Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio bauda, kurią nuteistoji įpareigota sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. nuteista už tai, kad sukėlė fizinį skausmą žmogui: 2021-07-16 apie 13.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama neblaivi (nustatytas 3,08 prom. girtumas), konflikto metu tyčia ne mažiau tris kartus sudavė ranka į galvos sritį S. B.-M. bei sugriebusi už plaukų juos tempė, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. M. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistoji ir jos gynėjas pateiktame apeliaciniame skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jos kvalifikacijos. Apeliaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėjas tik prašo sumažinti V. M. paskirtą baudą bei siekia, jog nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Kadangi įvertinusiai byloje surinktus duomenis teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl V. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinama tik tiek, kiek to prašoma skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrinama, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant V. M. bausmę.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

6. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K- 10- 97/2020, 2K-202-788/2022). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

7. Pirmosios instancijos teismas šios baudžiamajame įstatyme įtvirtintos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje neaptarė, motyvų, kodėl jos nepripažįsta V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenurodė. Toks žemesnės instancijos teismo sprendimas yra suprantamas ir logiškas įvertinus tai, kad V. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, apskritai neigė smurtavusi prieš nukentėjusiąją S. B.-M. bei sukėlusi jai fizinį skausmą, dėl ko nuteistoji taip ir nepateikė jokių tokio savo elgesio motyvų. Be to, ši aplinkybė, kaip lengvinanti apeliantės baudžiamąją atsakomybę, nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Jos pripažinti pirmosios instancijos teisme neprašė ir nuteistosios gynėjas – advokatas Erikas Rugienius. Nors gynėjas baigiamosiose kalbose užsiminė, jog pati nukentėjusioji atvykusi į įvykio vietą sukėlė konfliktą ir išprovokavo V. M. agresiją, tačiau tuo pačiu jis nurodė, jog, nors ir buvo nusiteikusi agresyviai, tačiau fizinės jėgos nukentėjusiosios atžvilgiu apeliantė nenaudojo.

8. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog provokuojantį nukentėjusiosios elgesį apeliantai sieja išimtinai tik su tuo, jog ji įvykio dieną atvykusi į namus, kuriuose atostogų Lietuvoje metu laiką leido ir V. M., ir pamačiusi, jog nuteistoji yra neblaivi, išreiškė pastarajai pastabas, kad ji neprižiūri savo mažametės dukros, bei iškvietė policijos pareigūnus. Nuteistoji ir jos gynėjas skunde taip pat pažymi, jog nukentėjusioji dar iki įvykio buvo ne kartą atvykusi patikrinti, ar apeliantė tinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas. Jų nuomone, būtent toks nepagrįstas nukentėjusiosios kišimasis į šeimos santykius ir bandymas atskirti dukrą nuo V. M. ir išprovokavo apeliantę panaudoti fizinį smurtą prieš S. B.-M..

9. Apklausiama nukentėjusioji S. B.-M. neneigė, jog nuteistajai su savo trijų metų dukra atostogoms grįžus į Lietuvą ir apsistojus sesers I. P. namuose, ji vis nuvykdavo į šiuos namus tikslu pažiūrėti, ar yra kam prižiūrėti mažamečius vaikus, kadangi žinojo, jog apeliantė su savo seserimi kiekvieną dieną girtaudavo, iki įvykio vartojo alkoholį apie savaitę laiko. Ji taip pat pripažino, kad yra siūliusi pasiimti V. M. dukrą pas save į namus, kol nuteistoji išsiblaivys, tačiau ši nesutikdavo. Iki analizuojamo įvykio dienos, nuvykusi į I. P. namus, ji vis rasdavo blaivų I. P. sutuoktinį, todėl įsitikinusi, kad yra kas gali pasirūpinti vaikais, išvykdavo. Įvykio dieną pas I. P. ji nuvyko tuo pačiu tikslu ir pamatė, kad tiek I. P., tiek V. M. yra stipriai apsvaigusios nuo alkoholio, o V. M. dukra neprižiūrėta. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją pamačiusi V. M. plūdosi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvi, todėl telefonu pasitarusi su vyru, ji (nukentėjusioji) iškvietė policijos pareigūnus. Atvykstančių policijos pareigūnų, kartu su E. P. – septyniolikmečiu I. P. sūnumi, ji laukė prie sūpynių. Tuo metu, priėjusi V. M. trenkė jai ranka į galvos sritį, sugriebė už plaukų ir juos tempė. Liudytojas E. P. patvirtino nukentėjusiosios duotus parodymus, kad 2021 m. liepos mėn. nuteistoji svečiavosi savo sesers, jo (liudytojo) motinos namuose, ir kartais vartodavo alkoholį. Jis taip pat patvirtino, kad įvykio dieną V. M. buvo neblaivi, ką pamačiusi nukentėjusioji išreiškė jai pastabą dėl dukros nepriežiūros, po ko nuteistoji pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais S. B.-M.. Nukentėjusiajai iškvietus policijos pareigūnus, ji atsisėdo ant sūpynės prie namo ir laukė atvykstančių pareigūnų. Tuo metu, prie jos priėjusi nuteistoji trenkė S. B.-M. su ranka per galvą. Tai, kad įvykio metu nuteistoji girtavo, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (jai buvo nustatytas 3,08 promilės girtumas), elgėsi agresyviai bei neadekvačiai ne tik nukentėjusiosios, bet ir policijos pareigūnų atžvilgiu, patvirtina ne tik aptarti nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, tačiau ir pačios apeliantės parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

10. Taigi, byloje surinktais duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad įvykio dieną S. B.-M. į namus, kuriuose atostogų metu buvo apsistojusi nuteistoji, atvyko įsitikinti, ar yra blaivių vos trejų metų apeliantės dukrą galinčių prižiūrėti suaugusių asmenų, kadangi žinojo, jog I. P. su seserimi V. M. nuolat girtauja. Ankstesnes dienas nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), taip pat lankėsi tik šiuo tikslu. Kadangi ankstesniais atvejais namuose rasdavo blaivų I. P. sutuoktinį, policijos bei vaikų teisių apsauga besirūpinančių tarnybų, priešingai nei nagrinėjamu atveju, ji nekvietė. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad S. B.-M. įvykio dieną tik išreiškė nuteistajai pastabą dėl to, kad ji yra neblaivi ir tinkamai nesirūpina savo dukra. Tačiau jokiais kitais žodžiais ar veiksmais nuteistosios agresyvaus elgesio ji neprovokavo, nuteistajai į necenzūrinę leksiką tuo pačiu neatsakė, nesileido į dar didesnį konfliktą su ja, apeliantės dukters savavališkai nesivedė į savo namus, nenurodė jai ketinanti taip pasielgti. Taip pat ji neatliko jokių kitų pavojingų ar neteisėtų veiksmų, o tik nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir laukė jų atvykstančių, kai nuteistoji staiga, praėjus pakankamam laiko tarpui nuo to, kai nukentėjusioji nuteistajai papriekaištavo dėl jos fizinės būklės ir dukters nepriežiūros, prie jos priėjo ir sudavė smūgius ranka į galvos sritį bei griebė jai už plaukų. Toks nukentėjusiosios elgesys nei įvykio dieną, nei dar iki jos, jokiu būdu negali būti pripažintas prieštaraujančiu moralės normoms, pavojingu ar, juo labiau, neteisėtu, kaip nors įžeidžiančiu apeliantę. Akivaizdu, jog nukentėjusioji I. P. namuose lankėsi ir nuteistajai reiškė pastabas dėl jos girtavimo ir nesirūpinimo savo mažamete dukra, siūlė jai pasirūpinti dukra, kol nuteistoji išblaivės, taip pat iškvietė policijos pareigūnus, tikrai ne siekdama paskatinti apeliantę prieš ją smurtauti ar kaip nors kitaip nusikalstamai veikti, o tik norėdama apsaugoti mažametės V. M. dukters interesus, įsitikinti, jog aplinka ir sąlygos mažametei yra sveikos ir saugios.

11. Priešingai, nei nurodoma skunde, toks S. B.-M. elgesys taip pat negali būti laikomas nepagrįstu kišimusi į nuteistosios šeimos santykius. Kaip matyti, nukentėjusioji turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog V. M. dukra gali būti tinkamai neprižiūrima, kadangi nuteistoji nuolat girtavo. Todėl jos lankymasis I. P. namuose būtent tikslu įsitikinti, ar be alkoholiu piktnaudžiaujančių seserų, dar yra koks nors suaugęs asmuo, kuris mažametę prižiūri, pastabų dėl to V. M. išsakymas, kaip ir policijos pareigūnų iškvietimas, pamačius, jog įvykio metu mažametė apeliantės dukra buvo palikta tik nepilnamečio asmens priežiūroje, visiškai suprantamas ir pateisinamas siekiu užkirsti galimą vaiko teisių pažeidimą. Toks elgesys atitinka pilietiško, rūpestingo, neabejingo ir padoraus asmens, netoleruojančio jokių smurto prieš vaiką formų, elgesio standartą.

12. Įvertinusi visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios S. B.-M. elgesys, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nuteistajai negali būti nustatyta.

Dėl bausmės

13. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šiuo atveju ir buvo nuteista V. M., yra nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje galimybė skirti baudos bausmę nėra numatyta. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistoji gyvena ne Lietuvoje, kad ji anksčiau neteista ir viena augina mažametę dukrą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti V. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, šias nuostatas pritaikęs, paskyrė jai 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio baudą. Taigi, nuteistajai buvo paskirta švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, numatančio atsakomybę už V. M. padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Vertinant apeliacinio skundo reikalavimą mažinti apeliantei paskirtą 50 MGL dydžio baudą iki 20 MGL, teisėjų kolegija pažymi, jog asmeniui skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. V. M. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Taigi, šiuo atveju nuteistajai nustatytas baudos dydis yra lygus minimaliam baudos, privalomos skirti už nesunkaus nusikaltimo įvykdymą, dydžiui. Jokių aplinkybių, kurios leistų ne tik parinkti jai bausmę, švelnesnę, nei numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bet dar ir mažinti jos dydį, teisėjų kolegija nenustatė.

15. Skundo argumentą, jog apylinkės teismas pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, apeliantai iš esmės grindžia dviem argumentais: 1) tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte; 2) sunkia apeliantės finansine padėtimi, nurodydami, jog V. M. viena augina mažametę dukrą, gauną nedidelę neįgalumo išmoką, tad paskirtoji 2 500 Eur bauda, anot jų, būtų nepakeliama našta, ji stipriai pablogintų tiek nuteistosios, tiek jos dukros gyvenimo sąlygos.

16. Pirmasis argumentas jau buvo aptartas aukščiau ir atmestas, todėl remiantis juo pripažinti, kad, nustatant V. M. skirtinos baudos dydį, buvo atsižvelgta ne į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra.

17. Vertindama antrąjį skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. Natūralu, jog asmenys, gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudą, patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį, vertinant gaunamas pajamas, būtiniausiems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingų lėšų kiekį, turimus skolinius įsipareigojimus, išlaikomų asmenų skaičių ir t. t. Tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų vertinti V. M. finansinę padėtį, jų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Nors V. M. apklausiama teigė, jog yra nedirbanti, nes jai nustatytas neįgalumas, o skunde nurodoma, jog gaunama neįgalumo išmoka yra vienintelės jos pajamos, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė taip ir nepateikė prie bylos medžiagos ar apeliacinio skundo nei neįgaliojo pažymėjimo kopijos, nei pažymos, kuri patvirtintų, jog ji Norvegijoje iš tiesų nedirba, taip pat duomenų apie tai, kokio dydžio išmoka kiekvieną mėnesį jai yra išmokama (jei iš tiesų yra išmokama) dėl turimo neįgalumo. Taip pat byloje nėra jokių oficialių duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje, turto deklaracijų, išrašo apie banko sąskaitose esančias lėšas, ir pan. Taigi teisėjų kolegija netgi neturi galimybės, remiantis objektyviais duomenimis, o ne vien apeliantų tikinimu, vertinti V. M. finansinę būklę ir ją įvertinusi sutikti arba nesutikti su skundo teiginiu, jog nuteistosios ir jos šeimos padėtis yra tokia sunki, jog paskirtoji 2 500 Eur bauda iš tiesų itin neigiamai paveiktų apeliantės ir jos dukters gyvenimo sąlygas, kad ją sumokėjus atsirasiančios pasekmės bus neadekvačios (neproporcingos) tiek nuteistosios asmenybei, tiek jos įvykdytai nusikalstamai veikai.

18. Vertinant paskirtos baudos dydį kontekste skundo argumento dėl neva tai sudėtingos V. M. finansinės padėties, pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas sušvelnino apeliantės padėtį nustatydamas jai ilgą baudos sumokėjimo terminą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (nuosprendžio priėmimo metu galiojusios įstatymo redakcijos 22 straipsnio 2 dalyje, šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 6 straipsnio 2 dalyje) numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė dvylika kartų ilgesnį, t. y. 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, nei numatytas minimalus. Be to, paminėtina ir tai, jog, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu sušvelninus skiriamą baudą atsižvelgiant tik į kaltininko turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, sulauktų švelnesnės atsakomybės, nei kiti tokią pačią nusikalstamą veiką padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys.

19. Vien tai, kad nuteistoji nusikalto pirmą kartą ir byloje nėra duomenų, kad nuo aptariamo nusikaltimo įvykdymo dienos iki šiol, ji būtų padariusi naują nusikalstamą veiką, pagrindo mažinti jai paskirtos baudos taip pat nesudaro. Nors šios aplinkybės vertintinos apeliantės naudai, tačiau skiriant kaltininkui bausmę privaloma atsižvelgti ne tik į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (žiūrėti 15 šios nutarties punktą). V. M. padaryta nusikalstama veika, nors ir yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau ja buvo pasikėsinta į viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Veika padaryta veikiant tyčia, yra baigta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nuteistoji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog, priešingai nei deklaratyviai teigiama skunde, apeliantė savo neteisėto elgesio kritiškai nevertina, nesigaili, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją, kaip ir neigiamai nevertina to, kad turėdama prižiūrėti savo vos trejų metų dukterį, keletą dienų iš eilės piktnaudžiavo alkoholiu. Pastarąsias išvadas patvirtina nuteistosios pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde užsiimta gynybinė pozicija – visų pirma neigimas apskritai smurtavus prieš S. B.-M., o vėliau jau bandymas įtikinti, kad ji buvo išprovokuota panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios, kuri, anot jos, visiškai be reikalo bandė pasirūpinti nuteistosios dukros saugumu. Taip pat tokias išvadas patvirtina ir nuteistosios elgesys ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad neužilgo po nusikalstamos veikos padarymo, ji išvyko į Norvegiją, policijos pareigūnams su ja bendraujant telefonu atsisakė atvykti į apklausą Lietuvoje ar būti apklausiama informacinių technologijų pagalba, neteikė apie save informacijos, dėl ko buvo kreiptasi į Norvegijos Karalystės teisėsaugos kompetentingą instituciją su prašymu įteikti pranešimą apie įtarimą ir kitus su tuo susijusius procesinius dokumentus V. M., ją apklausti ir t. t. Tik Norvegijos Karalystei bendradarbiaujant su Lietuvos teisėsauga, pavyko užtikrinti tai, kad nusikalstamą veiką padariusi apeliantė atsakytų už savo veiksmus, būtų įgyvendintas teisingumas.

20. Įvertinusi visa, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajai paskirta bausmė – 50 MGL dydžio bauda, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga, prieštaraujanti teisingumo principui. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąją, kad ji ir toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), gali būti pasiekti sumažinus nuteistajai bausmę iki 20 MGL, t. y. 1 000 Eur.

21. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Individualizuodamas ir skirdamas V. M. bausmę už jai inkriminuoto nusikaltimo padarymą, jis taip pat nepažeidė ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje. Todėl nuteistosios ir jo gynėjo skundas yra atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. M. ir jos gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.