Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-54/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-01-28
Bylos Nr.: 2-54/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vobekra“, N. V.
Ieškovas: Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle, Šveicarijos konfederacijos akcinės bendrovės „Mayer & CIE AG“

Kategorijos

116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-54/2010Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1, 99.1.2, 121.17.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vobekra“, N. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties ir 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 pagal ieškovo Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle de Pelleteries S.A. ieškinį atsakovams N. V. privačiai firmai „Nijolė“ (pertvarkyta į UAB „Vobekra“), N. V. , uždarajai akcinei bendrovei „Nijolė ir partneriai“ dėl skolos priteisimo bei ieškovo Šveicarijos konfederacijos akcinės bendrovės „Mayer & CIE AG“ ieškinį atsakovams N. V. , uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams N. V. privačiai firmai „Nijolė“ (pertvarkyta į UAB „Vobekra“), N. V. , UAB „Nijolė ir partneriai“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 14 335,01 Lt skolos ir 38 983,53 Lt palūkanų; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nijolė ir partneriai“ ir UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 5 610,45 Lt skolos ir 78 340,98 Lt palūkanų; priteisti solidariai iš atsakovo UAB „Vobekra“, UAB „Nijolė ir partneriai“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 1 331 613,29 Lt skolos ir 459 041,49 Lt palūkanų.

Ieškovas Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vobekra“ ir subsidiariai iš atsakovės N. V. skolą bei sutartas 6 procentų dydžio palūkanas, viso – 6 613 209,61 JAV dolerių, 6 909 667,4 Lt nuostoliams dėl valiutų kursų pasikeitimo atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu nusprendė ieškovo Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui Prancūzijos įmonei Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. litais 4 743,08 JAV dolerių skolos ir 1 581,03 JAV dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; priteisti ieškovui Prancūzijos įmonei Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. solidariai iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. litais 1 856,35 JAV dolerių skolos ir 618,78 dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; priteisti ieškovui Prancūzijos įmonei Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. solidariai iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. litais 438 596 JAV dolerių skolos ir 75 922,41 JAV dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; kitą ieškovo Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. ieškinio dalį atmesti; priteisti ieškovui Prancūzijos įmonei Compagnie Industrielle de Pelleteries, S. A. iš atsakovų UAB „Nijolė ir partneriai“, UAB „Vobekra“ ir N. V. lygiomis dalimis 36 446,80 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 2 374,50 Lt ieškovo sumokėtų už ekspertizės atlikimą bei 21 000 Lt ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso iš kiekvieno atsakovo priteisiant ieškovo naudai po 19 940,43 Lt; ieškovo Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG ieškinį tenkinti iš dalies.; priteisti ieškovui Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG solidariai iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 4 778 317,91 JAV dolerių skolos ir 600 000 JAV dolerių palūkanų; kitą ieškovo Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG ieškinio dalį atmesti; priteisti ieškovui Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG iš atsakovų UAB „Nijolė ir partneriai“, UAB „Vobekra“ ir N. V. lygiomis dalimis 16 527,50 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 183,44 Lt ieškovo sumokėtų už dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu bei 18 000 Lt ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso iš kiekvieno atsakovo ieškovo naudai priteisiant po 11 570,32 Lt; priteisti iš ieškovo Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A 17,92 Lt, iš ieškovo Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG 40,31 Lt, ir iš atsakovų UAB „Nijolė ir partneriai“, UAB „Vobekra“ ir N. V. po 40,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokėti į valstybės biudžetą.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, vietoje per rašymo apsirikimą rezoliucinėje dalyje išdėstyto, jog nuspręsta ieškovui Šveicarijos konfederacijos AB „Mayer & CIE AG“ priteisti 4 778 317,91 JAV dolerių skolos ir 600 000 JAV dolerių palūkanų solidariai iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. “, ištaisyti, nurodant, jog skola ir palūkanos ieškovui priteistos iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. .

Vilniaus apygardos teisme 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas atsakovės N. V. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti, bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo proceso pabaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė apeliantei N. V. terminą iki 2009 m. rugsėjo 24 d. sumokėti nesumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą, t. y. 39 390 Lt bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovė N. V. kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikė informaciją apie jos sveikatos būklę; duomenis, jog laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. ji gavo iš viso 1 298,99 Lt darbo užmokesčio, dirbdama UAB „TPB“; UAB „TPB“ pažymą, jog nuo 2009 m. liepos 22 d. N. V. prašymu su ja buvo nutraukta darbo sutartis; 2004 m. liepos 1 d. patvarkymą dėl turto arešto objekto pakeitimo, pagal kurį yra areštuotos piniginės lėšos (84 000 Lt), esančios UAB „Vobekra“ depozitinėje sąskaitoje, AB banke Snoras; taip pat 2003 m. liepos 24 d. turto aprašą Nr. 3579-1, iš kurio matyti, jog 2003 m. liepos 24 d. antstolė P. Kiselienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 16 d. nutartį, areštavo N. V. privačiai firmai „Nijolė“ priklausančio turto už 647 784 Lt sumą. Apeliantė pateikė ir turto arešto aktų registrų išsamią informaciją pagal turto arešto Nr. 1503000831, 1504001772 ir 1408000577, kuriuose išvardintas konkretus UAB „Vobekra“, UAB „Nijolė ir partneriai“ ir N. V. priklausantis areštuotas turtas. Teismas pažymėjo, kad apie asmens turtinę padėtį galima spręsti įvertinus jo (ir jo sutuoktinio) turimą visą turtą, o ne tik turtą, kuris yra areštuotas, tačiau šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog ji ar jos sutuoktinis neturi jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris nebūtų areštuotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantė pateikė pažymas, kokį atlyginimą ji gavo dirbdama UAB „TPB“ bei pažymą, jog iš šios įmonės ji buvo atleista, tačiau nepateikė įrodymų, jog ji apskritai niekur nedirba, negauna dividendų, neturi indėlių ar piniginių lėšų kredito įstaigų sąskaitose, negauna jokio kito pobūdžio pajamų. Apeliantei nepateikus pakankamai įrodymų, kurių visetas leistų nustatyti realią apeliantės turtinę padėti bei konstatuoti, kad turtinė padėtis yra prasta, teismas sprendė, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, egzistavimo, todėl apeliantės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 39 390 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., CPK 82 str. 1 d.), todėl apeliantei nustatytinas terminas sumokėti 39 390 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. teisme buvo pateiktas atsakovo UAB „Vobekra“ apeliacinis skundas dėl aukščiau nurodyto teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė apeliantui UAB „Vobekra“ terminą iki 2009 m. rugsėjo 24 d. pašalinti trūkumus bei sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, t. y. UAB „Vobekra“ nenurodė apeliaciniame skunde ginčijamos sumos bei nepateikė įrodymų, jog sumokėtas žyminis mokestis. Dėl šių aplinkybių teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Vobekra“, kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba nuo jo atleisti, pateikė UAB „Vobekra“ 2009 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. 08/13 apie įmonės turtą ir lėšas, kurioje buvo nurodyta, jog įmonė neturi jokio turto ir piniginių lėšų, išskyrus tą, kuris yra areštuotas. Taip pat atsakovas pateikė 2004 m. lapkričio 16 d. turto aprašą, iš kurio matyti, jog antstolė P. Kisielienė areštavo atsakovo UAB „Vobekra“ turto už 350 784 Lt sumą, 2004 m. lapkričio 10 d. turto aprašą, iš kurio matyti, jog antstolė P. Kisielienė areštavo UAB „Vobekra“ turto už nenustatytą sumą bei 2004 m. liepos 1 d. patvarkymą dėl turto arešto akto pakeitimo, pagal kurį antstolė P. Kisielienė areštavo 84 000 Lt pinigines lėšas, esančias AB banke Snoras. Apeliantas taip pat pateikė 2008 m. finansinę atskaitomybę, iš kurios matyti, jog įmonė per šiuos metus nevykdė veiklos ir 2009 m. rugpjūčio 21 d. balansą, kuriame nurodyta, jog įmonės turtas sudaro 84 012 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 74 012 Lt. Teismas sprendė, kad vien atsakovo UAB „Vobekra“ vidiniai dokumentai bei paties atsakovo sudaryti dokumentai (kuriuose pateiktos informacijos turinys priklauso nuo atsakovo valios ir gali būti jos įtakojamas) nesudaro pakankamo pagrindo, leidžiančio spręsti, kad atsakovui UAB „Vobekra“ žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas yra galimas. Teismas paaiškino, kad pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas, per teismo nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo dieną, priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Atsakovas UAB ,,Vobekra“ 2009 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nustatytą terminą trūkumams pašalinti ir nustatyti papildomą trūkumų šalinimo terminą iki 2009 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi šį atsakovo prašymą patenkino iš dalies, atnaujino terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti bei nustatė atsakovui papildomą trūkumų šalinimo terminą iki 2009 m. spalio 13 d.

Atsakovas UAB ,,Vobreka“, atstovaujama advokato padėjėjo A. T. , 2009 m. spalio 15 d. pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino pakartotiniu prašymu ir kurį Vilniaus apygardos teismas laikė atskiruoju skundu dėl 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties. Šiuo atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir vertindamas įrodymų apie įmonės gebėjimus sumokėti žyminį mokestį, ex oficio turėjo suvokti, kad įmonė negali sumokėti žyminio mokesčio iš sąskaitoje areštuotų lėšų bei pajamų, gautų iš areštuoto turto pardavimo, nes tol, kol galioja areštas, pardavimas negalimas, o taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas visas UAB ,,Vobreka“ turtas. Be to, apeliantas pažymėjo, kad teismas turėjo nedviprasmiškai nurodyti, kokių kredito įstaigų duomenis turėjo pateikti atsakovas. Apelianto nuomone, teismas turėjo pateikti aiškius motyvus, kodėl atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Vobreka“ atskirąjį skundą atsakovė N. V. prašo šį skundą patenkinti ir, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį, atidėti UAB ,,Vobekra“ žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė N. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, ir to paties teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagrįstų abejonių kelia skundžiamos nutarties priėmimo diena, nes apeliantės atstovei atvykus į teismą 2009 m. liepos 27 d., buvo išduotas tik 2009 m. liepos 24 d. teismo sprendimas, o tos pačios dienos kaip ir sprendimas skundžiama nutartis apeliantei buvo išsiųsta tik 2009 m. liepos 29 d. Jei ši nutartis buvo surašyta atgaline data, kyla abejonių, kas ją surašė ir pasirašė, nes nuo 2009 m. liepos 27 d. teisėjas D. Rinkevičius išėjo atostogauti. Teismo rezoliucinės dalies pakeitimas nėra vien rašymo apsirikimo ištaisymas, kadangi tai keičia priimto sprendimo esmę: reikalavimai patenkinami tik dviejų atsakovų atžvilgiu ir teismo įpareigojimų apimtis kiekvienam iš jų ženkliai padidėja. Pažymėtina, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje, taip pat remiantis ekspertizės tyrimo aktu kalbama apie visus tris atsakovus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė N. V. prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo proceso pabaigos ir šį prašymą patenkinti. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantė nurodo tokius motyvus:

Apeliantė kartu su prašymu pateikė įrodymus, kad jos finansinė padėtis ir sveikatos būklė yra sunki, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad šių įrodymų nepakanka. Teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą papildomiems įrodymams pateikti (CPK 115 str. 2 d.). Atsižvelgdama į skundžiamoje nutartyje nurodytus išdėstytus motyvus, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus, patvirtinančius tiek sunkią turtinę padėtį, tiek sveikatos būklę.

Apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB ,,Vobekra“, atstovaujamo advokato padėjėjo A. T. , atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsakovui UAB ,,Vobreka“ nustatytas terminas trūkumus pašalinti bei sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nutrauktinas.

Atsakovės N. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, netenkintinas.

Atsakovės N. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d., kuria atsakovei N. V. nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, tenkintinas iš dalies.

Dėl N. V. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarties

Teismo sprendimas yra procesinis dokumentas, kurį teismas priima išnagrinėjęs visus byloje pareikštus reikalavimus. Teismo sprendimu yra iš esmės išsprendžiama byla (CPK 259 str.). CPK 270 straipsnis išsamiai apibrėžia sprendimo struktūrą ir nustato, kad visos jo dalys: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji bei rezoliucinė, tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios ir viena kitai neprieštarauti.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas rašytinio proceso tvarka gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies nurodytą „Priteisti ieškovo Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG naudai solidariai iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 4 778 317,91 JAV dolerių skolos ir 600 000 JAV dolerių palūkanų.“ ištaisyti į „Priteisti ieškovo Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG naudai iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 4 778 317,91 JAV dolerių skolos ir 600 000 JAV dolerių palūkanų.“ Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad minėtame sprendime yra padarytas rašymo apsirikimas, nes, iš byloje pareikštų ieškinių matyti, kad ieškovas Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A prašė tam tikras sumas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Nijolė ir partneriai“ ir UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. , o ieškovas Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG prašė priteisti tam tikras sumas iš atsakovo UAB „Vobekra“ ir subsidiariai iš atsakovės N. V. , o rašymo apsirikimas buvo padarytas rezoliucinės dalies dalyje, kuria iš dalies tenkinami ieškovo Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG reikalvimai. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindą ištaisyti šį rašymo apsirikimą, nekeičiantį sprendimo esmės (CPK 185 str., 276 str. 2 d.).

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies ištaisymas išbraukiant atsakovą UAB „Nijolė ir partneriai“ negali būti laikomas rašymo apsirikimu, kadangi tokiu būdu keičiama teismo sprendimo dalis. Iš minėto teismo sprendimo turinio matyti, jog motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, nagrinėjant Šveicarijos Konfederacijos AB Mayer&Cie AG ieškinio reikalavimus (t. 11, b. l. 77-82), nepasisakoma apie reikalavimus UAB ,,Nijolė ir partneriai“, todėl, vadovaujantis protingumo principu, UAB „Nijolė ir partneriai“ pagrįstai pašalinta iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies kaip rašymo apsirikimas, nekeičiantis sprendimo esmės (CPK 3 str. 7 d., 276 str. 2 d.).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis buvo priimta kitą dieną, todėl kaip nepagrįsti atmetami atskirojo skundo argumentai, jog šios nutarties surašymo metu ją priėmęs teisėjas atostogavo (CPK 178 str.).

Dėl N. V. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 84 straipsniu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ipareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu bylos šalims sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (įsiteisėjimo) sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad negalima spręsti, jog atsakovės turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, pažymėjo, jog atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties ir nesudaro pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Byloje yra informacija apie jos sveikatos būklę, duomenys, jog laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. ji gavo iš viso 1 298,99 Lt darbo užmokesčio bei UAB „TPB“ pažyma, jog nuo 2009 m. liepos 22 d. N. V. prašymu su ja buvo nutraukta darbo sutartis, taip pat 2003 m. liepos 24 d. turto aprašas Nr. 3579-1, iš kurio matyti, jog 2003 m. liepos 24 d. antstolė P. Kiselienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 16 d. nutartį, areštavo N. V. privačiai firmai „Nijolė“ priklausančio turto už 647 784 Lt sumą. Apeliantė pateikė ir turto arešto aktų registrų išsamią informaciją pagal turto arešto Nr. 1503000831, 1504001772 ir 1408000577, kuriuose išvardintas konkretus UAB „Vobekra“, UAB „Nijolė ir partneriai“ ir N. V. priklausantis areštuotas turtas. Be to, su atskiruoju skundu apeliantė pateikė pažymą apie išmokas, iš kurių matyti, kad apeliantei nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 2 261,40 Lt našlės, senatvės pensijos bei ligos pašalpos bei duomenys, kad jai priklausiantis žemės sklypas yra areštuotas.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad spręsdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, teismas turi apsiriboti vien pateiktais įrodymais ir, kilus abejonių, negali paprašyti papildomų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-778/2009 teismas išaiškino, kad nutarus, jog šalis pateikė duomenis, kurie pagrindžia jos turtinę padėtį, bet nėra pakankami teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą, teismas nutartyje turi išaiškinti šaliai, kokie dokumentai iš tiesų gali pagrįsti sunkią turtinę padėtį ir nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams šalinti, o ne formaliai išspręsti prašymą pagal pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius ir kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, pagrindo abejoti apeliantės teiginiais, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir ji negali sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nėra. Ieškovui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ji gauna 621,85 Lt senatvės pensiją, 70 Lt našlės pensiją, duomenų, kad per paskutinius metus būtų turėjusi didelių pajamų, taip pat nėra. Kita vertus, apeliantės finansinė padėtis nėra visiškai bloga – ji, nors ir būdama silpnos sveikatos, turi nuolatinių pajamų, turi nuosavybės teise jei priklausančio (nors ir areštuoto) nekilnojamojo turto, todėl gali turėti galimybių sumokėti bent dalį žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimui svarbių šios bylos aplinkybių bei padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvimo. Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 329 str. 1 d.), apeliantė įpareigotina sumokėti dalį (15 000 Lt) žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, nustatytinas terminas šiam veiksmui atlikti; likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtinas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.

Dėl UAB ,,Vobreka“ atskirojo skundo

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. balandžio 6 d., 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Nurodyti advokato padėjėjo teisės atstovauti teismuose apribojimai netaikomi, kai sutartis dėl teisinės pagalbos su advokato padėjėju sudaryta ir jos pagrindu atstovavimo civiliniame procese teisiniai santykiai atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2-465/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-234/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 2-445-1/2005).

Iš bylos duomenų matyti, kad atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė teismui advokato padėjėjas A. T. . (t. 12, b. l. 143-144).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas A. T. neturi teisės pasirašyti atskirąjį skundą ir jį pateikti apeliacinės instancijos teismui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti advokato padėjėjo pasirašytą ir atsakovo vardu paduotą atskirąjį skundą bei grąžinti skundą padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtos aplinkybės nustatytos apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal minėtą atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria atsakovė N. V. įpareigota iki 2009 m. rugsėjo 24 d. sumokėti nesumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą, ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės N. V. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovę N. V. iki 2010 vasario 26 d. sumokėti 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą už atsakovės N. V. apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų nagrinėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo UAB „Vobreka“ atstovo advokato padėjėjo A. T. paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsakovui UAB ,,Vobreka“ nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėGintaras PečiulisNijolė Piškinaitė