuo metu ir dirba. Alkoholio nevartoja, nes Vokietijoje yra griežta tvarka, darbuotojai nuolat tikrinami. Jau yra sumokėjęs 100 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir toliau mokės šias įmokas. Klaipėdos apygardos teismas jau yra pasisakęs, kad papildomų įpareigojimų skyrimas būtų perteklinis ir varžytų žmogaus laisvę. Per visą laikotarpį nuteistasis nebuvo baustas, vienintelė jo klaida, kad nesusisiekė su probacijos tarnyba. Nuteistasis žadėjo grįžti į Lietuvą kovo mėnesį ir bendrauti su probacijos tarnyba.

Nuteistasis B. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Nuteistasis elektroniniu paštu pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog šiuo metu yra Vokietijoje, dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad teismo nuosprendžiu jam nebuvo nustatytas draudimas išvykti iš miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, todėl jis turėjo teisę išvykti dirbti į užsienį. Nuo 2020 m. birželio 16 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau iki spalio mėnesio joks darbas jam nebuvo pasiūlytas, įsidarbinti trukdo jo amžius. Per įdarbinimo įmonę Kaune jam buvo pasiūlyta dirbti Vokietijoje, nuo spalio 25 d. jis išvyko ir šiuo metu dirba mėsos kombinate, gyvena darbovietės nuomojamame 4-ių kambarių bute su kitais darbininkais bei gauna 844 Eur dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Šiuo metu dirba prie gamybos linijos, mokosi dirbti kompiuteriu, todėl jo darbo užmokestis ateityje didės. Dirbdamas ir gaudamas darbo užmokestį, jis galės sumokėti teismo nurodytą įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų vykdo tinkamai, alkoholio nevartoja. Mano, kad teikimu siūlomos papildomos probacijos sąlygos nebūtų proporcingos ir pažeistų teisingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos nustatyta, kad B. G. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu nuspręsta paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant B. G. įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio, 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojimų vykdymo terminas – dveji metai. Nuteistojo B. G. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. supažindino B. G. su probacijos, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, su šių sąlygų nesilaikymo teisinėmis pasekmėmis, išaiškintos jo teisės ir pareigos, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Pagal individualų probuojamojo priežiūros planą, be kita ko, numatyta, jog visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį probuojamasis ne mažiau kaip 2 kartus per mėnesį atvyks individualiai dirbti (karantino metu numatytas bendravimas telefonu). Individualaus probuojamojo priežiūros plano parengimo metu atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika (53 balai).

Iš teikime nurodytų aplinkybių ir byloje esančios medžiagos matyti, kad probuojamasis B. G. 2020 m. spalio – gruodžio mėnesiais nustatyta tvarka nedalyvavo individualaus darbo užsiėmimuose. Iš asmens bylos matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 26 d. probacijos tarnybos atstovė skambino probuojamajam, tačiau telefonu su juo susisiekti nepavyko, nes telefonu nebuvo atsiliepta. Į 2020 m. lapkričio 17 d. jam siųstą trumpąją SMS žinutę apie pareigą susisiekti su probuotoju buvo gautas atsakymas apie jam daromą psichologinį spaudimą. 2020 m. gruodžio 10 d. buvo lankytasi B. G. gyvenamojoje vietoje, tačiau probuojamasis nerastas, paliktas šaukimas atvykti į probacijos tarnybą. Be to, telefonu bendrauta su nukentėjusiąja G. G., taip pat jo mama, tačiau duomenų apie probuojamojo buvimo vietą nebuvo gauta. Teismui pateiktuose B. G. rašytiniuose paaiškinimuose nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių nuteistojo vengimą bendrauti su probacijos tarnybos atstove bei bendrųjų probuojamojo pareigų nevykdymą. Šių pareigų netinkamo vykdymo priežasčių teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir nuteistojo gynėjas. Po teikimo gavimo teisme, nuteistasis B. G. elektroniniu paštu informavo teismą, jog nuo 2020 m. spalio 23 d. yra išvykęs į Vokietiją, ten įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)”. Byloje nėra duomenų apie tai, kad probuojamasis būtų pranešęs probacijos tarnybai apie išvykimą į Vokietiją, pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą, darbovietės pavadinimą. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė paaiškino, jog tik po teikimo pateikimo teismui nuteistasis su ja susisiekė telefonu ir informavo, jog šiuo metu yra Vokietijoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikime nurodytomis aplinkybėmis, jog B. G. netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas bendrąsias probuojamojo pareigas, t. y. vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Anksčiau aptartos aplinkybės rodo atsainų ir nepakankamai rūpestingą probuojamojo požiūrį į probacijos procesą ir bendrąsias probuojamojo pareigas. Nors probacijos vykdymas B. G. pradėtas nuo 2020 m. rugsėjo 10 d., tačiau dėl paties nuteistojo neveikimo, t. y. įstatyme ir individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytų pareigų nevykdymo, per pirmuosius keturis probacijos mėnesius nebuvo atlikta jokių realių veiksmų, kurių metu būtų siekiama motyvuoti ir skatinti jo gebėjimus gyventi nenusikalstant, gerinti jo socialinę integraciją. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 14 d. atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, B. G. nusikalstamo elgesio rizika nors ir išliko vidutinė, tačiau nuo 53 balų padidėjo iki 79. Šios aplinkybės rodo, jog teismo nuosprendžiu kartu su bausme B. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytos priemonės gali būti nepakankamos bausmės ir probacijos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam tikslinga paskirti papildomą įpareigojimą 1 metus dalyvauti elgesį keičiančioje programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Teikimu taip pat siūloma probuojamajam B. G. papildomai paskirti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu. Teismas sutinka su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovės argumentais, jog šio įpareigojimo nustatymas sudarytų sąlygas geriau kontroliuoti nuteistojo elgesį, įskaitant ir įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio, vykdymo kontrolę. Kartu teismas pažymi, jog papildomų probacijos sąlygų skyrimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinus konkrečias bylos faktines aplinkybes bei remiantis teisingumo, proporcingumo principais. Pažymėtina, jog bausmės tikslai ir paskirtis yra susiję ne tik su siekiu nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir teisingumo principo įgyvendinimu, o resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas bei parinkti individualizuotas darbo su nuteistaisiais priemones ir metodus.

Teismui elektroniniu paštu pateiktuose paaiškinimuose B. G. nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 23 d. išvyko į Vokietiją dirbti, šioje šalyje pradėjo darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)” nekvalifikuotu darbininku, nuo 2020 m. gruodžio 14 d. pradėjo dirbti gamybos linijos operatoriumi, šiuo metu mokosi dirbti kompiuteriu. Paaiškinimuose taip pat teigė, kad gyvena darbovietės nuomojamame keturių kambarių bute su kitais darbininkais, į darbą yra nuvežamas ir parvežamas įmonės transportu, pirmą mėnesį atskaičius mokesčius gavo 844 Eur dydžio darbo užmokestį, pasikeitus darbo pobūdžiui, jo atlyginimas gali padidėti iki 1 900 Eur. Teismui taip pat buvo pateikta dalies terminuotos darbo sutarties kopija, duomenys apie gyvenamosios vietos adresą. Nors paminėti dokumentai surašyti vokiečių kalba ir nėra išversti į valstybinę kalbą, tačiau įvertinus teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes, jog dokumentų vertimo galimybės yra apribotos dėl paskelbto karantino, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, minėti dokumentai pridėti prie bylos ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas taip pat patvirtino probuojamojo nurodytas aplinkybes apie jo darbą mėsos perdirbimo įmonėje Vokietijoje, apie tai po teikimo pateikimo teismui telefonu buvo informuota ir probacijos tarnybos atstovė. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad B. G. šiuo metu dirba ir gyvena Vokietijoje.

Nors probuojamasis apie savo išvykimą ir pasikeitusią gyvenamąją vietą neinformavo probacijos tarnybos, tuo pažeisdamas įstatyme įtvirtintas bendrąsias probuojamojo pareigas, tačiau ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip jo siekis išvengti bausmės vykdymo, juolab, kad B. G. nėra nustatytas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien faktas, kad nuteistasis išvyko į užsienį apie tai nepranešęs probacijos tarnybai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pasislėpė nuo jam paskirtos bausmės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-423-468/2019). Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuo 2020 m. birželio 16 d. B. G. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau įsidarbinti Lietuvoje jam nepavyko. Gynėjo teigimu, joks darbas jam nebuvo pasiūlytas. Teismo nuomone, probuojamojo įsidarbinimas užsienio įmonėje rodo jo pastangas integruotis į visuomenę bei turėti legalų pajamų šaltinį, o tai, be kita ko, sudaro sąlygas tinkamai įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą sumokėti 20 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas teigė, kad dalis šios sumos, t. y. 100 Eur, į minėtą fondą jau yra sumokėta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, konstatavo, jog prokurorės prašomas skirti įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, nepagrįstai suvaržytų nuteistojo B. G. galimybę dirbti užsienyje bei įvykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – sumokėti 20 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadinasi, jau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui sprendžiant bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo klausimą buvo sudarytos prielaidos manyti, jog nuteistojo darbas užsienyje savaime nebūtų nesuderinamas su bausmės paskirtimi ir tikslais.

Nagrinėjamu atveju teikimu prašomo nustatyti įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, nustatymas iš esmės reikštų probuojamojo pareigą nutraukti darbo santykius Vokietijoje ir grįžti į Lietuvą. Teismo vertinimu, tokia situacija nebūtų suderinama su teisingumo ir proporcingumo principais, o kartu apribotų nuteistojo galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir tinkamai vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, nuolatinio darbo ir legalaus pajamų šaltinio neturėjimas gali apsunkinti nuteistojo resocializacijos procesą, sudaryti prielaidas naujiems teisės pažeidimams daryti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teikimu prašomo nustatyti įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, nustatymas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nebūtų suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nėra numatyta draudimo vykdyti probuojamojo priežiūrą jam esant užsienio valstybėje. Tuo atveju, jeigu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius neturi pakankamai galimybių užtikrinti probuojamojo kontrolės, jis turi teisę spręsti klausimą dėl probacijos vykdymo perdavimo kompetentingai Vokietijos institucijai inicijavimo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Tokios galimybės egzistavimą teismo posėdžio metu patvirtino ir Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į proporcingumo principą, teismas konstatuoja, kad teikime nurodyti nuteistojo B. G. probacijos sąlygų pažeidimai sudaro pagrindą teikimą tenkinti iš dalies – papildomai paskirti probuojamajam B. G. BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą pareigą 1 metus dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, o kitos teikimo dalies netenkinti.

Nuteistajam papildomai išaiškintina, kad ir toliau nevykdant probacijos sąlygų, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, darant teisės pažeidimus, teismas gali ne tik paskirti papildomų įpareigojimų, bet ir priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Paskirti B. G. papildomą įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Kitos teikimo dalies netenkinti.

Išaiškinti nuteistajam B. G., kad ir toliau nevykdant probacijos sąlygų, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, darant teisės pažeidimus, teismas gali priimti sprendimą ne tik paskirti papildomų įpareigojimų, bet ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.