- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-224-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40356-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
- 12.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 4 000 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2019 m. sausio 24 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. skolinosi iš ieškovo 400 Eur, o į skolos raštelį 2 000 Eur įrašyta, ieškovo prašymu, kaip garantas, jeigu skola būtų negrąžinta. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 11 d. atidavė ieškovui 500 Eur, t. y. 400 Eur grąžinta paskola ir 100 Eur palūkanos. Atsakovas 2017 m. spalio 12 d. pasiskolino 600 Eur, o į skolos raštelį, ieškovo reikalavimu, įrašyta 2 000 Eur suma kaip garantas, jeigu skola būtų negrąžinta. Atsakovas 2017 m. spalio 25 d. sumokėjo ieškovui 700 Eur, t. y. 600 Eur paskolos ir 100 Eur palūkanų. Atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. pasiskolino 400 Eur, bet nepasirašė skolos lapelio. Atsakovas žadėjo grąžinti pinigus iki 2018 m. gegužės 11 d., bet neteko darbo ir negalėjo laiku grąžinti paskolos. Ją grąžino 2018 m. birželio 13 d. – bankiniu pavedimu sumokėjo 500 Eur, t. y. 400 Eur paskolos ir 100 Eur palūkanų. Ieškovas pradėjo reikalauti iš atsakovo 1 000 Eur palūkanų. Atsakovas su tuo nesutiko. Ieškovas pradėjo grasinti, kad kreipsis į teismą pagal atsakovo pasirašytus skolos raštelius. Kai atsakovas, grąžindamas skolą, reikalaudavo grąžinti skolos raštelius, ieškovas teigė, kad juos prarado.
3. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nesutiko su atsakovo prieštaravimais, nurodė, kad atsakovas negrąžino skolos. Atsakovas banko pavedimu 500 Eur grąžino kitą skolą. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 4 d. pasirašė paskolos raštelį. Jame nurodyta, kad atsakovas pasiskolina iš ieškovo 2 000 Eur bei įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 28 d. pasirašė antrą paskolos raštelį. Jame nurodyta, kad atsakovas pasiskolina iš ieškovo 2 000 Eur ir įsipareigoja grąžinti iki 2017 m. spalio 12 d. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino skolos, iš viso skolingas 4 000 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė, kad grąžino skolą ar kad skolinosi kitokią negu paskolos rašteliuose nurodyta pinigų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2019 m. sausio 24 d. preliminarų sprendimą, iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovo 3 500 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė 153,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė valstybei iš atsakovo 3,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas turi atsakovo pasirašytus skolos raštelius, kuriuose įrašyta, kad ieškovas paskolino atsakovui iš viso 4 000 Eur. Atsakovas neįrodė, kad iš ieškovo gavo mažesnę sumą. Skolos rašteliai patvirtina tai, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartis bei kad ieškovas perdavė atsakovui 4 000 Eur (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Paskolos sutartis sudaryta raštu – atitinka įstatyme reikalaujamą formą (CK 687 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turi ieškovo pasirašytus skolos raštelius, todėl atsakovas turi prievolę grąžinti paskolą. Pagal skolos raštelius, atsakovas turėjo grąžinti 2 000 Eur iki 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2 000 Eur iki 2017 m. spalio 12 d. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. birželio 13 d. pervedė ieškovui 500 Eur. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų sudariusios kitų paskolos sutarčių, negu pirmiau nurodytos, ar kad 500 Eur sumokėjimo momentu buvo kitų atsakovo piniginių prievolių ieškovui, kurių terminas buvo pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pavedimu sumokėjo 500 Eur ieškovui po to, kai pasibaigė terminai grąžinti paskolas pagal į bylą pateiktus skolos raštelius. Dėl to mažai tikėtina, kad, esant kitų atsakovo skolų, ieškovas būtų grąžinęs atsakovui atitinkamą skolos dokumentą be atsakovo patvirtinimo apie tokio dokumento grąžinimą. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas nuolat iš ieškovo skolinosi nepasirašydamas skolos raštelių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas 500 Eur banko pavedimu sumokėjo grąžindamas dalį paskolos, kurios ieškovas reikalauja nagrinėjamoje byloje. Atsakovas neįrodė, jog kitą paskolos sumą grąžino ieškovui. Pagal CK 6.65 straipsnį, leistinas įrodymas, patvirtinantis paskolos sumos grąžinimą grynaisiais pinigais paskolos davėjui gali būti tik paskolos davėjo rašytinis patvirtinimas apie paskolos sumos sumokėjimą. Atsakovas nepateikė tokio rašytinio pakvitavimo. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina paskolos sumos grąžinimo. Iš nurodyto išrašo matyti, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 12 d. paėmė iš savo sąskaitos 620 Eur grynais pinigais. Byloje nėra įrodymų, kad nurodyta suma perduota ieškovui. Dėl to teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 3 500 Eur. 5 proc. dydžio procesines palūkanas teismas priteisė vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi. Bylinėjimosi išlaidas ieškovui teismas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsakovas gali įrodyti nelogišką ieškovo elgesį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas nurodė, kad atidavė viskas skolas, bet jį ieškovas apgavo, nes pasakė, jog skolos lapeliai sunaikinti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į garso įrašus, kuriuose ieškovas teigia, kad atiduos skolos lapelius. Aptariamus garso įrašus atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui.
6.2. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skolos lapelius pasirašė tą pačią savaitę (2017 m. rugsėjo 4 ir 11 d.). Ieškovas pirmą kartą atsakovui paskolino 2 000 Eur. Atsakovas po savaitės negrąžino paskolos ir po mėnesio dar prašė paskolinti 2 000 Eur, o ieškovas dar kartą paskolina šią sumą.
6.3. Ieškovas pateikė SMS žinutes, kurias atsakovas rašė 2018 metų vasarą. Šios žinutės rašytos dėl kitos skolos. Iki 2018 metų vasaros atsakovas nesulaukė nė vienos žinutės, nė vieno skambučio dėl skolų raštelių, surašytų 2017 m. rugsėjo 4 ir 11 d., nes skolos buvo sumokėtos. Viena atsakovo SMS žinutė patvirtinta, kad jis grąžino skolą: „atgavęs skolą, pasodinęs ant procentų rėkia, nors vienas tavo Eur yra pas mane? Oriniai pinigai, kuriuos aš padružbe atidavinėju“.
6.4. Ieškovas teisme pripažino, kad 2018 m. birželio 13 d. gavo iš atsakovo 500 Eur. Šalių konfliktas kilo dėl nurodytos skolos, nes atsakovas pavėlavo ją grąžinti. Ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas neva jis patyrė nuostolių ir pradėjo reikalauti iš atsakovo 1 000 Eur nuostoliams atlyginti.
6.5. Atsakovas suprato, kad ieškovas jį šantažuoja. Dėl to ieškovas 2018 m. gruodžio 13 d. įrašė šalių pokalbį. Garso įraše užfiksuota, kad atsakovas klausia, ar ieškovas atiduotų skolos lapelius, jeigu atsakovas sumokėtų procentus ir daugiau. Ieškovas atsakė, kad pagalvos. Atsakovas garso įrašą pridėjo prie apeliacinio skundo USB laikmenoje, sutinka, kad būtų paskirta teismo ekspertizė graso įrašui ištirti.
7. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantas nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė naujų įrodymų, kad grąžino skolas pagal paskolos raštelius. Teismas teisingai įvertino tai, kad skolos raštelius turi ieškovas, atsakovas neįrodė, jog pinigai jam neperduoti ar jis gavo mažiau pinigų, negu įrašyta paskolos rašteliuose. Atsakovas neįrodė, kad grąžino ieškovui visą skolą pagal paskolos raštelius. Atsakovas pateikė į bylą įrodymų, kad sumokėjo tik 500 Eur.
7.2. Ieškovas prašo atmesti atsakovo prašymą skirti teismo ekspertizę garso įrašui ištirti. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad tas pats garso įrašas pateiktas pirmosios instancijos teismui. Šis teismas įvertino nurodytą graso įrašą. Atsakovas nepaaiškina, kodėl būtina apeliacinės instancijos teisme skirti teismo ekspertizę ir kaip ji padės išspręsti byloje kilusį šalių ginčą.
7.3. Ieškovo nuomone, skundžiamas sprendimas teisėtas, nes teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuoti paskolos teisiniai santykiai, įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus.
7.4. Nėra pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes argumentus dėl ieškovo neva nesąžiningo elgesio atsakovas grindžia tik savo paties žodžiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, grąžino atsakovas ieškovui paskolą ar ne (CK 6.871 straipsnio 3 dalis, 6.873 straipsnis, 6.875 straipsnis).
9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka, nes posėdyje atsakovas paneigs ieškovo pozicijos nelogiškumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas išdėstė savo argumentus ir nurodė, jo nuomone reikšmingas aplinkybes, kurių neįvertino ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir šalių santykių kvalifikavimo
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pasirašė 2017 m. rugsėjo 4 d. skolos raštelį, kuriame įrašė, jog iš ieškovo pasiskolino 2 000 Eur, pinigus gavo ir įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 6). Taip pat atsakovas pasirašė antrą 2017 m. rugsėjo 28 d. skolos raštelį, kuriame įrašė, kad jis pasiskolino iš ieškovo dar 2 000 Eur, pinigus gavo ir įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. spalio 12 d. (b. l. 5). Atsakovas „Revolut“ programėle 2018 m. birželio 13 d. sumokėjo ieškovui 500 Eur (b. l. 23).
12. Atsakovas trumposiomis SMS žinutėmis ieškovui rašė (tekstas netaisytas): „Neizdivajus, saibas gausi. Atgausi nesiparink. Sian sventine diena (keiksmažodis). Tu nepskausk as tau patariu. Labas. Sian nesigaus paduoti saibu. Ryt busiu pas tave, apie 700 sukrapstysiu. Neisdivajus, 800 imeciau. Nu (keiksmažodis). As pas tave atvaziuosiu. Man atvaziuoti vakare pas tave? Baryga tu (keiksmažodis). Druzbe atidavineju. (keiksmažodis) tu (keiksmažodis). Persuksiu trup veliau pas klienta. Pasuksiu neuzilgo. Ngaliu kalbet persuksiu. As klaipėdoj dirbu, negaliu kapbeti dabar. Pas klienta. Saibas pervesiu. Siandien turi but. Tu nespausk – as tau patariu. Atvesiu pinigus ryte. Buk garsa isijunges. Vairuoju. Labas As dar ne vilniuj dirbu su danais. Gryztu nuimu saibas it atvarau. Vakar vakare dar negalejau nuimti. Skolinsiuos pas kolega jei sian negalesiu isigryninti. Baryga tu (keiksmažodis). Atgaves skola su virsum pasodines ant procentu rekia CIA (keiksmažodis). Nors virnas tavo (keiksmažodis) EU yra pad mane?????? Oriniai pinigai kuriuos as pa druzbe atidavineju. Sveikas. Nesci tvarkausi saibos bus greitai. Sveikas. Atsiskaitysiu treciadieni. Sorry niekaip anksčiau. Uzbaigsiu sita (keiksmažodis). Nzn dar tiksliai. Nzn tiksliai apie 3 tiksliai zinosiu. 10 min pasuksiu. Paskambinsiu trup veliau. As (keiksmažodis) paskutinius pinigus kuriuos gausiu tau atiduosiu. Nekazka dar (keiksmažodis). Ieskau. Jokio razvodo nera bandau skolintis, darka po maldyvu issileides, pusbratkis su veliku Mina I kauna, Kumpis sofyboj bet or nelabai turi galvoju gal (keiksmažodis). Ngaliu kalbet persuksiu. SMS negaliu kalbeti. Varau I jurbarka nevienas. Jei saibos sian neikrenta. Ryt atbezu grynais. Man kolkas ngryzo“ (b. l. 33–60).
13. Atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotos operacijos pinigais nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (b. l. 102–111). Nurodytame banko sąskaitos išraše nėra duomenų apie tai pinigų sumas, kurias atsakovas sumokėjo ieškovui.
14. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovo ir atsakovo pokalbis telefonu: atsakovas žadėjo atsakovui sumokėti 1 400 Eur iki Šv. Kalėdų ir prašė grąžinti skolos lapelius; ieškovas atsakė, kad netiki, jog pinigai bus grąžinti, ir kad jam reikia pagalvoti.
15. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius: ieškovą ir atsakovą sieja paskolos prievoliniai teisiniai santykiai – ieškovas paskolino atsakovui atitinkamą pinigų sumą (CK 6.870 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas yra fiziniai asmenys. Tokių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Dėl įrodymų apie pinigų perdavimo faktą pagal paskolos sutartį, paskolos sumos dydžio ir paskolos grąžinimo fakto vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių aiškinimo
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas visuomet yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų– paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
17. Paskolos rašteliuose (jie pavadinti „skolos lapeliais“), kuriuos ranka surašė ir pasirašė atsakovas, įrašyta, kad „pinigus gavau“. Rašteliuose įrašytos sumos – po 2 000 Eur. Atsakovas teigia, kad ieškovas perdavė (paskolino) mažiau pinigų, t. y. po 400 Eur, o atsakovas grąžino po 500 Eur (po 400 Eur paskolų ir po 100 Eur palūkanų (jas įvardija „procentais“). Nurodytus teiginius atsakovas įrodinėjo trumpu laiko tarpu nuo pirmojo iki antrojo paskolos raštelių pasirašymo ir trumpais paskolų grąžinimo terminais. 2017 m. rugsėjo 4 d. gauta paskola turėjo būti grąžinta iki 2017 m. rugsėjo 8 d., o 2017 m. rugsėjo 28 d. gauta paskola turėjo būti grąžinta iki 2017 m. spalio 12 d. Atsakovas tvirtina, kad jeigu jis nebūtų ieškovui grąžinęs skolos pagal pirmąjį paskolos raštelį, tai ieškovas nebūtų paskolinęs paskolos pagal antrąjį raštelį. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į teismą ieškovas kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 24 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo teiginiai apie ieškovo atsisakymą ir neatsisakymą skolinti pinigus antrą kartą (pagal antrą paskolos raštelį) yra prielaida. Ji – nepagrįsta rašytiniais ar kitais įrodymais. Į bylą pateiktame garso įraše, taip pat ir atsakovo rašytose SMS žinutėse tik atsakovas negrąžintą skolą vadina „procentais“. SMS žinutes rašė atsakovas. Jose atsakovas teigia, kad grąžino paskolas, moka tik palūkanas. Į bylą pateiktų SMS žinučių autorius yra jas rašęs atsakovas. Dėl to jomis atsakovas neįrodė, kad ieškovas pripažino faktą, jog atsakovas gavo mažesnes paskolų sumas ir jas visas grąžino. Byloje surinktuose įrodymuose neužfiksuota, kad ieškovas sutinka su šiuo atsakovo teiginiu ir reikalauja sumokėti tik palūkanas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė išsamiu bylos įrodymų viseto įvertinimu pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas jam 2017 m. rugsėjo 4 ir 28 d. paskolino ne po 2 000 Eur, bet mažiau (CK 6.875 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis paskolos rašteliuose įrašytomis sumomis, teisingai nustatė, kad ieškovas iš viso atsakovui paskolino 4 000 Eur (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo 6.2–6.4 argumentus.
18. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių pokalbio telefonu garso įrašą, kurį atsakovas pateikė į bylą. Atsakovas taip pat prie apeliacinio skundo pridėjo garso įrašą, prašo jį priimti, ištirti ir įvertinti. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti dėl tokių priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktą graso įrašą. Apskųstame teismo sprendime nurodyta, kad: atsakovas neįrodė, jog likusi jam ieškovo perduotos paskolos suma yra grąžinta ieškovui. Paskolos grąžinimo patvirtinimo formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnis, kuris numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita, o jeigu skolininkas prievolei patvirtinti yra išdavęs kreditoriui skolos dokumentą, tai, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, privalo tai nurodyti pakvitavime. Taigi šių teisės normų prasme leistinas įrodymas, patvirtinantis paskolos sumos grąžinimą grynaisiais pinigais paskolos davėjui gali būti tik paskolos davėjo rašytinis patvirtinimas apie paskolos sumos sumokėjimą. Kadangi atsakovas tokio įrodymo nepateikė, taip pat nepateikė kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių paskolos sumos grąžinimą ieškovui, teismas daro išvadą, kad likusios paskolos sumos, sudarančios 3 500 Eur, atsakovas ieškovui negrąžino. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina paskolos sumos grąžinimo ieškovui“. Iš išvardytų pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad, priešingai negu nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.65 straipsniu ir padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė leistinais įrodymais (pakvitavimų, skolos grąžinimo raštelių ar kt.), jog grąžino abi paskolas ieškovui. Aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija reiškia, kad teismas atsakovo pateiktą garso įrašą ištyrė, įvertino ir kvalifikavo kaip neleistiną įrodymą paskolos grąžinimo faktui įrodyti (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo 6.1 ir 6.5 argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas grąžino ieškovui 500 Eur ir yra skolingas 3 500 Eur negrąžintų paskolų.
19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai būtinybė pateikti šiuo įrodymus iškilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šalių 2018 m. gruodžio 13 d. pokalbio telefonu garso įrašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepaaiškino, kodėl teikia šį garso įrašą apeliacinės instancijos teismui. Pateiktas garso įrašas yra iš esmės tas pats įrašas, kurį atsakovas pateikė taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (USB laikmena voke, popieriniame elektroninės bylos priede; popierinis bylos priedas, b. l. 5). Apeliacinės instancijos teismui pateiktame garso įraše užfiksuotas šalių pokalbis, kai atsakovas skambina ieškovui, pastarasis atsiliepia, ryšys nutrūksta, atsakovas perskambina atsakovui ir prasideda pokalbis. Pirmosios instancijos teismui pateiktame garso įraše užfiksuotas šalių pokalbis be pirmojo atsakovo bandymo paskambinti ieškovui, t. y. šalių pokalbis po to, kai atsakovas perskambina ieškovui. Atsakovas nepaaiškino, kokia yra būtinybė pateikti į bylą kaip naują įrodymą šalių pokalbio telefonu garso įrašą su nutrūkusio pokalbio pradžios dalimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą garso įrašą (įrašytą USB laikmenoje).
20. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius prievolių teisės normas, kuriose reglamentuoti paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat vadovautasi kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą.