Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. A., V. K., I. L. K., G. L. A. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, paveldėjimo pagal testamentą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 5-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju anūkui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), paliko 0,1807 ha namų valdos žemės sklypą ir jame esančius visu pastatus bei įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypų dalis ir pilnus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); sūnui V. K. paliko žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais ir pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausė, ji atitinkamai dalimis paliko sūnui V. K., marčiai E. K. (dabar A.), anūkėms I. L. K. ir G. L. A. Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. G. testamentiniams įpėdiniams laikotarpiu nuo 2023-02-08 iki 2023-06-23 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2009, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009 ir kt.).

Ginčas byloje kilo dėl ieškovo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.

Teismo vertinimu šiuo atveju ieškinys atmetamas trimis pagrindais – ieškovui ieškinio nepalaikant, ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą ir ieškovui neįrodžius, kad jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Teismo posėdžio metu ieškovui pareiškus, kad jis ieškinio nepalaiko ir nori ginčą spręsti kitu būdu, t. y. siekiant kitu būdu (nuomos, panaudos ar pan.) gauti teisę toliau gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ar jo dalyje ir nenaikinant jau išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, šalių sutarimu byla buvo perduota teisminei mediacijai.

Teisminė mediacija byloje atlikta, tačiau jos proceso metu šalys bendro sprendimo dėl ginčo ieškovo ieškinyje nurodytu ar kitu būdu nepasiekta.

Ieškovą procese apklausus antrą kartą (po teisminės mediacijos) jis pakartotinai pareiškė, kad ieškinio nepalaiko, nesiekia išspręsti ginčo paveldėjimo teisės liudijimų naikinimo keliu ir nesiekia nustatyti jo teisės į privalomąją palikimo dalį. Teismui išaiškinus ieškovo teisę atsisakyti ieškinio bei padarius pertrauką posėdyje taip suteikiant teisę aptarti klausimą su ieškovą atstovaujančiu teisininku, ieškovas neišreiškė noro ieškinio atsisakyti ir toliau tvirtino, jog siekia, jog dabartiniai būsto savininkai – jo sūnus M. K. per jį atstovaujančią motiną E. A. suteiktų jam teisę naudotis bent dalimi gyvenamojo namo.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0726637 matyti, kad A. K. nuo 2009-12-28 iki 2029-06-10 nustatytas netekto darbingumo lygis 50 procentų. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. R-83 nurodyta, kad asmuo iš dalies darbingas – jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje.

Būtent šiais dokumentais ieškovas remiasi, nurodydamas dėl savo negalėjimo dirbti ir poreikio būti išlaikomam. Jokių kitų įrodymų, kad asmuo iš esmės negalėtų dirbti ir save išlaikyti, ieškovas neteikė. Priešingai, jo apklausos metu ieškovas parodė, kad apie 10 metų truko jo santuoka su atsakove E. K., visą tą laiką jie kartu savo jėgomis ir padedami kaimynų ir draugų statėsi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Name kartu gyveno jo motina, kurios vardu ir buvo vykdomos statybos. Jų šeima gyveno iš ūkininko ūkio, registruoto jo motinos vardu. Šeima nuolatos augino gyvulius, t. y. laikė 2 melžiamas karves, 2 telyčias, kiaulių, triušių, žąsų, vištų. Iš pieno produktų jų šeima galėjo labai gerai pragyventi, kadangi produktus pardavinėjo poilsiautojams, buvo didelė jų paklausa. Visus darbus atliko jis ir kiti šeimos nariai, be to, jis dirbo ūkyje traktoriumi, kombainu. Pajamų šeima dar gaudavo iš motinos vardu turimo miško, kurį jis valė (kirto sausuolius) ir pardavinėjo.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis A. K. yra teistas 2016 metais pagal LR BK 199² straipsnį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, Lenkijos Respublikoje 2018 metais už vagystę, 2019 metais už vagystę su įsilaužimu. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis A. K. du kartus sulaikytas vežantis kontrabandą Kapčiamiesčio miške ir vėliau nubaustas, taip pat baustas už neteisėtą žvejybą (brakonieriavimą).

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl ieškovui nustatyto sveikatos pablogėjimo fakto ir dėl to atsiradusio dalinio nedarbingumo iki jo motinos mirties nebuvo reikalingas išlaikymas, nors būtent šia aplinkybe ieškovas rėmėsi teigdamas apie išlaikymo jam poreikį. Aplinkybė, kad ieškovas, žinodamas, jog palikėja neketina palikti ieškovui turto, jam ir visai šeimai buvo žinoma iš anksto, tai patvirtino pats ieškovas. Taigi, būdamas gyvenamojo namo statytojas ir finansuotojas, jis privalėjo pasirūpinti šio turto įsiteisinimu savo, bet ne motinos vardu. Šiuo atveju labiau tikėtina atsakovų pozicija, jog ieškovas vengė savo vardu turėti bet kokio turto dėl turimų įsiskolinimų valstybei, nors nekilnojamąjį turtą kūrė savo lėšomis ir savo jėgomis. Ieškovas nenurodė, jog bendro gyvenimo šeimoje metu ir palikėjos mirties dieną ieškovo turtinė padėtis būtų buvusi skirtinga, todėl darytina išvada, kad ieškovo motinos mirties dienai išlaikymas ieškovui nebuvo reikalingas. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių palikėjos mirties dienai jo turtinė padėtis būtų pasikeitusi. Ieškovas nenurodė, kad palikėjos mirties dieną jo finansinė padėtis skyrėsi nuo aukščiau turėtos, t. y. kad ieškovas dėl kažkokių priežasčių toliau negalėtų laikyti gyvulių ir iš šio ūkio gyventi.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas teismo posėdžio metu parodė, jog dabar jam neužtenka pinigų pragyvenimui, tačiau detalesnių aplinkybių nei savo parodymuose, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė. Ieškovas akcentavo sunkią sveikatos būklę, tačiau neįrodinėjo, kokių poreikių dėl savo sunkios finansinės padėties negali užtikrinti, kokio dydžio suma yra būtina jo poreikių užtikrinimui ir pan. Ieškovas parodė, kad tai jis slaugė mamą, samdė asmenius jos priežiūrai, mokėjo už tai lėšas ir neparodė, kad tokių lėšų jam būtų stigę ar būtų reikėję skolintis ar pan. Ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėja ieškovui neteikė išlaikymo, ieškovas pinigų nesiskolindavo.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas bylose dėl teisės į privalomąją palikimo dalį neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Į bylą pateiktas 2024-10-10 ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad ieškovas 2024-10-10 lankėsi VšĮ Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centre, ieškovui nustatyta kita pirminė koksartrozė, tačiau dokumente nurodyta diagnozė nustatyta jau po palikėjos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl nagrinėjamu atveju bylos išvadoms neturi esminės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas nuo neįgalumo jam patvirtinimo iki palikėjos mirties butų lankęsis sveikatos ir gydimo įstaigose, todėl manytina, kad ieškovo sveikatos būklė palikėjos mirties dienai nekito ir atitiko sveikatos būklę, nustatytą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ieškovo sveikatos būklei esant nepakitusiai, vadovaujantis aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovo galimybės gauti pajamas iš darbinės veiklos yra ribotos. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nedėjo pastangų pagerinti savo finansinės padėties, jis nuosekliai dirbo motinos vardu registruotame ūkyje ir iš to gyveno, jo paties teigimu lėšų jam ir jo šeimai visiškai pakako. Ieškovas nėra visiškai nedarbingas, t. y. gali dirbti tam tikrus darbus pagal gydytojų rekomendacijas, pvz., užsiimti individualia veikla ar kt. Teismas pažymi, kad motyvacijos dirbti nebuvimas nesudaro pagrindo pateisinti ieškovo neveikimą pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovui surasti ir tinkamai atlikti darbo funkcijas, esant tokiai asmens sveikatos būklei, su ribotomis funkcinėmis darbo galimybėmis yra sunku. Nors sutiktina su ieškinyje nurodytais argumentais dėl ribotų darbo paieškos galimybių, pažymėtina, kad ieškovas nebandė ieškoti darbo savarankiškai, nebandė užsiimti individualia veikla ir vykdyti darbinę veiklą pagal savo galimybes. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovą tenkino jo esama turtinė padėtis, kuri buvo pakankama jo poreikiams užtikrinti.

Vadovaujantis šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas nedėjo jokių pastangų gauti didesnes pajamas, t. y. neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, neįrodė, kokių konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą, užtikrinti ieškovas negali dėl sunkios materialinės padėties, taip pat net neįrodinėjo sunkios materialinės padėties, bet priešingai – teisme patvirtino, kad jis gyveno gerai, nes augino gyvulius. Teismo vertinimu, ieškovą tenkino jo turtinė padėtis, buvusi palikėjos mirties dieną, ieškovo turtinė padėtis atitiko ieškovo poreikius, t. y. jis gyveno iš ūkio, gavo valstybės skiriamą netekto darbingumo pensiją, turėjo būstą, kurį pats sukūrė, tik registravo jį motinos vardu, vengdamas išieškojimo nukreipimo į turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad palikėjos mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškinys atmestinas.

Be to pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas nurodė, kad jam statantis nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą) kaip statytoja nurodyta jo motina ir jos vardu buvo registruota nuosavybės teisė į šį turtą. Nors ieškovas pats nenurodė tokio sprendimo šeimoje priežasčių, tačiau atsakovų teigimu ieškovas norėjo išvengti galimo išieškojimo iš šio turto. Teismo vertinimu nustačius, jog nuosavybės teisės į turtą įregistruotos ne ieškovo, o kito asmens vardu dėl to, kad ieškovas norėjo išvengti galimo išieškojimo iš jam priklausančio turto, toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise. Kai asmuo piktnaudžiauja teise, teismas atsisako ginti jo teises ir atmeta jo ieškinį.

CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas gyveno kartu su savo motina, ją slaugė, todėl gerai žinojo motinos mirties datą – 2022-10-06. Ieškiniui pareikšti jis turėjo vienerius metus, tačiau pareiškė ieškinį atsakovams tik 2023-10-09, praleidęs šį terminą dvigubai. Atsakovai prašo atmesti ieškovo ieškinį dėl praleisto termino jam pareikšti, ir toks reikalavimas yra teisėtas. Ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje ieškovui buvo suteikta antrinė valstybės finansuojama teisinė pagalba, todėl atmetus ieškinį jos nepriteisiamos (CPK 99 str. 2d.).

Atsakovė E. A. byloje patyrė 1360,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK 21320).

Atsakovės I. L. K. ir G. L. A. byloje patyrė po 823,44 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK 21380), dėl vėlesnių išlaidų teismui nei apskaičiavimų, nei pažymos, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalis, neteikė.

Atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys buvo atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 82,22 Eur, tačiau jos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 823,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.