Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjus viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės M. Z. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma M. Z. pratęsti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jam 2021 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė J. D. teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad jeigu M. Z. nebūtų kontroliuojamas, jis pats savarankiškai vaistų nevartotų, todėl jam reikalinga priežiūra. Pacientui reguliariai vartojant medikamentus, galima stabilizuoti jo būklę, kad būklė nepablogėtų ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, tiek sau.

M. Z. gynėjas advokatas V. S. teismo posėdžio nurodė, kad M. Z. reikalingas gydymas ir gydymo kontrolė, teismo prerogatyva spręsti tenkinti ar netenkinti šį teikimą.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. Z. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. lapkričio 11 d. jis yra P. rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, šiuo metu nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. 2017 m. ir 2020 m. gydytas V. miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinės Š. ligoninės psichiatrijos klinikoje, abiem atvejais diagnozė – (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą 2021 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 16 d. gydytas V. miesto psichikos sveikatos centre, diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi pratęstas ambulatorinis stebėjimas. Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. psichinės būklės vertinimo išvados matyti, kad M. Z. orientacija laike ir vietoje pakankama, jis nekonfliktiškas, emocijos blankios. Nuotaika pažeminta, kiek nerimastingas, įsitempęs; M. Z. ir toliau reikalinga medicininė kontrolė, specialistų pagalba ir kito asmens priežiūra. Sveikatos būklė nepasikeitė, ji išlieka stabili, nepagerėjusi.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtos M. Z. psichinės būklės vertinimo išvados, matyti, kad M. Z. nėra pasveikęs, jo sveikatos būklė nepagerėjusi, nevartojant medikamentų gali kilti pykčio, agresijos priepuoliai. Sveikatos stabilumas yra užtikrinamas medikamentiniu gydymu.

Tiek komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė rekomendavo tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagrindo abejoti specialistų komisijos išvados pagrįstumu, teismas neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors M. Z. destruktyvaus elgesio nepastebėta, tačiau atsparumas tiek išoriniams, tiek vidiniams trikdžiams išlieka menkas, jis nekritiškas savo padarytai veikai ir savo sveikatos būklei, kas teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog jam ir toliau reikalingas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymas. Pastebėtina, kad taikant priverstines medicininio poveikio priemones atliekama ne tik skirtų vaistų vartojimo kontrolė, bet M. Z. teikiamos ir papildomos paslaugos: jis konsultuojamas gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės ir kt. specialistų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas M. Z. pratęstinas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

viešosios įstaigos P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti M. Z. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo reikalingumo.

Nutarties nuorašus išsiųsti pareiškėjui, gynėjui, prokuratūrai, M. Z., A. Z., nukentėjusiems: R. G., J. J., A. O., R. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.