Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. G. prašymas dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 17d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bei paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę bei skirta galutinė 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. 66 str., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas pagal 2013-10-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2013-06-13 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį (vėliu pakeistu 2013-10-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) paskirtos, 2013-12-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bei atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, suėmime išbūtas laikas nuo 2012-12-26 iki 2013-06-13. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistųjų M. Š., A. G., E. P. apeliaciniai skundui atmesti, nuosprendis pakeistas dėl kitų klausimų.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. G. kasacinį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. sausio 8 d. gautas nuteistojo A. G. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pritaikius 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pataisas.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. priėmė nutartį, kuria netenkino nuteistojo A. G. prašymo taikyti bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015-10-15 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimą vadovaujantis BK 75 str.

Nuteistasis A. G. skundžia 2016-01-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad labai prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir nors teismas nurodo, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, charakterizuojamas neigiamai, tačiau jis prisipažino pilnai. Tvirtina, kad jam Alytaus pataisos namuose kyla grėsmė iš kitų nuteistųjų, buvo sumuštas, dėl ko rašė pareiškimą. Nurodo, kad laisvėje išbuvo metus, beveik sukūrė šeimą, buvo registruojas darbo biržoje, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, padėjo išlaikyti sugyventinės vaikus. Prisiekia, kad daugiau nebedarys nusikaltimų, atsisakys blogų draugų. Tvirtina, kad gali pasitaisyti nebūdamas įkalintu.

Skundas atmestinas.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 str. 1 d. nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas A. G. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. bei pagal 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bei paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę bei skirta galutinė 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pastebėtina, kad apeliantas šiuo nuosprendžiu buvo teisiamas 17 kartą, Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas nuosavybei, o kitas finansų sistemai. Nusikalstamas veikas įvykdė būdamas įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. G. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams.

Minėta, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis daugiau nebenusikals ir nori pasitaisyti, šios aplinkybės nepaneigia aukščiau išdėstytų motyvų, kuriems esant bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Taip pat pažymėtina, kad priimant Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendį, BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai jau galiojo ir teismas, skirdamas A. G. bausmę, padarė išvadą, jog nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai atliekant bausmę, su kuo sutiko ir aukštesnieji teismai. Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-21 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 nutartį.

Nutartis neskundžiama.