- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-2574-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10654-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- V. J., VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.4.1Nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 149-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-838-861/2021 pagal ieškovų 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“, A. B., O. Ž., E. K., I. J., A. J., L. P., Z. K., B. S. ieškinį atsakovams V. J., VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei dėl pažeistų savininkų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. K., A. J., Z. K., B. S., A. B., O. Ž., I. J., L. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) Panaikinti Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro atliktą teisinę registraciją į V. J. vardu įregistruotą nuosavybę: pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7-ojo aukšto patalpų, pažymėtų 7-ojo aukšto plane – 2020 m. balandžio 10 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priede Nr. 20, ir laiptų į 8-ąjį aukštą, laiptų į 9-ąjį aukštą, patalpų 8-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 8-ojo aukšto plane (*1078657487*) pažymėta (duomenys neskelbtini), 10,12 kv. m. ir terasos ant stogo 8-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) aštuntojo aukšto plane (*1078657487*) pažymėta T, patalpų 9-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) devintojo aukšto plane (*1078657652*) pažymėta (duomenys neskelbtini), 10,71 kv. m.; 2) Panaikinti VĮ Registrų centre atliktą teisinę registraciją į V. J. vardu įregistruotą nuosavybę: V. J. nuosavybės teise priklausantį 127,07 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su terasa ant stogo, plane pažymėta T, paprastojo remonto pradžia – 1995, pabaiga – 2002 m.; 3) Panaikinti VĮ Registrų centre atliktą teisinę registraciją į V. J. vardu įregistruotą nuosavybę: buto Nr. (duomenys neskelbtini) su terasa ant stogo, plane pažymėta T, paprastojo remonto pradžia – 1995, pabaiga – 2002 m. įregistravimo pagrindą – 2018 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ir 2018 m. sausio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 1994 m. rugsėjo 14 d. seniūnijos potvarkį Nr. 140, 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą; 4) Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, prie duomenų apie atsakovui V. J. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655V; 5) Įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti duomenis apie V. J. nuosavybės teise 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-195 pagrindu priklausantį 4 kambarių butą, plane pažymėtą indeksu 1A5/p, turintį 98,96 kv. m. naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini); 6) Pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškinyje nurodytų svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, jei teismas laikytų, kad jis yra praleistas dėl ieškiniu ginčijamų 1994 m. rugpjūčio 27 d. leidimo vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. 516, 1994 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijos statybos įregistravimo pažymos Nr. R-94-299, 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti akto, 2018 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir 2018 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; 7) Pripažinti negaliojančiu 1994 m. rugpjūčio 27 d. leidimą vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. 516; 8) Pripažinti negaliojančia 1994 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijos statybos įregistravimo pažymą Nr. R-94-299; 9) Pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centre įregistruotą 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą; 10) Pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centre įregistruotą 2018 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ir 2018 m. sausio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 11) Įpareigoti atsakovą V. J. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti ir netrukdyti savininkams valdyti, naudotis ir disponuoti pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais: a) 7-ojo aukšto patalpa, pažymėta 7-ojo aukšto plane, ir laiptais į 8-ąjį aukštą, b) laiptais į 9-ąjį aukštą, patalpa 8-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) aštuntojo aukšto plane (*1078657487*) pažymėta (duomenys neskelbtini), 10,12 kv. m. ir terasa ant stogo 8-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 8-ojo aukšto plane (*1078657487*) pažymėta T, c) patalpa 9-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 9-ojo aukšto plane (*1078657652*) pažymėta (duomenys neskelbtini), 10,71 kv. m; 12) Atsakovui V. J. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovei 149-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas", teisę priverstinai iškeldinti atsakovą iš jo neteisėtai užimtų patalpų, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. J.; 13) Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pateikti VĮ Registrų centrui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais” nuorašą su prašymu įregistruoti paminėtą sprendimą, kad būtų panaikintas įrašuose prie V. J. nuosavybės esantis įregistravimo pagrindas: 1994 m. rugsėjo 14 d. seniūnijos potvarkis Nr. 140 ir 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktas; 14) Įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kokiu pagrindu jo vardu įregistruota terasa ant stogo 8-ame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 8-ojo aukšto plane (*1078657487*) pažymėta T; 15) Įpareigoti VĮ Registrų centras pateikti atsakovo V. J. iš N. N. 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-195 pagrindu nupirkto 4 kambarių buto, plane pažymėto indeksu 1AP/p, turintį 98,96 kv. m naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini), planą, kaip neatsiejamą 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-195 dalį.
1.1. Ieškovai nurodė, kad 2016 metais pastatui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti darbai pagal 2016 m. liepos 12 d. Rangos sutartį. Darbai buvo apmokėti visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų sukauptomis lėšomis, tačiau nesant nei bendrijos, nei visų butų ir kitų patalpų savininko sutikimo. 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, kad bendrija, veikdama per tuometinį vadovą V. J., iš UAB „Balkonų renovacija LT” užsakė ir pavedimu bankui visų butų ir kitų patalpų savininkų sukauptomis lėšomis apmokėjo už dekoratyvinių elementų demontavimo darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie vėl buvo atlikti be pastato savininkų sutikimo.
1.2. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas klaidino pastato gyventojus dėl tariamos avarinės pastato bokšto dekoratyvinių elementų būklės ir tariamos būtinybės atlikti skubius demontavimo ir sienų remonto darbus pateikdamas 2019 m. rugpjūčio 23 d. pastato apžiūros aktą, pagal kurį pastato bokšto dalis turi avarinės būklės požymių. Apie atliktus darbus ir apmokėjimą visi bendrasavininkai sužinojo tada, kai aptarti dokumentai 2019 m. gruodžio 17 d. buvo įkelti į pastato savininkams viešai elektroninėje erdvėje prieinamą sistemą. Nurodė, kad atsakovas, 2019 m. gruodžio 21 d. atvykusiems į apžiūrą pastato savininkams nurodė, kad atliktų darbų apžiūrėti neleis, nes bokštas ir patalpos yra atsakovui priklausančios patalpos, kurias neteisėtai V. J. nuosavybės teise įregistravo VĮ Registrų centras. Atsakovas neteisėtai užėmė ir neleidžia naudotis savininkams bendromis ginčo patalpomis.
1.3. Ieškovai paaiškino, kad nebuvo savininkų sutikimo V. J. vardu įregistruoti bendras, visiems butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas, atsakovas jų negavo, todėl ginčo patalpas užėmė neteisėtai. Taip pat nedavė sutikimo įsirengti bokštelyje papildomą gyvenamą plotą ir rekonstruoti butą bei terasą pagal pateiktą projektą, nepatvirtino jokio rekonstrukcijos projekto. Pažymėjo, kad atsakovas ginčo patalpose neatliko jokių rekonstrukcijos darbų, ginčo patalpos remontuojamos bendromis visų butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis ir yra bendra butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.
1.4. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. gavę iš VĮ Registrų centras dokumentus pamatė, jog 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais” neįregistruotas, tad pateikė 2020 m. vasario 18 d. prašymą. Atsakovė VĮ Registrų centras 2020 m. kovo 18 d. sprendimu prašymą atmetė, kadangi kartu su prašymu įregistruoti / išregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui turi būti pateikiami dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą / pasibaigimą originalai arba patvirtinti nuorašai. Vėliau buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras pateikiant originalo kopiją, tačiau 2020 m. gegužės 5 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu Nr. SPR4-4390 (14.5 E) VĮ Registrų centras vėl atsisakė įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą, nurodant, kad jis nėra tinkamai patvirtintas. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą privalėjo išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad šis būtų tinkamai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir būtų panaikintas įrašuose prie V. J. nuosavybės esantis įregistravimo pagrindas.
1.5. Ieškovai, pasisakydami dėl termino ieškinio reikalavimams pateikti, nurodė, kad buvo manyta, jog 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 655V panaikinus 1994 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos potvarkį Nr. 140, toliau nebus atliekami jokie neteisėti veiksmai, susiję su pastato Vilniuje, Vašingtono a. 1, bendrąja daline nuosavybe pastato savininkams priklausančių patalpų dalijimu. Sužinoję, kad minimas sprendimas VĮ Registrų centre neįregistruotas bei kad nepaisant jo buvo atliekami tolimesni neteisėti veiksmai neteisėtai atsakovo vardu registruojant pastato bendrąsias patalpas, kreipėsi į teismą, todėl laikytina, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2020 m. sausio 29 d.
1.6. Nurodė, kad jeigu teismas laikys, jog ieškinio senaties terminas praleistas, prašė pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujinti, kadangi dėl LR paskelbto karantino ir su juo susijusių ribojimų, surinkti įrodymus siekiant išaiškinti savininkų pažeistas teises, užtruko laiko ir buvo sudėtinga, reikėjo laiko sušaukti bendrijos įgaliotinių susirinkimą, nutarti dėl teisminės gynybos prieš neteisėtus atsakovų veiksmus. Be kita ko nurodė, kad atsakovas klaidino pastato savininkus, dangstė ir slėpė nuo jų aplinkybėms išaiškinti reikiamą informaciją.
2. Ieškovas 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Mokslininkų namas‘‘ (pasirašė E. K.) pateikė iš esmės savo reikalavimais tokį patį ieškinį kaip kiti ieškovai.
Atsiliepimas
3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad:
3.1. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 127,07 kv. m su terasa ant stogo, plane pažymėta T. Paprastojo remonto pradžia – 1995, pabaiga – 2002 metai. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas: 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-195, 1994 m. rugsėjo 14 d. Seniūnijos potvarkis Nr. 140, 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktas.
3.2. Nėra nurodyti jokie 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti akto trūkumai. Statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijos 1994 m. gruodžio 21 d. Statybos įregistravimo pažyma Nr. R-94-299 patvirtina, kad 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti akte nurodyti duomenys datuojami 1994 m., o ne 1997 m., kaip klaidingai nurodoma patikslintame ieškinyje, todėl jis surašytas teisėtai ir nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.
3.3. Ieškovai pareiškė naujus reikalavimus dėl 1994 m. rugpjūčio 27 d. leidimo vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. 516 ir pažymos pripažinimo negaliojančiais, tačiau nenurodė, kokia institucija priėmė leidimą, kurį ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu t. y. nenurodė, kuriam atsakovui nukreiptas reikalavimas. Pačiame leidime nurodyta, kad leidimus išduoda ir šių darbų vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija. Inspekcijos nuomone, ieškovams patikslinus ieškinį, reikalavimas panaikinti leidimą yra pagrindinis, o reikalavimai panaikinti minimą pažymą ir aktą yra išvestiniai ir dėl šių reikalavimų tenkinimo galėtų būti sprendžiama tik tenkinus pagrindinį reikalavimą ir panaikinus leidimą.
3.4. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovui V. J. nuosavybės teise priklausančio buto kadastro duomenys patikslinti 2018 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2018 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, tačiau ginčijama atsakovo pasirašyta 2018 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 neturėjo būti teikiama inspekcijai tvirtinti ir registruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, todėl, kad 2018 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 yra vienašalis sandoris, kurio inspekcija netvirtino.
Šalies argumentai
3.5. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir su juo susijusių ribojimų, surinkti įrodymus siekiant išaiškinti pastato savininkų pažeistas teises, užtruko ir buvo sudėtinga, reikėjo laiko sušaukti bendrijos įgaliotinių susirinkimą, nutarti dėl teisminės gynybos prieš neteisėtus atsakovų veiksmus, nelaikytini svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas terminas.
Atsiliepimas
4. VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir su juo susijusių ribojimų, surinkti įrodymus siekiant išaiškinti pastato savininkų pažeistas teises, užtruko ir buvo sudėtinga, reikėjo laiko sušaukti bendrijos įgaliotinių susirinkimą, nutarti dėl teisminės gynybos prieš neteisėtus atsakovų veiksmus, nelaikytini svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas terminas.
4.2. Šioje byloje ginčijamo 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu nuosavybės teisės V. J. yra įregistruotos nuo 1995 m. kovo 23 d. Priimtas tuometinio inventorizavimo biuro 1995 m. kovo 23 d. sprendimas įrašyti ginčo buto duomenis į nustatytos formos registravimo knygą yra nenuginčytas ir nuo šio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo jau yra praėję daugiau nei 25 metai, todėl skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas.
4.3. Ieškovai galimai ginčija 2018 m. sausio 29 d. atliktą buto kadastro duomenų tikslinimą, tačiau teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o ieškovai išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka skųsti minėtą sprendimą nėra pasinaudoję.
4.4. Prašymą įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655V ieškovas jau yra teikęs tiek teritoriniam registratoriui, tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo teismo tvarka Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri, 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. CSPR-149, ieškovų skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu skundą atmetė, todėl ši ieškinio dalis turi būti palikta nenagrinėta.
Atsiliepimas
5. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 1994 m. rugpjūčio 27 d. leidimą vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. 516, tačiau pateikė į bylą ne leidimą, bet Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2020 m. kovo mėn. 18 d. sprendimą Nr. SPR4- 3066. Pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovui V. J. išduotą leidimą, yra nepagrįstas, nes leidimas buvo išduotas asmeniui, kuris nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), o kadangi nuo leidimo išdavimo praėjo 26 metai, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, be kita ko, ieškovai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti leidimą buvo praleistas ir kodėl turėtų būti atnaujintas.
6. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad savivaldybės atžvilgiu ieškovų keliamas reikalavimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655V yra nepagrįstas ir beprasmis ne tik dėl to, kad reikalavimas, susijęs su Valdybos sprendimo registravimu, jau yra nagrinėjamas kitose dvejose bylose skirtinguose teismuose, tačiau ir dėl to, kad savivaldybė šiuo metu nėra subjektas, galintis pateikti VĮ Registrų centrui Valdybos sprendimą, nes savo žinioje nesaugo Valdybos sprendimo originalo, todėl atitinkamai negalėtų jo ir patvirtinti. Pažymėjo, kad ieškovai ne kartą buvo informuoti apie tai, kad savivaldybė neturi prašomo Valdybos sprendimo, nes daugiau kaip 25 metų senumo dokumentas yra saugomas Vilniaus regioniniame valstybės archyve.
7. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad:
7.1. Pasisakydamas dėl ginčijamo leidimo ir pažymos paaiškino, kad statybų leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja statybas reglamentuojantys teisės aktai, o juose nebuvo įtvirtintas reikalavimas gauti kitų pastato savininkų sutikimus.
7.2. Komisija konstatavo, kad rekonstrukcija atitiko 1994 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą projektą ir priimama naudoti, atlikta turto teisinė registracija atsakovo vardu, taigi, reikalavimas panaikinti aktą negali sukelti teisinių pasekmių, nes rekonstrukcija jau yra atlikta.
7.3. Terasa yra buto priklausinys, ja daugybę metų galėjo naudotis tik atsakovas, kadangi galimybė patekti į ją yra tik iš atsakovui priklausančio buto, nei vienas iš gyventojų niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl terasos nuosavybės teisės, tačiau atsakovui tapus 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ vadovu gyventojai pradėjo reikšti pretenzijas į atsakovo nuosavybę.
7.4. Ieškovų reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centre atliktą teisinę registraciją į atsakovo vardu įregistruotą nuosavybę yra nesuvokiamas, nes tenkinus tokį reikalavimą, būtų panaikinta ir teisinė registracija į atsakovui priklausantį butą.
7.5. Iš pateiktų ieškovų įrodymų – 2016 m. liepos 12 d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedo Nr. 2 ir 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0390 bei apžiūros akto, matyti, jog nustatyti visiškai skirtingi pastato fasado trūkumai, be to, 2016 metais, kada buvo sudaryta 2016 m. liepos 12 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nebuvo bendrijos vadovas, todėl atitinkamai už atliktus darbus pagal minėtą Rangos sutartį jis nėra ir negali būti laikomas atsakingu.
7.6. Pažymėjo, jog neturėjo galimybių perduoti dokumentų naujajam bendrijos vadovui dėl gyventojų savavaldžiavimo. Tai, kad daugiau nei 25 metus gyventojai niekada neprašė atsakovo įleisti juos į bokšte esančias patalpas (taip pat ir į terasą), taip pat tai, jog gyventojai niekada nesinaudojo bokšte esančiomis patalpomis ir/ar terasa, atsakovo nuomone patvirtina, kad jie žinojo, jog bokšte esančios patalpos ir terasa priklauso atsakovui ir apie tai jiems buvo žinoma jau nuo 1996 metų, todėl argumentai, jog apie pastato bendrasavininkų teisių pažeidimą jie sužinojo tik 2019 m. gruodžio 21 d. yra nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovų 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Mokslininkų namas‘‘, A. B., O. Ž., E. K., I. J., A. J., L. P., Z. K., B. S. ieškinius dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655, paliko nenagrinėtus, bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kadastro duomenų bylos ir 2018 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą teisinę registraciją bei dėl reikalavimų dėl teisinės registracijos į atsakovo vardu įregistruotą nuosavybę panaikinimo nutraukė, o kitoje dalyje ieškovų ieškinius atmetė.
8.1. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centre įregistruotą 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą, nenurodė jokių akto trūkumų ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais, todėl teismas padarė išvadą, jog aktą priėmė tinkamas subjektas, kompetentingas subjektas, jis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu bei panaikinti.
8.2. Teismas sutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomone, kad reikalavimas panaikinti 1994 m. rugpjūčio 27 d. leidimą vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. 516 yra pagrindinis, o reikalavimai panaikinti 1994 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto valdybos statybos įregistravimo pažymą ir 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą yra išvestiniai ir dėl šių reikalavimų tenkinimo galėtų būti sprendžiama tik tenkinus pagrindinį reikalavimą ir panaikinus leidimą.
8.3. Teismas sprendė, jog minimas leidimas buvo išduotas asmeniui, kuris nuosavybės teise valdė butą, todėl vien 1992 m. gruodžio 30 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-195 pagrindu, reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovui V. J. išduotą leidimą, laikė nepagrįstu. Taip pat nurodė, jog ieškovų paminėtuose teisės aktuose nebuvo įtvirtinto reikalavimo gauti kitų pastato savininkų sutikimus, jog būtų išduotas minėtas leidimas, todėl atitinkamai leidimą laikė teisėtu.
8.4. Remdamasis teismų praktika, teismas padarė išvadą, jog ginčijama terasa atitinka atsakovo buto priklausinio statusą. Taip pat nurodė, jog 2018 m. sausio 15 d. deklaracija yra vienašalis sandoris, kurio atsakovas netvirtino ir neturėjo tvirtinti, todėl šioje dalyje bylą nutraukė, nes laikė, jog toks ginčas nenagrinėtinas teisme.
8.5. Teismas padarė išvadą, jog ieškovai ginčija 2018 m. sausio 29 d. atliktą V. J. priklausančio buto kadastro duomenų tikslinimą ir pažymėjo, kad teisinius santykius dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau iš byloje esančių duomenų sprendė, kad ieškovai išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nėra pasinaudoję.
8.6. Nustačius, kad ginčijamas aktas ir potvarkis yra teisėti aktai, kurių naikinti nėra pagrindo, teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius ieškovų reikalavimus panaikinti teisinę registraciją į ginčijamą turtą bei laikė nesuvokiamu ieškovų reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centre atliktą teisinę registraciją į atsakovo vardu įregistruotą nuosavybę, nes tenkinus tokį reikalavimą, būtų panaikinta ir teisinė registracija į atsakovui priklausantį butą. Teismas sprendė, jog ieškovai apskritai neturi teisinio pagrindo pareikšti tokių negatorinių reikalavimų, kadangi neįrodė, jog yra ginčijamų objektų savininkais ir bylą šioje dalyje nutraukė.
8.7. Teismas sutiko su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuostata, jog ieškovai ne kartą buvo informuoti apie tai, kad atsakovė neturi prašomo 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 655V, o 25 metų senumo dokumentas yra saugomas Vilniaus regioniniame valstybės archyve, kuris ir gali padaryti šio sprendimo originalo nuorašą.
8.8. Teismo nuomone, ieškovų ieškinys, paduotas 2020 m. balandžio 20 d., yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, o nenurodžius svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, neturėtų būti atnaujintas bei prieštarautų suformuotai teismų praktikai, teisinių santykių stabilumui bei teisiniam saugumui.
8.9. Pažymėjo, kad tuometinio inventorizavimo biuro sprendimas įrašyti ginčo buto duomenis į nustatytos formos registravimo knygą yra nenuginčytas, o kadangi nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo jau yra praėję daugiau nei 25 metai, teismas sprendė, jog remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas.
8.10. Teismas sprendė, jog tai, kad daugiau nei 25 metus pastato gyventojai nesinaudojo bokšte esančiomis patalpomis ir/ar terasa patvirtina, kad jie žinojo ir suprato, jog bokšte esančios patalpos ir terasa priklauso atsakovui nuo 1996 metų, todėl ieškovų argumentus, jog apie pastato bendrasavininkų teisių pažeidimą jie sužinojo tik 2020 m., laikė nepagrįstais ir nematė pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė 149-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenagrinėdamas 1995 m. kovo 23 d. Priėmimo komisijos surašyto Priėmimo naudoti akto bei nuo 1995 m. kovo 23 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje padaryto įrašo ir su jais susijusių kitų aktų bei V. J. veiksmų teisėtumo neatskleidė bylos esmės, neidentifikavo ginčo objekto, dėl kurio ieškiniais buvo pareikšti daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisę.
9.2. Teismas nenustatė, kokiu būdu V. J. įgijo ir kokiu būdu valdo bei naudoja ginčo turtą nuosavybės teise: 1) ar perimdamas iš butą Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavusios savininkės N. N. su butu privatizuotus (įgytus) šio buto priklausinius; 2) ar V. J. po buto Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo pats privatizavo ginčo turtą („pagalbines patalpas“, laiptines, terasą); 3) ar V. J. po buto Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo nemokamai perėmė savo nuosavybėn ginčo turtą („pagalbines patalpas“, laiptines, terasą).
9.3. Registruodamas nuosavybės teisę į ginčo turtą V. J. nurodė neteisingą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, o tai sudaro pagrindą pripažinti 2018 m. sausio 15 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą neteisėta ir ją panaikinti.
9.4. V. J. 2018 m. sausio 15 d. Deklaracijos pateikimas VĮ Registrų centrui su tikslu Nekilnojamojo turto registre ginčo turtą įregistruoti V. J. nuosavybe, pažeidė ieškovų, kaip namo ginčo patalpų bendraturčių, interesus, nes Deklaracijoje yra nurodyti neteisingi duomenys, o iš neteisėtų, nesąžiningų V. J. veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl minima deklaracija turėjo būti panaikinta. Be kita ko, ji gauta negavus bendraturčių sutikimo.
9.5. V. J. nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jo parengta minima deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, kas reiškia, jog ginčas dėl jos panaikinimo nėra administracinio pobūdžio ginčas. Deklaracija, V. J., kaip statytojo parengtas ir pasirašytas bei VĮ Registrų centrui pateiktas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukūrė tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl laikytina vienašaliu sandoriu CK 1.63 straipsnio prasme, kuriam ginčyti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų terminas.
9.6. Viešojo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas apie V. J. veiksmus neteisėtai naudojantis ginčo turtu savaime nėra pagrindas ieškovui nuolat domėtis registro duomenis, o patys registro duomenys buvo nepakankami ieškovo teisių pažeidimui suvokti ir identifikuoti.
9.7. V. J. Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpas nuosavybės teise įregistravo pažeisdamas imperatyvias teisės normas, o tai yra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių yra neteisinga taikyti proceso normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį 10 metų terminą.
9.8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės – kokio teisinio statuso (Valstybės ar Savivaldybės ar bendrijos) buvo ginčo patalpos – „22,5 kv. m. ploto pagalbinės patalpos bokštelyje“, kurias viešajame registre kaip savo nuosavybę įsiregistravo V. J., be kita ko, šio įsigijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, o šio įgyto turto ieškovė negali išreikalauti civilinių teisių gynimo būdais. Remiantis tuo, ieškovė daro išvadą, jog kol bendrija 2020 metais nesužinojo fakto, kad V. J. 2018 metais įregistravo ginčo patalpas kaip savo nuosavybę, nebuvo pagrindo laikyti, kad pažeista namo bendrijos (bendrasavininkų) nuosavybės teisė, o tai reiškia, kad nepraleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų ieškinio senaties terminas.
9.9. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino ieškiniui pateikti, nes remiantis kasacinio teismo praktika, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 655V VĮ Registrų centras šiuo metu neregistruoja ne dėl to, kad iš Savivaldybės laukia tinkamai patvirtintos šio sprendimo kopijos, o dėl to, kad dėl susijusių klausimų, o būtent dėl 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti akto teisėtumo šiuo metu vyksta teisminis ginčas.
10.2. Savivaldybė apskritai nėra subjektas, galintis pateikti VĮ Registrų centrui aptariamą Valdybos sprendimą, nes savo žinioje neturi Valdybos sprendimo originalo – šis daugiau kaip 25 metų senumo dokumentas saugomas Vilniaus regioniniame valstybės archyve, kuris ir gali padaryti šio sprendimo originalo nuorašą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį procesą pagal apeliantės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ apeliacinį skundą nutraukti, o nusprendus apeliacinio proceso nenutraukti apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės atsakovo V. J. naudai 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
11.1. Terasa daugybę metų iš eilės galėjo naudotis tik atsakovas, kadangi galimybė patekti į ją yra tik iš atsakovui priklausančio buto, nei vienas iš pastato gyventojų niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl terasos nuosavybės teisės, neišreiškė pageidavimo ja naudotis, o nesutarimai su bendrijos gyventojais prasidėjo dėl to, kad atsakovas vykdė savo kaip bendrijos vadovo funkcijas.
11.2. Tai, kad terasos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (kaip yra ir šiuo atveju), yra bendrojo naudojimo patalpos numatyta tik 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-882, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d., o iki 2014 m. liepos 1 d. terasos nebuvo nurodomos kaip bendrojo naudojimo objektai, todėl tai reiškia, kad terasa atitinka atsakovo buto priklausinio statusą, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
11.3. Bendrija neišdavė atsakovui leidimo rekonstruoti butą bei terasą, nes neturėjo tokios teisės pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nes iki 2003 m. gegužės 6 d., kuomet buvo pasirašytas Ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktas, pastatas nebuvo perduotas bendrijai, todėl leidimą įsirengti pagalbines patalpas išdavė Vilniaus miesto savivaldybė, kurios žinioje tada ir buvo pastatas.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovė ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančiu 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą, tačiau dar 1996 metais, o būtent 1996 m. birželio 12 d. raštu Nr. 03-03-923 gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Mokslininkų namas“ įgaliotiniai kreipėsi į Naujamiesčio seniūnijos valdybą su prašymu 1994 m. rugsėjo 14 d. Potvarkį panaikinti kaip neteisėtą, taip pat vienas iš ieškovų (Z. K.) bei kiti pastato gyventojai kreipėsi su skundu į Seimo kontrolierių, kas rodo, jog ieškovams buvo žinoma apie aptariamą aktą. Be kita ko, ieškovai būdami bent kiek rūpestingi ir minimaliai atidūs privalėjo domėtis tolimesne ginčijamų administracinių aktų eiga, o ne tokius reikalavimus iškelti praėjus 26 metams (ieškinio senatį praleidus net 16 metų).
11.5. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia naujais teisiniais motyvais, o tai yra griežtai draudžiama (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
11.6. Apeliacinį skundą bendrijos vardu padavė netinkamai įgaliotas asmuo, nes bendrija nepriėmė sprendimo sudaryti teisinių paslaugų sutartį su Vilniaus advokatų kontora SPES, todėl apeliacinis procesas privalo būti nutrauktas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
12.1. Nors apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti pilna apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kurie, apeliantės nuomone, patvirtina teismo sprendimo nepagrįstumą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 1994 m. rugpjūčio 27 d. leidimą vykdyti istorijos ir kultūros paminklo remonto restauravimo darbus Nr. 516. Be kita ko, minėtas leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl pirmosios instancijos teismas jo ginčijimui pagrįstai taikė ABTĮ numatytą naikinamąjį 10 metų terminą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
13. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliantės 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovai kreipėsi į teismą praleidę naikinamąjį skundo padavimo terminą, todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tik 2020 m. gavus iš VĮ „Registrų centro“ dokumentus ir nustačius, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 655V nebuvo įregistruotas, pateikė šį prašymą VĮ „Registrų centrui“ įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, nes yra suėjęs naikinamasis terminas apeliantei ginčyti administracinius aktus.
13.2. Tiek apeliantė, tiek kiti ieškovai būdami atidūs ir rūpestingi turėjo ir galėjo žinoti apie 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti akto ir 1994 m. gruodžio 21 d. Statybos įregistravimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą nuo 1996 m., todėl apeliantė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąjį ieškinio senaties terminą bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kodėl turėtų būti atnaujintas.
13.3. Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių 1995 m. kovo 23 d. aktas turėtų būti pripažintas neteisėtu, o tai leidžia jį laikyti teisėtu ir atitinkančiu jo sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
Atsiliepimas
14. VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovų 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Mokslininkų namas‘‘, A. B., O. Ž., E. K., I. J., A. J., L. P., Z. K., B. S. ieškinius dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655, palikti nenagrinėtais; 2) bylą dalyje, dėl reikalavimų panaikinti Kadastro duomenų bylos ir 2018 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą teisinę registraciją, dėl reikalavimų dėl teisinės registracijos į atsakovo vardu įregistruotą nuosavybę panaikinimo nutraukti, palikti nepakeistą; 3) dėl likusios apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiūra; 4) nepriteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro jokių bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
14.1. Nors apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, tačiau apeliaciniame skunde visiškai nėra pasisakyta apie teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės ieškinį dalyje dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, prie duomenų apie atsakovui V. J. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655V, paliko nenagrinėtą, todėl manytina, kad apeliantas sutinka su tuo kaip Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino šį reikalavimą.
14.2. Apeliantė nenurodė, o ir nagrinėjat civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovai nenurodė ir nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo V. J. veiksmų dėl ginčo patalpų – namo bendro naudojimo patalpų priskyrimo atsakovo nuosavybėn bei viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl minėtų patalpų įregistravimo teisėtumo.
17. Byloje nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto valdyba pardavė N. N. 4 kambarių 98,96 kv. m. butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. 1992 m. gruodžio 30 d. sutartimi V. J. nupirko iš N. N. nurodytą butą. 1993 m. gruodžio 14 d. V. J. 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“ pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad virš jo buto yra terasa su bokšteliu, į kuriuos patenkama tik per jo butą. V. J. paprašė valdybos leisti įsirengti bokštelyje papildomą gyvenamąjį plotą bei rekonstruoti butą ir terasą pagal pateiktą projektą, tačiau namo valdyba šio prašymo netenkino. 1994 m. gruodžio 9 d. namo savininkų bendrijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog yra paruošęs savo buto remonto projektą, kuriame numatytas namo bei bokštelio remontas įrengiant jame papildomą gyvenamąjį plotą. Bendrija netenkino atsakovo prašymo.
18. 1994 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba potvarkiu Nr. 140 „Dėl leidimo remontuoti butą ir įsirengti pagalbines patalpas“ nusprendė leisti V. J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suremontuoti jam nuosavybės teise priklausantį butą ir įrengti 22,5 kv. m. ploto pagalbines patalpas bokštelyje pagal suderintą projektą, taip pat, įpareigoti V. J. baigus statybos darbus įforminti įrengtas patalpas Vilniaus miesto valstybiniame teritoriniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“. Atkreipti dėmesį, kad leidimas statybos darbų vykdymui bus išduotas pateikus pilną buto remonto ir pagalbinių patalpų virš jo įrengimo techninę dokumentaciją.
19. 1994 m. rugsėjo 28 d. buvo suderintas buto pertvarkymo projektas (numatant bokštelio pritaikymą pagalbinėms patalpoms) – buvo numatyta namo 8 aukšto aikštelę izoliuoti ir ją pavadinti pagalbine patalpa 11 kv. m, sudėti keramikines plyteles lauko terasoje, bokštelio (namo 9 aukšto laiptų aikštelę) izoliuoti ir pavadinti pagalbine patalpa 11,5 kv. m.
20. 1995 m. kovo 23 d. priėmimo komisija, paskirta Vilniaus miesto mero potvarkiu, surašė priėmimo naudoti aktą, kuriame nurodė, kad V. J. buto rekonstrukcija vyko pagal architekto A. N. projektą, papildomai įrengta bendrojo ploto 25,5 kv. m.
21. 1995 m. kovo 23 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistravo V. J. butą (duomenys neskelbtini), kaip butą su terasa ant stogo, plane pažymėta T. Paprastojo remonto pradžia – 1995, pabaiga – 2002 metais“. Registre butas (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas V. J. nuosavybe, įregistravimo pagrindas: 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-195, 1994 m. rugsėjo 14 d. Seniūnijos potvarkis Nr. 140, 1995 m. kovo 23 d. Statinio priėmimo naudoti aktas.
22. 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdyba Sprendimu Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažino negaliojančiais“ nusprendė pripažinti negaliojančiu Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr.140.
23. 2018 m. sausio 15 d. V. J. surašė Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, kuria skelbiama, kad atliktas statinio paprastasis remontas, kadastro bylos duomenimis buto bendras plotas yra 127,07 kv. m., gyvenamasis plotas - 95,16 kv. m. Deklaracija buvo pateikta VĮ Registrų centras tikslu įregistruoti ginčo patalpas atsakovo asmenine nuosavybe Nekilnojamojo turto registre. 2018 m. sausio 29 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrų bazėje įregistravo V. J. butą (duomenys neskelbtini), nurodant įregistravimo pagrindą: Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2018 m. sausio 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pasikeitimą.
24. Ieškovai pareikštu ieškiniu siekia įrodyti, kad atsakovas V. J. neteisėtai užvaldė ir įregistravo viešajame registre savo nuosavybėn gyvenamojo namo bendras 22,5 kv. m. ploto pagalbines patalpas bokštelyje (laiptines ir terasą), dėl ko ieškovai ir kiti namo gyventojai – namo bendrų patalpų bendraturčiai, negali naudotis namo bendromis patalpomis. Be kitų reikalavimų ieškovai prašo įpareigoti atsakovą V. J. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti namo bendras 22,5 kv. m. pagalbines patalpas (laiptines ir terasa). Sprendžiama, kad ieškovai negatoriniu ieškiniu siekė atkurti iki jų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.
25. Kasacinis teismas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
26. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos tesimas neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių aplinkybių, tinkamai neidentifikavo ginčo objekto, dėl kurio ieškiniu buvo pareikšti daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti namo butų ir kitų patalpų savininkų teises į bendrus ginčo objektus. CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai – pagal sandorius, pagaminant naują daiktą (statybų būdu) ir kitais įstatymo numatytais pagrindais. Teismas turėjo nustatyti, kokiu būdu V. J. įgijo ginčo patalpas nuosavybės teise – ar perimdamas iš butą privatizavusios savininkės N. N., ar įsigijo po buto pirkimo iš N. N., ar įsigijo kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytų būdu.
27. Ginčo sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. J. įsigijo pagalbines patalpas (laiptines, terasą) kaip buto priklausinį, t. y. sutarties pagrindu. Teismas nekonkretizavo, ar ginčo patalpos buvo buto priklausiniu N. N. privatizavus butą, ar tapo buto priklausiniu buto pirkimo – pardavimo V. J. metu.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas). Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju bokštelio pagalbinės patalpos yra unikalus objektas daugiabučiame name. Duomenų, kad pagalbinės patalpos kada nors buvo naudojamos kaip ūkio paskirties objektai, nėra. Tačiau dėl namo bokštelio unikalumo, ginčo pagalbinės patalpos (jų tarpe ir terasa) galėjo turėti kitokio pobūdžio bendro naudojimo paskirtį, pavyzdžiui, kaip apžvalgos aikštelė. 2018 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centro V. J. buto Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad namo aštuntame aukšte yra laiptinė, kuria patenkama į bokštelį, namo aštuntame aukšte yra bokštelio laiptų aikštelė, pavadinta pagalbine patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), 10,12 kv. m. ploto, namo aštuntame aukšte yra terasa, pažymėta ženklu T, aplink visą laiptų aikštelę, pavadintą pagalbine patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), namo devintame aukšte yra laiptų aikštelė pavadinta pagalbine patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), 10,71 kv. m. ploto. Teismas nenagrinėjo, ar aštunto ir devinto aukšto laiptų aikštelės ir terasa buvo susijusios su buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų naudojimu, ar buvo skirtos tarnauti pagrindiniam daiktui, jeigu buvo, tai kokiu būdu, kokia buvo pirminė šių pagalbinių patalpų paskirtis. Teismas pripažino pagalbines patalpas buto priklausiniu, nustatęs, kad į pagalbines patalpas galima patekti tik iš atsakovo buto, bei kad kiti namo gyventojai daug metų pagalbinėmis patalpomis nesusinaudojo, tačiau nenustačius ginčo pagalbinių patalpų pirminės paskirties ir kitų šių patalpų naudojimo, valdymo, jų pertvarkymo aplinkybių, negalima pripažinti, kad šis esminis ginčo aspektas yra tinkamai atskleistas ir ar teismo nustatytų aplinkybių pakanka tam, kad pripažinti pagalbines patalpas atsakovo buto priklausiniu.
30. Byloje yra duomenų, kad atsakovas savo nuosavybės teisę į ginčo patalpas sieja su kitu nuosavybės teisės įsigijimo būdu – statybomis (CK 4.47 straipsnio 4 dalis). 1995 m. kovo 23 d. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistravo V. J. butą (duomenys neskelbtini), kaip butą su terasa ant stogo, plane pažymėta T. Paprastojo remonto pradžia – 1995, pabaiga – 2002 metais“. Registre įregistravimo pagrindu buvo nurodyti: 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-195, 1994 m. rugsėjo 14 d. Seniūnijos potvarkis Nr. 140, 1995 m. kovo 23 d. Statinio priėmimo naudoti aktas. 2018 m. sausio 28 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistravo kadastro duomenų tikslinimą, nurodant įregistravimo pagrindą – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2018 m. sausio 5 d. atsakovo deklaraciją apie statybų užbaigimą/paskirties pakeitimą.
31. Bylos duomenimis, 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdyba Sprendimu Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančias“ nusprendė pripažinti negaliojančiu Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkį Nr. 140, t. y. buvo panaikintas seniūnijos išduotas leidimas vykdyti pagalbinių patalpų rekonstravimo darbus, atsakovas nuo sprendimo priėmimo momento neteko teisės būti statytoju, tačiau šis sprendimas nebuvo įregistruotas viešajame registre.
32. Teismas pasisakė dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto Savivaldybę pateikti VĮ Registrų centrui patvirtintą 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 655V nuorašą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimu jau minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4702-815/2020 jų keliami reikalavimai, susiję su atitinkamų dokumentų teikimu VĮ Registrų centrui, jų registravimu ir atitinkamų įrašų panaikinimu, yra išspręsti, o šiuo metu yra nagrinėjami apeliacine tvarka ir ieškinius dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 655, paliko nenagrinėtais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino šio akto reikšmės pareikšto negatorinio ieškinio kontekste, netyrė aplinkybių, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nebuvo pateiktas viešajam registrui, nevertino, ar neįregistruotas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas sukelia teisinės pasekmes atsakovui, kaip jis vertinamas ieškovų teiginių kontekste apie tai, kad atsakovo užvaldytos ir rekonstruotos patalpos yra namo bendros patalpos, užvaldytos be bendrasavininkių sutikimo, ir pan.
33. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos tesimas be pagrindo beveik visiems ieškovų reikalavimams pritaikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą panaikinti administracinius aktus.
34. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė ir atliekamas tokio pobūdžio informacijos oficialus paviešinimas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2990-12 ir joje nurodyta teismų praktika).
35. Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškinys yra negatorinis. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
36. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste pažymėtina, kad nustačius esminę bylos aplinkybę – ar V. J. įgijo namo bendraturčiams priklausančius objektus, svarstytina, ar daliai pareikštų reikalavimų taikytinas tęstinio pobūdžio ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straispnio 5 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties.
38. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
39. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
40. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir nenustačius visų bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių neatskleista bylos esmė. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės, gauti papildomi šalių paaiškinimai. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų.
41. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą apimtimi ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.