Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-261-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-07Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2A-261-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00904-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
B. M., M. M.
Atsakovas
I. B., A. Š.
Trečiasis asmuo
B. J., D. S., A. V.
Advokatai
Irmantas Norkus, Vydmantas Grigoravičius, Evelina Liutkutė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-261-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00904-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų B. M. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. M., M. M. ieškinį atsakovams I. B. (Š.), A. Š. dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys B. J., D. S., A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad B. M. 2014 m. rugpjūčio 4 d. iš B. J. bei S. V., atstovaujamų D. S., nupirko 15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo patvirtinta Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės, notarinio registro Nr. VK- 4593. Prieš sudarant šią pirkimo–pardavimo sutartį B. M. buvo informuotas, kad žemės sklypas privačios žemės nuomos sutartimi 2014 m. gegužės 22 d. yra išnuomotas nuomininkei I. Š., o nuomą organizavo jos tėvas A. Š.. Įgydamas žemės sklypą žemės sklypo savininkių atstovės D. S. buvo patikintas, kad nuomos sutartis bus nutraukta. 2014 m. liepos 29 d. D. S. informavo nuomininkę I. Š. pranešimu apie žemės sklypo pardavimą ir nuomos sutarties nutraukimą, taip pat žodžiu buvo informuotas ir faktinis žemės sklypo nuomos organizatorius A. Š.. Nors atsakovė I. Š. ir jos tėvas A. Š. buvo informuoti apie nuomos sutarties nutraukimą ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, niekada šio žemės sklypo nedirbo, nemokėjo nuomos mokesčio, tačiau 2015 m. vasario 10 d. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekė prisiteisti iš A. S., faktiškai dirbusio žemės sklypą, 16 962,65 EUR žalos atlyginimo. Reikalavimas buvo keliamas teigiant, kad A. S. nukūlė I. Š. pasodintus rapsus. Ieškinys buvo atmestas. 2015 m. rugpjūčio mėnesį B. M. žemės sklype pasodino žieminius rapsus, naudodamas bearimę technologiją, sėdamas ražienas. Tačiau 2016 m. balandžio 3 d. sužinojo, kad jo žemės sklypas buvo sulėkščiuotas ūkininko A. Š. samdytų darbininkų. 2017 m. sausio 6 d. šį žemės sklypą B. M. padovanojo M. M.. Atsakovai patvirtino, kad jie buvo gavę D. S. pateiktą 2014 m. liepos 29 d. pranešimą „Privačios žemės nuomos nutraukimo sutartis“, tačiau jie nesutinka, jog nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta pagal šį dokumentą, teigdami, kad vienašališkas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvo suprastas kaip vienašališkass sutarties nutraukimas, nes neatitinka pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą reikalavimų. Pripažinus, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta D. S. 2014 m. liepos 29 d. pranešimu, tai yra iki žemės sklypo sulėkščiavimo, būtų neabejotinai konstatuota, kad dėl A. Š. atliktų neteisėtų veiksmų žemės sklype B. M. patyrė turtinę žalą, patirdamas rapso sodinimo išlaidų, taip pat dėl A. Š. neteisėtų veiksmų negaudamas pajamų dėl sulėkščiuoto žemės sklypo. Už šiuos nuostolius būtų atsakingas neteisėtus veiksmus organizavęs A. Š., todėl ieškovai šiuo ieškiniu reiškia reikalavimus A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo. Vertinant faktą, kad 2015 metais iš rapsų gautas derlius sudarė 2,833 tonos iš hektaro (2016 metais vidutinis derlius buvo dar didesnis), atėmus patirtas išlaidas 1 tonos rapsų išauginimui (468,46 EUR hektarui / 2,833 tonos iš hektaro, lygu 165,36 EUR tonai), palyginus su vidutine pardavimo kaina, kuri buvo lygi 371 EUR už toną, dėl A. Š. neteisėtų veiksmų B. M. patyrė ir po 205,64 EUR nuostolių nuo tonos rapsų dėl negauto pelno. Įvertinus, kad iš 15 ha žemės sklypo vidutiniškai būtų buvę gauta 42,5 tonos rapsų (15 ha X 2,833 tonos), nuostoliai negauto pelno pavidalu sudarytų 8739,7 EUR sumą. Iš viso ieškovo B. M. patirti nuostoliai sudaro 15 766,60 EUR. Prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, o ieškinio netenkinimo atveju mažinti atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. tarp nuomotojų S. V. ir B. J., atstovaujamų įgaliotinės D. S., ir nuomininkės I. Š. (dabartinė pavardė B.) buvo sudaryta privataus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, terminas iki 2019 m. balandžio 15 d. Nuomos sutartis 2014 m. birželio 6 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant jos galiojimo terminą. Šis juridinis faktas nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir šiuo metu. 2014 m. liepos 29 d. nuomotojai, atstovaujami įgaliotinės D. S., išsiuntė atsakovui privačios žemės nuomos nutraukimo sutartį, kurioje nurodyta, kad nuomotojai praneša apie žemės sklypo pardavimą ir nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas nesutiko pasirašyti šio susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo. Kaip paaiškėjo vėliau, 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuomotojai pardavė žemės sklypą B. M.. Žemės sklypu atsakovai naudojasi iki šiol. Dėl 2014 m. atsakovo pasėtų vasarinių rapsų jau buvo kilęs ginčas teisme su naudotoju A. S.. Kad ateityje būtų išvengta ginčų dėl žemės sklype atliktų darbų ar pasėlių, 2015 m. rugsėjo 29 d. antstolė Vida Daugirdienė atsakovo prašymu sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatavo, jog žemės sklype nėra pasėtų rapsų. Atsakovai mano, kad ieškovai nepagrįstai tvirtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismo sprendime buvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad nuomos sutartis buvo nutraukta netrukus po jos sudarymo. Tačiau nuomos sutarties nutraukimo faktas nebuvo reikšmingas anksčiau nagrinėtoje byloje. Ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta apie jos nutraukimą informavus 2014 m. liepos 29 d. nuomotojų atstovės pranešimu „Privačios žemės nuomos nutraukimo sutartis“. Nurodo, kad tam, kad kiltų atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala. Ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Tretieji asmenys byloje atsiliepimų neteikė. Į teismo posėdį atvyko trečiasis asmuo D. S. ir jos atstovas advokatas Eligijus Karbauskas. D. S. ir jos atstovas nurodė, kad šis trečiasis asmuo ieškovų į bylą įtrauktas nepagrįstai, nes jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Trečiasis asmuo D. S. nurodė, kad ji, atstovaudama B. J. ir S. V., 2014 m. gegužės 22 d. išnuomojo I. Š. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Išnuomodama žemės sklypą ji nurodė, kad turi tikslą parduoti šį žemės sklypą, tačiau atsakovui A. Š., kuris atstovavo I. Š., nebuvo priimtina prašoma kaina. Kai atsirado tinkamas pirkėjas, ji, atstovaudama žemės savininkėms B. J. ir S. V., 2014 m. rugpjūčio 4 d. pardavė 15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M.. Iki išnuomojant žemės sklypą, su A. Š. buvo tariamasi, kad nuomojama laikinai, iki pardavimo, ji nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad gali kilti kokių nors konfliktų. Kadangi žemės sklypas buvo ne jos, jį nuomojo ir pardavė būdama įgaliota kitų asmenų, jokių neteisėtų, neleistinų veiksmų nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 4 566,24 EUR bylinėjimosi išlaidų A. Š. naudai, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 907,50 EUR bylinėjimosi išlaidų D. S. naudai, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 9,86 EUR teismo pašto išlaidų į valstybės pajamas. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovas B. M. 2014 m. rugpjūčio 4 d. iš B. J. bei S. V. nupirko 15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad dėl šio žemės sklypo yra įregistruotas juridinis faktas – 2014 m. gegužės 22 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Taip B. M. buvo neginčijamai informuotas, kad žemės sklypas privačios žemės nuomos sutartimi 2014 m. gegužės 22 d. yra išnuomotas nuomininkei I. Š.. Daikto savininkas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, taigi daikto savininkas turi teisę sudaryti bet kokias sutartis dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto. Šiuo atveju ginčo sklypo savininkės nusprendė parduoti išnuomotą ginčo sklypą ir tai padarė. Byloje nagrinėjamas ginčas realiai yra kilęs tarp ieškovo B. M. ir atsakovo A. Š.. Ieškovas M. M. ir atsakovė I. (Š.) B. byloje nebuvo aktyvūs, todėl sprendžiant ginčą abu ieškovai vadinami vienu pavadinimu – ieškovas, o abu atsakovai – vienu pavadinimu – atsakovas, o ginčo žemės sklypas – tiesiog žemės sklypu.

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta ir turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų akceptavęs pasiūlymą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, jis nesutinka su šiuo reikalavimu ir dabar. Žemės nuomos sutartis iki žemės sklypo pardavimo nebuvo nutraukta, tai neginčijamai patvirtina sudaryta žemės sklypo pardavimo sutartis, nes joje yra nurodyta galiojanti žemės sklypo nuomos sutartis ir Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše šis įrašas galioja ir dabar, nurodyta, kad nuomos sutarties terminas yra iki 2019 m. balandžio 29 d. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes dėl sutarties nutraukimo privalėjo įrodyti asmuo, kuris šiuo pagrindu grindžia vienašališką sutarties nutraukimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovas nedirbo žemės ar ją būtų naudojęs ne pagal paskirtį.

4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad atsakovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, ir prašo priteisti iš ieškovo 11 059,39 EUR, trečiasis asmuo D. S. prašo priteisti 1 815 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė įrodymus, kad advokatas susipažino su bylos medžiaga, teikė konsultacijas, rengė dokumentus – atsiliepimą į ieškinį su priedais, tripliką su priedais, atsiliepimą į atskirąjį skundą, tikslinius prašymus byloje: 2 dėl viešo įteikimo, 1 dėl liudytojo apklausos, 2 dėl papildomų įrodymų pateikimo, 1 nuomonę dėl ieškovų prašymo, 7 įvairius kitokius paklausimus, parengė 4 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų su detaliomis pažymomis, sąskaitomis faktūromis ir sąskaitų apmokėjimo dokumentais, advokatas dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Teismas pastebi, kad atsakovo atstovė pateikdama 2018 m. sausio 9 d. prašymą dėl atsakovo A. Š. bylinėjimosi išlaidų priteisimo tekste nurodė, kad kelionės išlaidos sudarė 38,57 EUR, tačiau atliktų darbo išklotinėje ir PVM sąskaitoje faktūroje, serija NIP, Nr. 29504, nurodė 422,50 EUR sumą (ir 21 proc. PVM), 2018-05-02 prašymo tekste nurodė 38,57 EUR ir 51,12 EUR kelionės išlaidas, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje, serija NIP, Nr. 29814, nurodė 715 EUR sumą (ir 21 proc. PVM), 2018 m. liepos 3 d. prašymo tekste nurodė 51,12 EUR kelionės išlaidas, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje, serija NIP, Nr. 31341, nurodė 455 EUR sumą (ir 21 proc. PVM), kas iš viso sudaro 1 926,92 EUR. Teismas daro išvadą, kad ši prašymuose atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodyta suma yra nepagrįsta, todėl šia suma mažintinas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis, o visa kita išlaidų suma yra pagrįsta, nes suskaičiavus pagal atliktų darbų pobūdį ir kiekį išlaidos neviršija maksimalaus užmokesčio advokatui dydžio, todėl iš ieškovų priteistina 9 132,47 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo A. Š. naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovai B. M. ir M. M. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo A. Š. naudai, sumažinant bylinėjimosi išlaidas – atsakovo A. Š. naudai iš ieškovų priteisti 3 958 EUR bylinėjimosi išlaidų, tai yra iš kiekvieno – po 1 979 EUR; iš atsakovo A. Š. priteisti ieškovui B. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neatsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus užmokesčio dydžiui nustatyti. Nurodo, kad Rekomendacijose nurodoma, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, be kita ko, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, tačiau nė vienas iš šių kriterijų neleidžia daryti išvados, kad turi būti taikomi maksimalūs užmokesčio dydžiai.

5.2. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nepagrįstai taikė maksimalius užmokesčio kriterijus. Rekomendacijose nurodomi maksimalūs užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžiai. Tai reiškia, kad nurodyti dydžiai už konkrečias advokato teisines paslaugas gali būti priteisiami tik tokiu atveju, jei konstatuojama, kad advokato teiktos teisinės paslaugos atitinka Rekomendacijų 2 punkte nurodytą vieną ar kelis kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodė nė vieno kriterijaus, kuris sąlygotų maksimalių užmokesčio dydžių taikymą. Teismas sprendime tik konstatavo, kad prašomas priteisti honoraras neviršija maksimalaus užmokesčio advokatui dydžio, tačiau akivaizdu, kad tokia išvada yra deklaratyvi ir nepagrįsta.

5.3. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neįvertino, kad atsakovo atstovai dubliavo tuos pačius darbus. Nurodo, kad pagal Rekomendacijų 4 punktą, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Tai reiškia, kad neturi būti toleruojama, kai byloje atstovauja ar teisines paslaugas teikia keli advokatai, kurių kiekvienas pakartotinai atlieka tą patį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nurodyta pirmiau, byloje atsakovų atstovų teiktos teisinės paslaugos neatitiko nė vieno iš Rekomendacijose nurodytų kriterijų, kurie sudaro prielaidas taikyti didesnius nei vidurkis ar maksimalius advokatų užmokesčių įkainius, darytina išvada, kad šioje byloje atsakovams teiktų teisinių paslaugų kaina turi būti ne didesnė kaip Rekomendacijose nurodomas vidurkis.

Atsiliepimas

6. Atsakovai I. B. ir A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, Plungės apylinkės teismo 2018 m liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų visas atsakovų A. Š. ir I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

6.1. Atsakovai dėl taikytinų Rekomendacijų kriterijų nurodė, kad apeliantai nepagrįstai atkreipia dėmesį tik į bylos sudėtingumo aspektą, tačiau nevertina kitų aplinkybių, taip pat lemiančių priteisiamų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydį, tarp kurių yra advokatų darbo ir laiko sąnaudos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsakovų atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Tinkamas atstovavimas byloje ir klientų interesų gynimas pareikalavo daug advokatų darbo ir laiko sąnaudų (byloje vyko 4 teismo posėdžiai, atsakovų atstovai rengė daug procesinių dokumentų, paklausimų). Pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir jų išklotines matyti, kad su byla susijusioms teisinėms paslaugos suteikti iš viso buvo skirta net 76,75 advokatų darbo valandos. Taigi, konstatuotina, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsta. Be to, suteiktų teisinių paslaugų pobūdis atitinka ir kitus Rekomendacijų 2 p. kriterijus.

6.2. Atsakovai nurodo, kad apeliantai netinkamai interpretuoja Rekomendacijų 4 punktą, numatantį, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Rekomendacijų 4 punkte, priešingai, nei tvirtina ieškovai, nedraudžiama šaliai byloje turėti kelis atstovus. Ši Rekomendacijų nuostata numato reikalavimą maksimaliam užmokesčiui už suteiktas teisines paslaugas apskaičiuoti, t. y. bendras kelių advokatų gautas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas negali viršyti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Paaiškintina, kad pagal advokatų kontoros, kurioje savo darbo vietas turi tiek advokatė Evelina Liutkutė, tiek advokatas Vydmantas Grigoravičius, vidines taisykles yra įgyvendinama kokybės politika, kurios viena iš sudėtinių dalių yra „4 akių principas“. Šis principas reiškia, kad kiekvieną advokatų kontoros teisininko (advokato) rengtą procesinį dokumentą peržiūri kitas atsakingas už bylą teisininkas (advokatas), taip siekiama užtikrinti maksimalią teikiamų teisinių paslaugų kokybę.

6.3. Atsakovai dėl atliktų darbų nurodo, kad apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad teismas priteisė išlaidas už teisines paslaugas, kurios nebuvo detalizuotos atliktų darbų išklotinėje. 2018 m. birželio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 31341 atliktų darbų išklotinėje (III b. t., 160 b. l.) yra paslėpti darbai, atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nes jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Advokatų kontora atsakovui teikia teisines paslaugas ir kitose bylose, už kurias užmokestis buvo taip pat įtrauktas į nurodytą sąskaitą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai pateiktame priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas apskaičiavime neįtraukė tam tikrų darbų, taip sąmoningai sumažindami atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas sumą. Be to, atsakovai nepagrįstai mažina atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas sumą, nurodydami, kad už tam tikrus atliktus darbus turėtų būti priteista tik pusė Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

9. Byloje pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas trimis motyvais – pirmosios instancijos teismas nevertino Rekomendacijose nurodytų kriterijų advokato užmokesčio dydžiui nustatyti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė maksimalius užmokesčio kriterijus, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovo atstovai dubliavo tuos pačius darbus.

10. Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Visi skaičiavimai byloje atliekami remiantis šiomis Rekomendacijomis nurodant – maksimalus rekomenduojamas už atitinkamą procesinį dokumentą užmokestis.

11. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra nustatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Kasacinio Teismo praktikoje pažymima, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

12. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė iš kiekvieno ieškovo po 4 566,24 EUR bylinėjimosi išlaidų A. Š. naudai, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 907,50 EUR bylinėjimosi išlaidų D. S. naudai.

13. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 1 punktą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, siekdamas teisingai ir objektyviai nustatyti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas nuosekliai įvertins Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus su bylos faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į minėtų Rekomendacijų 2 skyriuje rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalius dydžius.

15. Vertinant bylos sudėtingumą (Rekomendacijų 2 punkto 1 papunktis) ir ginčo sumos dydį (Rekomendacijų 2 punkto 2.5 papunktis) nustatyta, kad ieškovų (apeliantų) ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017 m. birželio 29 d. ir byla išnagrinėta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimu. Matyti, kad nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo byla buvo nagrinėta ilgiau nei metus, byloje nagrinėti sutarties nutraukimo, sutarčių aiškinimo, civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo klausimai, byloje vyko 4 teismo posėdžiai, todėl nesutiktina su apeliantų argumentu, kad nagrinėjamu atveju byla nėra teisiškai sudėtinga ar kad materialinio reikalavimo dėl 15 766,60 EUR nuostolių priteisimo, dydis nelaikytinas pakankamai dideliu, atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra fiziniai asmenys.

16. Vertinant teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (Rekomendacijų 2 punkto 2.2 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (Rekomendacijų 2 punkto 2.3 papunktis); būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Rekomendacijų 2 punkto 2.4 papunktis); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (Rekomendacijų 2 punkto 2.6 papunktis) nustatyta, kad byloje nuo atsiliepimo pateikimo atsakovų interesams iki bylos išnagrinėjimo atstovavo advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros „Cobalt“ advokatai, su kuriais buvo sudaryta rašytinė atstovavimo sutartis (I e. tomas 113–114 e. b. l.), kurių buveinė yra (duomenys neskelbtini), todėl nesutinkama su apeliantų teigimu, kad atsakovų advokatų teisinės paslaugos nebuvo kompleksiškos ir (ar) nuolatinės.

17. Vertinant byloje sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (Rekomendacijų 2 punkto 2.7 papunktis); šalių elgesį proceso metu (Rekomendacijų 2 punkto 2.8 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų 2 punkto 2.9 papunktis) pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškinį pateikė apeliantai, kurie turi prisiimti procesines ieškinio netenkinimo pasekmes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreipimasis į teismą (ieškinio, pareiškimo ir kt. procesinio dokumento padavimas) yra procesinis veiksmas, ir jis gali būti vertinamas tinkamo procesinio elgesio požiūriu nepriklausomai nuo bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės taikymo klausimai nagrinėjamu atveju taip pat yra aktualūs, kadangi byloje buvo keliami nuomos sutarties nutraukimo, žalos atlyginimo už galbūt sunaikintą turtą klausimai, todėl nėra pagrindo sutikti, kad teisės aiškinimo klausimai šiuo atveju nėra aktualūs, pažymint tai, kad nagrinėjant bylą tiek ieškovai, tiek atsakovai patyrė daug laiko sąnaudų (nutarties 15 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti, jog netinkamai buvo taikyti Rekomendacijose nurodyti advokato darbo užmokesčio kriterijai, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad byla nėra sudėtinga, paslaugos nebuvo kompleksiškos, specialios žinios byloje nebuvo reikalingos, o sprendžiami teisės klausimai nebuvo nauji ir ar aktualūs.

19. Apeliantai nurodo, kad Rekomendacijose, be kriterijų, yra nurodomi ir maksimalūs užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžiai. Tai reiškia, kad nurodyti dydžiai už konkrečias advokato teisines paslaugas gali būti priteisiami tik tokiu atveju, jei konstatuojama, kad advokato teiktos teisinės paslaugos atitinka Rekomendacijų 2 punkte nurodytą vieną ar kelis kriterijus, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas.

20. Remiantis byloje pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad atsakovų atstovai 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė 2 756,11 EUR sumos sąskaitą (II e. tomas, 127–129 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: atsiliepimo į ieškinį rengimas, 1,5 val. (1.30 val.) advokatės darbo laikas susipažinti su ieškiniu, 4 paklausimų parengimas; 2,25 val. advokato Vydmanto Grigoravičiaus darbo laikas peržiūrint pateiktus dokumentus. Pagal Rekomenduojamus dydžius už atsiliepimą maksimali rekomenduojama suma 2 339,25 EUR, advokatės 1,5 val. (1.30 val. (apvalinama 30 min. tikslumu (Rekomendacijų 9 punktas)) darbo laikas – 187,14 EUR, 4 paklausimų rengimas – 37,43 EUR, advokato Vydmanto Grigoravičiaus darbo laikas – 187,14 EUR (apvalinama 30 min. tikslumu (Rekomendacijų 9 punktas), iš viso 2 750,96 EUR. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti ne didesnė kaip 2 750,96 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus, darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas).

21. Remiantis 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 1 022,45 EUR (II e. tomas, 130–132 e. b. l.) sumos už suteiktas šias teisines paslaugas: atsiliepimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1 lydraščio ir 3 prašymų dėl informacijos pateikimo rengimas. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už atsiliepimą maksimali suma gali būti 374,28 EUR, teikti prašymai vertinami 280,71 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 654,99 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas).

22. Remiantis 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 2 319,48 EUR sumos (II e. tomas, 133–135 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: tripliko rengimas, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, prašymas dėl liudytojo apklausos, susipažinimas su byla – 0,5 val. (30 min.). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už tripliką maksimali suma gali būti 1 403,55 EUR, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 374,28 EUR suma, už prašymą dėl liudytojo apklausos – 93,57 EUR suma, už susipažinimą su byla – 0,5 val. (30 min.) – 93,57 EUR suma (apvalinama 30 min. tikslumu (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 1 964,97 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas).

23. Remiantis 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 1 055,73 EUR sumos (II e. tomas, 136–138 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: 1 prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, 5 valandos susitikimo su klientu, aplinkybių aptarimas, informacijos rinkimas ir pasirengimas bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo dydžio maksimali suma gali būti 93,57 EUR, už 5 valandas teisinių paslaugų teikimo – 467,85 EUR. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 467,85 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas).

24. Remiantis 2018 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 1 572,25 EUR sumos (III e. tomas, 13–15 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: 4 valandų atstovavimas teismo posėdyje, 2 valandų pasirengimas teismo posėdžiui, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo, kelionė iš ir į teismo posėdį – 6,5 val. (apvalinama 30 min. tikslumu (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už atstovavimą teisme maksimali suma gali būti 374,28 EUR, už pasirengimą teismo posėdžiui 187,14 EUR, kitos (kelionės) išlaidos – 748,56 EUR. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 1 309,98 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas). Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, kad nurodytos kelionės išlaidos yra nepagrįstos, neįrodytos ir akivaizdžiai neobjektyvios, todėl netenkina prašymo dėl 748,56 EUR sumos priteisimo pagal pateiktą sąskaitą dėl kelionės iš ir į teismo posėdį, nes toks reikalavimas prieštarauja ir neatitinka Rekomendacijų 8.20 punkto, CPK 79 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nutarties 10 punktas), kadangi, be kita ko, ir atsakovų atstovai kelionę prilygino teisinių paslaugų išlaidoms. Todėl konstatuojama, kad pagal šią sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 561,42 EUR suma.

25. Remiantis 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 1 686,61 EUR sumos (III e. tomas, 121–123 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: 2 prašymų pateikimas (dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimų ekspertui pateikimo), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 0,5 val. (30 min.), pasirengimas teismo posėdžiui – 2 valandos, atstovavimas teismo posėdyje – 0,5 val. (30 min.), vykimas į teismo posėdį – 6,3 (apvalinama 30 min. tikslumu (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už prašymus maksimali suma gali būti 187,14 EUR, darbo laikas dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo (0,5 val. (30 min.) – 93,57 EUR suma, atstovavimas teisme – 187,14 EUR, kitos išlaidos (kelionė) – 748,56 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista maksimali 1 309,98 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas). Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, kad nurodytos kelionės išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos, todėl netenkina prašymo dėl 748,56 EUR sumos priteisimo pagal pateiktą sąskaitą dėl kelionės iš ir į teismo posėdį, nes toks reikalavimas prieštarauja ir neatitinka Rekomendacijų 8.20 punkto, CPK 79 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nutarties 10 punktas), kadangi atsakovų atstovai kelionę prilygino teisinių paslaugų išlaidoms. Todėl konstatuoja, kad pagal šią sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 467,85 EUR suma.

26. Remiantis 2018 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 119,29 EUR sumos (III e. tomas, 124–125 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: prašymo pateikimas (dėl įrodymų pateikimo). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už prašymus maksimali suma gali būti 93,57 EUR. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista maksimali 93,57 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas).

27. Remiantis 2018 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad ji parengta dėl 1 917,92 EUR sumos (III e. tomas, 156–161 e. b. l.) už suteiktas šias teisines paslaugas: 2 valandos pasirengimo teismo posėdžiui, 0,5 (30 min.) atstovavimas teismo posėdyje, darbo laikas dėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo 0,5 val. (30 min.), 7 valandų kelionė iš ir į teismo posėdį. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Rekomendacijas, už pasirengimą atstovauti teisme maksimali suma gali būti 187,14 EUR, už atstovavimą teismo posėdyje – 93,57 EUR, už darbo laiką dėl prašymo parengimo – 93,57 EUR (Rekomendacijų 9 punktas), kitos (kelionės) išlaidos – 748,56 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, konstatuojant faktą, kad pagal minėtą sąskaitą gali būti priteista maksimali 1 122,84 EUR suma, taikant maksimalius, leistinus darbo užmokesčio dydžius (nutarties 17 punktas). Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, kad nurodytos kelionės išlaidos yra nepagrįstos, neįrodytos ir neobjektyvios, todėl netenkina prašymo dėl 748,56 EUR sumos priteisimo pagal pateiktą sąskaitą dėl kelionės iš ir į teismo posėdį, nes toks reikalavimas prieštarauja ir neatitinka Rekomendacijų 8.20 punkto, CPK 79 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nutarties 10 punktas), todėl konstatuojama, kad pagal šią sąskaitą gali būti priteista ne didesnė kaip 374,28 EUR suma.

28. Apeliantai apeliaciniu skundu nurodo, kad pateiktose sąskaitose yra dubliuojamos atskirų advokatų teisinės paslaugos. Atsakovų atstovai nurodo, kad pagal advokatų kontoros, kurioje savo darbo vietas turi tiek advokatė Evelina Liutkutė, tiek advokatas Vydmantas Grigoravičius, vidines taisykles yra įgyvendinama kokybės politika, kurios viena iš sudėtinių dalių yra „4 akių principas“. Šis principas reiškia, kad kiekvieną advokatų kontoros teisininko (advokato) rengtą procesinį dokumentą peržiūri kitas atsakingas už bylą teisininkas (advokatas), taip siekiama užtikrinti maksimalią teikiamų teisinių paslaugų kokybę.

29. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad atsiliepimą į ieškinį 1 val. rengė advokatas Vydmantas Grigoravičius, nors toje pačioje sąskaitoje nurodyta, kad atsiliepimą į ieškinį 10 valandų rengė advokatė Evelina Liutkutė (II e. tomas, 127–129 e. b. l.). 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą 0,75 valandos rengė advokatas Vydmantas Grigoravičius, nors toje pačioje sąskaitoje nurodyta, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą 4 valandas rengė advokatė Evelina Liutkutė, minėtoje sąskaitoje taip pat nurodyta, kad advokatas Vydmantas Grigoravičius 1 valandą rengė tripliką, nors toje pačioje sąskaitoje nurodyta, kad tripliką 7 valandas rengė advokatė Evelina Liutkutė (II e. tomas, 133–135 e. b. l.). Pagal 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą nustatyta, kad advokatė Evelina Liutkutė ir advokatas Vydmantas Grigoravičius po 2,5 valandos bendravo su klientu (II e. tomas, 136–138 e. b. l.).

30. Su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju sąskaitose nurodytos užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas sumos dubliavosi, sutiktina. Atsakovų atstovai nurodė, kad pagal jų kontoros vidaus tvarkos taisykles galioja „4 akių principas“, kuris reiškia, kad kiekvieną advokatų kontoros teisininko (advokato) rengtą procesinį dokumentą peržiūri kitas atsakingas už bylą teisininkas (advokatas).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas priteisdamas išlaidas turi atsižvelgti ne tik į šalių procesinį elgesį, bet ir į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

32. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ir į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktines bylos aplinkybes, CPK 93 straipsnio 4 dalį, nutarties 30 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia esant teisėtam pagrindui sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktose sąskaitose buvo nurodytos kaip už „dokumentų peržiūrą“ ar kurios pagal teikiamas teisines paslaugas dubliavosi, išskyrus advokatų bendravimą su klientu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje advokatų kontoroje taikytinos vidaus tvarkos taisyklės „4 akių principas“, kuriomis remiantis buvo rengiami procesiniai dokumentai, negali būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi tokių lėšų priteisimas iš esmės prilygtų dvigubam darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai nepagrįstomis laikytinos sumos, kurios nurodytos šios nutarties 8 punkte ir įvardytos kaip Vydmanto Grigoravičiaus suteiktų paslaugų išlaidos, išskyrus bendravimą su klientu, kas sudaro 3 teisinio darbo valandas, užmokestis pagal nagrinėjamu atveju taikytas Rekomendacijas sudaro 280,71 EUR (93,57 EUR x 3).

33. Apskaičiuojant galutinį priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 9–26 punktuose, konstatuojama, kad atsakovams galėjo būti atlyginta maksimali 7 335,89 EUR suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 27–31 punktuose, konstatuojama, kad yra teisėtas pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (nutarties 30 punktas) iki 7 055,18 EUR sumos.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 32 punkte, konstatuojama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nurodant – priteisti iš ieškovų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 3 527,59 EUR bylinėjimosi išlaidų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliantai prašo priteisti iš atsakovo A. Š. apeliantui B. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliantai pateikė rašytinius įrodymus, jog dėl apeliacinio skundo parengimo patyrė 1210 EUR bylinėjimosi išlaidų (maksimalus rekomenduojamas užmokestis – 2 339,25 EUR). Atsakovai prašo priteisti iš apeliantų visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 1 367,30 EUR už advokatų suteiktas teisines paslaugas, atsakovai pateikė įrodymus, jog advokatams už 9 valandas teisinių paslaugų sumokėta 1 446,82 EUR suma. Laikytina, kad atsakovų pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą pagal Rekomendacijas gali būti apmokestinamas maksimaliu 1 216,41 EUR užmokesčiu.

38. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš kiekvieno ieškovo po 4 566,24 EUR bylinėjimosi išlaidų A. Š. naudai, tai yra 9 132,48 EUR. Apeliantai prašė šią sumą sumažinti iki 3 958 EUR (sumažinant 5 174,48 EUR). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nustatė, kad apeliantų apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies, nustatyta, kad yra teisėtas pagrindas sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 7 055,18 EUR sumos (sumažinant 2 077,30 EUR). Atsižvelgiant į tai laikoma, kad patenkinta 40,14 procento apeliacinio skundo reikalavimų. Kadangi patenkinta 40,14 procento apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui B. M. proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tai yra 484 EUR. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovams priteistina 59,86 procento atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1 216,41 EUR, atsakovams priteistina 705,86 EUR suma. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, CK 1.5 straipsniu, atlikus tarpusavio įskaitymą, iš apeliantų priteisiama lygiomis dalimis po 110,93 EUR bylinėjimosi išlaidų A. Š. naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 24 d sprendimą:

„Priteisti iš ieškovų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 3 527,59 EUR bylinėjimosi išlaidų A. Š., a. k(duomenys neskelbtini) naudai“, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 110,93 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė