Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-383/2016

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00656-2013-5

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistajam D. A., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, specialistui E. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo

D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 str. 1 d. už svetimo turto įgijimą apgaule ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. ir 66 str. 1 ir 2 d., į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta, D. A. teismo posėdžių salėje paleidžiant į laisvę.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai.

Iš kaltinamojo D. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 448,91 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 91 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, būtent: 2013 m. gegužės mėnesį D. A. pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovui M. K. už 1550 Lt pirkti projektą – sistemą http://www.hotersbay.lt, o šiam sutikus ir 2013 m. gegužės 4 d. bendrovės direktorei L. K. per sistemą „Mokėjimai.lt“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1550 Lt, projekto – sistemos nepardavė, sumokėtų pinigų negrąžino, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1550 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nesilaikė ir apelianto atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad D. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 str. 1 d. nepasitvirtino, todėl nuosprendis jo atžvilgiu panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013). Pabrėžtina ir tai, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės mėnesį jis pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovui M. K. už 1550 Lt pirkti projektą – sistemą http://www.hotersbay.lt, o šiam sutikus ir 2013 m. gegužės 4 d. bendrovės direktorei L. K. per sistemą „Mokėjimai.lt“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1550 Lt, projekto – sistemos nepardavė, sumokėtų pinigų negrąžino, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1550 Lt turtinę žalą.

Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistojo kaltė įrodyta civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės L. K. ir šios bendrovės projektų vadovo, liudytojo M. K., parodymais, taip pat 2013 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek nuteistojo, tiek civilinio ieškovo atstovės ir minėto liudytojo paaiškinimai dėl sandorio dalyko skiriasi. Nuteistasis parodė, kad su M. (M. K.) pradėjo bendrauti dėl projekto apie automatinių žaidimų sistemą idėjos. Tuo pat metu jis (D. A.) sugalvojo atnaujinti buvusio projekto sisteminį kodą, bet neturėjo pinigų. Sisteminį kodą, ne projektą, pradėjo siūlyti žmonėms, tarp jų ir M.. Papasakojo, kokia tai sistema, atsiuntė pelno įrodymus, kainą 1500 Lt ir pasiūlė išrašyti sąskaitą faktūrą. M. elektroniniu paštu atsiuntus šabloną, sąskaita faktūra su tiksliais jo (D. A.) duomenimis buvo išsiųsta ir atliktas jos apmokėjimas. Taip pat teigė, kad sisteminis kodas nėra projektas, pinigus gavo dėl sistemos, jos nereikia perleisti žmogui, tai programinis kodas. Siuntimas vyko per „Skype“ programą, failas buvo suspaustu formatu, ten buvo sisteminis kodas, kurį reikėjo įkelti į serverį ir prisijungti. Sisteminį kodą, ne projektą, gali parduoti, kad ir tūkstančiui asmenų, bet ne domeną. Domeno savininkas gali būti tik vienas. Sisteminis kodas yra kodas, jį gali siųsti kam nori. Yra maišomos sąvokos – projektas ir siteminis kodas. Sisteminis kodas nėra projektas. Jie sutarė dėl projekto sisteminio kodo pardavimo. Jeigu jis būtų pardavęs projektą, tai būtų parašęs, kad parduoda domeną ir serverius, ir būtų pasirašęs sutartį. Dėl 1500 Lt tikrai nebūtų pardavęs. „htpp://www.hotersbay.lt“ projektų sistema ir yra kodas. „htpp://www.hotersbay.lt“ projektą jis pats buvo sukūręs ir pradėjo verstis sisteminių kodų pardavinėjimu, daug žmonių tą sistemą kodą pardavė. Buvo parduotas ne projektas, sąskaitoje tai išrašyta (t. 2, b. l. 15-17). Tuo tarpu, civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad 2013 m. gegužės 4 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą iš D. A. per sistemą „Mokėjimai.lt“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos sumokėjo už projektą-sistemą 1500 Lt į D. A. sąskaitą, tačiau iki šiol projekto sistemos negavo. Tai projektas-sistema, kaip įprastiniu būdu perleidžiamos visos teisės ir valdytoju tampa pirkėjas. Jis (D. A.) turėjo perleisti elektroninį projektą jų nuosavybėn. Visas derybas su D. A. vedė projektų vadovas M. K.. Supratome, kad tai apgavystė, nes sužinojome iš kitų asmenų, kad tą patį projektą pardavė ir kitiems, o negali būti kelių to projekto savininkų (t. 2, b. l. 13). Liudytojas M. K. parodė, kad bendraujant su D. A. komunikacine programa „Skype“, pastarasis jam pasiūlė pirkti projektą-sistemą „htpp://www.hotersbay.lt“, t. y. žaidimų talpinimo sistemą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusi su internetinių projektų vystymu ir priežiūra, o projektas pagal jo (D. A.) pasakojimą turėjo būti pelningas, todėl jis pasiūlė už 1550 Lt įsigyti minėtą projektą-sistemą. Liudytojas paprašė jo išrašyti sąskaitą faktūrą ir jis ją atsiuntė į bendrovės elektroninį paštą, tada bendrovės direktorė L. K. atliko 1550 Lt apmokėjimą, po ko minėtos projekto-sistemos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Liudytojas bendravo su D. A. „Skype“ programa ir telefonu, pastarasis sakė, kad netrukus jis (M. K.) gaus prisijungimo duomenis, tačiau tokie duomenys nebuvo gauti ir projektas-sistema UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu mokėjimo sistemoje „Mokėjimai.lt“ nebuvo perregistruota. Paskui D. A. su juo nustojo bendrauti (t. 1, b. l. 23). Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis (D. A.) informavo, jog parduoda internetinį projektą. Tą projektą rado internetiniame forume, projektas buvo kaip „hostingas“, tai žaidimas, internetinės erdvės serverio pernuomavimas kitiems asmenims. Kontaktavo su D. A., jis pasiūlė įsigyti tą projektą, buvo sutarta pinigų suma, jis išrašė sąskaitą, jie parvedė pinigus, bet negavo projekto. Turėjo būti perleistas internetinis vardas ir serveriai su failais. Domeno perleidimas yra informuojant registratorių apie savininko pasikeitimą, o failai – tai tiesiog perduodami serverio kodai. Fiziškai serveriai neturėjo būti perduodami, tik nuomos teisė į serverius. Projektas buvo veikiantis, jis (D. A.) pateikė pelno įrodymus, dėl to jie nusprendė jį pirkti, jis priklausė D. A.. Yra tik vienas domeno vardas, jis negali būti parduodams keliems asmenims (t. 2, b. l. 14-15).

Pažymėtina, kad, siekiant pašalinti šių parodymų prieštaravimus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas informacinių technologijų specialistas E. Š., kuris parodė, kad pagal bylos duomenis, daugiausia bendravimas buvo vykdomas „Skype“ programa, tačiau nėra padarytas kompiuterio poėmis, kad būtų ištraukta informacija. Reikėjo paimti tiek įmonės, tiek kaltinamojo kompiuterį duomenims surinkti ir susieti. Taip pat, paaiškino, kad projektas ir sistema yra dvi skirtingos sąvokos. Pagal bylos duomenis per „Skype“ programą buvo perduotas programinis kodas, taip yra įvardinta dokumentuose, tačiau nėra įrodymo, kad tas perdavimas tikrai buvo. Pagal bylos duomenis pirkėjas norėjo įsigyti visą idėją – tai ir sistema, domenas, internetinės svetainės adresas ir talpinimo paslauga. Reikia konkrečiai apibrėžti ką norėjo įsigyti ir ką gavo. Sistema buvo parduota vienam vartotojui. Pati sistema gali būti parduodama vienam ir keliems asmenims. Šiuo atveju autoriai yra ir pardavėjai, sistemą gali parduoti, kad ir 10 žmonių, tai nėra apibrėžta įstatymu. Kada yra parduodamas ir domenas, galima perleisti tik vienam asmeniui, kitaip neišsaugosi informacijos. Sąskaitoje faktūroje pabrėžta, kad yra projekto sistemos pardavimas. Įvardijant kas yra projektas, tai projektas yra visa sistema, programinis kodas, pati idėja, galutinis veikiantis produktas. Informacinė sistema yra veikiantis programinis kodas, be sistemos nebus projekto. Projektas – visa veikianti sistema, programinis kodas, visa idėja, visa struktūra. Sistema – veikiantis projektinis kodas. Per „Skype“ programą turėjo persiųsti programinį kodą, programinio kodo persiuntimo formatas galėjo būti įvairus, gali būti suspaustas, gali būti vienas, gali būti daug failų su skirtingais duomenimis. Jeigu buvo parduodamas projektas, turėjo perduoti teises į domeną, internetinį adresą. Pateikiamas tam tikras kodas, trumpas ID numeris, kurio pasinaudojant galima pakeisti domeno turėtojo teises. Tą kodą turi pateikti savininkas pirkėjui, jeigu pirkėjas nori perimti visas domeno teises. Įvedus tą kodą kitą informacinę sistemą galima perimti visą domeną. Pardavėjas domeno nebevaldo. Sistemą jis gali parduoti ir keliems pirkėjams. Nebent buvo sudaryta sutartis dėl autorinių teisių, kad visos teisės pereina tam vieninteliam pirkėjui. Jeigu perduodamas domeno kodas, jis vienkartinis, savininkas praranda teises, jeigu pirkėjas pasinaudojo. Dėl konkurencijos pirkčiau visą projektą. Sistemą galima parduoti daug kam. Į sąvoką projektas įeina ir sistema. Tarp projekto ir sistemos yra kainų skirtumas. Sistema parduodama už mažesnę kainą, o projektas, dažniausiai parduodama ir sistema, ir idėja, tada kaina būna didesnė, žiūrint koks klientų srautas. Negali įvertinti kainos be programinio kodo, bet kiek paskaitė, tai kaina maža, galėtų būti apie 3 savaičių darbas, o projektas vykdomas ilgiau, ten įeina ir domenas, klientų pritraukimas, sistemos išpopuliarinimas, tai daug sudėtingiau ir ilgiau laiko užima (t. 2, b. l. 92-93). Taigi, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, surašant apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, t. y. nebuvo atlikti nuteistojo ir civilinio ieškovo kompiuterių tyrimai dėl D. A. ir M. K. bendravimo „Skype“ programa, todėl nebuvo nustatyta, dėl kokio tiksliai dalyko – projekto ar sistemos kodo – pirkimo-pardavimo buvo susitarta ir ar sutarties dalykas tikrai nebuvo perduotas nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorui buvo pavesta atlikti procesinius veiksmus su nuteistojo ir civilinio ieškovo kompiuteriais ir išimti „Skype“ programos duomenis, tačiau nustatyta, kad minėtų duomenų išimti nėra galimybės, kadangi kompiuteriai neišlikę (t. 2, b. l. 97, 98).

Kita vertus, pagal specialisto paaiškinimus sąskaitoje faktūroje nurodyta sutarties dalyko kaina neatitinka civilinio ieškovo atstovės ir liudytojo M. K. nurodyto perkamo produkto – programos, kainos. Anot specialisto, kaina labiau atitinka nuteistojo parodymus, kad buvo parduodamas sistemos kodas, kas pagrindžia apeliacinio skundo argumentus, kad santykiai buvo ne dėl projekto, o dėl sisteminio kodo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į atliktą išsamią bylos aplinkybių analizę, aptartus proceso dalyvių parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo veiksmuose buvo esminė apgaulė, kuri turėjo lemiamos įtakos civilinio ieškovo, atstovaujamo M. K., apsisprendimui įsigyti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sutarties dalyką. Tai buvo daroma laisva valia, tam, kad būtų pervesti pinigai už prekę, pakako PVM sąskaitos faktūros su D. A. duomenimis, jam neturėjo esminės reikšmės sudaryti rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi bylos duomenimis, jis to daryti nebandė. Nėra pagrindo konstatuoti, kad jau siūlydamas įsigyti prekę, D. A. turėjo tyčią perduoti ne tą prekę ar iš viso jos neperduoti, kadangi PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, joje buvo nurodyti duomenys apie pardavėją. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nuteistasis neneigė, jog tarp jo ir civilinio ieškovo buvo pirkimo-pardavimo santykiai (civilinis sandoris). Tai, kad toks sandoris buvo patvirtina proceso dalyvių parodymai, taip pat PVM sąskaita faktūra. Taigi, nurodytos aplinkybės rodo, kad buvo civiliniai teisiniai santykiai.

Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo – reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-208/2013, Nr. 2K-7-85/20013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai Nr. 1A-193-148/2015, Nr. 1A-607-202/2015). Nagrinėjamu atveju, asmens identifikavimas nėra apsunkintas, civiliniam ieškovui yra žinomi nuteistojo asmens duomenys, jo gyvenamoji vieta. Nėra duomenų ir apie tai, kad D. A., parduodamas sutarties dalyką, siekė apsunkinti šio sandorio fakto įrodinėjimą. Atvirkščiai, kaip jau minėta, buvo surašyta PVM sąskaita faktūra su duomenimis apie jį. Tuo tarpu, civilinis ieškovas nesiėmė visų įmanomų priemonių sutarties įvykdymo užtikrinimui – nesirūpino sandorio įforminti rašytine forma. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad lemiamą įtaką susidariusiai civiliniam ieškovui nepalankiai situacijai turėjo ne nuteistojo apgaulė, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas atvejis neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir civilinio ieškovo teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis nėra apsunkintas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. A. pripažinimo kaltu pagal BK 182 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo D. A. išteisintinas pagal BK 182 str. 1 d.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „Linarius“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.