Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Nora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Nora“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kvazaras“, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad atsižvelgdamas į CPK 687 straipsnio reikalavimus atliko priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, įskaitymą ir atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teises normas, reglamentuojančias įskaitymo vykdymą. Nurodo, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01172, tiek ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01232 esantys reikalavimai yra priskirtini prie trečios eilės reikalavimų (CPK 754 straipsnio 4 dalis), todėl šių reikalavimų tarpusavio įskaitymas yra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

7. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/01232, pradėtą pagal 2018 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9-676/2017 dėl 865,22 EUR skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 865,22 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ išieškotojos pareiškėjos naudai. Antstolis Aleksandras Selezniovas taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/01172, pradėtą pagal 2018 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9-676/2017 dėl 21013,84 EUR skolos, 5 818,98 EUR palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 26 832,82 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2005 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ naudai. Antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1c-29873 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo“, kuriuo patvarkė: „1. Atlikti priešpriešinių pinigų sumų įskaitymą, pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9-676/2017, išduotą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. (vykdomoji byla Nr. 0010/18/01172), pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9-676/2017, išduotą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 28 d. (vykdomoji byla Nr. 0010/18/01232). 2. Atlikus užskaitą skolininkės pareiškėjos skola kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1038-911/2016, išduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. dėl 885,22 EUR skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios šiai dienai tai yra 2018 m. balandžio 12 d. sudaro 111,36 EUR mažinama 996,58 EUR ir 2018 m. balandžio 12 d. sudaro 0 EUR (vykdomoji byla Nr. 0010/17/01232). 3. Atlikus užskaitą skolininkės pareiškėjos skola kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9-676/2017, išduotą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. dėl 28837,82 EUR skolos ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios šiai dienai tai yra 2018 m. balandžio 12 d. yra 6369,32 EUR, mažinama 996,58 EUR ir 2018 m. balandžio 12 d. sudaro 28837,82 EUR skolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis 2018 m. balandžio 12 d. – 5372,74 EUR (vykdomoji byla Nr. 0010/18/01172). 4. Apie šį patvarkymą informuoti vykdymo proceso šalis.“

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinių reikalavimų (sumų) įskaitymą vykdymo procese.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantės 996,58 EUR sumos reikalavimas uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ turėjo būti įskaitytas uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ naudai iš apeliantės priteistoms bylinėjimosi išlaidoms. Nurodo, kad savo poziciją pirmosios instancijos teismas grindė Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punktu, pagal kurį iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojams skirstomos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantės vertinimu, šios teismo išvados yra nepagrįstos, lėmusios neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįstos skundžiamos nutarties dalies priėmimą. Teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punktas reglamentuoja ne situaciją, kai antstolis turi atlikti priešpriešinių piniginių sumų įskaitymą, bet situaciją, kai turi būti paskirstomos faktiškai iš skolininko išieškotos lėšos. Šiuo atveju lėšos nei iš apeliantės, nei iš uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ nebuvo faktiškai išieškotos.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CK 6.54 straipsnyje reglamentuojamas piniginių įmokų paskirstymas tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile – netesyboms mokėti, ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 1-5 dalys).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ 865,22 EUR skolos, 20 EUR žyminio mokesčio ir 6 procentus metinių palūkanų, tai yra 111,36 EUR (apskaičiuotos 2018 m. balandžio 12 d). Iš viso skolinga 996,58 EUR. Apeliantė yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ 21 013,84 EUR skolos, 5818,98 EUR palūkanų, 6 procentų metines palūkanas, tai yra 6 369,32 EUR (apskaičiuotos 2018 m. balandžio 12 d.) ir 2005 EUR bylinėjimosi išlaidų. Antstolis atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus įskaitė uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ skolą į jos reikalavimą ir taip antstolis sumažino iš apeliantės išieškomą sumą sumažindamas priteistas metines procesines palūkanas.

12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolio veiksmas, įskaitant reikalavimą į metines procesines palūkanas, yra neteisėtas, kadangi antstolis nesilaikė CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, ir įpareigojo antstolį iš naujo spręsti klausimą dėl 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymo Nr. S1c-29873 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo“ 2 ir 3 punktų. Nei apeliantė, nei antstolis šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos CK 6.54 straipsnyje nustatytos teisės normos. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje, kurio 4 dalimi įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, tai yra paskutinei, eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006).

14. Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas pirmąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos atlyginti vykdomajame rašte nurodytoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, tai yra bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, antrąja eile iš skolininko išieškotos įmokos turėjo būti skiriamos palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti, trečiąją eile – netesyboms, o tik ketvirtąją eile – pagrindinei prievolei (skolai) įvykdyti.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tuo aspektu, kad antstolis turėjo atlikti įskaitymą taip, kaip prašo apeliantė, tai yra lėšas įskaityti į materialiąsias palūkanas, atsižvelgiant į apeliantės prašymą. Šiuo atveju, apeliantė savo nesutikimą grindė CK 6.55 straipsnio nuostatomis.

16. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

17. CK 6.55 straipsnis, reglamentuoja įmokų paskirstymo taisykles, kai yra kelios skolininko skolos. Šiuo atveju buvo atliekamas apeliantės vienos apeliantės skolos, kuri buvo priteista vienu teismo sprendimu ir vykdoma pagal vieną vykdomąjį raštą, kurią sudaro skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

18. Su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Sprendimų vykdymo instrukcija ir CPK 687 straipsniu, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog įskaitymas galėjo būti atliktas bylinėjimosi išlaidoms padengti, nors apeliantė pateikė prašymą įskaityti jas į materialiąsias palūkanas, nesutinkama. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normą (CK 6.54 straipsnį), kad antstolis turėjo laikytis eiliškumo, ir teisingai konstatavo, kad CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (bylinėjimosi išlaidomis), ką šiuo atveju teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantė antstoliui sprendžiant dėl įskaitymo iš naujo gali pasiekti susitarimą dėl įskaitymo eiliškumo.

19. Pažymėtina ir tai, kad CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši procesinė norma skirta antstolio veiksmams reguliuoti ir antstolio turi būti taikoma tais atvejais, kai abiejų subjektų, turinčių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, reikalavimams įvykdyti yra pradėti vykdymo procesai. Sumos proceso įstatymo prasme tampa išieškotinomis, kai antstolis, kreditoriui pateikus vykdomąjį dokumentą, priima jį vykdyti ir taip pradeda vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariama procesinė norma numatyta, siekiant supaprastinti ir suefektyvinti vykdymo procesą operatyvumo aspektu ir ekonomiškumo (vykdymo išlaidų dydžio) aspektu, taip užtikrinant tiek išieškotojo, kuris kitame vykdymo procese yra skolininkas, tiek skolininko, kuris kitame vykdymo procese yra kreditorius, interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta šios nutarties 17 ir 18 punktuose, konstatuojama, kad apeliantės skundas nėra pagrįstas, todėl jį tenkinti nėra teisinio pagrindo.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį.