- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-458-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08709-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-458-278/2018
teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08709-2017-7
2018 m. birželio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-907-812/2018 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio AVPK), Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą prašydamas solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 1483,85 Eur turtinės, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.2018 m. kovo 22 d. ieškovas patikslintu ieškiniu, trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė prokurorą E. B. ir buvusį (duomenys neskelbtini) viršininką R. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja 2018 m. kovo 27 d. nutartimi išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pasiūlė ieškovui nurodyti papildomas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį; iš proceso pašalino trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, E. B. ir R. B. bei atmetė atsakovės LR Teisingumo ministerijos prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniui A. K.. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas ar jo dalis nėra nei prokuroro E. B., nei apskrities komisariato viršininko R. B. tyčinis elgesys ir apskritai kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Nurodė, kad vien ieškovo nurodytos aplinkybės, kad įtraukdamas į teismo procesą pareigūnus trečiaisiais asmenimis, jis siekia išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su neteisėtais pareigūnų veiksmais, nesant kitų duomenų, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėtų pareigūnų materialinėms teisėms arba pareigoms CPK 47 straipsnio 1 dalies prasme, nėra pakankamos teismui spręsti, kad E. B. ir R. B. turi būti įtraukti į procesą.Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl minėtų asmenų nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, drausminės atsakomybės taikymo aktų ar kitų sprendimų, kurių buvimas galėtų leisti valstybės atstovams, o ne ieškovui spręsti, kad byla gali būti susijusi su minėtų pareigūnų atsakomybės taikymu regreso tvarka. Nurodė, kad ieškovo procesinėms, materialinėms teisėms tai neturi jokios reikšmės. Nustačius visų ieškovo nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, valstybė tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasinaudoti savo teise į regresą prieš procesinius veiksmus atlikusius pareigūnus, tačiau reikšmingus faktus turėtų įrodinėti naujoje byloje iš naujo. XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX urodė, kad itancijosw teismasXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXNurodė, kad bylos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų teismingos administraciniams teismams. Konstatavo, jog iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nėra aišku, dėl kokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų bei kokių neteisėtų valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų (galimai (duomenys neskelbtini) viršininko R. B. veiksmų) ieškovui kilo žala. Teismas ieškovui pasiūlė nurodyti papildomas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, atsakomybes pagal CK 6.272 straipsnį.Atmetė atsakovės LR Teisingumo ministerijos prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu A. K.. Teismas darė išvadą nesant pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje teismo įvertinti liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad jis nieko nežinojo apie voljerų dingimą 2012 m. pavasarį iš policijos komisariato teritorijos, yra klaidinantys teismą ir žinomai melagingi, gali būti pagrindu valstybei reikšti regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Konstatavo, jog A. K. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. 2013-05-02 pareiškimą ir byloje nėra pateikta duomenų, kad A. K. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, pripažintas kaltu ir nuteistas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria iš proceso pašalinti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.Tvirtina, jog teismo teiginiai apie tai, kad R. B. ir E. B. atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, drausminės atsakomybės taikymo aktų ar kitų sprendimų, kurių buvimas galėtų leisti valstybės atstovams, o ne ieškovui spręsti, kad byla gali būti susijusi su minėtų pareigūnų atsakomybės taikymu regreso tvarka, akivaizdžiai prieštarauja CK 6.246-6.249, 6.272, 6.280 straipsniuose, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui bei sudaro sąlygas galimai kaltiems pareigūnams išvengti žalos atlyginimo pagal regresinį ieškinį.Pažymi, jog aplinkybę apie nepagrįstai pradėtą ikiteisminį tyrimą jau yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, išteisindamas jį pagal BK 228 str. 2 d., nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio motyvuose nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) viršininkui (R. B.), tvirtinusiam turto sunaikinimo ir nurašymo aktus, negalėjo būti nežinoma aplinkybė, jog turtas – šunų voljerai, kurių užvaldymu buvo kaltinamas jis, buvo nurašytas kaip bevertis ir sunaikintas, juos išmetant į atliekų konteinerį, tačiau vis tiek buvo nurodyta jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Analogiška pozicija yra ir dėl ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir prižiūrėjusio prokuroro E. B., kuris pradėjo jo baudžiamąjį persekiojimą neturėdamas jokių duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nesiėmęs veiksmų aplinkybėms patikslinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalis) iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Teigia, jog šios aplinkybės leidžia tvirtinti buvus tendencingus ir tarpusavyje suderintus policijos įtaigos, kuriai vadovavo R. B. ir prokuroro E. B., kontroliavusio ikiteisminio tyrimo atlikimą, veiksmus. Nurodo, jog neteisėti nurodytų valstybės pareigūnų veiksmai sąlygojo žalos jam atsiradimą ir teismas būtent šioje byloje nagrinės žalos atsiradimo pagrindą ir žalos dydį, tai yra vertins pareigūnų, veikusių valstybės vardu, veiksmus dėl žalos atsiradimo. Konstatavęs, jog jis patyrė žalą, teismas privalės konstatuoti ir pareigūnų kaltę, kas reiškia, kad asmenys, į kuriuos valstybė, atlyginusi žalą, įgytų regreso teisę, turi būti įtraukti į procesą ir jiems turi būti sudaryta galimybė ginti save nuo galimos civilinės atsakomybės.Teigia, jog aplinkybė, kad šių asmenų atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių ar drausmės aktų dėl netinkamo, nerūpestingo, aplaidaus savo pareigų atlikimo, nereiškia, kad šie asmenys nepadarė žalos ir, kad ją nustačius, neturėtų ją atlyginti regreso tvarka, ką patvirtina ir teismų praktika.Nurodo, kad teismo išsakyta pozicija, jog nustačius visų jo nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, išimtiniu atveju, valstybė regreso teisę įgytų, tačiau turėtų įrodinėti pareigūnų kaltę kitoje byloje, prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, betarpiškumo principams, užtikrinantiems, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai vienoje byloje, šias aplinkybes aiškintis trečiųjų asmenų, į kuriuos gali būti nukreiptas regresinis ieškinys, pagalba.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog šios bylos dalykas nėra E. B. ir R. B. atliktų veiksmų vertinimas, byloje negali būti sprendžiama dėl jiems taikytinos (netaikytinos) atsakomybės ir jos formos, todėl teismas pagrįstai nutarė pašalinti juos iš proceso.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad tretieji asmenys pagrįstai buvo pašalinti iš proceso, o jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad teismo sprendimas tikrai gali turėti reikšmės R. B. ir E. B. teisėms arba pareigoms, nepaneigiama galimybė bylos nagrinėjimo metu pakartotinai spręsti dėl jų įtraukimo į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis. Teigia, jog patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) viršininko R. B. veiksmai turėtų būti nagrinėjamos administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos, teisme.Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo nurodomuose teismų sprendimuose nėra konstatuotas E. B. ir R. B. tyčinių veiksmų faktas bei suinteresuotumas ieškovo bylos atžvilgiu, o nesant duomenų, kurių pagrindu ateityje būtų galimas regreso nukreipimas į minėtus asmenis, darytina išvada, jog šios civilinės bylos išsprendimas neturės įtakos nei E. B., nei R. B. teisėms bei pareigoms, todėl jų įtraukimas į procesą būtų beprasmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo G. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Minėtų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, kurių interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pirmiau minėta įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę ieškinio priėmimo stadijoje spręsti ar ieškinyje nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovas G. K., reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė pareigūnus, priėmusius atskirus procesinius sprendimus, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei dėl kurių, jo teigimu, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. G. K. teigia, jog aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, jau yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nustatė, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, dėl ko jis buvo išteisintas. Byloje nustatyta, jog G. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-25 nuosprendžiu buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visais atvejais dėl valstybės valdžios institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo CK 6.271, 6.272 straipsniuose numatytu pagrindu yra atsakinga valstybė, kuri atlygina asmenims padarytą žalą nepaisant žalą padariusių asmenų, valstybės institucijų kaltės. Kadangi valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas, todėl byloje, kurioje pareikštas ieškinys dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, šis valstybės pareigūnas turės netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi tik tuo atveju, jei iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas įrodinėja valstybės pareigūnų tyčinius neteisėtus veiksmus (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Esant minėtoms nuostatoms, į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai.Apeliantas savo tvirtinimus apie tendencingus ir tarpusavyje suderintus policijos įstaigos, kuriai vadovavo R. B. bei prokuroro E. B. veiksmus turi įrodyti leistinais ir tinkamais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai), tačiau tvirtindamas, kad būtent CK 6.272 straipsnio 4 dalyje numatytu teisiniu pagrindu į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turėtų būti įtraukti minėti asmenys, nepateikia įrodymų apie jų tyčinius veiksmus, galimai sukėlusius jam žalos atsiradimą. Tuo tarpu valstybei atstovaujančios institucijos prieštarauja minėtų trečiųjų asmenų įtraukimui į bylą, neįrodinėja tyčinių jų veiksmų ir galimos atgręžtinio reikalavimo teisės į juos įstatymų numatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-25 nuosprendžiu, kuriuo G. K. yra išteisintas, nei kitais procesiniais sprendimais, nėra konstatuoti kokie nors tyčiniai ar teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys prokuroro E. B. ar tuometinio (duomenys neskelbtini) viršininko R. B. veiksmai. Kitų duomenų G. K. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs, todėl darytina išvada, kad R. B. ir E. B. teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, bylos išsprendimo įtaka jų teisėms ir pareigoms nėra pakankamai pagrįsti ir tėra motyvuoti tik apelianto prielaidomis. Įvertinus aukščiau aptartą Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog šioje proceso stadijoje iš byloje esančių duomenų, nėra pagrindo spręsti, kad R. B. ir E. B. yra praradę įstatymo jiems garantuotą civilinį imunitetą bei, kad šios bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos jų teisėms bei pareigoms. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis sudaro sąlygas, pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas) tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo kitų subjektų funkcijų vykdymo. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali patys įstoti į bylą, būti įtraukti dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Esant minėtam įstatyminiam reglamentavimui, neužkertama galimybė bylos nagrinėjimo eigoje pakartotinai svarstyti klausimo dėl R. B. ar E. B. dalyvavimo bylos nagrinėjime, paaiškėjus aplinkybėms, kad byloje priimtas sprendimas galėti turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Kaip minėta, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenims turi teisę pareikšti ir patys apelianto nurodyti asmenys, todėl kritiškai vertintini G. K. teiginiai, jog iš proceso pašalinus trečiuosius asmenis, R. B. ir E. B. neturės galimybės ginti save nuo galimos civilinės atsakomybės. Atmestini apelianto G. K. teiginiai, jog trečiųjų asmenų pašalinimas iš proceso prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, betarpiškumo principams, nes R. B. ir E. B. įtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis tik apsunkintų bylos nagrinėjimą – sąlygotų nepagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų laiko ir lėšų sąnaudas ir, neatmestina, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, įvertintina, jog valstybė, atlyginusi žalą, jei tokia bus priteista, regresinį ieškinį, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, R. B. ir E. B. atžvilgiu turėtų reikšti inicijuodama naują procesą. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje dėstomi teiginiai sudaro sąlygas galimai kaltiems pareigūnams išvengti žalos atlyginimo pagal regresinį ieškinį, niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip G. K. asmeninė nuomonė, nes, kaip minėta, pareigūnų atsakomybės taikymas regreso tvarka, esant tam įstatyme numatytoms sąlygoms, yra inicijuojamas valstybės institucijų naujai pradedamame procese.Kiti atskirame skunde nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.