Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-959-836/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
A2.6.-959-836/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Pažeidėjas
I. B.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-959-836/2013
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00790-2013-3Procesinio sprendimo kategorija
45.4.; 45.4.3.; 39.2.; 52.3.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. lapkričio 14 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., jo atstovui adv. R. Gargasui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais LR ATPK 126 str. 5 d. ir 130² str. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 12 val. 20 min., Šėtos g., Kėdainiuose, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pakartotinis pažeidimas metų bėgyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. B. kaltu padaręs pažeidimus neprisipažino, paaiškino, kad 2013-09-19 d. jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šėtos g., Kėdainiuose, jį sustabdė policijos pareigūnai ir pareikalavo vykti atlikti narkotikų testą. Prieš mėnesį buvo vartojęs narkotikų, rūkė kanapių, o metadono turi būti organizme, kadangi lanko metadono programą dėl narkotikų vartojimo.

Liudytoja D. R. (gydytoja psichiatrė) parodė, kad 2013-09-19 I. B. policijos pareigūnų buvo pristatytas į gydymo įstaigą narkotikų testo atlikimui. Testas buvo teigiamas kanapei, metadonui ir opiatams. Pati su I. B. tą dieną nebendravo, jo bendros būklės nevertino, kraujas nebuvo paimtas, akto neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti nepildė, nes pareigūnai to neprašė. Kadangi šlapime buvo rasta opiatų, todėl pažymoje įrašė, kad vairuoti negali.

Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio S. R. 2013-09-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-09-19 Sauliui Ramanauskui patruliuojant kartu su patruliu Donualdu Einikiu Šėtos g., Kėdainių m., apie 12.20 val. buvo pastebėtas važiuojantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio važiavimas sukėlė patruliams įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia pasivijus ir įjungus spec. šviesos ir garso signalus automobilį sustabdė. Vairuotojui atėjus ir atsisėdus į tarnybinį automobilį, Saulius Ramanauskas pastebėjo, kad vairuotojo akių vyzdžiai susitraukę, nereaguoja į šviesą, jo dėmesys ir judesiai nekoordinuoti, jam džiūsta burna. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, vairuotojas buvo nuvežtas į Kėdainių VĮ pirminės sveikatos priežiūros centrą, narkotinių medžiagų testui atlikti. Atliekant narkotikų testą, vairuotojas I. B. bandė suklaidinti, nes kelnėse buvo užsikišęs kitą buteliuką su neaiškios kilmės skysčiu, todėl narkotikų testas buvo pakartotas ir minėtas testas buvo teigiamas, nes šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų (b.l. 2). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio Donualdo Einikio 2013-09-19 tarnybiniame pranešime (b.l. 3).

Iš 2013-09-19 VĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad I. B. buvo atliktas narkotinių medžiagų testas, testas teigiamas: THC, MTD, OPI. Vairuoti negali. (b.l. 4).

LR ATPK 270¹ str. 2 d. nurodyta, kad neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti asmenys yra siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendindama šią nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte apsvaigimas yra apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš 2013-08-21 VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos (b. l. 4) matyti, jog, atlikus narkotikų testą I. B., rasta kanapių, metadono ir opiatų požymių, tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti, ar jis buvo nuo narkotinių priemonių apsvaigęs. I. B. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas nebuvo, jo bendra būklė neįvertinta; kaip parodė liudytoja D. R., pareigūnai to neprašė ir nereikalavo (pareigūnų siuntimo medicininei apžiūrai atlikti – byloje nėra), todėl teismui nėra galimybių spręsti, ar 2013-09-19 I. B. elgsenoje buvo požymiai, suteikiantys pagrindą įtarti, kad apžiūros metu jis būtų buvęs apsvaigęs. Gydytoja D. R., neatlikus atitinkamų veiksmų, tyrimų, nurodė, kad I. B. vairuoti negali. Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo, I. B. testas atliktas tik pagal jo šlapimą. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reglamentavimo galima daryti išvadą, jog gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3. punktai). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Nustatant, ar asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo (nesurašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, šlapimas tirtas tik greituoju testu, bet ne dviem skirtingais Metodikos 10.3. punkte nurodytais tyrimo metodais, kraujas iš viso nepaimtas), todėl negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t.y. vienareikšmiškai šiuo atveju negalima konstatuoti, kad I. B. 2013-09-19 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, atsižvelgiant į Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, darytina išvada, jog asmens organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs. Gydytojas, spręsdamas, ar asmuo buvo apsvaigęs, įvertina bendrą asmens būseną, todėl tik kompleksas visų aplinkybių leidžia nuspręsti, ar asmuo buvo apsvaigęs.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog I. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatytas jo apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2. p., 2 d.). Tokios praktikos laikosi apygardų teismai, pvz.: Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutarimas Nr. ATP-599-493/2013, 2013-07-25 nutarimas Nr. ATP-816-317/2013.

I. B. taip pat kaltinamas ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymu.

ATPK 130² straipsnis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams (...). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog analizuojamo pažeidimo sudėtis nustatyta tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d., taip pat į ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. LVAT 2011 m. spalio 3 d nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1873/2011).

Byloje esanti pažyma apie I. B. baustumą (b. l. 12-15) patvirtina, kad I. B. 2007-02-15 baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., tačiau šis pažeidimas padarytas iki 2008 metų sausio 1 d., o 2013-09-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla I. B. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., nutraukta, 2013-10-31 Kauno apygardos teismo nutartimi nutarimas, kurio pagrindu byla nutraukta, paliktas nepakeistas (Kauno apygardos teismas 2013-10-31 d. Nr. ATP-1110-493/2013). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, protokole nurodyta aplinkybė, kad I. B. padarė pakartotinį pažeidimą metų bėgyje, šalintina, ir byla dėl I. B. nubaudimo pagal ATPK 130² str., nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 250 str., 286- 288 str., 3022 str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą I. B. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., 130 ² str. nutraukti nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Henryta Gerdvilė