Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. gegužės 2 d. KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nukentėjusiajam L. Z., kaltinamajam T. P., jo gynėjams - advokato padėjėjui L. R., advokatui V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, teistas:1) 2012-09-18 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytą 19551,98 Lt turtinę žalą; bausmę atlikęs;2) 2012-10-09 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 184 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d. - 60 MGL (7800 Lt) bauda; baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-08-27 V. P. paslaugų įmonės vardu su L. Z. sudaręs žodinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo iš Belgijos pargabenti L. Z. aštuonis automobilius, 2012-08-27 apie 16.10 val. prie degalinės „Baltic Petroleum“, esančios Pagirių k., Garliavos sen., Kauno r., iš L. Z. brolio A. Z. paėmė 2000 eurų (atitinkančius 6900 Lt), kurie jam buvo perduoti už aštuonių automobilių pargabenimą iš Belgijos L. Z., tačiau paimtus pinigus pasisavino, t. y. juos išleido savo reikmėms, tokiais veiksmais padarydamas L. Z. 6900 Lt turtinę žalą, tai yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis T. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad su nukentėjusiuoju Leonu pažįstami senokai, kelis kartus jam gabeno automobilius, viskas buvo gerai. Pripažįsta paėmęs 2000 eurų iš nukentėjusiojo L. brolio, kurio vardo ir pavardės neprisimena, už automobilių parvežimą, tai buvo vasarą Garliavoje. Šiuo momentu su nukentėjusiuoju yra atsiskaitęs. Tie pinigai buvo panaudoti autovežio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui Vokietijoje, dokumentų neturi, remontavo be sąskaitos, už pusę kainos. Vairuotojui pinigus davė į rankas. Vairuotojas buvo išvažiavęs parvežti tų automobilių, už kuriuos buvo sumokėta, tačiau Z. automobiliai buvo parvežti kitos įmonės vardu, nes Z. nenorėjo laukti. L. Z. skolingas, nes tuo metu neturėjo pinigų. Įmonė, kuri parvežė automobilius, nežinojo, kad pinigai sumokėti. Tai įmonei nebuvo pranešta. Leonas tai įmonei susimokėjo. Kai nukentėjusysis jo ieškojo, jis nesislapstė, gal kada ir neatsiliepė telefonu. Jis turi 5 tralus, 15 metų veža automobilius ir niekada nebuvo jokių problemų. Su L. telefonu bendravo gal kokius 5 kartus ir niekada nesakė, kad negrąžins tų pinigų.

Kaltinamojo kaltė įrodinėjama nukentėjusiojo. Liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis L. Z. parodė, kad T. P. jis pažinojo iš anksčiau. T. jam jau buvo parvežęs automobilius. Paskambino T. 2012 metų rugpjūčio 22 ar 23 dieną. T. pažadėjo atsiųsti jam tralą automobilių parvežimui iš Belgijos, tačiau paprašė, kad sumokėtų iš anksto, pasakė, kad tralas bus Belgijoje už poros dienų. Iš kur turėjo būti siunčiamas tralas, nežino. Koks tralas atvažiuos, nežinojo. T. galėjo ir draugo firmos tralą atsiųsti. Tralo vairuotojas atvažiavo prie tų mašinų, susikrovė ir parvežė. Neatsimena, iš kur gavo vairuotojo telefono numerį, gal vairuotojas pats jam paskambino. Pinigus už automobilių parvežimą sumokėjo jo brolis, kai tralas dar nebuvo grįžę. Gal praėjo diena ar pusantros. Sutartis raštu nebuvo sudaryta. T. motyvavo, kad reikia pinigų kurui. Vežėją sužinojo po dviejų dienų, kai automobiliai jau buvo parvežti - tai buvo G. G.. G. G. jo pradėjo prašyti pinigų už parvežimą ir pasakė, kad yra to tralo šeimininkas. Pasakė, kad tralas yra jo (G. G.), o ne T.. Kreipėsi į komisariatą, kad atgauti pinigus, nes T. sumokėjo, o paskui dar G. reikalavo mokėti, sakė, kad negaus savo automobilių. Kai T. pasakė, kad kitas vežėjas reikalauja pinigų, T. reagavo normaliai, bet tos problemos nesprendė, pradėjo kažką mulkinti, atvykęs nebuvo. Anksčiau su T. problemų nebuvo. Kad gavo pinigus iš jo, T. neginčijo, pripažino. T. su juo atsiskaitė per kelis kartus.

Liudytojas G. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, o kaltinamąjį mato pirmą kartą. Reikėjo tralą užkrauti, jam paskambino telefonu. Atsiskaitymas turėjo vykti Kauno turguje, bet taip neįvyko. Tai buvo vasara. Užsakymą pamatė tinklalapyje autovežių kroviniams. Į šį tinklapį tik prisiregistravę gali patekti. Kainą derino su kaltinamuoju telefonu. Sutarė 2520 eurų, pakrovimas turėjo vykti vienoje vietoje, atsiskaitymas iš karto Kauno turguje. Automobilio savininko duomenis sužinojo, kai į Kauną atvažiavo jo vairuotojas V.. Vairuotojas jam pasakė, kad jie su Leonu pažįstami, iš vienos gatvės. Vairuotojas L. pamatė tik Kauno turguje. Visi kartu pasimatė, kai atvažiavo tralas. Kaltinamasis jam pranešė, kad tai yra Leono mašinos, kad pinigai bus už valandos, už dviejų, už trijų, kad tuoj paduos pinigus, prasidėjo ryt poryt. Tada jis paprašė mašinų savininko susimokėti. Kaltinamasis sakė, kad pinigus jis išleido, o L. pinigų neatidavė. Kaltinamasis nekeldavo telefono, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis net žadėjo daugiau sumokėti - mokėti 50 eurų į dieną. Suprato, kad tai melas. Z. sumokėjo jam, nes jis jo automobilius laikė. Leonas su juo atsiskaitė. Kol negavo pinigų, mašinų niekam neatidavė, kai sumokėjo, atidavė mašinas Leonui, pamatė, kad sąžiningas žmogus ir toliau bendrauja, jokių problemų nėra.

2013-02-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis L. Z. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su jame įdėta telefono SIM kortele Nr. 8-699-75145 (t. 1, b. l. 18).

2013-02-21 daiktų apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo L. Z. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir nustatyta, kad telefone yra išsaugoti du SMS pranešimai, kuriuos L. Z. parašė abonentas Nr. 8-(duomenys neskelbtini) (T. P.). Pirmojo pranešimo tekstas: „Persuksiu, dar euru neturiu, jei gali jam iš saves paduok, gryš autobusas susiskaičiuosim. Nebeturiu iš kur paduot, žada 5 diena pervest, neturiu jau kantrybes ..., dar mokesčiuos“ ; pranešimas išsiųstas 2012-09-12. Antrojo pranešimo tekstas: „Sveikas, leonai, aš paduosiu eurus kaip autobusas gryš, susiskaičiuosim. Dar toj fyrmoj kur skolingi kalbuosi persuksiu“ (tekstas netaisytas); pranešimas išsiųstas 2012-09-13 (t. 1, b. l. 19, 20 - 24).

2013-02-13 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. S. pažyma apie telefono abonento numerio 8-659-94308 (priklausančio įtariamajam T. P.) gautas įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotines bei jų ryšių celes, laikotarpiu nuo 2012-08-20 iki 2012-12-05, nustatyta, kad 2012-08-25 15.09 val. L. Z. paskambino T. P.; 2012-08-27 T. P. net keturis kartus skambino L. Z.; 2012-08-30 T. P. susirašinėjo SMS žinutėmis bei susiskambino su G. G., tą pačią dieną 11.17 val. T. P. parašė SMS žinutę L. Z.; 2012-08-31 15.09 val. T. P. paskambino L. Z.; 2012-09-01 T. P. susirašinėjo SMS žinutėmis su G. G.; 2012-09-02 16.52 val. T. P. parašė SMS žinutę G. G., 16.57 val. T. P. paskambino G. G., 16.59 val. T. P. paskambino L. Z.; 2012-09-03 du kartus T. P. paskambino L. Z.; 2012-09-04 T. P. SMS žinutėmis ir skambindamas bendravo tiek su L. Z., tiek su G. G.; 2012-09-05 du kartus skambino G. G.; 2012-09-07 T. P. SMS žinutėmis ir skambindamas bendravo tiek su L. Z. (užfiksuoti tik įeinantys skambučiai, t. y. T. P. skambino L. Z.), tiek su G. G.; 2012-09-10 L. Z. vieną kartą skambino T. P., su G. G. T. P. bendravo SMS žinutėmis; 2012-09-11 T. P. SMS žinutėmis ir skambindamas bendravo tiek su L. Z., tiek su G. G.; 2012-09-12 12.57 val. T. P. parašė SMS žinutę L. Z.; 2012-09-13 11.17 val. T. P. parašė SMS žinutę L. Z.; 2012-09-15 16.14 val. T. P. paskambino L. Z.; 2012-09-20 T. P. du kartus skambino L. Z.; 2012-10-03 13.46 val. T. P. L. Z. parašė SMS žinutę (t. 1, b. l. 27 - 35).

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Lietuvos Respublikos BK 183 str. numatyto nusikaltimo – patikėto turto pasisavinimo– sudėties pagrindinis požymis – kaltininko sutarčių, specialių pavedimų, ar užimamų pareigų pagrindu teisėtai valdomo svetimo turto, kurio atžvilgiu jis turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, neteisėtas pavertimas savo ar kito asmens turtu. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Subjektyvioji svetimo turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja svetimą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja ir to norėti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad L. Z. brolis A. Z. T. P. perdavė 2000 eurų, to neginčija ir pats kaltinamas T. P.. Nukentėjusysis L. Z. sudarė žodinį susitarimą su T. P., kurio pagrindu T. P. įsipareigojo iš Belgijos pargabenti aštuonis automobilius, ir šis susitarimas buvo įvykdytas - automobiliai buvo pargabenti, juos pargabeno ne T. P. vadovaujama „V. P. paslaugų įmonė“, o kitas vežėjas – UAB „Auto1 Logistic“, su kurios atstovu G. G. T. P. sudarė susitarimą dėl L. Z. priklausančių automobilių pargabenimo, tačiau už automobilių pargabenimą UAB „Auto1 Logistic“ pinigų nesumokėjo. Iš nukentėjusiojo L. Z. parodymų matyti, kad jis perduodamas T. P. pinigus žinojo, jog jo perduoti pinigai bus panaudoti ne jo automobilių pargabenimui, o kuro T. P. vadovaujamos įmonės reikmėms užpirkimui. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis neįvykdė savo įsipareigojimų UAB „Auto1 Logistic“ atžvilgiu, o ne L. Z. atžvilgiu.

Kaltinamasis kaltinamas L. Z. jam perduotų pinigų pasisavinimu, tačiau nuosekliai tvirtino, kad pinigai buvo panaudoti įmonės ūkinėje veikloje – tralo remontui ir degalų pirkimui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme ši aplinkybė paneigta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo T. P. įmonės veikla yra susijusi su automobilių pergabenimu, taip pat į tai, kad nukentėjęs L. Z. žinojo, jog pinigai bus panaudoti kuro pirkimui, jo perduotų pinigų panaudojimas įmonės tikslams įgyvendinti negali būti vertinamas kaip pinigų pasisavinimas, t. y. pavertimas savo turtu.

Prokurorės nurodytos aplinkybės, kad nukentėjęs savo pažeistų teisių negalėjo apginti kitais būdais, t. y. kreiptis dėl skolos išieškojimo civilinio proceso tvarka, nes nežinojo kaltinamojo pavardės, nerado jo gyvenamosios vietos adresu, nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kadangi įmonės ir paties kaltinamojo duomenys buvo paskelbti juridinių asmenų registre, be to, kaltinamasis su nukentėjusiuoju ne kartą bendravo telefonu po įvykio, tačiau sužinoti nei kaltinamojo pavardės, nei jo gyvenamosios vietos adreso iš paties kaltinamojo nebandė.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis vien tik nukentėjusiojo parodymais, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. P. jam patikėtus L. Z. pinigus neteisėtai pavertė savo turtu. Turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp fizinių ir juridinių asmenų, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais tyčiniais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties įvykdymui. Šiuo atveju, byloje nenustatyta, kad T. P. nukentėjusiojo pinigus tyčia, neteisėtai panaudojo savo interesais, t. y. juos pasisavino. Byloje nustatyta, kad esant situacijai, kai kaltinamasis negalėjo pargabenti nukentėjusiojo automobilių, jis pats ieškojo būdų – t. y. ieškojo kito vežėjo, ir automobiliai buvo pargabenti. Liudytojas G. G. patvirtino, kad tiek jis pats, tiek nukentėjusysis bendravo su kaltinamuoju, jis neneigė savo prievolės atsiskaityti už transporto paslaugas bei neneigė pats gavęs už šias paslaugas atlygį iš nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, kad duodamas pinigus T. P. juo pasitikėjo, žinojo, kad pinigai bus panaudoti kuro užpirkimui. Tiek kaltinamojo savalaikis neatsiskaitymas su UAB „Auto1 Logistic“, tiek nukentėjusiojo veiksmai - pakartotinis atsiskaitymas už automobilių pargabenimą su UAB „Auto1 Logistic“ po to, kai šios bendrovės atstovas atsisakė nukentėjusiajam perduoti jo teisėtai įgytą turtą – nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis pasisavino nukentėjusiojo pinigus.

Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Nustačius, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nenustačius, kad kaltinamasis T. P. nukentėjusiojo perduotus pinigus pavertė savo turtu, konstatuotina, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d. požymių, todėl kaltinamasis T. P. išteisinamas.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 - 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

T. P., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Asmens tapatybės kortelę Nr. 12145410, išd. 2009-07-20 Marijampolės VPK MS (t. 1, b. l. 65), grąžinti T. P..

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su skambučių ir SMS pranešimų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.