- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-523-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00829-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo civilinėje byloje Nr. e2-5730-987/2019 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėtos procesinės prievartos priemonės pritaikymo, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjo neteisėtų veiksmų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistės neteisėtos išvados baudžiamojoje byloje, atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjai K. V. ir G. K., Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai K. G. ir D. B., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja L. Š., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas O. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Z. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinės žalos, 3 737,92 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-21 nutartimi priėmė ieškovo ieškinį, pašalino iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjus K. V. ir G. K., Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorus K. G. ir D. B., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniąją tyrėją L. Š., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininką O. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiąją specialistę Z. M.
3. Pirmosios instancijos teismas nutartį dalyje dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo, grindė tuo, jog pagal ieškinio faktinį pagrindą ieškovas įrodinėja ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atliktus neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių kildina civilinę atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu ir neįrodinėja, kad valstybės pareigūnai ieškovo atžvilgiu atliko tyčinius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas tokios aplinkybės neįrodinėja, todėl pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo visus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtrauktus valstybės pareigūnus, nes galutinis teismo sprendimas neturės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas S. P. 2019-01-30 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nutartį toje apimtyje, kurioje iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, sąrašo buvo pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas K. V., Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras K. G. ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Z. M. Klausimą išspręsti iš esmės, į civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėją K. V., Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorą K. G. ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiąją specialistę Z. M. (toliau – tretieji asmenys).
Žemesnės instancijos teismas
5. Atskirojo skundo reikalavimus apeliantas grindžia tokiais argumentais:
5.1. Ieškinio dalykas yra tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, priimtais neteisėtais sprendimais, o civilinėje byloje nustačius trečiųjų asmenų kaltę, atsakovas Lietuvos Respubliką įgytų teisę regreso tvarka reikalauti iš trečiųjų asmenų valstybės patirtų nuostolių, atsiradusių atsakovui išmokėjus žalą ieškovui, atlyginimą, todėl tretieji asmenys į bylą įtrauktini siekiant apginti viešą interesą.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Teismas, pašalindamas iš bylos trečiuosius asmenis ieškinio priėmimo proceso stadijoje tuo pagrindu, jog ieškovas ieškinyje nenurodo trečiųjų asmenų tyčios, pažeidė civilinio proceso teisės normas perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovui ir vertindamas įrodymus bei darydamas išvadą dėl kaltės formos ieškinio priėmimo metu. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl trečiųjų asmenų neteisėtų tyčinių veiksmų nepagrindimo, nes ieškovas detaliai tokius veiksmus pagrindžiančias aplinkybes išdėstė ieškinyje. Ieškovas nurodo, kad į bylą įtraukus trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis teismo procesas bus išsamesnis, teisingesnis ir operatyvesnis.
5.3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymo sąlygų, nes teismas, spręsdamas tokios kategorijos bylas, turi ištirti įrodymus ir juos vertinti kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais.
5.4. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl valstybės institucijos teisės regreso tvarka reikalauti valstybės tarnautojo atlyginti valstybės institucijai dėl valstybės tarnautojo veiksmų išmokėtos žalos atlyginimą, nes įstatymas numato, kad valstybės institucijos reikalavimo į žalos atlyginimą dydis ir valstybės tarnautojo atsakomybė priklauso nuo valstybės tarnautojo veiksmų kaltės formos (tyčios, neatsargumo).
Atsiliepimas
5.5. Trečiųjų asmenų kaltė, remiantis ieškinio motyvais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra preziumuojama, ir tam, kad nustatyti trečiųjų asmenų kaltės formą, būtina trečiuosius asmenis įtraukti į bylą ir gauti jų atsiliepimus į pareikštą ieškinį.
6. Atsakovės atstovas Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6.1. Atsiliepime nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje laikytina specialiu deliktinės atsakomybės atveju, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų, teismo kaltės.
6.2. Vadovaujantis teismų praktika valstybės pareigūnai į bylą dėl valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų įtraukiami tik tuo atveju, jeigu byloje kyla ginčas ar valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai buvo tyčiniai.
6.3. Ieškovo ieškinio reikalavimas yra neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais sukeltos žalos atlyginimas, kurio patenkinimui minėtų asmenų neteisėtų veiksmų kaltės nustatymas nėra būtinas, nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio dalyku ir neturi įtakos bylos išsprendimui.
6.4. Atsiliepime pažymėjo, jog apelianto nurodyti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neturi suinteresuotumo civilinio proceso teisės normų prasme ir teismo sprendimas byloje neturės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
6.5. Atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymą regreso teisė priklauso žalą atlyginusiam subjektui, tik jis turi teisę spręsti dėl tokio reikalavimo taikymo. Šis klausimas nėra susijęs su ieškinyje keliamu reikalavimu ir ieškovas neturi teisės kelti reikalavimų, susijusių su atgręžtinio reikalavimo tretiesiems asmenims taikymu, nes tokiose bylose ieškovas yra žalą atlyginusi institucija.
Šalies argumentai
6.6. Ieškovo atskirojo skundo reikalavimai dėl jame nurodytų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir jų kaltės klausimo sprendimas šioje civilinėje byloje yra perteklinis, tai sudarys kliūtis civilinio proceso efektyvumui ir operatyvumui, atsižvelgus į tai, kad šių asmenų kaltės konstatavimas neturės jokios įtakos galutiniam bylos rezultatui.
6.7. Į bylą prašoma įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Z. M. nuo 2018-07-06 nedirba Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pašalino iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.
9. Atskiruoju skundu apeliantas skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš bylos buvo pašalinti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas K. V., Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras K. G. ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Z. M.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų, jeigu bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.
11. Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bei trečiuosius asmenis bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).
12. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 4 dalimi, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Taigi įstatymų leidėjas valstybei regreso teisę suteikia tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigūnų, dėl kurių veiksmų padaryta žalos, tyčia. Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Toks reglamentavimas grindžiamas būtinybe garantuoti teisėsaugos institucijų ir teismų pareigūnų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Dėl to bylos, kurioje valstybės vardu pareikštas ieškinys regreso tvarka priteisti dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo valstybės atlygintą žalą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų, nagrinėjimo dalykas yra šių asmenų tyčios nustatymo klausimas. Tokį šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalyką lemia CK 6.272 straipsnio 4 dalyje nustatyta išvardytų pareigūnų ir teisėjų civilinės atsakomybės privaloma taikymo sąlyga – jų tyčinių veiksmų fakto konstatavimas. Civilinės atsakomybės atveju galioja principas, kad kaltė, skirtingai negu kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Nesant kaltės privalo įrodyti atsakovas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme gali būti nustatytos šios bendrosios taisyklės išimtys. Viena tokių išimčių, aktualių nagrinėjamos bylos kontekste, laikytinas CK 6.272 straipsnio 4 dalyje nustatytas atvejis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytą teisės normą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar tyčia nepreziumuojama, todėl ieškovas, remdamasis šia aplinkybe, privalo ją įrodyti. Taigi nagrinėjamoje byloje kasatoriui teko procesinė pareiga įrodyti atsakovo tyčią, t. y. kad atitinkamas pareigūnas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011). Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį, jau tik valstybei (kaip ieškovei) reiškiant atitinkamus reikalavimus (CK 6.272 straipsnio 4 dalis) yra aktualus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas.
14. Aptariamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškinio tenkinimui pakanka nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo kalti valstybės pareigūnai. Šiuo atveju ieškovui nesant pareigos įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų kaltės, minėti asmenys nelaikytini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų byloje.
15. Ieškovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad ieškinio dalykas yra tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų priimtais neteisėtais sprendimais, o civilinėje byloje nustačius trečiųjų asmenų kaltę, atsakovas Lietuvos Respubliką įgytų teisę regreso tvarka reikalauti iš trečiųjų asmenų valstybės patirtų nuostolių, atsiradusių atsakovui išmokėjus žalą ieškovui, atlyginimą, todėl jų kaltės klausimas yra aktualus šioje byloje. Su tokiu ieškovo teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes, kaip išaiškinta nurodytoje kasacinio teismo byloje, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu valstybės pareigūnų kaltė nėra būtina, ši aplinkybė nėra įrodinėtina ir jos buvimas ar nebuvimas nesąlygoja žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjų padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne nurodyti asmenys, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
17. Nagrinėjamu atveju dėl trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės Z. M. taip pat taikytini aukščiau nurodyti išaiškinimai. O jau tik valstybei (kaip ieškovei) reiškiant atitinkamus reikalavimus (CK 6.272 straipsnio 4 dalis) gali būti aktualus jos kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl CPK normų pažeidimo. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nėra ribojama teismo teisė priimti sprendimą dėl trečiųjų asmenų pašalinimo ieškinio priėmimo stadijoje, nes nepagrįstas asmenų įtraukimas į bylą prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Nesutiktina su atskirojo skundo motyvu dėl operatyvesnio, labiau koncentruoto teismo proceso į bylą įtraukus trečiuosius asmenis, nes toks jų įtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tik apsunkintų bylos nagrinėjimą bei sąlygotų nepagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų laiko ir lėšų sąnaudas ir galimai užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą.
19. Kiti atskirajame skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi, šioje byloje sprendžiant tik procesinį klausimą dėl proceso dalyvių byloje bei nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundžiamoje dalyje dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pašalinti trečiuosius asmenimis, nepareiškusius savarankiškų reikalavimų, yra teisėtas ir teisingas (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje 2S-2575-275/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2S-3093-450/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1557-264/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1327-259/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-458-278/2018).
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo palikti nepakeistą.