Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1007/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
1-100-1007/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07456-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
R. S.
Nuteistasis
D. Š.
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1007/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07456-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.13.; 1.2.26.2.1.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.6.; (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienė,dalyvaujant prokurorui Alginai Giniotienei,kaltinamajam R. S.,nuteistajam D. Š.,nukentėjusiajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis 11 klasių išsilavinimą, suaugusiųjų mokymo centro 12 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., veikdamas kartu su D. Š., pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2016-02-15 apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) kiemo pavėsinėje, viešoje vietoje, D. Š. be jokios priežasties vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiam V. K. į veido sritį, po to V. K. išėjus iš pavėsinės, R. S. kumščiu sudavė V. K. vieną kartą į veido sritį ir dėl to nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip R. S. ir D. Š. bendrais veiksmais padarė V. K. pakaušio muštą žaizdą ir kairiojo antakio sumušimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pripažino, kad 2016-02-15 būdamas viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, tačiau nesutinka su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-05-03 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, norėtų, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį:

2016-02-15 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07456-16, kuriame nurodyta, jog 2016-02-15 d. 00.09 val. iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas informacinis pranešimas ROIK 0116000079953 apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kieme esančioje pavėsinėje apie 10 vaikinų konfliktuoja, triukšmauja, galimai vartoja alkoholinius gėrimus. Nuvykus minėtu adresu buvo rasti A. L., M. M., G. P., R. R. ir V. K.. Įvykio vietoje vaikinai paaiškino, kad jiems būnant pavėsinėje V. K. paėjo į šalį apie 10 metrų nuo jos ir tuo momentu atėjo penki jų amžiaus vaikinai ir sumušė V. K.. Tiksliai kas iš atėjusių vaikinų mušė ir kiek smūgių sudavė, nei vienas iš vaikinų paaiškinti negalėjo. Visi vaikinai akivaizdžiai buvo neblaivūs, tačiau dėl techninių kliūčių girtumas buvo nustatytas tik V. K., jam nustatytas 1.11 prom. girtumas. V. K. matėsi pakaušio mušta žaizda, kuri kraujavo ir buvo prakirstas kairysis antakis, todėl buvo iškviesti medikai, kurie jį išsivežė į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių (1, 3-4, 6-7 b. l.);

2016-02-15 apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) namo kiemą, užfiksuota, jog stovėjimo aikštelėje su pavėsine už 8 metrų matoma rausvo skysčio dėmė, bei šio protokolo priedu – foto lentele, kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) namo kiemo vaizdas ir kieme ant asfalto rastos kraujo dėmės vaizdas (9-12, 13-14 b. l.);

alkoholio kiekio matuoklio rodmenys patvirtina, kad 2016-02-15 d. 0.35 val. nukentėjusiajam V. K. nustatytas 1,11 prom. girtumas (16 b. l.);

nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-02-15 vidurnaktį, kiek tiksliai buvo valandų neatsimena, su draugais A. L., M. M., G. P. ir R. R. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje pavėsinėje. Visi buvo išgėrę alkoholio. Sėdint pavėsinėje, pro juos ėjo D. Š. ir R. S.. Pastaruoju metu jis su D. Š. ir R. S. nebesutaria, pykstasi dėl įvairių asmeninių priežasčių. D. Š. pirmas užėjo į pavėsinę ir jam sėdinčiam, nieko nesakęs, kumščiu trenkė į smakrą. Jis, nieko nelaukęs, atsistojo ir trenkė D. Š. atgal. Tuomet D. Š. iš pavėsinės atsitraukė. Jis ėjo link D. Š., nes norėjo dar kartą trenkti, tačiau tik jam išėjus iš pavėsinės, greta pavėsinės stovėjęs R. S. vieną kartą smogė jam į kairės pusės antakį. Nuo patirto smūgio jam buvo prakirstas antakis, jis nukrito ant žemės, krisdamas į asfaltą prasikirto pakaušį. Po smūgio jis neteko sąmonės, atsipeikėjo po kurio laiko. Dėl šio įvykio D. Š. ir R. S. jokių pretenzijų neturi (18-19 b. l.);

liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-02-15 apie vidurnaktį, tikslaus laiko nežino, šventė Šv. Valentino dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje pavėsinėje kartu su draugais R. R., G. P., A. L. ir V. K.. Jiems būnant pavėsinėje, prie jų priėjo du vaikinukai, iš kurių vienas jų įėjo į pavėsinę ir netikėtai trenkė tuo metu sėdinčiam V. K. į veidą, V. K. nieko nelaukęs atsistojo ir trenkė atgal. Jie abu išėjo iš pavėsinės. Kai tik V. K. išėjo iš pavėsinės, kitas vaikinas trenkė V. K. į galvą ir šis, nukrito ant žemės. Atėję vaikinai, kiek pamena, V. K. nieko net nesakė, dėl ko kilo muštynės, jis nesuprato. V. K. vaikinams taip pat nieko nesakė. Tuos vaikinus žino tik iš matymo, vieno vardas D., kito R., tai jam vėliau pasakė V. K. (22-23 b. l.);

liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-02-15 jis su V. K., G. P., R. R., M. M. buvo (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavėsinėje. Kiek tiksliai buvo valandų, kai į pavėsinę atėjo D. Š. ir susimušė su V. K., neatsimena. Kodėl jie mušėsi, nežino. Po kurio laiko, atrodo jau visi buvo nurimę, viskas buvo gerai, kai staiga V. K. iš kažkur pasiėmė suoliuką ir ėmė eiti link D. Š. ir kartu su juo buvusio R. S.. Suprato, V. K. tuo suoliuku jiems norėjo trenkti, bet nespėjo, nes kažkuris iš jų trenkė V. K. ir šis nugriuvo ant žemės. Šis įvykis baigėsi tuo, kad dėl suduoto smūgio V. K. prisireikė greitosios medicinos pagalbos. Kas paskutinį kartą trenkė V. K., jis nematė, nes lauke buvo tamsu (29-30 b. l.);

liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-02-14 vakare jis su draugais A. L., M. M., G. P. ir V. K. šventė meilės dieną. Buvo išgėrę. Einant visiems namo, sustojo senamiestyje esančioje pavėsinėje, tikslaus adreso jis pasakyti negali. Būnant pavėsinėje atėjo D. Š. ir R. S.. Visi ramiai bendravo apie 2 minutes iki kol R. S. D. Š., pasakė „einame iš čia“. Tada D. Š., nieko nepasakęs, vieną kartą kumščiu trenkė sėdinčiam V. K. kažkur į veido sritį. Kodėl D. Š. trenkė, nesuprato, nes iki tol jie nekonfliktavo. V. K. klausinėjo „už ką? “, taip pat minėjo, kad nenori jokių nesąmonių, muštynių ir panašiai. Po to V. K. ir D. Š. susimušė. Kas kiek smūgių sudavė, nežino. Tada D. Š. atsitraukė ir, V. K. išėjus iš pavėsinės, R. S. vieną kartą kumščiu trenkė V. K. kažkur į veidą. Po šio smūgio V. K. nukrito ant žemės ir prasiskėlė pakaušį. V. K. po šio smūgio atsijungė. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją med. pagalbą (32-33 b. l.);

liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-02-14 vakare jis su draugais A. L., M. M., R. R. ir V. K. buvo (duomenys neskelbtini) senamiestyje esančioje pavėsinėje, tikslaus adreso nežino. Jiems bebūnant pavėsinėje, atėjo D. Š. ir R. S.. V. K. ir atėję asmenys išėjo iš pavėsinės parūkyti. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė. Kas kiek smūgių sudavė, nematė. Kai pamatė ant žemės gulintį sumuštą V. K., suprato, kad įvyko muštynės. Kodėl vaikinai susimušė, nesuprato. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją med. pagalbą (35-36 b. l.);

liudytojos R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-02-14 grįžusi į namus iš ligoninės su sunkiai sergančia savo nepilnamete dukra norėjo pailsėti, tačiau apie vidurnaktį kiemo pavėsinėje išgirdo triukšmaujančius jaunuolius. Ji miegojo prie atviro lango, todėl viską gerai girdėjo. Kartu su vyru atsikėlė ir pažvelgusi pro langą pamatė penkis jaunuolius ir kelias merginas. Merginoms išėjus pavėsinėje likę jaunuoliai toliau triukšmavo, neleido jai ilsėtis, todėl ji nusprendė apie tai pranešti policijai. Kai ji paskambino į policiją, pasakė, kad jų kieme triukšmauja jaunimas, kuris gali tuoj susimušti. Netrukus išgirdo, kad kažkuris iš jaunuolių pasakė, „o, pamatysime kaip mušasi“. Kai su vyru vėl priėjo prie lango, pamatė, kad kažkuris jaunuolis kitam trenkė ir šis nugriuvo ant žemės. Pastarasis gulėjo ir net nejudėjo. Kiti jo draugai priėjo ir jį suėmę už rankų nuvedė į pavėsinę, vaikinas buvo lyg ir be sąmonės. Kieme nedegė joks žibintas, kas sudavė tam jaunuoliui, nematė. Jaunuoliams suėjus į pavėsinę, atvyko policijos pareigūnai. Vėliau atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė sumuštą jaunuolį (38-39 b. l.);

2016-03-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kuriuose užfiksuota, jog liudytojas M. M. atpažino R. S. ir D. Š. kaip asmenis, trenkusius V. K. (24-25, 26-27 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 432/2016(04), kurioje nurodyta, kad V. K. padaryti sužalojimai: kairio antakio ir pakaušio muštinės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. V. K. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (44 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013 ir kt.). Teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.). Dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitą asmenį gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

Nagrinėjamu atveju 2016-02-15 apie 00.10 val. kiemo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. S. sudavė smūgius V. K. į veido sritį. Taigi viešoje vietoje V. K. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. S. viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą V. K., pademonstravo įžūlaus pobūdžio nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. S. ir D. Š. veikdami bendrininkų grupėje įvykdė nusikalstamą veiką, kadangi kiekvienas iš jų suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, Nr. 2K-5/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. S. ir D. Š. laikytini bendravykdytojais, kadangi jie realizavo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius (pvz., kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje e Nr. 2K-495/2013 ir kt.).

Dėl bausmės skyrimo.

Pažymėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2016-05-03 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-1008/2016, kuriuo R. S. ir D. Š. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jiems paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose (106-111 b. l.), kadangi ikiteisminio tyrimo metu R. S. ir D. Š. sutiko su šia, jiems siūloma bausme (93-95, 89-91 b. l.). R. S. prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme (115 b. l.), skirti jam švelnesnę bausmę. D. Š. neprašė surengti bylos nagrinėjimo teisme, todėl 2016-05-03 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu 2016-05-19 įsiteisėjo, ir 2016-05-23 perduotas vykdyti (LITEKO duomenys).

Atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus teismo baudžiamąjį įsakymą, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (tiek švelnesnę, tiek sunkesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą skiria bausmę remiantis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis įtvirtintomis BK VIII ir XI skyriuose, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių. Paskirta bausmė turi atitikti ne tik baudžiamajame įstatyme numatytus tikslus, tačiau turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama baudžiamosios teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi bausme siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, kad viešoje vietoje R. S. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia trenkė V. K. į veido sritį, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sužalojimą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į R. S. asmenybę: nevedęs (67 b. l.), turi nepilnametį sūnų (68 b. l.), neteistas (69 b. l.), administracine tvarka baustas (71–72 b. l.), nedirba (73 b. l.), mokosi Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre (75 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre nėra (77 b. l.). prašant pateikti R. S. charakteristiką, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnija nurodė, kad duomenų apie R. S. neturi (79 b. l.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Teismo vertinimu, R. S. skiriant laisvės apribojimo bausmę, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė atliks baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ikiteisminio tyrimo metu R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (86-87 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant (1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, (2) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, (3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant (1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, (2) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, (3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė