Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-23 · Administracinė byla Nr. I-3145-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
I-3145-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00054-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
D.K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3145-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00054-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D.K. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, jam priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-5) nurodė, jog jis nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. birželio 19 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose 4 būryje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Skundžiasi perpildytomis patalpomis, kai vienam pataisos namuose laikomam asmeniui teko mažiau nei 2 kv. m. ploto, teigdamas, jog plotą dar labiau mažino jose esantys baldai ir kitas inventorius. Nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, apšvietimas buvo labai blogas, grindų nebuvo, tik betoninė danga. Akcentuoja, jog virtuvėje nebuvo karšto vandens, tualetų būklė buvo netinkama, nuolat tvyrojo blogas kvapas. Dėl to, kad laikomi asmenys galėdavo tik kartą į savaitę praustis dušu, patalpose būdavo prakaito kvapas. Teigia, jog pataisos namuose administracija palaikydavo nuteistųjų subkultūrą, jis priklausė žemiausiai kąstai, dėl to patyrė psichologinę ir moralinę įtampą. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą. Neturtinę žalą įvertina 5000 Eur žala.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Alytaus PN), atsiliepime į skundą (b.l. 12-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas bausmę atliko nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. birželio 5 d. bendrabučio tipo patalpose, užtikrinant teisės aktuose numatytą minimalią gyvenamojo ploto normą. Akcentuoja, jog nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sudarytos sąlygos sportuoti, ir kitos sąlygos užsiimti įstaigoje leistina, prasminga veikla. Pabrėžia, jog 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą ir nenustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų. Teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta patalpų temperatūra, buvo tinkama santykinė oro drėgmė, kameros ventiliuojamos atidarius langus. Paaiškina, jog 2018 m. liepos mėnesį pradėti ir šiuo metu atliekami bendrabučio Nr. 2 (kuriame yra ir būrys Nr. 4) rekonstrukcijos darbai, dėl šios priežasties visi nuteistieji perkelti į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Pažymi, jog pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus kartą per savaitę yra sudaryta galimybė pataisos namuose laikomiems asmenims nusiprausti po šiltu dušu. Akcentuoja, jog karštas vanduo yra tiekiamas į bendro naudojimo patalpas, o tiekimas į virtuvę nėra numatytas jokiais teisės aktais. Paaiškina, jog visi sanitariniai mazgai bendrabutyje Nr. 2 įrengti atskirai nuo miegamųjų vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o 2016 metais atlikti sanitarinių mazgų remonto darbai. Akcentuoja, jog pareiškėjas pats nepasinaudojo teise apskųsti pareigūnų sprendimus dėl perkėlimo į kitą būrį ar sektorių, dėl tokių sprendimų nesiskundė administracijai. Pabrėžia, jog netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galimai tarp nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kąstas. Teigia, jog Alytaus PN pareigūnai su pareiškėju elgėsi pagarbiai, neišskirdami iš kitų nuteistųjų tarpo. Mano, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, emocine depresija, stresu, psichologine ir moraline įtampa, garbės ir orumo pažeminimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, higienos normų pažeidimo: netinkamos ventiliacijos, šviesos, netinkamos sanitarinio mazgo būklės, blogo kvapo tiek patalpose, tiek sanitariniame mazge, taip pat karšto vandens virtuvėje nebuvimo, paskyrimo į tam tikrą būrį.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Iš byloje esančių duomenų apie perkėlimus bei duomenų iš kompiuterinės sistemos Alytaus PN (b.l. 15-16) bei atsiliepime nurodytos informacijos nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį (1 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2) 3 miegamąjį, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., kurio plotas 44,81 kv.m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 4 miegamąjį, kuris 44,24 kv.m. ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Pareiškėjas pats skunde nenurodė kiek konkrečiu laikotarpiu buvo laikoma nuteistųjų, tik subjektyviai įvertino, jog vienam asmeniui tenkantis plotas buvo ne daugiau kaip 2 kv.m. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas turi būti skaičiuojamas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pagal atliktus skaičiavimus (44,81/12 = 3,73 kv.m. ir 44,24/12 = 3,68 kv.m.), akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas (3,73 kv.m. ir 3,68 kv.m.) atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Naujosioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsiželgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo ventiliacijos, nebuvo tinkama apšvieta, patalpose nebuvo grindų, tik betoninė danga.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma, 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 12 punkto nuostatas, Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal minėtos higienos normos 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C (16 punktas). Natūralios apšvietos Higienos norma nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose bei blogo kvapo.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apšvietimą, tinkamą oro temperatūrą (šiltuoju metų laiku 18-28 oC, šaltuoju - 18-22 oC), santykinę oro drėgmę (šiltuoju laiku 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc.). Be to, atsakovės atstovas pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. PA309(22.14.3 1.12) (b.l. 20-21), kuriame konstatuota, jog nenustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Pažymėtina, jog Alytaus PN buvo tikrinami bendrai. Nors patikrinimas atliktas anksčiau nei ginčo laikotarpiu, tačiau teismo vertinimu, sąlygos negalėjo skirtis iš esmės. Vertintina tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas buvo netinkamas, kaip buvo apskaičiuotas oro judėjimo greitis, sprendžiant, jog ventiliacija buvo netinkama, nenurodė kokias pasekmes jam sukėlė jo vertinimu minėti higienos normos neatitikimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, netinkamos apšvietos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Atsakovas neneigia, jog bendrabučiui Nr. 2 būtini rekonstrukcijos darbai, atsiliepime nurodė, jog 2018 m. liepos mėnesį rekonstrukcijos darbai pradėti vykdyti. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius, jog grindų būklė buvo bloga, atsakovės atstovas nepateikė. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl blogos grindų būklės ir kitų kalinimo sąlygų skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui, nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė grindų būklė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl patalpose buvusio blogo kvapo, kadangi laikomiems asmenims tik kartą per savaitę sudaroma galimybė nusiprausti.

Higienos normos 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovės atstovas į bylą pateikė 2018 m. birželio 12 d. Nuteistųjų maudymosi duše grafiką Nr. 4-3945, kuris patvirtintas Alytaus PN direktoriaus (b.l. 22), iš kurio matyti, kad kartą į savaitę teisė į šiltą dušą yra suteikiama visuose sektoriuose laikomiems nuteistiesiems. Byloje nenustatyta, kad Nuteistųjų maudymosi duše grafikas buvo pažeistas ir pareiškėjui kartą į savaitę buvo neužtikrinta teisė nusiprausti šiltu dušu. Dėl pareiškėjo argumentų, jog patalpose buvo blogas kvapas, teismas jau pasisakė aptardamas pareiškėjo pretenzijas dėl ventiliacijos nebuvimo.

Pareiškėjas nurodo, jog virtuvėje nebuvo karšto vandens ir dėl tokių veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

Teismas vertintina, jog teisinis reguliavimas reikalavimą įrengti karštą vandenį numato tik dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpose (Higienos normos 18 punktas), todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo užtikrinti šilto vandens tiekimo virtuvėje. Dėl šios priežasties pareiškėjo pretenzijos neužtikrinus karšto vandens tiekimo virtuvėje vertintinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant sanitarinio mazgo tinkamos būklės.

Kadangi pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos atskirtos ne žemesnėmis 1,5 m aukščio sienelėmis, todėl akivaizdu, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018).

Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis atsiliepime, kuriais patvirtinta, jog 2016 metais atliktas bendrabučio Nr. 2 sanitarinių mazgų remontas, taip pat fotonuotrauką (b.l. 23), teismas sprendžia, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamos sanitarinio mazgo būklės, atmestini.

Pareiškėjas argumentuoja, jog atsakovės atstovas palaikydavo kriminalinę subkultūrą, o dėl to, jog jis buvo priskirtas žemiausiajai „kąstai“, nuolat kentė didelę psichologinę ir moralinę įtampą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.), 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu; 65 punktas numato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, [...] direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras; skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. BVK 142 straipsnis numato nuobaudas nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, perkėlimą tam tikram laikui į kamerų tipo patalpas (1 dalies 4 punktas), perkėlimą į drausmės grupę (2 dalies 2 punktas).

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas priklausė tam tikrai bausmę atliekančių asmenų grupei. LVAT ne kartą konstatavo, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutaris administracinėje byloje Nr. A-2121-520/18). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, dėl kokių jo veiksmų ir kada administracija nusprendė jį perkelti į kitą būrį. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu buvo laikomas būryje Nr. 4, tokiu būdu pareiškėjo skundo argumentai dėl priklausymo žemiausiai ,,kąstai” atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė