Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. (V.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka, teistumas išnykęs (teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2013 m. gruodžio 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2019 m. birželio 24 d., apie 11.56 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose (išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, patrulio P. B. tarnybiniame pranešime, pareiškėjos S. T. pareiškime, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su pridėtomis foto nuotraukomis, alkotesterio kvituose, neblaivumo nustatymo akte), BPC pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Pastebėtina, jog įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami ir dokumentai (BPK 95-96 str.); jais laikomi objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes. Byloje yra patrulio P. B. tarnybinis pranešimas ir pareiškėjos S. T. (kuri buvo įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą) pareiškimas, kuriuose užfiksuotos šio pareigūno bei liudytojos nurodytos įvykio aplinkybės, o šiuose rašytiniuose dokumentuose nurodyti duomenys buvo patikrinti BPK numatytais veiksmais: apklausiant liudytoju tarnybinį pranešimą surašiusį P. B. bei kartu su juo buvusį pareigūną A. Š., taip pat liudytoja apklausiant S. T. bei tiriant kitus byloje esančius duomenis, todėl tarnybiniame pranešime bei pareiškėjos pareiškime užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais.

Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Įvertinus šias aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis gintis gali bet kokiomis priemonėmis, teismas sprendžia, jog kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu nėra įrodymas ir neturi reikšmės, vertinant įrodymus šioje byloje, todėl teismas išsamiau nepasisako dėl kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. T. savo kaltės nepripažino ir teigė automobilio, būdamas neblaivus, nagrinėjamo įvykio metu jis nevairavo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Visų pirma, kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir detalūs liudytojos S. T. paaiškinimai teisme. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. T. nuosekliai ir detaliai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat atsakė į visus klausimus dėl bet kokių neaiškumų ir nesutapimų tarp jos paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų, tokiu būdu juos pašalindama. S. T. teisme kategoriškai teigė, kad ji matė, kaip kaltinamasis V. T. 2019 m. birželio 24 d., apie 11.56 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo apgadintą, mėlynos spalvos automobilį Citroen Xsara, būdamas neblaivus, po ko sustabdė šį automobilį, išlipo iš jo pro priekinę keleivio sėdynę ir nukrito ant žemės. Analogiškus paaiškinimus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jos paaiškinimai teisme sutampa su S. T. 2019 m. birželio 24 d. pareiškime nurodytomis aplinkybės, kur ji taip pat teigė, jog 2019 m. birželio 24 d., apie 11.56 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, kad būdamas neblaivus kaltinamasis vairavo mėlynos spalvos automobilį Citroen.

Antra, šios nagrinėjamo įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose: 2019 m. birželio 24 d., 11.52 val. garso įraše liudytoja S. T. praneša, kad (duomenys neskelbtini) girtas vaikinas už sudaužyto Peugeot vairo; 2019 m. birželio 24 d., 12.02 val. liudytoja dar kartą skambina bendruoju pagalbos telefonu ir praneša, kad reikalinga greitoji pagalba, nes išlindęs iš automobilio, vaikinas griuvo ant žemės, jam bėga kraujas iš galvos.

Trečia, liudytojos S. T. bei garso įrašų duomenys visiškai sutampa su į įvykio vietą atvykusių pareigūnų – liudytojų A. Š. bei P. B. paaiškinimais ir įvykio vietoje pareigūnų darytose foto nuotraukose užfiksuotais duomenimis. Iš minėtų pareigūnų paaiškinimų nustatyta, kad jie automobilio vairavo fakto nematė, tačiau atvykę į įvykio vietą bendravo su liudytoja S. T., kuri pareigūnams nurodė tokias pačias aplinkybes kaip liudydama teisme. Be to, pareigūnų teigimu, jie bendravo ir su kaltinamuoju, kuris atvykus medikams, atgavo sąmonę ir jiems saugant jį ligoninėje papasakojo, kad kaltinamasis susimušė ir bėgdamas (gelbėdamasis) važiavo namo. Apie tai, kad kaltinamąjį kas nors (kitas asmuo) būtų vežęs, o ne jis pats būtų vairavęs automobilį, byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių niekuomet nenurodė ir pats kaltinamasis. Bylos duomenimis, kaltinamasis vyko (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, kur pats ir gyvena. Tai, jog kaltinamasis, vairuodamas mėlynos spalvos automobilį Citroen, prieš pat nagrinėjamą įvykį važiavo link (duomenys neskelbtini) g., patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas Č. C.. Be to, iš pareigūnų įvykio vietoje darytų foto nuotraukų matyti, kad atidarytos automobilio priekinės keleivio durelės, o pagal liudytojos S. T. paaiškinimus, būtent pro jas kaltinamasis išlipo iš automobilio. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis buvo sužalotas iki jis nukrito ant žemės, t. y. iš automobilio jis išlipo jau sužalotas. Pareigūnų teigimu, automobilio matėsi kraujo pėdsakai, o liudytojas A. Š. teisme aiškiai nurodė, jog atsimena, kad kraujo buvo prie vairuotojo sėdynės, dešinėje pusėje, ant plastmasinės dalies, kuri yra prie vairuotojo pusės. Be to, iš foto nuotraukų matyti, kad vienas raktelis su Citroen ženklu guli prie ant žemės nukritusio kaltinamojo, kitas toks pats raktelis – prie priekinės keleivio sėdynės, ant grindų. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis įvykio metu turėjo automobilio raktelius ir jais galėjo naudotis.

Nors kaltinamojo gynėjas teisme stebėjosi, kodėl liudytoja S. T. nepadėjo kaltinamajam, matydama, kad pastarasis kraujuoja, teismas tiki liudytojos paaiškinimais, kad, visų pirma, ji jo bijojo dėl galimo neadekvataus bei pavojingo elgesio (kad kaltinamasis gali smurtauti patvirtina 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo smurto prieš jo mamą), be to, liudytoja bijojo kelti kaltinamąjį, kad jam nepakenktų, esant kraujavimui iš galvos. Be kita ko, teismo vertinimu, liudytojos S. T. elgesys buvo priešingas nei teigia kaltinamojo gynėjas: pirmą kartą skambindama bendruoju pagalbos telefonu ji nurodė, kad tiesiog girtas vaikinas yra už vairo, ji nesakė iš karto, kad tai yra V. T., t. y. nesiekė jo iš karto apkaltinti. Be to, pamačiusi, kad jis nugriuvo ant žemės, ji antrą kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o tokie liudytojos veiksmai rodo, kad ji nebuvo abejinga kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei galinčioms kilti pasekmėms. Pastebėtina ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad teikdami paaiškinimus teisme liudytojai Č. C. ir S. T. nurodė skirtingą kaltinamojo judėjimo trajektoriją (duomenys neskelbtini) – Šilėnų gatvių sankryžoje, nesudaro pagrindo visiškai netikėti šiais liudytojais, kadangi visos kitos jų nurodytos aplinkybės sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje esančiais įrodymais. O šis neatitikimas yra galimas dėl sąžiningo kažkurio iš liudytojų suklydimo. Juolab kad kaltinamajam nėra inkriminuota veika dėl jo veiksmų (duomenys neskelbtini) – Šilėnų gatvių sankryžoje.

Ketvirta, kaltinamojo V. T. kaltę iš dalies patvirtina ir jo paaiškinimai. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną, iš ryto, apie 10.00 val. jis neatsiklausęs automobilio savininko – liudytojo Č. K., savavališkai paėmė kaltinamojo kieme pastatytą minėto liudytojo automobilį Citroen Xsara Picasso ir juo išvažiavo iki Tapelių ežero, kur vartojo alkoholinius gėrimus (gėrė kartu alų ir degtinę), po ko šiuo automobiliu atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors kaltinamasis teigia, kad jis būdamas tokio neblaivumo fiziškai nesugebėtų vairuoti automobilio, ši jo versija teisme buvo visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Juolab kad teismų praktikoje yra nustatyti atvejai, kai asmuo vairavo transporto priemonę ir būdamas didesnio neblaivumo laipsnio. Be to, kaltinamasis teigė, kad prie ežero jis vyko kartu su dar dviem draugais – T. ir D., teismui nurodė tik draugo T. duomenis. Teisme apklaustas liudytoju T. S. nurodė, jog kartu su kaltinamuoju per Jonines prie Tapelių ežero jis nevažiavo ir nepamena, kad kaltinamasis kartu su liudytojų būtų šventęs Jonines. Tai, jog kaltinamasis klaidina teismą, patvirtina ir jo paaiškinimai dėl neatvykimo į 2019 m. spalio 16 d. Kaltinamasis teismui nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) dėl apsinuodijimo medikamentais (stipriais raminančiais vaistais), tačiau teismui pagarsinus iš ligoninės gautą informaciją, kad jis buvo gydomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, pripažino, jog vartojo tiek minėtus vaistus, tiek ir alkoholį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjas akcentuoja, jog byla paremta liudytojos S. T., kuri yra priešiškai nusiteikusi kaltinamojo atžvilgiu, paaiškinimais. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kiti galimi liudytojai šioje byloje tiesiog atsisakė liudyti, kadangi gyvena toje pačioje vietovėje kaip ir kaltinamasis. Tai patvirtino liudytojas P. B., be to, kad įvykio vietoje buvo ne tik liudytoja S. T., patvirtina ir viena iš įvykio vietos foto nuotraukų (2 t., b. l. 25), kurioje aiškiai matyti su dviračiu stovintis vyras.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis V. T. 2019 m. birželio 24 d., apie 11.56 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje nustatyta, kad prieš vairuodamas automobilį kaltinamasis išgėrė 3 litrus alaus kartu su nenustatytu kiekiu degtinės. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti. BK 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtinojo reikalingumo sąlygų (BK 31 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. T. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo V. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.); neteistas, teistumas išnykęs, buvo teistas 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu dėl smurto prieš savo mamą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, šią nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas neblaivus; baustas administracine tvarka, Administracinių nusižengimų registro bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis, paskirtų baudų nesumokėjęs; šiuo metu nedirba (nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d.), gyvena su savo mama, kurios netektas darbingumas 60 procentų; pagal pateiktą Antakalnio seniūnijos charakteristiką, seniūnija neturi neigiamų duomenų apie netinkamą kaltinamojo elgesį, tačiau byloje esantys kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys paneigia šią charakteristiką; keturis kartu gydytas (duomenys neskelbtini), visus kartus dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – dienos metu, nedarbo dieną, gyvenamųjų namų kvartale, Vilniaus mieste, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę būdamas tokios būklės, kad negalėjo net paeiti, kai jam nustatytos net 3,77 promilės, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių (tarp jų ir pėsčiųjų) bei jų turto saugumui.

Spręsdamas dėl bausmės rūšies kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis oficialiai nedirba, VSDFV duomenimis, kaltinamasis nuo 2010 metų dirba epizodiškai (2010 m. kaltinamasis nedirbo, 2011 m. dirbo beveik 4 mėnesius, 2012 m. – 3 mėnesius, 2013 m. – beveik 3 mėnesius, 2014 m. – nedirbo, 2015 m. – 9 dienas, 2016-2017 m. – nedirbo, 2018 m. – beveik 1 mėnesį; 2019 m. – 6 mėnesius). Kad asmeniui trūksta piniginių lėšų, teismo nuomone, rodo ir tai, jog kaltinamasis jam paskirtų administracinių nuobaudų nesumokėjęs, jas išieško antstoliai priverstinai; jis yra baustas už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (ATPK 50 str.); teistas dėl smurto prieš savo mamą, kuomet smurtavo reikalaudamas iš nukentėjusiosios pinigų. Be to, šioje byloje paskyrus bausmę kaltinamajam, jam dar bus taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės konfiskavimas, o tai dar labiau apsunkins jo turtinę padėtį. Be kita ko, sprendžiant dėl bausmės rūšies, atsižvelgtina ir į įvykdyto nusikaltimo pavojingumą bei jo įvykdymo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą itin didelį neblaivumą. Taip pat įvertintina ir tai, kad kaltinamasis yra praeityje teistas dėl nusikaltimo, kurį taip pat įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) dėl savo elgesio su pareigūnais, esant 2,73 promilių neblaivumui, keturis kartus gydytas dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau savo elgesio nepakeitė ir toliau vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus kelia didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai neblaivumo būsenoje nebuvo atsitiktinis įvykis.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. T. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju, nepaisant to, kad asmuo nėra baustas ar teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. T. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 24 d., 12.10 val. iki 2019 m. birželio 25 d., 11.31 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 41, 55).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis V. T., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – 3,77 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi itin pavojingai, sukėlė eismo įvykį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis iki šiol neteistas ir nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltės byloje nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, jų nevertino kritiškai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks arešto bausmę (BPK 357 str. 3 d.). Teismo vertinimu, šis – vidurkio dydžio terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 str. 5 d.) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. T. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Citroen Xsara Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – liudytojui Č. K. (1 t., b. l. 13), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotinos minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Byloje pateikti VšĮ Emprekis duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 910 Eur be PVM (1 t., b. l. 14), tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo smarkiai apgadintas, dėl ko jo vertė yra ženkliai mažesnė. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas byloje automobiliu savininkas Č. K., kuris nurodė, kad automobilis buvo paruoštas priduoti į sąvartyną, jis jau buvo netinkamas eksploatuoti, jo vertė siekė iki 100 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina ženkliai mažesnė nei VšĮ Emprekis nurodyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 100 Eur.

Dėl kitų klausimų

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 52-51), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos, o šį įvykdžius, panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. (V.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 24 d., 12.10 val. iki 2019 m. birželio 25 d., 11.31 val. (vieną dieną) ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 59 (penkiasdešimt devynių) parų areštas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. (V.) T. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks arešto bausmę;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų).

V. (V.) T. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos, o šį įvykdžius, panaikinti.

Įpareigoti V. (V.) T. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti V. (V.) T., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.