Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „J.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, teistas: 1) 2002 m. vasario 24 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 42 straipsnį, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu, 2) 2007 m. vasario 5 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL bauda (1300 Lt), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje;

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu gyvenantis reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 1996 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį, nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas; 2) 1999 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; 3) 2001 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 4) 2004m. liepos 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, - areštu 70 parų; 5) 2005 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 6) 2007 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 11 MGL bauda (1430 Lt); 7) 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - 35 MGL (4550 Lt) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, jis 2015 m. gruodžio 1 d. apie 13.30 val., romų bendrijoje, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 12 eurų neteisėtai įgijo 0,006 g narkotinės medžiagos - heroino ir neteisėtai laikė su savimi iki 2015 m. gruodžio 1 d. 13.40 val., kol Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, policijos pareigūnai pas jį rado minėtą kiekį narkotinės medžiagos - heroino.

R. Č. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, jis 2015 m. gruodžio 1 d. apie 13.30 val., romų bendrijoje, Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nupirko du folijos lankstinukus su nenustatytu, bet ne didesniu nei nedidelis kiekis, narkotinės medžiagos, kuriuos suvartojo prarydamas.

A. J. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su Č. tabore, nusprendė nusipirkti narkotikų. Atėjo prie bėgių, čigonas parodė, kur galima įsigyti. Priėjo prie namo, pro langelį padavė pinigus, o kas padavė jiems, pasakyti negali. Padavė pinigus, davė narkotikus ir jie ėjo pasidalinti. Abu turėjo pinigų. Nepamena, kas padavė pinigus per langelį. Jis turėjo 12 eurų. Č. atrodo, kad turėjo 6 ar 12 eurų. Nepamena, kas paėmė prekę. Atrodo, kad buvo paduoti 24 eurai iš viso. Gavo 4 čekius ,ir jie nuėjo „pataisyti sveikatą“. Tuo momentu atėjo pareigūnai. Pasitaisyti sveikatos nespėjo. Pas jį rado du čekius. Kur dingo dar du, jis nežino. Pas Č. pareigūnai nieko nerado. S. jis nepažįsta.

R. Č. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo įsigyti narkotikų į taborą. Eidamas iš stotelės pakeliui sutiko A. J.. Ėjo kartu į taborą. Priėjus prie taboro, yra čigonai, kurie siūlo kažkur eiti. Vienas jų pasiūlė eiti į namą, privedė prie to namo. Namo apačioje padaryta skylė, atsidarė langelis. Jie padavė pinigus. Davė narkotikus, kuriuos jie ėjo vartoti. Sustojus ir pradėjus ruošti vartojimui narkotikus pasirodė pareigūnai, juos sulaikė. Jis turėjo 12 eurų. Padavė juos į langelį. A. J. irgi padavė 12 eurų. Jis tikrai gavo savo narkotikus, du čekius. To momento prie langelio tiksliai nepamena, ar jis gavo keturis čekius ir du atidavė, ar tik du čekius paėmė sau, negali prisiminti. Pareigūnai liepė stovėti. Jis tuomet narkotikus suvalgė su visa folija. Pareigūnai tai matė. Tyrimo metu sakė, kad jis davė 6 eurus, nes manė, kad tai neturi esmės. Narkotinių medžiagų nevartoja 11 mėnesių.

Iš L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. apie 13.30 val. kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK KPS tyrėjais B. B., D. R., A. B., A. A. ir vyr. tyrėju A. A., buvo netoli žemutinio taboro, adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 173. A. A. radijo ryšiu pranešė, kad jam ir A. B. matant vyras nusipirko galimai narkotinių medžiagų, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. Č., kuris vėliau perdavė narkotines medžiagas A. J.. Minėti du piliečiai buvo sulaikyti. Paviršutinės apžiūros metu pas A. J. rasti 2 folijos lankstinukai su viduje esančiais milteliais, kaip įtariama, heroinu. Jis iškart pasakė, kur narkotikai, t. y. jo dešinėje kišenėje. Paklausus, kur įgijo heroiną, jis atsakė, kad padavė pinigus R. Č., kuris vėliau perdavė pinigus asmeniui, kuris padeda platinti narkotines medžiagas romų tautybės asmenis. Minėtą asmenį romų tabore vadina „Vovka“. „Vovka“, kaip suprato, būna name Nr. 18, ten jį ir rado minėti asmenys, žemutiniame tabore. Todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti ir name Nr. 18 atlikti neatidėliotiną kratą. Sulaikytasis „Vovka“, kaip vėliau paaiškėjo V. S., nurodė, kad narkotines medžiagas, kurias jis platino šiandien dieną, jam davė romų tautybės moteris L. K.. L. K. vėliau taip pat buvo sulaikyta ir jos name, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185-3, Vilniuje, atlikta neatidėliotina krata (t. 1, b. l. 1).

Iš D. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. apie 13.30 val. dirbant kartu su tyrėjais L. T., A. A., B. B., tarnybiniu automobiliu stovėjo adresu Dariaus ir Girėno g. 175. Per radijo ryšį vyr. tyrėjas A. A. pranešė, kad link jų palei geležinkelio bėgius eina du piliečiai, vienas buvo apsivilkęs juodos spalvos striuke su gobtuvu, o kitas – pilka striuke ir gobtuvu, kurie su savimi galimai turi narkotinių medžiagų. Už kelių minučių pastebėjo palei bėgius einančius minėtus asmenis, kurie apie 30 m nuo pareigūnų sustojo prie tvoros. Pareigūnams priėjus prie jų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. J. ir R. Č., prisistačius bei paklausus, ar minėti piliečiai prie savęs turi narkotinių medžiagų, A. J. pasakė, kad striukės kairėje kišenėje yra du folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis. Pabendravus su A. J., jis paaiškino, kad narkotikus jam padavė R. Č.. Pabendravus su R. Č., jis paaiškino, kad A. J. padavė jam pinigus, kad jis jam nupirktų narkotikus, o jis juos nupirko žemutiniame Romų tabore iš asmens, kurį visi vadina „Vovka“. Pareigūnams gerai žinoma, kad minėtas „Vovka“ yra V. S., kuris dažnai būna tabore, name Nr. 18 ir padeda platinti narkotikus romų tautybes asmenims. Todėl buvo nuspręsta sulaikyti V. S. ir name Nr. 18 padaryti neatidėliotiną kratą. Užėjus į namą Nr. 18, jame rastas V. S.. Prisistačius bei paklausus, ar name nėra draudžiamų daiktų, t. y. narkotinių medžiagų, V. S. paaiškino, kad jokių draudžiamų daiktų jis neturi. Kratos metu pas V. S. buvo rasti folijos lankstinukai, paslėpti vaikiško žaislo viduje, folijos atraižos bei plastikiniai maišeliai, skirti narkotikams dozuoti bei fasuoti. V. S. paaiškino, kad narkotikus jam padavė čigonė, vardu L., kuri gyvena pas savo brolį, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą Nr. 3 jame rastas V. M. ir L. K., kuri yra jo sesuo. Užėjus į kambarį, po dešine puse kampe buvo pečius, kurio viduje rasti 3 folijos lankstinukai. Paklausus, kieno tie lankstinukai, L. K. paaiškino, kad tai jos lankstinukai ir jų viduje yra vaistai. Bet paklausus, kodėl vaistus laiko pečiuko viduje, L. K. paaiškinti negalėjo. Todėl buvo nuspręsta name Nr. 3, kuris priklauso V. M. atlikti neatidėliotiną kratą (t. 1, b. l. 9).

Iš A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. apie 13.30 val. buvo dirbama Romų taboro prieigose Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, prie apatinio Romų taboro apie dešimt metrų nuo jo, prie geležinkelio bėgių pamatė, kaip vaikinas su pilka kepure ir juoda striuke, stovintis prie bėgių, perdavė folijos lankstinukus vaikinui, kuris buvo apsivilkęs juodos spalvos striukę su juodu gobtuvu, o pastarasis padavė pinigus, kupiūrą ir monetas. Po to, kai minėtas vaikinas paėmė lankstinukus, jis nuėjo palei bėgius link Dariaus ir Girėno g. 173, Vilniuje, po kelių metrų minėtas vaikinas priėjo prie kito vaikino, apsivilkusio pilka striuke ir juodu gobtuvu, ir perdavė jam du folijos lankstinukus, po ko abu vaikinai nuėjo toliau link Dariaus ir Girėno g. 173, Vilniuje. Apie tai nedelsiant buvo informuotas radijo ryšiu Vilniaus m. 2 PK KPS tyrėjas D. R., dirbęs kartu su tyrėju L. T., A. A. ir B. B.. Po kelių minučių radijo ryšiu D. R. informavo, kad minėti du asmenys yra sulaikyti ir pas vieną iš jų rasti du folijos lankstinukai su milteliais viduje (t. 1, b. l. 10)

Iš specialisto išvados matyti, kad rusvos spalvos medžiagų iš 2 vnt. folijos lankstinukų (vokas Nr.1), paimtų pas A. J., sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,006 g, bei narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo A. J., R. Č. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveika. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, heroinas yra narkotinė medžiaga, kuri draudžiama vartoti medicinos tikslams (Sąrašas Nr. I). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“. Šiose rekomendacijose heroino (Nr. 18) nedideliu kiekiu pripažįstama jo masė iki 0,02 g, o didelis kiekis – heroino masė virš 2 g.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį. Minėtose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nenurodžius žemutinės heroino kaip narkotinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, šis kriterijus laikytinas vienu iš galimų ir vertintinų kartu su kitais, leidžiančiais nustatyti didesnį arba mažesnį padarytos veikos pavojingumą, kurių visumos vertinimo svarba akcentuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

Tuo tarpu baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėtame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė kyla tiems, kas padeda ar siekia paveikti kitus asmenis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau savarankiškai šiomis medžiagomis dažniausiai nedisponuoja. Iš minėtos straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios normos pavadinimo matyti, kad ši baudžiamojo įstatymo draudžiama veika siejama su poveikiu ir lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Šiuo atveju tokiais laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo prieš tai jau buvo tai daręs. Lenkimas gali reikštis įkalbinėjimu, patarimu, pasiūlymu vartoti, apgaule, grasinimais, prievarta ir pan.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad A. J. ir R. Č. kiekvienas savarankiškai, nors ir būdami kartu, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu - neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdami tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamųjų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Likusios abejonės, kurių negalėjo tiksliai paaiškinti ir kaltinamieji, dėl savo kiekio narkotinių medžiagų įgijimo tiesiogiai, ar per kitą asmenį (A. J. per R. Č.) – neturi reikšmės nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui. Teismas nustatė, ko nepaneigia jokie bylos duomenys, kad R. Č. ir A. J. apsisprendė neteisėtai įgyti narkotines medžiagas savo reikmėms būdami atskirai, atskirai atvyko į taborą, susitiko pakeliui. Nė vienas jų vienas kitam nedarė nei nusikalstamo poveikio, nei įtakos vartoti ar įgyti draudžiamas narkotines medžiagas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad R. Č. turėjo tyčią skatinti ar lenkti A. J. vartoti narkotines medžiagas, turėjo ketinimus padėti šiam įgyti narkotines medžiagas. Veikdamas savanaudiškais ir savarankiškais tikslais, kurie sutapo su A. J. tikslais ir šio tyčios turiniu, R. Č. siekė neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis sau, jas įgijo, todėl savo sąmonės ir valios pastangomis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., o ne nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 264 str. 1 d. R. Č. veika atitinka baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., nes bylos duomenys patvirtina, kad jis įsigijo narkotinę medžiagą, kurios rūšis ir kiekis nebuvo nustatytas, tačiau tai darė kartu su A. J., pas kurį buvo rastas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje įsigytas visas narkotinės medžiagos kiekis, kuris remiantis specialistų išvada atitinka nedidelį kiekį heroino. Dėl šios priežasties R. Č. nuoširdžiai pripažinus savo kaltę ir neteisėtus veiksmus, duodant iš esmės vienodus parodymus tyrimo metu ir teisme, yra pagrindas pripažinti, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos (heroino), kurią suvartojo prarydamas.

Kaltinamieji suvokė, kad jų įgyta medžiaga yra heroinas, bendrais bruožais numatė šios medžiagos kiekį. Įvertinus neteisėtai įsigytos ir laikytos narkotinės medžiagų kiekį, tikslo jas platinti neturėjimą ir tyčios turinį, teismas pripažįsta, kad A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, kaip nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pateiktose gydymo įstaigų pažymose nėra duomenų apie A. J. priklausomybės ligų gydymą, įskaitas ar gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 128-129). R. Č. 2004 m. lapkričio 5 d. konsultuotas Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė; priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 93-95). Tokiu būdu teismas įvertinus kaltinamiesiems A. J. ir R. Č. nustatytas diagnozes, jų laikotarpį, šiuo atveju padarytos veikos suvokimą teismas pripažįsta, kad šie asmenys yra pakaltinami, ir jiems gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

A. J. ir R. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ją įvykdę, ką patvirtina jų kaltės pripažinimas vienodais parodymais tyrimo metu ir teisme. A. J. ir R. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių atleisti A. J. ir R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė, todėl skiriant jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. J. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas praeityje teistas ir teistumui neišnykus, jis baustas už administracinės teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 116-123), dirbantis, turi priklausomybę draudžiamų medžiagų vartojimui. Įvertinęs tai, teismas A. J. kaip dirbančiam asmeniui skiria piniginę baudą, jos dydį parenkant žemiau sankcijos vidurkio dėl nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. A. J. buvo sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 101-102), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. A. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas paliekama iki bausmės vykdymo pradžios.

R. Č. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas praeityje teistas (t. 1, b. l. 85-87) ir teistumui neišnykus, jis baustas už administracinės teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 81-84), nedirbantis, turėjo diagnozuotą priklausomybę draudžiamų medžiagų vartojimui, šiuo metu gydosi ir pakeitė gyvenimo būdą. Įvertinęs tai, R. Č. neigiamą praeitį, tačiau kartu ir dabartinį norą nebenusikalsti, teismas skiria jam ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant žemiau vidurkio dėl pripažintų aplinkybių ir gailesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. R. Č. buvo sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 65-66), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. R. Č. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas paliekama iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu

nusprendė:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir skirti 11 MGL (414,26 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. kaip sumokėtą 2 MGL (75,32 eurų) baudos dalį, nustatant galutinę bausmę 338,28 EUR, baudą sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per pirmus 5 (penkis) bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. kaip atliktą dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėžutę su tyrimo objektais (2016 m. gegužės 4 d. kvitas serija BBB Nr. 2PK001922) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.