- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- V. M., L. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Kategorijos
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties, kuria ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, civilinėje byloje Nr. 2-1877-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams V. M. ir L. M., trečiasis asmuo L. M., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, pateikė teismui ieškinį atsakovams V. M. ir L. M., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-12-15 dovanojimo sutartį, kuria atsakovas V. M. padovanojo savo motinai, atsakovei L. M. dalis žemės sklypų, esančių Paraudondvarių k., Vilniaus raj. Ieškovas taip pat prašė į šį turtą nukreipti atsakovo V. M. ir trečiojo asmens L. M., jo sutuoktinės, skolos Bankui išieškojimą pagal 2006-11-16 ir 2007-11-05 kredito sutartis su visais pakeitimais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad šiomis kredito sutartimis atsakovui V. M. suteikė kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas įkeistu turtu, taip pat skolininko sutuoktinės L. M. laidavimu. Atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas minėtas sutartis nutraukė. Teigė, kad dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo interesus, nes padovanojus ginčo turtą sumažėjo vertė turto, į kurį bankas gali nukreipti išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-12-15 dovanojimo sutarties dalį, kuria buvo padovanotas ginčo turtas, taikė restituciją ir sprendimo revoliucinėje dalyje nurodė: ,,nukreipti UAB „Medicinos banko“ reikalavimą dėl V. M. ir L. M. skolos išieškojimo pagal 2006-11-16 Nr. LOAN_39553 ir 2007-11-05 kredito sutartį ir Nr. LOAN_46247 su visais pakeitimais į 3/10 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 411-0200-0009, esančio Paraudondvarių k., Vilniaus r., 3/10 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 4117-0200-0082, Paraudondvarių k., Vilniaus r., 3/10 dalių žemės sklypo unikalus Nr. 4117-0200-0084, esančio Paraudondvarių k., Vilniaus r., atmesti.“
Dėl šio teismo sprendimo atsakovas V. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui prašymą ištaisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą. Nurodė, jog teismas išdėstė motyvus, kuriais rėmėsi tenkindamas reikalavimą, todėl žodis ,,atmesti“ sprendimo rezoliucinėje dalyje yra įrašytas per klaidą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi konstatavo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovo nurodytas žodis ,,atmesti“ yra įrašytas dėl aiškaus ir akivaizdaus rašymo apsirikimo ir prašymą patenkino (CPK 276 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti šią teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą. Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 276 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai laikė, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, nes skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė minėtą teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas taip pat nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią rašymo apsirikimais laikomi neteisingai nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, banko sąskaitų numeriai ir kitokie panašaus pobūdžio netikslumai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Teigia, kad teismas skundžiama nutartimi nepakeitė sprendimo esmės, nes sprendime yra nurodyti motyvai, kodėl ieškinys tenkinamas iš dalies ir kodėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia visą dovanojimo sutartį atmetamas. Ši aplinkybė rodo, kad sprendime buvo padaryta akivaizdi techninė klaida ir tokio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia priimto procesinio sprendimo esmės – ieškinys tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo UAB „Medicinos bankas“ prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendime, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, teismo sprendimas yra procesinis dokumentas, priimamas išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus, kuriuo yra iš esmės išsprendžiama byla (CPK 259 str.). Teismo sprendimo struktūrą išsamiai apibrėžia CPK 270 straipsnis, nustatantis, kad visos jo dalys: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji bei rezoliucinė, tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios ir viena kitai neprieštarauti. Sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas rašytinio proceso tvarka gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog minimas teismo sprendimo rezoliucinės dalies ištaisymas negali būti laikomas rašymo apsirikimo šalinimu. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog ieškinys tenkinamas iš dalies dėl to, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančia visą 2008-12-15 dovanojimo sutartį, tačiau ginčijo tik tą dalį, kuria buvo padovanotos žemės sklypų dalys. Iš teismo motyvų taip pat matyti, kad visi kiti ieškovo reikalavimai buvo patenkinti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju turi būti taikoma restitucija ir, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei CK taisyklėmis, reglamentuojančiomis actio Pauliana, nurodė, kad ieškovo reikalavimas nukreipiamas į turtą, kuris buvo perleistas pagal ginčijamą sandorį, tiek, kiek būtina jam patenkinti. Teismas pažymėjo, kad priešingu atveju nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija laiko, kad ieškovas atsiliepime teisingai nurodo, jog teismas pagrįstai sprendė, kad žodis ,,atmesti“ neatitinka teismo motyvuojamosios dalies, jai prieštarauja, todėl laikytinas rašymo apsirikimu (CPK 185 str., 276 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamais klausimais. Apeliantas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje rašymo apsirikimais laikomi neteisingai nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, banko sąskaitų numeriai ir kitokie panašaus pobūdžio netikslumai. Iš tiesų, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, o racionaliai, kad būtų ištaisyti įvairūs teismo sprendimo neatitikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010 ir kt.). Tokią pat praktiką šiais klausimais formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-428/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamas atvejis atitinka anksčiau paminėtus kitokius panašaus pobūdžio netikslumus, ir todėl neprieštarauja teismų praktikai.
Esant tokioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.