Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-83-123/2013

2013 m. kovo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Genmeda“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Genmeda“ ieškinį atsakovui UAB „Rimvina“ dėl skolos ir prekių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių iki 2010-07-22 nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o šalis visą bendradarbiavimo laiką siejo faktiniai konsignacijos teisiniai santykiai, todėl ieškovo ieškinį dėl skolos ir prekių priteisimo atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis 2009-01-27 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimų aktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad mokėtina pinigų suma ieškovui 2008-12-31 – 13 793,98 Lt. (t. 1, b. l. 8). 2010-07-22 tarp šalių buvo sudaryta konsignacijos sutartis Nr. 2 (t. 1, b. l. 31). Ieškovas 2010-07-22 krovinio važtaraščiais Nr. 0722, 0723, 0724 perdavė atsakovui 2 958,45 Lt vertės prekių (t. 1, b. l. 80-82). Ieškovas 2011-09-27, 2011-11-08, 2012-03-01 raštais įspėjo atsakovą dėl skolos sumokėjimo (t. 1, b. l. 22). Atsakovas pateikė 2012-04-13 prekių ir medžiagų vertybių inventorizacijos aprašą Nr.1. kuriame nurodyta, kad 2010-07-22 gavo 2 958,45 Lt vertės prekių, kurios skirtos perpardavimui (t. 1, b. l. 33) ir 2012-04-13 prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007-11-15 iki 2011-10-06 gavo 9 342,85 Lt vertės prekių, kurios skirtos perpardavimui (t. 1, b. l. 34).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 158 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tik iš įrodymų visumos teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-08-08 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012-11-08 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad šalis visą bendradarbiavimo laiką siejo faktiniai konsignacijos teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kaina) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Konsignacijos sutartimi konsignantas tiekia prekes tarpininkui konsignatoriui, kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita, prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Bylos duomenimis iki konsignacijos sutarties 2010-07-22 tarp šalių sudarymo, šalys tarpusavio komercinių santykių nebuvo įforminusios jokia rašytine sutartimi. Todėl siekiant nustatyti tarp šalių faktiškai susiklosčiusių tarpusavio teisinių santykių pobūdį, būtina įvertinti šalių tarpusavio bendradarbiavimą, prekių pateikimo ir priėmimo dokumentų įforminimą, jų apskaitymą įmonės balansinėse sąskaitose, atsiskaitymą už gautas prekes tvarką, tarpusavio santykių ilgalaikiškumą bei nusistovėjusią prekybinę praktiką. Bylos duomenimis iki 2010-07-22 konsignacijos sutarties sudarymo atsakovui prekės buvo perduodamos išrašant PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas išrašydavo sąskaitas faktūras, kurių pagrindu atsakovui perduodavo ir parduodavo prekes už tam tikrą kainą, o atsakovas prekes priimdavo, pasirašydamas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o tai patvirtina, kad prekės nuo pardavimo momento perėjo atsakovo nuosavybėn. Šį faktą taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovas gautas prekes įtraukė į įmonės balansą ir apskaitė balansinėse sąskaitose, atspindinčiose įmonės turtą ir tai rodo, kad atsakovas šias prekes pripažino savo nuosavybe. Tuo tarpu šalims 2010-07-22 sudarius konsignacijos sutartį, ieškovas prekes atsakovui perduodavo išrašant krovinio vežimo važtaraščius, o ne PVM sąskaitas faktūras, kaip būdavo anksčiau. Atsakovas gautas prekes įrašydavo įmonės nebalansinėse sąskaitoje ir jos nebuvo laikomos atsakovo turtu, todėl priklausė ieškovo nuosavybės teise, tol kol šias prekes atsakovas parduodavo (sutarties 1.2 punktas). Byloje pateiktas 2009-01-27 tarp šalių sudarytas ir pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad šalys suderino mokėtinas sumas, kurias atsakovas nebuvo sumokėjas už gautas prekes, bet ne parduotinų ar grąžintinų prekių likučius. Liudytoja, atsakovo buhalterė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių suderintos mokėtinos piniginės sumos teisingos. Be to, paaiškino, kad kai derindavo grąžintinas prekes, tai ruošdavo kreditines sąskaitas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad iki 2010-07-22 konsignacijos sutarties tarp šalių buvo susiklostę faktiniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovas perduodavo atsakovui nuosavybės teise prekes, atsakovas prekes priimdavo ir įsipareigodavo už jas sumokėti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iš esmės neginčija, kad prekes iš ieškovo gavo, tik teigia, kad atsiskaitydavo su ieškovu tik realizavus prekes, tačiau atsakovas nepateikė jokio susitarimo, kad šalys buvo sutarusios, kad bus atsiskaitoma tik realizavus prekes (CPK 178 straipsnis). Atsakovas laikotarpiu nuo 2009-03-18 iki 2010-11-09 dalį skolos už įsigytas prekes sumokėjo (t. 1, b. l. 16-21), likusios 9 312,42 Lt skolos atsakovas ieškovui nėra nesumokėjęs. Atsakovo pateiktas 2012-04-13 prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašas Nr. 2, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007-11-15 iki 2011-10-06 atsakovas įsigijo prekių iš atsakovo pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau už jas yra atsiskaitęs tik iš dalies, likusi atsakovo skola ieškovui yra 9 342,85 Lt, t. y. tokia pati, kaip ir nurodė ieškovas. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. perdavė atsakovui prekes nuosavybės teise, todėl atsakovui atsirado prievolė už jas apmokėti. Kadangi atsakovas vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – visiškai atsiskaityti už gautas prekes (CK 6.256 str., 6.344 str.), byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę ir ieškovo reikalavimas priteisti 9 312,42 skolą iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 str. 1 d., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.). Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 9 312,42 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovas konsignacijos sutarties pagrindu 2010-07-22 pagal krovinių važtaraščius perdavė atsakovui prekes: beržinis stalas 135x75 R-10, 6 beržinės kedės K-10, beržinis stalas 115x75 R-10, 4 beržinės kedės K-5, beržinis stalas 120x75 R-10, 4 beržinės kėdės K-4, kurių bendra vertė 2 958,45 Lt (t. 1, b. l. 80-81). Pagal konsignacijos sutarties 4.11 punktą, nutraukus sutartį, konsignatorius (atsakovas) privalo pateiktas ir neapmokėtas prekes grąžinti konsignantui (ieškovui). Iškėlus ieškovui bankroto bylą, įmonės administratorius nutraukė tarp šalių sudarytą konsignacijos sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui gautas ir neapmokėtas prekes grąžino, priešingai atsakovas pripažino, kad prekės yra pas jį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovui prekės: beržinis stalas 135x75 R-10, 6 beržinės kedės K-10, beržinis stalas 115x75 R-10, 4 beržinės kedės K-5, beržinis stalas 120x75 R-10, 4 beržinės kėdės K-4, kurių bendra vertė 2 958,45 Lt (CK 6.123 str. 1 d., 6.213 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytais argumentais, Tauragė rajono apylinkės teismas 2012-08-03 sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 9 312,42 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovui prekės: beržinis stalas 135x75 R-10, 6 beržinės kedės K-10, beržinis stalas 115x75 R-10, 4 beržinės kedės K-5, beržinis stalas 120x75 R-10, 4 beržinės kėdės K-4, kurių bendra vertė 2 958,45 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). CPK 96 straipsnio nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai ir priimtinas naujas sprendimas, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo priteistina valstybei 368 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 368 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „Genmeda“ iš atsakovo UAB „Rimvina“ 9 312,42 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos 9 312,42 Lt , skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-04-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų pirmosios instancijos teisme.

Įpareigoti atsakovą UAB „Rimvina“ grąžinti ieškovui BUAB „Genmeda“ prekes: beržinis stalas 135x75 R-10, 6 beržinės kedės K-10, beržinis stalas 115x75 R-10, 4 beržinės kedės K-5, beržinis stalas 120x75 R-10, 4 beržinės kėdės K-4, kurių bendra vertė 2 958,45 Lt,

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Rimvina“ 368 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 368 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.