Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3136-848/2016 pagal M. B. skundą suinteresuoti asmenys antstolės Sonata Vaicekauskienė, UAB „Būsto paskolų draudimas“, A. B. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė Sonata Vicekauskienė patvarkymu nustatė iš skolininkės M. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaityti 50% nuo dalies darbo užmokesčio, viršijančios MMA, ir 20% nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Kitoje dalyje skundo netenkino. Dėl netenkintos skundo dalies nurodė, kad įstatymas nenumato, jog iki skolininko prašymo sumažinti išskaitomas dalis, tais atvejais, kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, iki tokio prašymo pateikimo išskaitytos sumos, kurias, pagal antstolio patvarkymą išskaitė darbo užmokestį išmokanti UAB „ROCHE LIETUVA“, galėtų būti grąžintos skolininkui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Antstolė šiuo atveju elgėsi aplaidžiai nepasidomėdama į kokias sumas ji gali nukreipti išieškojimą. Antstolė privalėjo išsiaiškinti, ar nėra trukdžių atlikti maksimaliai įstatymo leidžiamas išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Nepaisant to, kad teismas nurodo, jog įstatymas nenumato antstolei pareigos sumažinti išskaitas iki skolininko prašymo pateikimo dienos, šiuo atveju susiklostė kitokia situacija, kadangi pareiškėja prašo grąžinti tai, kas buvo nepagrįstai išskaičiuota, kadangi pareiškėjos vaikai yra gimę 1998 m. ir 2008 m., dėl ko aplinkybės, dėl kurių didesnės išskaitos negalėjo būti atliekamos, egzistavo dar iki vykdomosios bylos užvedimo (2014 m.). Tačiau antstolė Sonata Vaicekauskienė to neatliko, dėl ko šiuo atveju nepagrįstai išskaičiuotos lėšos turi būti grąžinamos.

Negrąžinus nepagrįstai išskaičiuotų lėšų pareiškėjai šiuo atveju būtų pažeistas teisinėje valstybėje pripažintas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra niekiniai, nes CPK 736 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma, kad tuo atveju jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja M. B. nebuvo pateikusi rašytinio prašymo sumažinti išskaitomą darbo užmokesčio dalį, todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo sumažinti išskaitomą darbo užmokesčio dalį.CPK 736 straipsnio 3 dalis suteikia antstoliui galimybę ir teisę, o ne pareigą, sumažinti daromų išskaitų dydį, kas reiškia, kad antstolis, gavęs tokį skolininko prašymą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti j prašyme nurodomas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei įvertinti skolininko šeimai, po išskaitymų, atitenkančią atlyginimo dalį (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1871-436/2014). Pareiškėja M. B. skunde nenurodė, kas apribojo jos teisę pateikti antstoliui prašymą sumažinti išskaitymą pagal CPK 736 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji išlaiko nedarbingus šeimos narius (CPK 736 str. 3 d.).Pareiškėja visą laiką vilkino vykdymo procesą, pateikdama teismui visiškai nepagrįstus ir neteisėtus skundus ir prašymus. Pareiškėja atskirąjį skundą pateikė ne dėl sunkios finansinės situacijos, o turėdama tikslą vilkinti vykdymo procesą. Dėl pareiškėjos veiksmų suinteresuotas asmuo kaip išieškotojas negali įgyvendinti savo teisių, nes vykdymo procesas yra sustabdytas ir skolos išieškojimas iš M. B. nevyksta. Pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai suvaržo ir pažeidžia UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip sąžiningo išieškotojo teises, bei teisėtus interesus, pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą, paneigia sprendimo privalomumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos M. B. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje vykdomas 2011-11-10 Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 231, 90 Eur skolos, 48,71 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 2101 Lt žyminio mokesčio išieškojimo solidariai iš M. B. ir A. B. UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. 2015-03-05 patvarkymu Nr. S-l 1089688 dėl skolos išieškojimo, kuriame yra nurodyta išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA (Vykdomosios bylos b. l. 38). 2015-12-18 pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu, nurodydama, kad jau trečią mėnesį iš jos darbo užmokesčio atskaitoma po 61, 48 procentų, kad neatsižvelgta, jog ji augina du vaikus, prašė vadovaujantis CPK 736 str. 3 d. nustatyti išskaitomą dalį iš pareiškėjos darbo užmokesčio ją sumažinant po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, ir atlikus minėtus veiksmus, grąžinti iki šios dienos nepagrįstai išskaitytą darbo užmokesčio dalį. 2015-12-29 patvarkymu dėl M. B. skundo dėl antstolės veiksmų antstolė pakeitė 2015-03-05 patvarkymą Nr. S-l1089688 „Dėl skolos išieškojimo“ priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-10 vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 231,90 Eur skolos, 48,71 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2011-09-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 101 Lt žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai iš skolininkės M. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 50 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA (b. l. 3 – 5).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad pareiškėjai išlaikant du vaikus, gimusius 1998 m. ir 2008 m., negalėjo būti atliekamos išskaitos iš jos darbo užmokesčio antstolės 2015-03-05 patvarkyme nurodyto dydžio (atitinkamai 70 ir 20 proc.).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje numatyta, kokio dydžio išskaitos daromos išieškant iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Nagrinėjamu atveju antstolės 2015-03-05 patvarkymas Nr. S-l 1089688 dėl skolos išieškojimo, kuriame yra nurodyta išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA (Vykdomosios bylos b. l. 38) atitiko CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Kitų išimčių, nei numatytos 736 straipsnio 3 dalyje, įstatymas nenumato.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, sužinojusi apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, turėjo galimybę pateikti prašymą dėl išskaitomos dalies sumažinimo. Teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės priimto 2015-03-05 patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 nutartimi skundas atmestas (civ. bylos Nr. 2-10866-285/2015). Nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iki antstolės 2015-03-05 patvarkymo Nr. S-l1089688 „Dėl skolos išieškojimo“ priėmimo apeliantė būtų kreipusis į antstolę su prašymu dėl išskaitų iš darbo užmokesčio sumažinimo. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu (prašymu) dėl išskaitų sumažinimo tik 2015-12-18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 739 str. nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, o LR CPK 736 str. 3 d. norma konkrečiai nustato, kad tik esant skolininko rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis gali būti mažinama. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjos vaikai yra gimę 1998 m. ir 2008 m., t.y. dar iki vykdomosios bylos užvedimo (2014 m.) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė negalėjo atlikti maksimalias įstatymo leidžiamas išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Nurodytos normos yra imperatyvaus pobūdžio ir privalomos antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl nesant skolininkės motyvuoto prašymo iki antstolės 2015-03-05 patvarkymo Nr. S-11089688 „Dėl skolos išieškojimo“ priėmimo, antstolė pagrįstai atliko išskaitas iš apeliantės darbo užmokesčio. Nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų atliekant vykdymo veiksmus, apeliantės reikalavimas dėl išskaitytos darbo užmokesčio dalies grąžinimo, netenkintas pagrįstai, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad įstatymas nenumato antstoliui teisės mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio dalies iki skolininko prašymo pateikimo, todėl teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą grąžinti nepagrįstai išskaitytą darbo užmokesčio dalį atmetė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo apeliantei skirti baudą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti M. B. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai suvaržo ir pažeidžia UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip sąžiningo išieškotojo teises, bei teisėtus interesus, pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą, paneigia sprendimo privalomumo principą.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Aplinkybė, kad apeliantė skundžia antstolio veiksmus ir suinteresuoto asmens teigimu tokiais savo veiksmais nepagrįstai suvaržo ir pažeidžia jo kaip sąžiningo išieškotojo teises, bei teisėtus interesus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantė elgiasi nesąžiningai, todėl nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo dėl baudos apeliantei skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės M. B. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 6,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,28 Eur (šešis Eur ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.