Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. R., jos atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 7 MGL (266 Eur) bauda.

Nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš V. M. priteista 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistosios V. M. taip pat priteista 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteista už tai, kad ji 2016 m. liepos 28 d., nuo 20.30 val. iki 21.10 val., siekdama paniekinti ir pažeminti L. R. ir pakirsti pasitikėjimą ja, socialinio tinklo Facebook paskyroje parašydama dvi žinutes, kurių turinys: 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D.... <...> O ir (duomenys neskelbtini) be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)... <...> Korumpuota šlykštynė...“; 2. „Lai trinasi su kuo nori...bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu...per LOVĄ... <...> “, tyčia paskleidė apie L. R. jai nepažįstamam asmeniui R. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją.Apeliaciniame skunde nuteistoji V. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį ir ją dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir civilinį ieškinį atmesti.

Skunde nurodoma, kad V. M. savo žinutėse socialiniame tinkle „Facebook“ informacijos apie L. R. santykius su Č. D. ir (duomenys neskelbtini) vadovės pareigų užėmimą nepaskleidė, šie duomenys viešoje erdvėje jau egzistavo. Nuteistoji savo žinutėmis tik interpretavo jau daugiau nei 9 mėnesius (nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. liepos 28 d.) viešoje erdvėje egzistuojančią ir iki šiol nepaneigtą informaciją, kuri, visų pirma, buvo paskleista per „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 20 d., 22.31 val., rodytą laidą „(duomenys neskelbtini)“ (laidos įrašas b. l. 86-88), kurioje savo nuomonę apie L. R. išsakė buvęs (duomenys neskelbtini) miesto meras J. K., šioje laidoje dalyvavo ir pati L. R.. Iš laidoje kalbinamo J. K. sužinoma, kad L. R. meilužis yra Č. D., kad tai žino visas (duomenys neskelbtini). Be to, jis teigė: „Man ta moteris, kuri daro karjerą žinot kuom, tai ta moteris, kuri kartais tikriausiai sunkiai atsirenka, kas jos vaiko tėvas“. Viešoje erdvėje buvo ir daugiau informacijos su tokiu pačiu turiniu, pavyzdžiui, portale 15 min. straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 94-99), kuriame nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini) plačiai aptarinėjama artima L. R. draugystė su buvusiu (duomenys neskelbtini) miesto meru ir dabartiniu partijos „(duomenys neskelbtini)“ kandidatu į (duomenys neskelbtini) miesto tarybą Č. D.“, taip pat minėtame portale pateiktame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 114-116). Viešoje erdvėje apie L. R. buvo ir kitų įvairių nuomonių: intrigantė, skandalistė ir svetimų vyrų medžiotoja (b. l. 107-112). Tokiu būdu informacija apie nukentėjusiąją L. R. (tai, kad ji turėjo intymius santykius su vedusiu ir šeimoje gyvenančiu buvusiu miesto meru Č. D., ir kad (duomenys neskelbtini) pareigas gavo neteisėtu būdu) viešoje erdvėje jau buvo paskleista ir apie tai žinojo pati L. R., dalyvavusi minėtoje televizijos laidoje, tačiau jai kur kas priimtiniau ir paprasčiau šią galimai jai padarytą žalą išsiieškoti ne iš pirminio šią informaciją viešai visai Lietuvai išsakiusio J. K., bet tik iš vienam asmeniui apie tai nuomonę išsakiusios V. M.. Pažymėtina, kad po paminėtų viešoje erdvėje (TV laidoje, viešuose bendravimo portaluose ir laikraščiuose) žinių paskleidimo, nėra informacijos apie tokių žinių paneigimą, pati L. R. nėra pareiškusi viešo pareiškimo apie šių viešoje erdvėje esančių žinių neatitikimą tikrovei, šios informacijos nėra paneigęs ir J. K., kurio nukentėjusioji nėra padavusi į teismą dėl šmeižto. Tokia abejinga ir nenuosekli L. R. pozicija sustiprino apeliantės įsitikinimą, kad jos ir Č. D. artimi santykiai tikrai yra tiesa.

Nuteistoji V. M. skunde taip pat teigia, kad jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties požymių – veikos ir tyčios. Apeliantė nesutinka, kad jos asmeninėse žinutėse nurodyta informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, priešingai, ji tik išsakė savo nuomonę apie viešoje erdvėje buvusius faktus, todėl jos parašytose žinutėse informacija nėra šmeižikiška, be to, ji nebuvo tokio turinio žinių autorė. Pažymėtina, kad apeliantė neturėjo tyčios nei pažeminti, nei paniekinti L. R.. Jos iki tol nebuvo pažįstamos ir nebuvo bendravusios nei socialiniame tinkle „Facebook“, nei asmeniškai. Jokių užgaulių komentarų L. R. paskyroje socialiniame tinkle nuteistoji nėra rašiusi. Kaltinime nurodytas asmenines žinutes pilietei, pasivadinusiai „(duomenys neskelbtini)“, V. M. išsiuntė tik po to, kai L. R. ją užblokavo dėl komentare po pastarosios įrašu apie Kalėjimų departamento pareigūnų korupciją išreikštos priešingos nuomonės. Kadangi dėl užblokavimo V. M. negalėjo nukentėjusiajai parašyti asmeninės žinutės ir išsakyti savo pozicijos dėl kalinių, šią nuomonę ji asmenine žinute nusiuntė asmeniui, pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat rašė smerkiančius atsiliepimus į jos komentarą, ir tik iš šios diskusijos su minėtu asmeniu dviejose žinutėse išplaukė apeliantės išsakyta neigiama nuomonė apie L. R.. Pažymėtina, kad į viešą visuotinai prieinamą erdvę šios žinutės nepateko, tai yra ji šios informacijos nepaskleidė. Savo žinutėse V. M., pavadindama nukentėjusiąją necenzūriniu žodžiu (K.), taip pat neperteikė jokio konkretaus ir naujo, dar negirdėto fakto, nes J. K. televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo paskleidęs informaciją apie L. R. amoralumą. Apeliantės minėtose žinutėse pavartotas apibūdinimas „korumpuota šlykštynė“ taip pat nėra jokio fakto apie nukentėjusiąją konstatavimas. Tai subjektyvi V. M. nuomonė, kuri paremta viešoje erdvėje pateikta informacija apie jos intymų bendravimą su už korupciją teistu buvusiu meru Č. D., taip pat remiantis teismų pripažintais faktais apie L. R. padarytus pažeidimus, jai užimant (duomenys neskelbtini) pareigas. Apeliantė taip pat pažymi, kad teismas neatliko jokio tyrimo dėl viešoje erdvėje esančios informacijos apie L. R. teisingumo. V. M. taip pat nežinojo, kad viešoje erdvėje esanti informacija yra žinomai melaginga, nes tokia informacija nustatyta tvarka nebuvo paneigta. Be to, kaip minėta, nukentėjusioji J. K. pagarsintos analogiškos informacijos nelaiko nei melaginga, nei šmeižikiška.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu, nurodant, kad V. M. nuomonė, išsakyta vienam asmeniui, niekaip negalėjo sukelti L. R. išgyvenimų, neigiamų emocijų, ji negalėjo patirti pažeminimo ar būti įskaudinta. Tai dirbtina L. R. poza, pateikta bylai. Nepaneigiama, kad L. R. šią bylą pradėjo, siekdama pasipinigauti. Tai patvirtina ir jos siekis uždirbti iš tariamo apmokėjimo už advokato paslaugas. Yra žinoma, kad L. R. yra teisinio universitetinio išsilavinimo ir bylą vedė be atstovo, tačiau byloje yra pateiktas 1040 Eur kvitas už tariamą advokatės Gitanos Butrimienės, kuri pagal internete esančius duomenis yra artimai pažįstama su nukentėjusiąja, pagalbą. Todėl, manytina, kad ir advokato išlaidų priteisimas yra L. R. ir G. Butrimienės apsimestinės paslaugos susitarimas dėl pasipelnymo.

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios V. M. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį palikti galioti.

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą L. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galiojantį, V. M. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš V. M. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų, ir išlaidas turėtas apeliacinės instancijos proceso metu.

3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad neįmanoma sutikti su V. M. išvedžiojimais, jog ji, rašydama šmeižikiško pobūdžio žinutes R. Š., perteikė tik visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją ir pateikė šios informacijos vertinimą kaip savo nuomonę ryšium su L. R. asmeniu. V. M. žinutėse esančiuose teiginiuose apie L. R. asmenį yra akivaizdus konstatuojamasis pobūdis, o ne nuomonė ar vertinimas, nes žinutėse pateikiami konkretūs faktai, pagrįsti konkrečiais V. M. konstatuojamaisiais teiginiais, o ne nuorodos į visuomenės informavimo priemonėse esančią informaciją. Be to, L. R. visuomenės informavimo priemonėse išgirstą informaciją yra ne kartą paneigusi, viešojoje erdvėje, iki J. K. pasisakymų, buvo pakankamai informacijos apie L. R. kompetenciją ir (duomenys neskelbtini) konkurso vykdymą, organizavimą bei paskyrimą į pareigas, todėl V. M. aiškinimas, kad jai nebuvo galimybių sužinoti, ar J. K. informacija yra teisinga ar neteisinga, yra absurdiškas ir klaidinantis.

3.3. Tiek vertinant lingvistiniu aspektu, tiek pagal subjektyviuosius nusikalstamos veikos padarymo požymius, V. M. žinutėse yra akivaizdi tiesioginė tyčia, o išsakyti konkretūs ir nedviprasmiški jos šmeižikiški teiginiai nėra nei vertinamieji, nei traktuotini kaip jos nuomonė. Teismų praktikoje nurodoma, kad tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo motyvai, kuriuos nurodo nusikalstama veika kaltinamas asmuo, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi - pakanka, kad asmuo suvokia, jog tokia tikrovės neatitinkanti informacija paniekins ir pažemins kitą asmenį. Šiuo konkrečiu atveju V. M., rašydama nepažįstamam trečiajam asmeniui tokio pobūdžio žinutes, aiškiai suvokė, kad ši informacija pakenks L. R. tiek asmeninei, tiek profesinei reputacijai ir pažemins ją kito asmens akyse. V. M., pripažindama, kad savo tiesioginio darbo metu ne kartą apkalbėjo L. R. asmenį, tik patvirtina savo nusikalstamos veikos tyčią, t. y. viešosios informacijos priemonėse teigiamos informacijos apie L. R. asmenį ji nepripažįsta ir nepriima, savo darbo metu, kuris visiškai nesusijęs su L. R. asmeniu, ją nuolat apkalba, o tai akivaizdžiai rodo V. M. subjektyvų neigiamą nusiteikimą L. R. atžvilgiu ir tendencingą tyčinį nusikalstamą veikimą, siekiant apšmeižti L. R. ir pakirsti pasitikėjimą ja trečiųjų asmenų akyse.

3.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, kad negalima sutikti su V. M. teiginiais, kad R. Š. išsiųstos žinutės niekaip negalėjo sukelti L. R. išgyvenimų, neigiamų emocijų, ji negalėjo patirti pažeminimą ar būti įskaudinta ir kad tai - dirbtina L. R. poza. Minėti V. M. veiksmai pažeidė L. R. reputaciją, kadangi ji dirba politinio-asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, kurios darbo specifika yra pagalba nukentėjusiems ar kenčiantiems žmonėms dėl valdžios institucijų galimų neteisėtų veiksmų ar korupcijos, todėl V. M. teiginiai, kad L. R. yra „korumpuota, neteisėtu būdu laimėjau konkursą ir neaišku ką baigusi“ nesuderinami su L. R. profesija ir darbine veikla, tokios informacijos paskleidimas trečiajam asmeniui pasėja didelę abejonę L. R. kaip profesionalios darbuotojos kompetencija ir sąžiningumu, dėl ko pakertamas pasitikėjimas jos asmeniu. Be kita ko, V. M. teiginiai pažeidė L. R. kaip moters ir motinos orumą. Iš pasisakymų, susijusių su tariamu intymiu bendravimu su šeimą turinčiu vyru, susidaro įspūdis, jog L. R. yra pasileidusi ir amorali moteris, kas akivaizdžiai žeidžia, sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

3.5. Atsiliepime nesutinkama su V. M. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad L. R. šią bylą pradėjo siekdama pasipinigauti ir kad iš advokato kvito ji siekia uždirbti. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad tarp L. R. ir advokatės Gitanos Butrimienės buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, L. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose nriteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus, todėl V. M. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai visiškai nepagrįsti.

3.6. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog V. M. argumentai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja sprendė, jog jos veika nėra tokio pavojingumo, už kurią turėtų būti taikoma kriminalinė bausmė, yra visiškai nepagrįsti, ydingi ir neteisėti, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, Kauno apygardos teismo buvo pripažinta kaip neteisėta ir panaikinta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji V. M. ir jos gynėjas V. Tučkus prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. R. ir jos atstovė advokatė G. Butrimienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios V. M. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas V. M. kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl V. M. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo V. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Nuteistosios V. M. apeliaciniu skundu ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, byloje nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 20) straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.Bylos duomenys patvirtina, kad L. R. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo V. M. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kaltindama V. M. tuo, kad ji 2016 m. liepos 28 d., nuo 20.30 val. iki 21.10 val., turėdama tikslą paniekinti bei pažeminti L. R., socialinio tinklo Facebook paskyroje parašydama dvi žinutes, kurių turinys: 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D....Neaišku net nuo ko vaiką turi...O ir (duomenys neskelbtini) be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)..O paskui buvęs bičiulis K. sumanė ją mesti lauk...tai Boba atsikeršijo...ir DIDVYRE tapo...Korumpuota šlykštynė...“; 2. „Lai trinasi su kuo nori...bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu...per LOVĄ..O net neaišku ką baigusi...kad jau taip (duomenys neskelbtini) vadovauti imasi..“, tyčia paskleidė apie L. R. jai nepažįstamam asmeniui R. Š. (pasivadinusiais „(duomenys neskelbtini)“) tikrovės neatitinkančią informaciją (1 t., b.l. 1--3).Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteista už tai, kad ji 2016 m. liepos 28 d., nuo 20.30 val. iki 21.10 val., siekdama paniekinti ir pažeminti L. R. ir pakirsti pasitikėjimą ja, socialinio tinklo Facebook paskyroje parašydama dvi žinutes, kurių turinys: 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D.... <...> O ir (duomenys neskelbini) be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)... <...> Korumpuota šlykštynė...“; 2. „Lai trinasi su kuo nori...bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu...per LOVĄ... <...> “, tyčia paskleidė apie L. R. jai nepažįstamam asmeniui R. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją. Veika kvalifikuota pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimai V. M., jog ji 2016-07-28 nuo 20.30 val. iki 21.10 val., siekdama paniekinti ir pažeminti L. R. bei pakirsti pasitikėjimą ja, socialinio tinklo Facebook paskyroje parašydama dvi žinutes, jų turinyje nurodė dar ir tai, kad “Neaišku net nuo ko vaiką turi...” “..O paskui buvęs bičiulis K. sumanė ją mesti lauk...tai Boba atsikeršijo..ir DIDVYRE tapo...” O net neaišku ką baigusi...kad jau taip (duomenys neskelbtini) vadovauti imasi..“, taip tyčia paskleidė apie L. R. jai nepažįstamam asmeniui R. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, nepasitvirtino. Šioje dalyje nuosprendis nėra skundžiamas.Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad:Nuteistoji V. M. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje pripažino atlikusi jai inkriminuotus veiksmus, tačiau neigė jų nusikalstamumą tuo pagrindu, esą ji tik išsakiusi kitų asmenų pasisakymais susiformuotą nuomonę apie L. R.. V. M. parodė, kad asmeniškai L. R. nepažįsta, tačiau jos bendravo socialiniame tinkle Facebook. L. R. profilyje diskutuojant kalinių tema, V. M. ir L. R. nuomonės išsiskyrė, ir ji (V. M.) L. R. buvo užblokuota, socialiniame tinkle Facebook pašalinant iš „draugų“. Negalėdama toliau susirašinėjimo būdu diskutuoti su L. R., tačiau būdama įsikarščiavusi ir siekdama toliau išsakyti savo nuomonę, ji prisijungė prie jai nepažįstamo asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) (dabar žino, kad tai R. Š.), su kuriuo taip pat bendravo socialiniame tinkle Facebook, paskyros ir jai asmeniškai parašė, ką galvoja apie pačią R. Š. dėl jos komentarų apie kalinius ir dvi žinutes apie L. R.. Šių žinučių turinys toks: 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D...Neaišku net nuo ko vaiką turi...O ir (duomenys neskelbtini) be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)..O paskui buvęs bičiulis K. sumanė ją mesti lauk...tai Boba atkeršijo..ir DIDVYRE tapo...Korumpuota šlykštynė...“; 2. “Lai trinasi su kuo nori..bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu..per LOVĄ..O net neaišku ką baigusi...kad jau taip (duomenys neskelbtini) vadovauti imasi..“. Tokio turinio žinutes parašė todėl, kad apie L. R. tuo metu buvo daug viešos neigiamos informacijos. L. R. yra buvusi (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) direktorė, vėliau skandalingai atleista iš šių pareigų, žinoma visuomenėje moteris, po jos atleidimo iš darbo į skandalą buvo įtrauktas tuometis (duomenys neskelbtini) miesto meras J. K.. Šį asmenį ji vertina kaip gerą gydytoją, todėl L. R. veiksmus prieš šį asmenį po jos atleidimo iš darbo vertino neigiamai. Ji žinojo, kad kilus skandalui (duomenys neskelbtini) apie L. R. buvo plačiai kalbama, rašoma, diskutuojama. Visą informaciją, kurią ji surašė žinutėse R. Š., ji buvo gavusi iš žiniasklaidos. Apie L. R. artimus santykius su ankstesniu (duomenys neskelbtini) miesto meru Č. D. ji buvo skaičiusi portaluose “15 min”, “(duomenys neskelbtini)”. Reportažai apie L. R. buvo rodomi “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”. Ji taip pat buvo mačiusi laidą “(duomenys neskelbtini)”, kur klausė tiesioginius neigiamus pasisakymus apie L. R., yra skaičiusi komentarus viešoje erdvėje, neigiamą informaciją apie ją yra gavusi iš gyventojų, su kuriais jai tekdavo bendrauti atliekant matininkės pareigas. Žmonės dažniausiai diskusijose L. R. vadindavo “(duomenys neskelbtini)”, plačiai ir noriai kalbėjo apie L. R. ir Č. D. perdėm artimus santykius. Jos nuomonę taip pat formavo straipsniai spaudoje ar internetinėje erdvėje, bet daugiausia savo nuomonę ji susidarė iš straipsnių komentarų. Be to, nuomonę apie L. R. jai suformavo buvusio (duomenys neskelbtini) mero J. K., kurį ji gerbia, pasisakymai viešoje erdvėje. Žinutes į Facebook paskyrą nepažįstamam asmeniui, Facebook socialiniame tinkle užsiregistravusiam (duomenys neskelbtini), parašė ne kaip šmeižikišką informaciją, kuria norėjo pažeminti L. R., bet kaip savo nuomonę apie ją. (1 t. b. l. 156-159).Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. R. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad ji socialinio tinklo paskyroje Facebook bendrauja su daugeliu žmonių ir dar anksčiau yra pastebėjusi asmens, pasivadinusio L. M., neigiamą nuomonę apie ją. Diskutuodama su šia moterimi kalinių tema pastebėjo, kad susirašinėjimas auga į konfliktą, todėl iš „draugų“ V. M. pašalino. Vėliau jai labai netikėtai iš asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) (dabar žino tai - R. Š.), gavo žinutes, kurias pastaroji persiuntė kaip žinutes, gautas iš V. M.. Susipažinusi su žinutėmis ji buvo giliai įžeista jų turinio, nes jose buvo išdėstyta tikrovės neatitinkanti informacija. Teiginius „R. K...(necenzūrinis žodis)...trynėsi su Č. D....Neaišku net nuo ko vaiką turi...O ir (duomenys neskelbtini) direktore be konkurso tapo (per š...(nevartotinas žodis) ir blatą).. Lai trinasi su kuo nori.. bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu..per lovą“ ji supratusi kaip faktą, kad yra pateikiama kaip moteris, intymiai bendraujanti ar bendravusi su ankstesniuoju (duomenys neskelbtini) miesto meru Č. D., kuris turi šeimą. Laiko, kad tokie teiginiai žinutėse rodo ją esant nepadorią, amoralią moterį ir motiną, iš tokios žinutės susidaro įspūdis, kad ji negerbia šeimos kaip vertybės ir rodo pasibaisėtiną pavyzdį savo vaikui. Žinutės „O paskui buvęs bičiulis K. sumanė ją mesti lauk...tai Boba atsikeršijo..ir DIDVYRE tapo...Korumpuota šlykštynė...“; 2. “Lai trinasi su kuo nori..bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu, per LOVĄ..O net neaišku ką baigusi...kad jau taip (duomenys neskelbtini) vadovauti imasi..“ rodo, kad ji laikoma nesąžininga ir korumpuota, už asmeninę naudą gebanti susidoroti su kitais asmenimis. Tokiomis žinutėmis parodyta, kad ji pažeidinėja įstatymus, vykdo korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, imasi bet kokių priemonių, siekdama sau naudos. Tokiu būdu pateikiamos jos neigiamos dalykinės ir asmeninės savybės, kurios jai yra nebūdingos. Dėl paskleistų žinučių ji patyrusi moralinės žalos, nes buvo pažeisti jos garbė ir orumas, ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus. Ji dirba politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, yra (duomenys neskelbtini), jos darbo specifika yra profesionali pagalba nukentėjusiems ar kenčiantiems žmonėms dėl valdžios institucijų galimų neteisėtų veiksmų ar korupcijos, todėl teiginiai dėl korupcijos pažeidė jos reputaciją. Prašo priteisti 5000 eurų jos patirtos neturinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 160-162).Liudytoja V. D. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra „Delfi“ internetinio portalo žurnalistė. Iš susirašinėjimo Facebook paskyroje jai yra pažįstama tiek V. M., tiek L. R., tačiau asmeniškai jų nepažįstanti. Iš V. M. profilio apie jame rašantį žmogų ji sprendžia, kad tai aštrokai diskutuojantis ir ne visada korektiškai nuomonę reiškiantis asmuo, kurį ji yra įspėjusi dėl netinkamų komentarų (1 t., b.l. b. l. 162-165). Iš teismui pateikto 2016 m. rugpjūčio 1 d. L. R. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Kauno Panemunės policijos komisariato viršininką su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2016 m. liepos 28 d. iš asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ gavo persiųstas iš „V. M.“ profilio žinutes, kurios šmeižia ją ir žeidžia. Pareiškime pateiktas dviejų žinučių turinys (1 t., b. l. 30).Iš teismui pateiktų V. M. socialinio tinklo Facebook profilio kopijų matomos tokios žinutės 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D...Neaišku net nuo ko vaiką turi...O ir (duomenys neskelbtini) direktore be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)..O paskui buvęs bičiulis K. sumanė ją mesti lauk...tai Boba atsikeršijo..ir DIDVYRE tapo...Korumpuota šlykštynė...“; 2. “Lai trinasi su kuo nori..bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu...per LOVĄ..O net neaišku ką baigusi...kad jau taip (duomenys neskelbtini) vadovauti imasi..“ (1 t., b. l. 34, 35).Iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad, atsižvelgiant į Pretendentų į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) direktoriaus konkurso 2013 m. rugsėjo 27 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), L. R. nuo 2013 m. lapkričio 5 d. paskirta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) direktore (1 t., b.l. 74). Iš teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, transliuotoje per „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 20 d., 22.31 val., be kita ko, dalyvavo J. K. ir L. R., laidoje diskutuojama ir apie L. R. santykius su Č. D. (1 t., b.l. 86-88).

Iš teismui laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ internetinės versijos straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ ir jo viešų komentarų (1 t., b. l. 92-93, 111,112), to paties portalo straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 114-116), portalo „15min.lt“ straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ ir šio straipsnio viešų komentarų (1 t., b. l. 94-99), nukentėjusiosios L. R. ir asmens, pasivadinusio R. R. S., susirašinėjimo viešoje erdvėje paskyroje httpsgoogle.com/(duomenys neskelbtini) fragmento (1 t., b. l. 99), portalo DELFI straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ ir jo viešų komentarų (1 t., b. l. 100-104), portalo www.greitas.eu straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ komentaro (1 t., b. l. 105, 110), to paties portalo straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ komentaro (1 t., b. l. 106), to paties portalo straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ komentaro (1 t., b.l. 107), to paties portalo straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ komentaro (1 t., b. l. 108)), portalo „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ komentaro (1 t., b.l. 113), portalo „lrytas.lt“ straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ komentaro (1 t., b. l. 117) matyti, kad viešoje erdvėje buvo kalbama apie galimai artimus L. R. ir Č. D. santykius, be to, komentuodama R. R. S. L. R. teigia: „<...: Dar baisiau, kad lygiuojatės į mano „draugą“ J. K., kuris ant visos Lietuvos rėkia, kad „darau“ karjerą per lovą“.

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, konstatuotina nustatyta, kad V. M. 2016 m. liepos 28 d., nuo 20.30 val. iki 21.10 val., socialinio tinklo Facebook paskyroje R. Š. , pasivadinusiai „(duomenys neskelbtini)“ parašė dvi žinutes, kurių turinys: 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D.... <...> O ir (duomenys neskelbtini) direktore be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)... <...> Korumpuota šlykštynė...“; 2. „Lai trinasi su kuo nori...bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu...per LOVĄ... <...> “.

Įvertinęs aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. M. paskleidė apie L. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo. Nuteistoji V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog V. M. socialinio tinklo Facebook paskyroje R. Š., pasivadinusiai „(duomenys neskelbtini)“ rašytomis žinutėmis, kurių turinys: 1. „R. K…(necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D.... <...> O ir (duomenys neskelbtini) direktore be konkurso tapo (per š…(nevartotinas žodis) ir blatą)... <...> Korumpuota šlykštynė...“; 2. „Lai trinasi su kuo nori...bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu...per LOVĄ... <...> “, buvo paskleisti konstatuojamojo pobūdžio konkretūs faktai, bet ne nuomonė. Apeliantės teigimu, šiomis žinutėmis buvo išsakytos visuomenei išviešintos ir viešoje erdvėje visuomenės plačiai aptariamos nuomonės apie L. R. elgesį, jos santykius su Č. D. ir (duomenys neskelbtini) vadovės pareigų užėmimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistosios V. M. argumentais nesutinka. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Teismų praktikoje pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, o tik pateikiant apibūdinamuosius žodžius, nelaikytini šmeižimu. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, V. M. rašytose žinutėse pateikiami konkretūs faktai, pagrįsti konkrečiais nuteistosios konstatuojamaisiais teiginiais, o ne nuorodos į V. M. pateiktą nurodomą visuomenės informavimo priemonėse esančią informaciją. V. M. R. Š. rašytose žinutėse pateikiama informacija apie tai, kad L. R. palaikė intymius santykius su Č. D., kad pareigas ((duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas) L. R. gavo neteisėtai, be konkurso, pasinaudojusi įtakingais ryšiais (blatą) bei kažkokio neįvardinto vyro ar vyrų pagalba už intymias paslaugas ar sangulavimą. Ši informacija yra konkreti, ją galima patikrinti, be to, išreikšta kategoriškai, vartojant necenzūrinius žodžius, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad V. M. paskleista informacija turi konstatuojamąjį pobūdį ir negali būti vertinama kaip nuomonė. Nors V. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatliko jokio tyrimo dėl informacijos viešoje erdvėje apie L. R. teisingumo, su tokiu nuteistosios argumentu apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gauti duomenys, patvirtinantys, jog L. R. dalyvavo konkurse į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, laimėjusi konkursą į šias pareigas buvo paskirta (1 t., b.l. 74). Duomenų, patvirtinančių V. M. R. Š. nurodytų faktų apie L. R. tikrumą, byloje gauta nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. M. žinutės nurodyta informacija niekuo nepagrįsta ir nepatvirtinta, tokių faktų buvimą nukentėjusioji L. R. neigia.

Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde V. M. teigė, jog savo žinutėmis, rašytomis R. Š., V. M. tik interpretavo jau daugiau nei 9 mėnesius (nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. liepos 28 d.) viešoje erdvėje egzistuojančią ir iki šiol nepaneigtą informaciją. Nuteistoji nurodė, jog ji L. R. asmeniškai nepažinojo, todėl nuomonę apie šį asmenį ji susidarė iš viešoje erdvėje buvusių komentarų, skelbiamos informacijos ir tuo tikėjo, nes informacija nebuvo paneigta. Be to, V. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog tyčios pažeminti ar paniekinti L. R. V. M. neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog „kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes veiksmus atliko sąmoningai ir turėdama tikslą paniekinti ir pažeminti kitą asmenį“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Nusikalstama veika, atitinkanti šmeižimo sudėtį, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo, pateikdamas informaciją, žino, kad tokia informacija yra melaginga, išgalvota, supranta tokios informacijos paskleidimo neigiamas pasekmes, ir jų nori. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja neįrodyta, kad V. M. žinutėse R. Š. nurodyta informacija buvo žinomai melaginga. V. M. socialinio tinklo Facebook paskyroje rašydama R. Š. žinutes savo vardo ir pavardės neslėpė, tai tai patvirtina, kad V. M. neveikė anonimiškai, kas leidžia manyti, jog ji buvo sąžiningai įsitikinusi, kad R. Š. pateikė teisingą informaciją. Nukentėjusiosios L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą daug dėmesio skiriama tam faktui, kad tarp nuteistosios ir privačios kaltintojos yra įtempti, konfliktiški santykiai. Tačiau tai negali būti aplinkybe, neabejotinai įrodančia nuteistosios tyčią šmeižti nukentėjusiąją. Nuteistoji V. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigė, jog ji tikėjusi viešoje erdvėje paskleista informacija apie L. R. artimus santykius su Č. D., apie pastarojo korumpuotus ryšius su kitais įtakingais asmenimis, taip pat tuo, kad L. R. į (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas buvo paskirta galimai pasinaudojus įtakingais ryšiais, o ne kaip konkurso į šias pareigas laimėtoja. Šiuos V. M. teiginius iš dalies patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio J. K., laidos žurnalisčių R. J. ir S. P. vykusių pokalbių detalės (1 t., b.l. 86-88), taip pat laikraščių ir portalų straipsniuose, jų komentaruose (1 t., b.l. 92-98, 99-118) nurodytos aplinkybės apie galimai artimus L. R. ir Č. D. santykius, taip pat aplinkybės, ganėtinai neigiamai apibūdinančios nukentėjusiąją L. R.. V. M. teigia, jog viešoje erdvėje paskelbus šią informaciją ji buvo plačiai aptarinėjama ir (duomenys neskelbtini) gyvenančių žmonių, su kuriais V. M. teko bendrauti. Ir nors nukentėjusioji L. R. nurodo, kad minimoje televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ ir straipsniuose apie L. R. V. M. R. Š. nurodyta informacija buvo paneigta pačios nukentėjusiosios, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. suprato tokio pobūdžio informacijos paneigimą ir pačios informacijos netikrumą. Tai, kad L. R. viešai kelis kartus yra nurodžiusi, jog jos ir Č. D. nesieja artimi santykiai, nepaneigia to, kad V. M. sąžiningai klydo. Tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo kaltę, būtina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu. Taigi konstatuotina, jog šioje byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepaneigia, jog V. M. sąžiningai klydo, ir neįrodo, kad R. Š. ji pateikė žinomai melagingą, išgalvotą informaciją, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Be to, apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

Ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios informacijos paskelbimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais. Įvertinęs paskleistos informacijos turinį, atsižvelgdamas į tai, kad informacija buvo paskleista vienam asmeniui, apygardos teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju veikos pavojingumas nesiekia baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų ribos, todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma.

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius V. M. veikoje būtinųjų šmeižimo požymių – V. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Skundžiamu nuosprendžiu L. R. iš V. M. buvo priteista 80 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog V. M. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, L. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Nuteistoji V. M. į bylą pateikė išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius dokumentus. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (1 t., b.l. 12) patvirtina, kad V. M. už gynybą advokatui V. Tučkui sumokėjo 700 eurų. Pirmosios instancijos teisme V. M. taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą (1 t., b.l. 89), iš kurio matyti, kad už gynėjo pagalbą sumokėta 350 eurų, bei PVM sąskaitą faktūrą ir antstolio kvitą (1 t., b.l. 89, 90), patvirtinančius, kad antstoliui Sauliui Virbickui V. M. už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 150 eurų. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-895/2015).Dėl privačios kaltintojos L. R. inicijuoto baudžiamojo proceso V. M. turėjo išlaidų ją ginančio advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo parengimą, kitų dokumentų teikimą ir kt., taip pat antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 150 eurų, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. R..Sprendžiant dėl priteistinų iš nukentėjusiosios išlaidų ją ginančio advokato pagalbai apmokėti dydžio kolegija atsižvelgia į V. M. pareikštų kaltinimų sunkumą (kaltinta 1 nusikaltimo padarymu), į bylos apimtį (2 tomai), teismo posėdžių skaičių abiejų instancijų teismuose (2 posėdžiai pirmosios instancijos teisme, trukę apie 5 val., 1 posėdis apeliacinės instancijos teisme, trukęs apie 1 val.), parengto apeliacinio skundo apimtį, teisinę argumentaciją. Kolegija sprendžia, kad gynėjui sumokėtas 1050 eurų honoraras nėra aiškiai per didelis, proporcingas advokato įdėtam darbui ginant klientą abiejų instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.)

Privačios kaltintojos L. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Iš privačios kaltintojos L. R. išteisintosios V. M. naudai priteisti 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų proceso išlaidų.