Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12058-558/2013 išnagrinėjus antstolio D. J. prašymą dėl nutarties byloje Nr. 7084V/2011 vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis D. J. su 2013-02-13 pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas išaiškinti 2012-04-20 nutarties byloje Nr. 7084V/2011 vykdymo tvarką. Nurodė, kad antstolio D. J. kontoroje yra vykdoma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-20 nutartis Nr. 7084V/2011 dėl 21 785,83 Lt skolos išieškojimo iš M. Š. iš varžytynių parduodant įkeistą turtą išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. 2012-08-29 antstolis areštavo M. Š. turtą: žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. 2012-08-29 buvo paskirta ekspertizė. 2012-10-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi leido turto vertintojui ir antstoliui įeiti į skolininkės M. Š. gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti ir įvertinti antstolio areštuotą turtą. 2013-02-11 skolininkė M. Š. pateikė bankroto ir skolų nurašymo kopijas anglų kalba be vertimo į lietuvių kalbą, duomenų apie tai, kad yra kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje bankroto ir skolų nurašymą, nepateikta. Antstolis prašė išaiškinti 2012-04-20 priimtos nutarties vykdymo tvarką: ar tęsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties Nr. 7084V/2011 vykdymą dėl 21 785,83 Lt skolos išieškojimo iš M. Š. iš varžytynių parduodant įkeistą turtą išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai (b. l. 174).

Vilniau miesto apylinkės teismas 2013-02-25 nutartimi nutarė antstoliui išaiškinti, kad neturint duomenų apie bankrutavusį asmenį, nėra pagrindo spręsti ir apie vykdomosios bylos nutraukimą. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas jam įstatymu priskirtas funkcijas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, be to, ir trūkumų šalinimo institutu, t. y. pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įpareigoti skolininkę pateikti išverstus į lietuvių kalbą procesinius dokumentus ir duomenis apie teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas bankrutavusiu, ar duomenis, kad toks sprendimas yra pripažintas CPK 809 – 811¹ straipsniuose nustatyta tvarka (b. l. 175-176).

Antstolis D. J. 2013-05-06 kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2012-04-20 nutarties byloje Nr. 7084V/2011 vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nurodė, kad 2013-04-05 antstoliui buvo pateikti dokumentai lietuvių kalba: 2011 m. bankroto skolininko prašymu įsakymas ir 2011 m. atleidimo pranešimas, tačiau duomenų, kad toks sprendimas yra pripažintas CPK 809 – 811¹ straipsniuose nustatyta tvarka, nepateikta. Antstolis prašė teismo išaiškinti 2012-04-20 nutarties vykdymo tvarką: ar tęsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties Nr. 7084V/2011 vykdymą dėl 21 785,83 Lt skolos išieškojimo iš M. Š. iš varžytynių parduodant įkeistą turtą išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, kai teismo sprendimas turi būti pripažintas Lietuvoje (b. l. 180-181).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-13 nutartimi nutarė atmesti antstolio D. J. 2013-05-06 prašymą dėl nutarties byloje Nr. 7084V/2011 vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismas nustatė, kad jo prašoma ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą, o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus (ką daryti esant tam tikroms aplinkybėms). Tokį antstolio pareiškimą teismas laikė prašymu suteikti juridinę konsultaciją tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti. Teismas pažymėjo, antstolis, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, privalo nuspręsti, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, t. y. antstolio kompetencija nuspręsti sustabdyti ar ne vykdomąsias bylas. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų (b. l. 182-183).

Atskiruoju skundu apeliantas antstolis D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį ir pateikti išaiškinimą dėl teismo sprendimo vykdymo, t. y. ar būtinas teismo sprendimo pripažinimas CPK 809 – 811 straipsniuose nustatyta tvarka, kai asmuo pripažįstamas bankrutavusiu užsienio valstybėje. Nurodė, kad pagal 2013-02-25 nutartį teismas išaiškino, kad reikia pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus arba teismo sprendimą pripažinti CPK 809 – 811 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-04 nutartyje išaiškino, kad automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo pareigos išaiškinti nutarties, kuria nutarta priverstinai iš varžytinių parduoti skolininkei priklausantį turtą, vykdymo tvarką, kai antstoliui yra pateikta informacija apie užsienio valstybėje skolininkei iškeltą bankroto bylą. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė išaiškinti, ar tęsti minėtos nutarties vykdymą, kai teismo sprendimas turi būti pripažintas Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas 2013-05-13 nutartimi atsisakė tenkinti antstolio prašymą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė reikalavimą panaikinti 2013-05-13 nutartį ir pateikti išaiškinimą, ar būtinas teismo sprendimo pripažinimas CPK 809 – 811 straipsniuose nustatyta tvarka, kai asmuo pripažįstamas bankrutavusiu užsienio valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-242/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).

Teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarko aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas, tačiau ši procesinė antstolio teisė neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis galiojančiomis tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinės teisės nuostatomis, taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką su antstolio veiklos vykdymu susijusiais klausimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis, t. y. antstolio kompetencija nuspręsti sustabdyti ar ne vykdomąsias bylas. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi būti atlikti (t. y. šiuo atveju nurodyti, ar tęsti priverstinio skolininkės turto realizavimą, ar sulaukti sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas bankrutavusiu užsienio valstybėje, pripažinimo CPK 809 – 811¹ straipsniuose nustatyta tvarka), nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengtų aiškinimo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį antstolio prašymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolio vykdomajame procese atliktų veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Antstolio D. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį palikti nepakeistą.