Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – I. P., I. P., S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

20. Į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. P. ir S. K. neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta šiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

21. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

23. I. P. ir atsakovė 2018 m. sausio 24 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 24 d. už 270 Eur nuomos sumą, mokamą per mėnesį. Remiantis Sutarties 4.5 punktu, nuomininkė sumokėjo nuomotojai 270 Eur užstatą, kuris grąžinamas paskutinę Sutarties galiojimo dieną, jei nuomininkas visiškai atsiskaitė ir įvykdė Sutarties sąlygas. Sutarties terminui pasibaigus, ji nutraukta nebuvo, todėl tapo neterminuota.

24. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. K. ir P. K. pagal 2019 m. gegužės 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu I. P. ieškovui pardavė du butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, už bendrą 36 300 Eur sumą.

25. 2019 m. birželio 28 d. iš telefono numerio „+3706(duomenys neskelbtini)“ atsakovei buvo išsiųsta trumpoji žinutė, kurioje nurodyta „Laba diena, esame nauji (duomenys neskelbtini) buto savininkai. Norėčiau sužinoti, kada išsikraustote, norėčiau atgauti buto raktus ir galutinai atsiskaitytumėte už komunalines paslaugas“.

26. 2019 m. birželio 30 d. atsakovė pateikė pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariatui dėl pagalbos atsiimti likusius daiktus iš Buto suteikimo, pareiškime nurodė, kad pati bijo susisiekti su Buto savininku I. P., kadangi jo gąsdinantis elgesys (reikalavimas jam mokėti pinigus, grasinimai) atsakovę įbaugino.

28. I. P. 2019 m. liepos 4 d. policijoje teikė paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad atsakovė nuomojosi Butą, I. P. priimdavo mokamus nuomos mokesčius, patalpas administravo, I. P. pretenzijų neturėjo. Nurodė, kad I. P. turėjo atsarginius Buto raktus, tačiau piktybiškai atsakovei neatrakino Buto, reikalavo, kad susimokėtų. I. P. patvirtino, jog atsakovė su nuomotoja atsiskaičiusi pagal Nuomos sutartį.

29. 2019 m. liepos 9 d. nutarimu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tyrėja nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nurodydama, kad atsakovės pareiškimas nagrinėtinas remiantis civilinio proceso teise.

30. Ieškovo atstovas 2019 m. liepos 31 d. pretenzija dėl neteisėtų nuomininko veiksmų kreipėsi į atsakovę. Pretenzijoje nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 21 d. pasikeitė Buto savininkas. Nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi nuomos bei komunalinių mokesčių, negrąžino Buto raktų, neperdavė Buto, t. y. pažeidė Nuomos sutarties sąlygas. Prašė į pretenzijoje nurodytą banko sąskaitos numerį pervesti nesumokėtą nuomos mokestį ir įvykdyti kitas Nuomos sutartyje numatytas pareigas.

31. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakymą į ieškovo siųstą pretenziją. Paaiškino, kad iš Buto išsikėlė 2019 m. birželio 20 d., tačiau dėl pamestų raktų, neturėjo galimybės pasiimti likusių daiktų. Pridūrė, kad iki išsikėlimo visus mokesčius sumokėjo I. P..

32. 2019 m. rugpjūčio 22 d. antstolė Virginija Meškauskienė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0015-19-0014, kuriame užfiksavo Buto atrakinimą, spynos keitimą ir viduje esantį turtą, teismui pateiktas vaizdo įrašas.

33. Iš 2019 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. BVM-190268 matyti, kad antstolė Virginija Meškauskienė ieškovui išrašė 250 Eur sumą, mokėtiną už faktinių aplinkybių konstatavimą, protokolo Nr. FA-0015-19-0014. Sumokėjimo faktą patvirtina pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas, mokėtoja – G. P..

34. 2019 m. rugpjūčio 28 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitemus“ ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT 1015286 už avarinį durų atrakinimą ir spynos pakeitimą – iš viso 242 Eur (70 Eur už avarinį durų atrakinimą, 130 Eur už eurocilindrą Mul-T-Lock 40/60 bei 42 Eur PVM mokestis). Prie PVM sąskaitos faktūros pridėtas sąskaitos apmokėjimo kvitas.

35. Taip pat byloje pateikti mokėjimo kvitai už į Butą teiktas paslaugas ir skaitiklių rodmenys (UAB „Maxima LT“ mokėjimo kvitai: 2019 m. birželio 27 d. – 143,72 Eur; 2019 m. gegužės 22 d. – 100,21 Eur; 2019 m. gegužės 11 d. – 44,64 Eur; 2019 m. birželio 16 d. – 22,32 Eur),

Dėl 270 Eur nuomos mokesčio priteisimo

36. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 270 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nėra jam sumokėjusi nuomos mokesčio už minėtą laikotarpį. Tuo tarpu atsakovė nesutiko, teigė, kad pagal Nuomos sutartį ji visas sumas yra sumokėjusi I. P., o likęs nuomos mokestis už paskutinį mėnesį buvo užskaitytas Sutarties pasirašymo metu I. P. sumokėtu užstatu.

38. Iš byloje esančios Buto Nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovė Sutartį 2018 m. sausio 24 d. sudarė su I. P. ir sutarė, jog mėnesinis nuomos mokestis 270 Eur, Sutarties pasirašymo metu buvo mokėtas 270 Eur užstatas (Nuomos sutarties 4.1., 4.5. punktai). Pagal Sutartį, atsakovė Butą turėjo nuomotis nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 24 d. (Nuomos sutarties 1.2. punktas). Sutarties terminui pasibaigus, Sutartis tapo neterminuota. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuomos mokestį mokėjo I. P. grynais pinigais, už buto komunalines paslaugas mokėjo pati savarankiškai, atsakovė iš buto išsikraustė 2019 m. birželio 20 d., kraustymosi metu pametė raktą, dėl ko Bute liko dalis atsakovės daiktų, kurie buvo atsiimti spynos keitimo metu 2019 m. rugpjūčio 22 d. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo.

39. Tiek teismo posėdžio metu, tiek bylos medžiagoje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose, bei paaiškinimuose, duotuose policijoje, I. P. patvirtino, kad atsakovė jai buvo sumokėjusi 270 Eur užstatą, kuris buvo užskaitytas kaip paskutinis mokestis už nuomą prieš išsikraustymą, teigė, kad jokių skolų už buto nuomą atsakovė neturėjo ir neturi. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė. Įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, iš esmės ieškovas bylos nagrinėjimo metu šio fakto ir neginčijo, tačiau tvirtino, kad tai, jog užstatas buvo sumokėtas I. P., neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti nuomos mokestį už paskutinį mėnesį naujam Buto savininkui, tvirtino, kad atsakovė turi teisę atsiimti užstatą ir padengti skolą ieškovui. Teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

40. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-62-460/2019). Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties šalimis buvo atsakovė ir I. P., Sutartis nebuvo nuginčyta, vadinasi, sukūrė jos šalims teises ir pareigas. Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai vykdė Sutarties 4.1 punkte įtvirtintą pareigą mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Taip pat nustatyta, kad šalys Sutarties 4.5 punkte buvo susitarusios, kad nuomininkės sumokėtas užstatas (270 Eur) grąžinamas paskutinę Sutarties galiojimo dieną, jei nuomininkė su nuomotoja visiškai atsiskaitė ir įvykdė Sutarties sąlygas. Apie išsikraustymą atsakovė pranešė nuomotojai I. P., kuri patvirtino, kad šalys susitarė, kad I. P. sumokėtas užstatas atsakovei negrąžinamas ir užskaitomas kaip paskutinio mėnesio nuomos mokesčio įmoka. Byloje taip pat nustatyta, kad jokių skolų už komunalines paslaugas taip pat nebuvo, šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti kvitai už į Butą teiktas paslaugas ir skaitiklių rodmenys. Vadinasi, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą atsiskaityti už buto nuomą (Sutarties 3.5, 4.1-4.3 punktai, 4.5 punktas).

41. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad nuomos mokestį atsakovė turėjo mokėti būtent jam, kaip naujam Buto savininkui. Byloje nustatyta, kad Butas ieškovui buvo parduotas 2019 m. gegužės 21 d., tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad apie šį turto savininko pasikeitimo faktą atsakovė buvo tinkamai ir laiku informuota. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iki pat kreipimosi į policiją dienos (2019 m. birželio 30 d.) buvo pagrįstai įsitikinusi, kad buto savininkas yra I. P., kadangi nuo 2019 m. gegužės mėnesio jis ne kartą buvo atėjęs į Butą ir reikalavo būtent jam mokėti pinigus už nuomą. Apie turto perleidimo faktą nežinojo ir pati Buto nuomotoja I. P., tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, savo rašytiniuose paaiškinimuose bei policijoje duotuose paaiškinimuose. I. P. teigė, kad šeimoje kilus konfliktams ir prasidėjus skyrybų procesui, I. P. jai nežinant perleido asmenine nuosavybės teise valdytus butus, tame tarpe ir ginčo Butą, apie turto perleidimo faktą ji sužinojo policijoje. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 21 d. ieškovas asmeniškai nesikreipė į atsakovę nei žodžiu nei raštu, nepateikė atsakovei Buto pirkimo-pardavimo sutarties, kaip naujasis savininkas nesiekė persirašyti nuomos sutartį ir perimti nuomotojo teises. Taipogi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų susisiekęs ir su buto nuomotoja I. P., būtų siekęs perimti buto nuomotojos teises ir pareigas. Šias aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo žodiniai paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. Ieškovas nurodė, kad net ir po turto perleidimo visus reikalus, susijusius su nuomininkais, nurodė sutvarkysiantis I. P.. Į bylą pateikta 2019 m. birželio 28 d. trumpoji žinutė taipogi negali būti laikoma tinkamu pranešimu apie Buto savininko pasikeitimą, kadangi žinutė atsakovei išsiųsta jau po atsakovės faktinio išsikraustymo, kai buvo išsivežta didžioji dalis daiktų (2019 m. birželio 20 d.) ir šalių jau nebesiejo nuomos santykiai, be to, žinutėje nėra nurodyti naujųjų savininkų duomenys (vardai ir pavardės), žinutė siųsta iš atsakovei nežinomo numerio. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šiame kontekste yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė buvo klaidinama dėl Buto savininko ir neturėdama konkrečių duomenų apie naujuosius savininkus buvo įsitikinusi, kad Buto savininkas tebėra I. P., juolab kad ir po turto perleidimo I. P. reikalavo nuomos mokesčius mokėti būtent jam, o ne naujajam savininkui, tuo savo veiksmais parodydamas, kad teisėtas turto valdytojas yra būtent jis. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad turto perleidimo faktas atsakovei nebuvo išviešintas, taipogi nebuvo išviešintas ir kitai Nuomos sutarties šaliai I. P., todėl atsakovė pagrįstai pareigas pagal Nuomos sutartį vykdė mokėdama pinigus būtent I. P., o ne ieškovui.

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra skolinga ieškovui už nuomos laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d., kadangi už šį laikotarpį atsiskaityta panaudojant atsakovės sumokėtą 270 Eur užstatą, todėl teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 270 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d., kaip nepagrįstą.

Dėl 540 Eur negautų pajamų priteisimo

44. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

45. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė iš Buto išsikraustė 2019 m. birželio 20 d., kraustymosi metu pametė Buto raktus, dėl ko iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė negalėjo atsiimti Bute likusių daiktų. Minėtą laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.) ieškovas laiko nuostolių atsiradimo momentu. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl būtent dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolių negautų pajamų išraiška.

47. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. birželio 20 d. praradusi Buto raktus, kreipėsi į I. P., kuri tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsarginiais raktais disponuoja I. P., teigė, kad 2019 m. kovo mėnesį, išsikraustydamas iš namų, su savimi pasiėmė visų nuomojamų butų raktus. Atsakovė taip pat teigė, kad I. P. žadėjo ją įleisti į Butą, tačiau vėliau persigalvojo ir reikalavo jam sumokėti pinigus. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, šalių paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, I. P. turėjo atsarginius buto raktus. Dėl I. P. elgesio, baimindamasi neigiamo atsako, atsakovė 2019 m. birželio 30 d. kreipėsi pagalbos į policiją, padavė pareiškimą. Todėl akivaizdu, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant atrakinti Butą, tačiau buvęs Buto savininkas I. P. reikalavo sumokėti nuomos mokestį, piktybiškai neįleido atsakovės į patalpas. Tuo tarpu, ieškovas, būdamas naujasis Buto savininkas, byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuostolius, ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškojo specialistų Buto atrakinimui ir pan. Priešingai, teismas nustatė, kad po atsakovės išsikraustymo, ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, nerodė suinteresuotumo atrakinti Butą, su Nuomos sutarties šalimis tinkamai nebendradarbiavo ir nesikooperavo. Šiame kontekste paminėtina ir ta aplinkybė, kad atsarginius buto raktus turėjo ne tik I. P., bet ir jo sesuo G. P., tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas ar buto bendrasavininkė jo sutuoktinė S. K., būtų kreipęsi į G. P. (kuri yra S. K. draugė) dėl atsarginio rakto perdavimo. Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodžius, kad po Nuomos sutarties nutraukimo (atsakovės išsikraustymo) ieškovas objektyviai neturėjo galimybės disponuoti Butu ir gauti su tuo susijusias pajamas, laikytina, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 540 Eur negautų pajamų priteisimo. Teismas šiuo atveju nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurių nesant, civilinė atsakomybė atsakovei kilti negali. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad po ieškovo sužinojimo apie pamestus Buto raktus, ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas turto savininkas, turėjo nedelsiant imtis priemonių, kuo greičiau ir operatyviau atrakinti Butą, tuo pačiu suteikiant atsakovei galutinai atlaisvinti patalpas. Akivaizdu, kad ieškovo nurodytos negautos pajamos kyla ne iš atsakovės neteisėtų veiksmų, o iš paties ieškovo pasyvumo ir neveikimo, taigi šie ieškovo reikalaujami atlyginti 540 Eur nuostoliai (negautos pajamos) nelaikytini susiję priežastiniu ryšiu tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Taigi, nesant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp nuostolių ir atsakovės veiksmų) ieškovo reikalavimas dėl 540 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos, patirtos priverstinai atrakinant Butą, priteisimo

48. Ieškovas patikslintu ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 242 Eur žalą už priverstinį Buto atrakinimą ir spynos keitimą bei 250 Eur žalą už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovė byloje patvirtino faktą, kad Buto raktą pametė, iš esmės neneigė pareigos atlyginti spynos keitimo išlaidų, tačiau nesutiko su jų dydžiu bei neigė prievolę mokėti už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

49. Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra kartu su apmokėjimo kvitu, pagal kuriuos nustatyta, kad pardavėjas UAB „Vitemus“ suteikė ieškovui šias paslaugas: avarinį durų atrakinimą – 70 Eur, naujos durų spynos įmontavimą – 130 Eur, iš viso su PVM paslaugų suma sudaro 242 Eur. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pametė Buto raktus ir reikėjo vykdyti avarinį durų atrakinimą, keisti spyną. Atsakovė iš esmės prieštaravo dėl durų spynos kainos dydžio, nurodydama, kad ji yra neracionali, per didelė. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus dėl per didelės durų spynos kainos. Teismui nepateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju galėjo būti įmontuojama kita alternatyvi spyna, nepateikė jokių duomenų apie pakeistos spynos kainas rinkoje ir pan. Taigi atsakovės abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl per didelės spynos kainos laikytini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė jos prieštaravimus pagrindžiančių įrodymų, o ginčo dėl Buto atrakinimo ir durų spynos keitimo nėra, laikytina, kad byloje įrodytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei dėl spynos pakeitimo kilti (atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (kurios prezumpcijos atsakovė nepaneigė)). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 242 Eur žalos priteisimo iš atsakovės tenkintinas kaip pagrįstas (CK 6.245-6.249, 6.263 straipsniai).

50. Byloje nustatyta, kad Buto atrakinime ir durų spynos keitime dalyvavo antstolė Virginija Meškauskienė, kuri šiuos veiksmus užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0015-19-0014 fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais. Ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas, byloje yra mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad antstolei sumokėta 250 Eur suma. Atsakovės teigimu, antstolės dalyvavimas buto atrakinimo metu nebuvo būtinas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia atsakovės pozicija. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė sąžiningai ir neslėpdama šalims atskleidė, jog pametė Buto raktą, ieškovas ir atsakovė nebuvo sutarę dėl antstolės iškvietimo dalyvauti Buto durų atrakinime, atsakovė iš esmės sutiko, kad Butas turi būti priverstinai atrakintas, Buto atrakinime dalyvavo tiek pati atsakovė, tiek jos atstovė, taip pat dalyvavo I. P.. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vykdomų veiksmų nebuvo. Šiuo atveju pritartina pozicijai, kad dėl antstolės iškvietimo patirtų išlaidų nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad nesant ginčo dėl Buto pamestų raktų ir šio durų atrakinimo būtinybės, ieškovas siekdamas nedidinti išlaidų dydžio, turėjo galimybę savo asmeniniu mobiliuoju telefonu ar kitu įrenginiu nufotografuoti, filmuoti Buto durų atrakinimo ir spynos keitimo procesą, užfiksuoti Buto vidų, t. y. jame esančius daiktus, aplinką. Vertintina, kad šiuo atveju ieškovas pasitelkė antstolės Virginijos Meškauskienės paslaugas savo rizika. Ieškovo argumentai, kad atsakovė galimai būtų ieškovą apkaltinusi daiktų dingimu iš Buto, paremti abstraktaus pobūdžio prielaidomis, nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų.

51. Taipogi byloje liko neįrodyta, kad būtent ieškovas patyrė minėtas 250 Eur išlaidas (žalą), kadangi iš mokėjimo nurodymo matyti, kad šias išlaidas sumokėjo G. P., byloje nėra duomenų, kad ieškovas jai grąžino šią sumą, juolab, pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad už antstolę mokėjo I. P. (kas prieštarauja byloje esantiems įrodymams) ir ieškovas jam vėliau grąžino šiuos pinigus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taigi byloje neįrodyta, kad būtent ieškovas patyrė šią žalą.

52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę), todėl ieškovo reikalavimas dėl 250 Eur žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos už patalpų valymą priteisimo

53. Ieškovas prašė priteisti 60 Eur už Buto valymą, kadangi, anot ieškovo, atsakovė paliko Butą netvarkingą, neišvalytą, tokiu būdu pažeidė Nuomos sutarties sąlygas. Atsakovė nesutiko su tokiu reikalavimu, nurodydama, kad Butas buvo paliktas iš esmės tvarkingas, be to, ieškovas jai nesuteikė laiko ir galimybės išvalyti butą.

54. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal Nuomos sutarties 3.9. punktą: „Nuomininkas išsikeldamas iš Patalpų įsipareigoja išvalyti patalpas pats arba savo lėšomis iškviesti valymo paslaugų įmonę“. Toliau minėtos Sutarties 5.6. punkte numatyta, kad: „Nuomininkui neįvykdžius 3.9. punkto (t. y. neišvalius Patalpų), Nuomininkas turi padengti 60 Eur kaip išlaidoms už Patalpų valymą“.

55. Byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina fakto, kad butas paliktas itin netvarkingas, sugadintas ir pan. Fotonuotraukose matyti, kad vietomis ant grindų yra nešvarumų, dulkių, paliktas maistas šaldytuve, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovei galutinio išsikraustymo metu nebuvo suteikta galimybė pačiai išvalyti patalpas, ji buvo skubinama išsinešti likusius daiktus. Ieškovas byloje neįrodė, kad tokią galimybę atsakovei buvo suteikęs, taigi šiuo atveju iš atsakovės buvo atimta Nuomos sutartyje įtvirtina teisė pačiai išvalyti patalpas. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad tokio dydžio išlaidas jis realiai patyrė už patalpų valymą, o kaip jau buvo minėta anksčiau, Nuomos sutarties šalys buvo atsakovė ir I. P., ieškovas iki Nuomos sutarties pabaigos neperėmė nuomotojos teisių, taigi ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės 60 Eur už patalpų išvalymą pagal Nuomos sutarties 5.6 punktą. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties 5.6 punkto besąlygiškas taikymas atsakovės atžvilgiu, įvertinus byloje esančias aplinkybes, būtų neproporcingas, leistų ieškovui nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 60 Eur už patalpų valymą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

56. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (242 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 345,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 314,60 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (314,60 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra.

60. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, o kokia dalimi - atmesti. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 1 362 Eur, tačiau teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui 242 Eur sumą (kas sudaro 17,77 proc.), o likusioje dalyje 1 604 Eur (82,23 proc.) ieškinio reikalavimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5,50 Eur žyminio mokesčio (31 Eur x 17,77 proc.) ir 55,90 Eur atstovavimo išlaidų (314,60 Eur x 17,77 proc.), iš viso 61,40 Eur, likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

61. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės patirtas išlaidas už advokatės atstovavimą byloje, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pašto išlaidų

62. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (48,21 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), yra pagrindas šias išlaidas paskirstyti tarp šalių. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 39,64 Eur pašto išlaidų (48,21 Eur x 82,23 proc.), o iš atsakovės priteistina likusi dalis pašto išlaidų dalis – 8,57 Eur (48,21 Eur x 17,70 proc.) (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. K. ieškovo P. K. naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) nuostolių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (242 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, bei 61,40 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. K. į valstybės biudžetą 39,64 Eur (trisdešimt devynis eurus 64 centus) pašto išlaidas.

Priteisti iš atsakovės G. K. į valstybės biudžetą 8,57 Eur (aštuonis eurus 57 centus) pašto išlaidas.

Valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Šalims išaiškinti, kad per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.