Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, gaunanti neįgalumo išmokas, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. sukėlė fizinį skausmą žmogui: 2021-07-16, apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama neblaivi (nustatytas 3,08 prom. girtumas), konflikto metu, tyčia ne mažiau tris kartus sudavė ranka į galvos sritį S. B. – M. bei sugriebusi už plaukų juos tempė, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Apklausta kaltinamąja, V. M. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 metų liepos mėn. sugrįžo į Lietuvą, kad atšvęsti sesers gimtadienį. Parvykimo datai buvo 14 mėnesių išvis nevartojusi alkoholio. Atšventė sesers gimimo dieną ir tada pavartojo alkoholio. Pats įvykis, dėl kurio nepagrįstai kaltinama, buvo liepos 16 dieną, penktadienį. Alkoholį vartojo iki tol jau tris dienas – nuo antradienio ir kiekvieną dieną. Liepos 16 d. taip pat išgėrė, nes sesuo norėjo išgerti. Todėl nusipirko mažą buteliuką trauktinės ir kartu išgėrė. Jos mažametę dukrą prižiūrėjo septyniolikmetis giminaitis E. P., todėl dukra nebuvo be priežiūros. Be jos ir sesers tą dieną suaugusiųjų daugiau namuose nebuvo. Su nukentėjusiąja santykiai įtemti, nes ji kišasi į jos reikalus, visiškai be reikalo buvo paėmusi tą dieną jos dukrą. Po to dukrą iš nukentėjusiosios atsiėmė apleistą ir neprižiūrėtą. Pripažįsta, jog tarp nukentėjusiosios ir jos tą dieną kilo žodinis konfliktas, tačiau nukentėjusiosios nemušė. To negalėjo padaryti, kadangi pastaroji buvo užsirakinusi automobilyje ir skambino į policiją. Net ir norėdama nukentėjusiosios automobilyje nebūtų pasiekus. Taip pat žinojo, kad atvyks iškviesta policija, todėl nebuvo jokios logikos smurtauti. Nukentėjusioji sako netiesą. Jos nemušė. Žino, kad jai nustatytas 3,08 promilės girtumas, tačiau viską atsimena ir savo elgesį galėjo kontroliuoti. Pripažįsta, kad vartojo necenzūrinę leksiką nukentėjusiosios ir atvykusių pareigūnų atžvilgiu. Už jų neklausymą ir įžeidimą buvo nubausta administracine tvarka. Kategoriškai neigia smurtavusi prieš nukentėjusiąją. Prašo išteisinti.

Nukentėjusioji S. B.-M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jos sutuoktinio motina I. P. Kaltinamoji yra pastarosios sesuo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja jokių reikalų neturi, todėl ir jokių santykių įtemptumo ar tarpusavio piktumų nebuvo ir negalėjo būti. Kaltinamoji su savo trijų metų dukra parvyko trumpam iš (duomenys neskelbtini) ir apsistojo pas I. P. Ten kiekvieną dieną vykdavo išgertuvės. Žinodama, kad ten kasdien girtaujama, vis atvykdavo pažiūrėti, ar yra kam prižiūrėti mažamečius vaikus. Nuvykusi vis rasdavo I. P. sutuoktinį A. P., kuris būdavo blaivus. Todėl įsitikinusi, kad blaivus žmogus gali pasirūpinti mažamečiais, išvykdavo. Tomis dienomis kaltinamajai siūlė, kad gali pasiimti jos dukrą pas save į namus, kol ji išsiblaivys. Tačiau V. M. nesutikdavo. 2021-07-16 apie 13 val. vėl atvyko tuo pačiu tikslu. I. P. nebuvo, jis buvo išvykęs į Marijampolę. V. M. mažametė dukra L. M. buvo viena kieme ir verkė. Priėjus prie verkiančios mergaitės, į lauką išėjo I. P. nepilnametis sūnus E. P., kuris pasakė, kad V. M. girta. Tada užėjo į vidų ir pamatė, kad I. P. girta miega. Patalpoje taip pat buvo I. P. nepilnametis anūkas E. K. Pastarasis sėdėjo virtuvėje ir žaidė telefonu. Tai pamačiusi, išėjo į lauką, o E. P. nuėjo su L. M., nes norėjo pastarąją užmigdyti. Tuo metu į lauką iš namo išėjo neblaivi kaltinamoji ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, aiškinti, kad ji prie savo vaiko galinti gerti kiek tik nori ir tai ne jos reikalas. Kaltinamajai pasakė, kad skambins į policiją. Tačiau ši ir toliau šaukė bei keikėsi. Kad V. M. netrukdytų, atsisėdo į automobilį, užsirakino ir paskambino šį policiją. Pranešė, kad nepilnamečiai asmenys vieni, o suaugę asmenys, kurie turėtų juos prižiūrėti, visi neblaivūs. Pareigūnai prižadėjo netrukus atvykti. Išlipusi iš automobilio, atsisėdo ant sūpynių bei pasakė kaltinamajai, jog laukia iškviestos policijos. Tą išgirdusi, ji supyko, toliau keikėsi ir tapo agresyvi. V. M. priėjo, atsistojo priekyje ir su ranka sudavė jai keletą kartų į viršugalvį, labiau kairėje pusėje. Tiksliai pasakyti, kiek kartų buvo suduota, negali, tačiau ne mažiau trijų kartų. Taip pat buvo sugriebusi už plaukų ir juos tempė. Kai jai sudavė per galvą, tuo momentu tikrai suskaudo. Taip pat skaudėjo, kai buvo tampoma už plaukų. Nemažą kuokštą jų tempdama ji išrovė. Vakare, šukuojantis galvą, aptiko dar kuokštą išrautų plaukų bei juto skausmą. Matydamas kas darosi ir kad kaltinamoji yra agresyvi, E. P. bandė kaltinamąją raminti, traukė ją nuo jos, kad ši daugiau nesmurtautų. V. M. E. P. tuo metu apdraskė rankas. Tai truko apie 10 minučių, kol atvyko pareigūnai. Jie juos visus tris rado kieme. Kadangi V. M. elgesys ir toliau buvo neadekvatus, pareigūnas ją įsodino į policijos automobilį ir uždarė. Pareigūnams ji su E. P. paaiškino, kad namuose yra mažamečių vaikų, o I. P. su V. M. girtauja jau apie savaitę laiko ir negali vaikais pasirūpinti, o savo girtu ir neadekvačiu elgesiu galimai kelia vaikams net pavojų. V. M. būdama girta namuose triukšmauja, trankosi, o vaikams tikrai nedera to matyti. Pareigūnas teiravosi, ar V. M. prieš ją ar E. P. smurtavo. Pareigūnui pasakė, kad kaltinamoji jai sudavė smūgius į galvą. E. P. pareigūnams rodė savo apdraskytas rankas, tačiau jis nurodė, kad dėl to pretenzijų kaltinamajai nereikš. Ji pati tuo metu buvo labai pasimetusi. Jai rūpėjo tik tai, kad būtų užtikrintas mažamečių vaikų saugumas, todėl kai pareigūnas klausė, ar dėl smurtinių V. M. veiksmų ji jautė fizinį skausmą, jam pasakė, kad jai neskaudėjo. Tuo metu, kai buco klausiama, skausmo nejautė, nes buvo susijaudinusi, kad tenka vaikų saugumo problemas spręsti su policija. Po to pareigūnas jai paaiškino, kad dėl galimų pretenzijų turi nuvykti į policijos komisariatą ir ten parašyti pareiškimą. Jie taip ir sutarė. Netrukus atvyko vaiko teisių darbuotojai ir nusprendė, kad mažamečius vaikus perduoda jos žiniai. Vaikus parsivežė į namus, todėl tada iškart neturėjo galimybės nuvykti į komisariatą ir parašyti pareiškimo. Būdama namuose ir nusiraminusi, suprato, kad dėl patirto smurto vis dar skauda galvą toje vietoje, kur buvo suduota ir pešti plaukai. Maždaug dvi dienas skaudėjo galvos odą ten, kur buvo išpešta plaukų. Liepos 19 dieną nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Taip pat buvo nuvykusi pas med. ekspertus. Po to įvykio su kaltinamąja bendravo tik kartą, kai ji po to savaitgalio buvo atvykusi iš jos namų pasiimti dukros. Jos tuomet nieko nekalbėjo apie šį konfliktą. Kaltinamoji pasiėmė dukrą ir išvyko. Kitą dieną dar jai skambino, klausė, ar jai nereikia pagalbos, tačiau ši atsakė necenzūriniais žodžiais ir numetė ragelį. Apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti V. M. neturi jokio tikslo. Net nereiškia jai jokio civilinio ieškinio. Tik nori, kad ši būtų tinkamai už savo neteisėtus veiksmus nubausta.

Liudytojas E. P. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad su teta V. M. nebendrauja, nenori kištis į jos reikalus. Su nukentėjusiąja santykių taip pat nepalaiko. Jo nedomina nukentėjusiosios ir kaltinamosios tarpusavio santykiai. 2021 metų liepos mėn. kaltinamoji svečiavosi savo sesers ir tuo pačiu jo motinos namuose. Kaltinamoji yra jo teta. Kaip kuriomis dienomis ji vartojo alkoholį. Įvykio dieną kaltinamoji buvo neblaivi. Būtent tada atvyko nukentėjusioji. Pamačiusi, kad kaltinamoji girta, nukentėjusioji kaltinamajai kažką pasakė dėl vaikų nepriežiūros. Tada tarp jų kilo konfliktas. Jo metu kaltinamoji apšaukė nukentėjusiąją, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tada nukentėjusioji kvietė policiją, nes kaltinamoji, būdama labai girta, negalėjo pasirūpinti savo mažamete dukra. Po to nukentėjusioji atsisėdo ant sūpynės prie namo ir laukė atvykstant pareigūnų. Tada kaltinamoji priėjo prie jos ir ranka sudavė į galvą. Kaip tiksliai sudavė - kumščiu ar delnu - negali pasakyti, taip tiksliai nematė. Tačiau buvo ne mažiau du smūgiai. Nukentėjusioji po smūgių nieko nesakė, o jis kaltinamąją tuo metu nuo nukentėjusiosios patraukė. Jam buvo perdrėksta ranka, tačiau pretenzijų dėl to tetai nereiškė. Daugiau tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nieko neįvyko. Gal už kokių 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų papildyti negali, nes praėję daug laiko ir smulkmenų neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais: 2021-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta - kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta, prie gyvenamojo namo sienos yra sūpynės su pakabinamu suolu. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (b.l. 21-24); 2021-07-16 vyr. patrulio R. Č. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, iš kurio matyti, kad 2021-07-16, apie 12 val. 59 min., iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose iš užsienio grįžusi neblaivi V. M. agresyvi, tranko į sienas, namo savininkė neblaivi guli. Namuose 2 mažamečiai vaikai. Pranešė giminaitė, kuri atvyko į svečius. Laukia atvykstant pareigūnų. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja S. B. – M., kuri paaiškino, kad atvažiavo pranešime nurodytu adresu, kadangi įtarė, jog gali būti neprižiūrimi vaikai. Atvykusi ji rado namuose rado dvi moteris, kurios buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau paaiškėjo, kad tos moterys buvo V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu grįžusi atostogų į Lietuvą. Ji apsistojo (duomenys neskelbtini), pas seserį. Kita moteris buvo I. P. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. nustatytas 3,08 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, I. P. nustatytas 1,92 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. S. B. – M. nurodė, kad su neblaiviomis moterimis kartu buvo du mažamečiai vaikai: V. M. dukra L. M. ir I. P. anūkas E. K. Pareiškėja nurodė, kad jai atvykus šiuo adresu, V. M. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, taip pat priėjusi rankos plaštaka sudavė jai į galvos sritį ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Dėl to buvo informuoti Marijampolės AVPK operatyvinės grupės tyrėjai. Pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis į Marijampolės AVPK su pareiškimu. Bendraujant su V. M., ši buvo agresyviai nusiteikusi, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat įžeidė statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Kadangi moteris nenurimo, nenustojo vartoti necenzūrinių žodžių, todėl buvo pristatyta į Kazlų Rūdos PK. Jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį buvo pradėta administracinė teisena (b.l. 54-55, 56-59); 2021-10-06 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti į iškvietimą reagavusio pareigūno „Bodycam“ įrašai. Pirmas įrašas pavadinimu „2021_0716_131817_018“, trukmė 5 min. Pareigūnui atvykus į kiemą, jame yra trys asmenys: V. M., S. B. – M. ir E. P. V. M. akivaizdžiai neblaivi, pradeda pasakoti pareigūnui, kad ji atvažiavo atostogų, negėrė metus, dabar išgėrė, atvažiavo pailsėti. Pareigūnas klausia, kas čia šiandien atsitiko. S. B. – M. sako V. M. – „Sakyk, kas prižiūri tavo vaiką?“. Ši rodo ranka ir sako „E.“. S. B. – M. klausia „Kiek jam metų? 17? Gerai, kad aš atvažiavau“. V. M. pradeda aiškinti pareigūnui apie savo pirmą vyrą, vartoja necenzūrinius žodžius. Pareigūnas jai liepia kalbėti apie tai, kas nutiko dabar. S. B. – M. ją pertraukia ir aiškina: „Vienu žodžiu, jinai gerą savaitę laka, vartoja alkoholį, visiškai... (V. M. tiesia link jos ranką)... tu nesiliesk prie manęs!“. Pareigūnas V. M. liepia nusiraminti, patylėti, ramiai pastovėti prie automobilio, o ji liepia pareigūnui klausytis jos, nes ji yra žmogus. Pareigūnas dar kelis kartus ją perspėja, tada nuveda į tarnybinį automobilį ir įsodina į jo gale esančią sulaikytųjų patalpą. Kol pasodinama, ji ginčijasi su pareigūnu, kad ten nelips, nesėdės, tačiau įlipa ir sėdasi. Pareigūnas paima iš jos turimą telefoną, uždaro grotas. V. M. sako: „Eik tu (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas klausia: „Jūs mane kur pasiuntėt?“ V. M. sako:- „Atsiprašau pareigūne“. Pareigūnas sako: „Už įžeidimus būsit nuvežta į komisariatą, tikrai“. V. M. kelis kart kartoja, kad atsiprašo, bet pareigūnas uždaro automobilio duris. Toliau jis bendrauja su E. P. ir S. B. – M. E. P. sako: „Nu va, karoče, laka“. Pareigūnas aiškinasi, kas ji jam išeina. Šis paaiškina, kad jo teta, gyvena (duomenys neskelbtini), bet čia sugrįžusi. S. B. M. aiškina: „Jos vyras, vaiko tėvas irgi šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ji čia grįžo viena. Ir, vienu žodžiu, kiek atvažiuojam, tiek ji prisigėrus. Aš norėjau net jos mergaitę pati asmeniškai paimt, kad blaivūs žmonės prižiūrėtų, bet čia iki muštynių...“. Toliau aiškinasi, kas čia gyvena, kiek yra nepilnamečių vaikų, kas dar iš suaugusių čia gyvena, kiek laiko vaikai nebuvo prižiūrimi. Pareigūnas teiraujasi, dėl ko būtent čia buvo kviestas. S. B. – M. atsako: „Dėl vaikų. Iš tikrųjų tai ji čia daužėsi, trankėsi, bet tai čia dzin dzilin, svarbiausia tai dėl vaikų“. Pareigūnas klausia: „O ką daužė, ką mušė?“ S. B. M. atsako: „Nu tai ir man per galvą davė (mosteli delnu demonstruodama kaip), Einorą apdraskė, vartėsi prie vaiko, daužėsi. Visą laiką, visa savaitė va šitaip“. Tarnybiniame automobilyje girdisi nuolatiniai V. M. šūkavimai. Pareigūnas informuoja, kad bus iškviesta vaikų teisių tarnyba, toliau užsirašinėja šių asmenų, vaikų vardus, pavardes, gimimo metus ir t.t. Tuo šis įrašas baigiasi. Tolimesniame įraše, kurio pavadinimas „2021_0716_132316_019“ taip pat fiksuotas duomenų užsirašinėjimas. Įrašo 4.23 min. matyti prie kiemo atvažiuojantis automobilis, iš kurio išlipa vyriškis - E. P. tėvas. Tarnybiniame automobilyje visą laiką girdisi trenksmai, šūksniai, keiksmai. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0716_132815_020“ matosi, kad pareigūnas skambina budėtojui, informuoja apie esamą situaciją, kad dėl vaikų reikalinga kviesti VTAS. Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „2021_0716_133314_021“ matyti, kaip pareigūnas V. M. nustato girtumą 3,08 promilių. Po to eina į gyvenamąjį namą patikrinti I. P. girtumo. Laukia, kol E. P. pakvies motiną, nes ji kambaryje, kur miega mažametė mergaitė. Ši ateina, pareigūnas informuoja, kad blaivumą reikės pasitikrinti. Ji sutinka, tačiau sako, kad trumpam eina į tualetą. P. sako: „Jei ko, tai vežkitės ir šitą, užteks čia to lakimo“. I. P. iš kambario išeina ir tuo įrašas baigiasi. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0716_133813_022“. Kambaryje, kur pareigūnas laukia I. P., yra E. P., jo tėvas ir S. B. – M. Pareigūnas klausia: „Tai kaip buvo, ar smurtas naudotas buvo?“ E. P. žvilgsniu parodo rankas, kur buvo apdraskytos. Pareigūnas klausia, koks tarp jų giminystės ryšys, šis atsako, kad ji jam teta. Iš kito kambario girdisi kažkokie garsai, S. B. – M. sako: „Nu va, vemia, galvoja mažiau įpūs, jeigu išsivems (juokiasi)“. Pareigūnas klausia S. B. – M.: „O jus mušė ta moteris?“. Ši atsako: „Davė biskį į galvą...“. Pareigūnas tikslinasi, į kur pataikė. Moters vaizde nesimato, todėl neaišku, kurią vietą ji parodė. Pareigūnas klausia: „Su kuo davė?“. Ji atsako: „Iš rankos“. Pareigūnas klausia: „Fizinį skausmą jautėt?“. Ji sako „Nu...“ ir prityla. Pareigūnas patikslina, kad jam tą reikia žinoti, nes čia dar gali prisidėti faktas dėl smurto artimoje aplinkoje, ikiteisminis tyrimas. P. pradeda sakyti: „Manau, kad ...“. Jį pertraukia S. B. – M. sakydama: „Jaučiau, ane?“ Tas numoja ranka, kad nereikia nieko. B. – M. sako: „Man tai dėl jos dukros tik“. E. P. sako: „Realiai tai čia tik dėl vaikų ir kad išsiblaivytų, nes nemoka išsiblaivyt“. E. P. per atidarytas duris į kitą kambarį surinka: „Tu alyvos nelak, o ateik pūst!“ I. P. ateina, pučia į alkotesterį, nustatomas 1,92 promilių girtumas. Pareigūnas eina per duris į lauką ir sako S. B. – M.: „Tai smurto nepatyrėt? Paskutinį kartą klausiu“. Ši tylėdama išeina irgi į lauką. Pareigūnui priėjus prie tarnybinio automobilio (įrašo 2.18 min.), iš paskos ji ateina ir sako: „Šiaip, tai žinot, kaip yra, skaudėt tai man neskaudėjo, bet kiekvieną kart prisilakus daužo visus...“. Pareigūnas sako, kad tuo klausimu sukontaktuos su budėtoju. Tarnybiniame automobilyje girdisi vis dar V. M. trenksmai ir riksmai, pareigūnas sėdasi į automobilį prie vairo, pildo girtumo nustatymo žurnalą. Toliau apžiūrint įrašą pavadinimu „2021_0716_134312_023“ girdisi, kad pareigūnas telefonu vėl bendrauja su budėtoju, aiškina aplinkybes. Prasidaręs duris dar kartą teiraujasi asmenų, stovinčių kieme, t.y. S. B. – M. ir E. P., ar dėl smurto turės pretenzijų. Šiems priėjus, E. P. atsako, kad jis tai tikrai ne. S. B. – M. atsako: „Aš tai dėl V. taip“. Pareigūnas telefonu informuoja, kad bus pretenzijų, reikės operatyvinės grupės. Toliau aiškinamasi apie jos ir V. M. giminystės ryšius. S. B. – M. paaiškina, kad V. M. yra jos vyro motina, jai ji yra buvusi uošvė. Ji ir I. P. abi buvo ištekėjusios už jos vyro tėvo. Tolimesniuose įrašuose asmenų paaiškinimų nebėra, pareigūnas tiesiog laukia automobilyje, kol atvyks VTAS specialistai. V. M. vis dar trankosi, keikiasi (b.l. 60-63, 64); 2021-07-28 specialisto išvada Nr. G335/2021(09) S. B. – M. išorinių kūno sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. S. B. – M. paaiškino, kad jai kumštimi buvo suduota kelis kartus į galvą, tąsė už plaukų. Skundžiasi skausmu galvoje (b.l. 68).

Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teismas jos kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Kaltinamosios duotais parodymais teismas nesiremia, nes laiko juos kaltinamosios gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės.

V. M. savo kaltę neigia. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu viso labo vartojo tik necenzūrinę leksiką. Fizinio kontakto neturėjo. Tokiam kontaktui nebuvo ir galimybių, nes, kaip sako pati nukentėjusioji, buvo užsirakinusi automobilyje ir kvietė policiją. Atvykus policijai, prieš nukentėjusiąją smurtauti negalėjo, nes tai būtų užfiksuota.

Tačiau teismas šią kaltinamosios gynybinę versiją atmeta, nes ją paneigia kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Ištirtų įrodymų visetas sudaro vieningą, nuoseklią ir logišką, kaltinamosios kaltę pagrindžiančių įrodymų grandinę. Tai nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos atvykimo į įvykio vietą tikslas buvo įsitikinti, kad mažamečiai vaikai yra saugūs, kadangi žinojo, jog vaikus turėjusiosios prižiūrėti suaugusios moterys jau keletą dienų iš eilės girtauja. Atvykus ši informacija pasitvirtino. Tiek kaltinamoji, tiek jos sesuo I. P. buvo girtos. Todėl kvietė policiją. Agresyvi nukentėjusioji šaukdama tai daryti trukdė. Todėl skambučio laikotarpiui nukentėjusioji užsidarė automobilio viduje. Iškvietusi policiją, išlipo iš automobilio ir laukė pareigūnų. Tuo metu sėdėjo sūpynėse prie namo. Būtent šiuo momentu, iki atvykstant pareigūnams, kaltinamoji ją užpuolė ir sudavė smūgius į galvos sritį bei tampė už plaukų. Minėtas aplinkybes pilnai patvirtino ir liudytojas E. P. Jis patvirtino teisme, kad matydamas nukentėjusiajai suduodamus į galvos sritį smūgius, kaltinamąją jėga atitraukė nuo nukentėjusiosios. Šio veiksmo metu kaltinamoji jam apdraskė rankas. Apie tai jis minėjo ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tačiau pareiškimo nerašė, nes nenorėjo veltis į giminių konfliktus. Be to, kaltinamoji jam taip pat teta. Tai užfiksuota ir pareigūno dėvėtame vaizdo registratoriuje.

Nors teismo medicinos specialisto išvadoje išorinių smurto žymių nukentėjusiajai nenustatyta, ji teigia, kad jautė skausmą. Teisme paaiškino, jog įvykio vietoje to pareigūnams neakcentavo, kadangi buvo susijaudinusi ir pirmiausia visą savo dėmesį skyrė mažamečių vaikų nepriežiūros klausimo išsprendimui. Tik vakare, ir toliau jausdama skausmą, bei šukuodama plaukus pamačiusi, kad išpešta plaukų sruoga, nutarė parašyti pareiškimą ir dėl smurto jos atžvilgiu. Tą ir padarė. Teisme tvirtina, jog dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų jautė skausmą ir siekia, kad kaltinamoji dėl to būtų nubausta. Skausmas yra individualus bei subjektyvus pojūtis. Todėl teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, jog ji dėl patirto skundo jautė skausmą. Pats smurtinių veiksmų mechanizmas, kurį buvus patvirtina ir liudytojas, teismui leidžia neabejoti šiais nukentėjusiosios parodymais. Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinamoji tyčiniais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl kurio nukentėjusioji jautė smurtą.

Tokiu būdu, kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta Neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą žmogui: 2021-07-16, apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama neblaivi (nustatytas 3,08 prom. girtumas), konflikto metu, tyčia ne mažiau tris kartus sudavė ranka į galvos sritį S. B. – M. bei sugriebusi už plaukų juos tempė, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jos veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamosios tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – skausmo nukentėjusiajai sukėlimo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamajai atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji teisiama pirmą kartą. Administracine tvarka bausta. Pastoviai gyvena užsienyje, augina mažametį vaiką, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų.

Baudžiamo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kadangi kaltinamoji gyvena užsienyje, sankcijoje numatytos bausmės yra sunkiai įvykdomos, todėl nebus pasiekti bausmės tikslai.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014; Nr. 2K-186-942/2015; Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą bei skirdamas pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybės resocializacijos poreikį, sprendžia, kad V. M., išimties tvarka, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir jai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skiriama sankcijoje nenumatyta bausmės rūšis – bauda. Ši bausmė bus realiai įvykdoma ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji augina mažametį vaiką, pragyvena iš socialinių išmokų, skiriamas minimalus baudos dydis, numatytas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Kadangi kaltinamoji gyvena užsienyje, jai kardomoji priemonė skirta nebuvo. Nepasikeitus šioms aplinkybėms, kardomoji priemonė kaltinamajai nuosprendžiu taip pat neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti ją 50 (penkiasdešimties) MGL (2500,00 eurų) bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

V. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.