- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-383-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01240-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Oris LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oris LT“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Oris LT“ (toliau ir atsakovė) 7500 Eur baudą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2022 m. liepos 27 d. sudarė rangos sutartį Nr. SAN-339372118658275 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovui atlikti inžinerinių sistemų saulės elektrinės įrengimo darbus pagal UAB „Oris LT“ pateiktą pasiūlymą, adresu (duomenys neskelbtini)
3. Ieškovas tinkamai vykdė visas sutarties sąlygas ir sumokėjo atsakovei 7500 Eur avansą sutartyje nustatytais terminais: 2022 m. liepos 28 d. 1000 Eur, 2022 m. rugsėjo 8 d. 6500 Eur. Ieškovui atlikus pirmąjį avansinį mokėjimą, į darbų atlikimo vietą ((duomenys neskelbtini)) atvyko atsakovės atstovas ir įvertino darbų atlikimo vietos technines savybes. Atsakovė, įvertinusi darbų atlikimo vietos technines savybes, pareikalavo ieškovo sumokėti antrąjį avansinį mokėjimą. Atsakovės atstovai 2022 m. spalio mėnesį atvyko į darbų atlikimo vietą, ją papildomai apžiūrėjo ir nurodė, kad pirminis atsakovės darbų atlikimo vietos įvertinimas nėra teisingas, todėl šalims reikia keisti sutarties kainą ir ieškovui už atliktus darbus reikės sumokėti didesnę pinigų sumą, negu numatyta sutartyje. Ieškovui nesutikus su atsakovės reikalavimu keisti sutarties kainą, atsakovė 2022 m. spalio 10 d. bankiniu pavedimu grąžino ieškovui visą pagal sutarties sąlygas sumokėtą avansą t. y. 7500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Sutarties nutraukimas Nr. 339372118658275“. Ieškovas 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir pareikalavo sumokėti sutarties sąlygų 6.2 p. numatytą avanso dydžio baudą. Atsakovė 2022 m. gruodžio 2 d. atsakė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu, motyvuodama tuo, kad darbų atlikimo vieta neatitinka atsakovės keliamų būtinųjų sąlygų ir nėra tinkama atsakovei saugiai atlikti darbus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Oris LT“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal šalių 2022 m. liepos 27 d. sutartį atsakovė (rangovas) įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis įvykdyti inžinerinių sistemų saulės elektrinės įrengimo darbus pagal pateiktą pasiūlymą, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas saulės elektrinei sumontuoti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (sutarties 1.1. p.). Sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad užsakovas sumoka 1000 Eur avansą nuo visos sąmatos sumos per 3 dienas nuo sutarties patvirtinimo dienos ir antrą 6500 Eur mokėjimą atlieka likus ne mažiau kaip 9 dienos iki įrangos pristatymo dienos į objektą. Sutarties 4.6 punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti nenusižengiant techninių specifikacijų reikalavimams. Ieškovas įsipareigojo iki šioje sutartyje nurodytos darbų pradžios perduoti projektą ir statybos objekto frontą rangovui tvarkingą, tinkamai parengtą užsakomų darbų atlikimui (sutarties 5.1 p.). Pagal Sutarties 6.2. punktą ne dėl užsakovo kaltės rangovui nutraukus sutartį, rangovas atlygina užsakovo dėl to patirtus tiesioginius nuostolius ir sumoka avanso dydžio baudą.
5. Ieškovui atlikus pirmąjį avansinį mokėjimą, atsakovė 2022 m. rugpjūčio 24 d. atliko ieškovo stogo apžiūrą su dronu, siekiant įvertinti stogo plotą ir šešėliavimus nuo kaminų, nes šių duomenų reikia padaryti saulės elektrinės išdėstymo brėžiniui. Remiantis Sutarties 3.2. p., antras avansas mokamas prieš pat saulės elektrinės montavimo darbus, tuo tarpu 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo padaryti tik ieškovo namo stogo matavimai. Atsakovės darbuotojai kiekvieną kartą nelipa pas klientą ant stogo ir jo neardo, nes 99 proc. atvejų gali montuoti saulės elektrines, montuotojų brigada apžiūri ir įvertina stogą, jo būklę. 2022 m. spalio mėnesį atvyko montuotojų brigada, kuri apžiūrėjusi ieškovo namo stogo būklę įvertino, kad ieškovo namo stogas nekokybiškai įrengtas, todėl sumontavus saulės elektrines yra didelė tikimybė, kad bus pažeista plėvelė ir stogas ims praleisti vandenį. Atsakovė nurodė, kad saulės elektrinės ji nemontavo dėl nekokybiškos stogo konstrukcijos, o ne dėl to, kad ieškovas nesutiko su sutarties kainos keitimu. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų kilti civilinė atsakomybė netesybų forma. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo sudaryti atsakovei būtinas saulės elektrinei sumontuoti sąlygas ir perduoti statybos objekto frontą rangovui tvarkingą, tinkamai parengtą užsakomų darbų atlikimui. Tačiau apžiūrėjus stogo konstrukcijas paaiškėjo, kad jos yra nekokybiškos ir sumontavus saulės elektrines yra didelė tikimybė, kad bus pažeistos, o ieškovo namo stogas apgadintas, t. y. atsakovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Ieškovas negali remtis sutarties neįvykdymu, nes rangovas sutarties neįvykdė dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka pačiam ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės UAB „Oris LT“ 1000 Eur baudą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 183 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei UAB „Oris LT“ 2145,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo A. G. 11,51 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina ir neįrodo atsakovės teiginio, kad sutartimi ieškovas siekė įsirengti saulės elektrinę ūkinei komercinei ar profesinei veiklai, o ne asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Rangos sutarties objektas, be kita ko, saulės elektrinės galingumas (iki 10 kw) suponuoja, kad statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas rangos sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi. Atitinkamai tokiems santykiams papildomai taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672-6.680 straipsniai) ir CK XVIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nutraukdama sutartį konkrečiai neįvardijo, kokio sutarties punkto ieškovas neįvykdė, tačiau kaip galima spręsti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovės pozicijos bylos nagrinėjimo metu, ji nutraukė sutartį dėl to, kad „darbų vieta neatitiko būtinų darbų vykdymo sąlygų“ (tokia formuluotė numatyta sutarties 5.2 punkto sakinio pradžioje prieš paaiškinimą, kokios yra būtinos sąlygos darbams vykdyti: t. y. įskaitant, tačiau neapsiribojant: trukdžiai, elektra, vanduo), kas, atsakovės teigimu, yra netinkama stogo konstrukcija, už kurią atsakingas ieškovas, sutartiniams darbams įvykdyti.
9. Teismas iš esmės sutiko su atsakove, kad bendrąja prasme stogo konstrukcijų tinkamumas, jo techninės savybės reikalingos darbams atlikti gali būti priežastimi nesudaryti sutarties dėl negalėjimo jos tinkamai įvykdyti, taip pat stogo konstrukcijų pritaikymas atsakovės vykdomiems darbams atlikti gali būti priskirtas užsakovui (vartotojui). Tačiau, teismo vertinimu, yra svarbus konkrečios informacijos užsakovui pateikimas ir pateikimo momentas. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių dėl galimo stogo netinkamumo darbams atlikti kilo po to, kai užsakovas įvykdė savo įsipareigojimus, o rangovas jau po savo atlikto stogo įvertinimo 2022 m. rugpjūčio 24 d. atvyko atlikti darbus. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateikto 2022 m. rugsėjo 9 d. pokalbio įrašo nustatyta, jog ieškovui informavus atsakovę, kad jis padarė pavedimą ir viską atsiuntė bei klausiant, kokius veiksmus ieškovas dar turi atlikti, atsakovė (rangovė), kuri specializuojasi šioje veikloje, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas, be kita ko, pareigą įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo, patikino, kad ieškovui tikrai daugiau daryti nieko nereikia daryti, tuo labiau, kad ir avansas yra sumokėtas, todėl viską toliau visus veiksmus turi atlikti tik atsakovė, kas taip pat suponavo ieškovo įsitikinimą, kad sutartinius įsipareigojimus jis yra įvykdęs.
10. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilus ginčui dėl stogo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijos tinkamumo saulės elektrinės įrengimui įvertinti buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui J. G.. Kaip matyti iš byloje esančio teismo eksperto J. G. ekspertizės akto, atsakant į teismo užduotą 1-ą klausimą: ar stogo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcija tinkama 10 kW galingumo saulės elektrinės montavimui, konstatuota, kad norint tinkamai sumontuoti saulės modulių elektrinę vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), stogo reikalinga papildomai, virš gegnių, įrengti ventiliacinius tašelius.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog ginčo sutartis atsakovės vienašališkai buvo nutraukta nė dėl ieškovo kaltės, todėl pagal sutarties nuostatas ieškovui atsirado teisė reikalauti netesybų pagal sutarties 6.2 punktą. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad šiuo metu ant ieškovui priklausančio namo stogo yra sumontuota 9,96 kW galingumo fotovoltinių saulės modulių elektrinė (teismo eksperto atsakymas į 5 klausimą). Ieškovas, teikdamas 2023 m. sausio 24 d. ieškinį, nurodė, kad analogiškas paslaugas teikianti įmonė, jau yra sėkmingai įrengusi analogiškus įrenginius toje pačioje vietoje, tokiomis pačiomis sąlygomis ir už mažesnę kainą nei buvo numatyta ginčo sutartyje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visos sutarties kaina yra 9 592,28 Eur su PVM arba 7 927,50 Eur be PVM. Taip pat nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertintino ir tą aplinkybę, jog antrosios dalies avansinis (6500 Eur) sumokėjimas buvo susijęs su įrangos pristatymo į objektą aplinkybe, o ne su tam tikru atsakovės darbų atlikimui reikalingų veiksmų įsivertinimu, kaip tai buvo pirmojo avanso (1000 Eur) sumokėjimo atveju.
12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad, nepaisant to, jog netesybų dydis buvo aptartas sutartyje, kurios nuostatas pasiūlė atsakovė (verslu užsiimantis subjektas) ieškovui (vartotojui), tačiau šiuo konkrečiu atveju šalių sulygtos netesybos pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes neatitinka proporcingumo principo, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas netesybas sumažinti iki 1000 Eur sumos. Dėl to reikalavimas priteisti 7500 Eur baudą patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1000 Eur netesybų (CK 1.5 straipsnis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) A. G. prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliantas nurodė, jog teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Rangos sutartis yra ir vartojimo sutartis, ieškovas yra silpnesnė šios sutarties šalis, o atsakovė privalo atlyginti ieškovui netesybas, tačiau teismas priimdamas sprendimą visiškai nepagrįstai sumažino netesybų dydį. Skundžiamas sprendimas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, nes jis kreipdamas į teismą turėjo teisėtų lūkesčių, kad vadovaujantis Sutarties sąlygomis, kurias nustatė pati atsakovė, jam atsakovė pagrįstai turės sumokėti 7500 Eur baudą už sutarties vienašališką nutraukimą ne dėl ieškovo kaltės. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB ,,Oris LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
16.1. Ekspertizės akte statybos teismo ekspertas konstatavo, kad stogo ventiliaciniai tašeliai turėjo būti tvirtinami prie gegnių t. y. stogo laikančiosios konstrukcijos, tuomet prie jų galima montuoti ir saulės elektrinės modulių laikiklius (tokiu atveju būtų patikimas laikiklių tvirtinimas, kad saulės modulių nenuplėštų stiprus vėjas). Šiuo atveju stogo ventiliaciniai tašeliai pritvirtinti prie stogo lentų pakloto, o tai nėra patikimas būdas prie jų tvirtinti saulės elektrinės modulių laikiklius. Norint tinkamai padaryti reikėtų nuimti čerpes ir stogo ventiliacinius tašelius pritvirtinti prie gegnių. Taigi ekspertizės aktas patvirtino, kad ieškovo stogo konstrukcija nėra tinkama saulės elektrinės montavimui.
16.2. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad stogo konstrukcijų tinkamumas, jo technines savybės reikalingos darbams atlikti gali būti priežastimi nesudaryti sutarties dėl negalėjimo jos tinkamai įvykdyti, taip pat stogo konstrukcijų pritaikymas atsakovės vykdomiems darbams atlikti gali būti priskirtas užsakovui. Taigi pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovo namo stogo konstrukcija nėra tinkama saulės elektrinės sumontavimui ir šis trūkumas priskirtinas užsakovui. Teismas dalį netesybų ieškovui priteisė tik dėl to, kad atsakovė nenurodė ir nenustatė termino konkretiems trūkumams, kuriuos atsakovė manė esant, pašalinti.
16.3. Ieškovas ieškinyje pripažino, o apeliaciniame skunde neneigia, kad jokių nuostolių nepatyrė, nes kitas rangovas jam įrengė saulės elektrinę už mažesnę kainą negu siūlė atsakovė. Todėl akivaizdu, kad 7500 EUR baudos priteisimas būtų aiškiai per didelis, nepagrįstas ir atliktų baudimo funkciją, tad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
16.4. Jeigu ieškovas manė, kad skundžiamu sprendimu neišspręstas dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl netesybų priteisimo
18. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad netesybos jam turi būti priteistos pilna apimtimi dėl to, kad tokios netesybos buvo nurodytos sutartyje, o jis vartotojas ir nerengė ginčo šalių sutarties.
19. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, taip pat 6.258 straipsnio 3 dalies kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Kartu pažymėtina tai, kad aptariamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
23. Taigi nagrinėjamu atveju netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Jeigu ieškovui būtų priteistos akivaizdžiai neprotingos ir aiškiai per didelės netesybos, jos atliktų ne kompensuojamąją, o baudimo funkciją. Ieškovo reikalaujama bauda turi būti pagrįsta jau patirtais nuostoliais.
24. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius. Priešingai, ieškovas ieškinyje nurodė, kad tokias pačias paslaugas teikianti įmonė jau yra sėkmingai įrengusi analogiškus įrenginius toje pačioje vietoje, tokiomis pačiomis sąlygomis ir už mažesnę kainą, taigi apeliantas nepatyrė jokių nuostolių. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šią bei kitas aplinkybes (Sprendimo 46 p.) pagrįstai sumažino netesybas. Iš to darytina išvada, kad 7500 Eur baudos priteisimas būtų aiškiai per didelis, nepagrįstas ir atliktų baudimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė tokio dydžio baudos.
25. Be to, ekspertizę atlikęs ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovo stogo konstrukcijos tam tikrus trūkumus, kurie yra svarbūs montuojant saulės elektrinę. Ekspertizės akte (68.2 p.) ekspertas konstatavo, kad atsakovės UAB „ORIS LT“ pateiktose statybos taisyklėse numatytas laikiklių tvirtinimas per ventiliacinį tašelį į gegnę, tai atitinka teisės aktų reglamentavimą. Norint tinkamai sumontuoti fotovoltinių saulės modulių elektrinę vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), stogo reikalinga papildomai, virš gegnių, įrengti ventiliacinius tašelius.
26. Taigi, remiantis šia eksperto išvada, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog atsakovė nutraukė sutartį, tam kad išvengtų realios žalos ieškovo turtui. Jeigu atsakovė būtų atlikusi elektrinės montavimo darbus, neatsižvelgdama į ieškovo stogo konstrukciją, tuomet atsakovė galėjo padaryti realią žalą ieškovo turtui, o šiuo metu jos išvengta.
27. Kolegija, spręsdama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1000 Eur netesybas, taip pat atkreipia dėmesį, kad antrosios dalies avansinis (6500 Eur) mokėjimas buvo susijęs su įrangos pristatymo į objektą aplinkybe, o ne su tam tikru atsakovės darbų atlikimui reikalingų veiksmų įsivertinimu, kaip tai buvo pirmojo avanso (1000 Eur) sumokėjimo atveju. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ir šias aplinkybes, pagrįstai atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei interesų pusiausvyros principus, netesybas sumažino iki 1000 Eur sumos.
28. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu reikalavimas priteisti 7500 Eur baudą pagrįstai patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1000 Eur netesybų (CK 1.5 straipsnis, CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
29. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas už advokato padėjėjo teisines paslaugas sumokėjo ne 700 Eur, kaip nurodyta sprendime, o 1500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka.
30. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 169 Eur žyminį mokestį, 500 Eur už ekspertizę, taip pat 1500 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas patyrė tik 700 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas ir dėl to neteisingai paskaičiavo visą ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra pagrindas jas perskaičiuoti.
31. Pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta 13,33 proc. ieškinio reikalavimų, todėl už advokato padėjėjo teisines paslaugas turėjo būti priteista 199,95 Eur. Taigi, ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista 23 Eur žyminio mokesčio, 199,95 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ir 66,67 Eur teismo ekspertizės išlaidų, viso 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos baigties
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl dėl materialinio ieškinio reikalavimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas netiksliai apskaičiavo ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, bet patikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Nors abi šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki rašytinio teismo posėdžio pradžios (2024 m. vasario 20 d. 8:00 val.) teismui nebuvo pateikti nei ieškovo, nei atsakovės įrodymai apie patirtas atstovavimo išlaidas. Dėl šios priežasties atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstomas.
35. Ieškovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 169 Eur žyminio mokesčio. Nors buvo tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau šis reikalavimas yra ne materialinis, o procesinis, taigi žyminis mokestis už jį nėra mokamas. Dėl šios priežasties ieškovui žyminis mokestis nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui A. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oris LT“ priteista 183 Eur bylinėjimosi išlaidų patikslinti ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oris LT“ (j. a. k. 303982357) 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų“.